- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-20
- Bylos Nr.
- II-408-1033/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02439-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Pareiškėjas
- V. D.
- Advokatai
- Pavel Novikevič
Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjui A. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. J. 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu (toliau – Nutarimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuspręsta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną Č. K. pagal V. D. 2017 m. birželio 29 d. pareiškimą dėl savavaldžiavimo. Tokį sprendimą Institucija priėmė įvertinusi pareiškimo tyrimo metu surinktus duomenis ir nustačiusi, kad trūksta objektyvių ir faktinių aplinkybių, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje, kadangi praėjimas iki ūkinio pastato yra iš kelių pusių, prie pastato yra įmanoma prieiti. Remiantis ANK 5-9 straipsniais, kiekvieno administracinio nusižengimo sudėties subjektyviosios pusės būtinas požymis yra asmens kaltė (tyčia ar neatsargumas), kuri yra įrodinėjama ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodytomis priemonėmis, todėl trūkstant kaltę įrodančių duomenų, administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 518 straipsnį negalima.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Institucijos priimtu Nutarimu, pareiškėjas V. D. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Nutarimą ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ajam policijos komisariatui administraciniam nusižengimui tirti. Skunde nurodė, 2017 m. birželio 29 d. pateikė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK skundą dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimo pagal ANK 518 straipsnį (savavaldžiavimas), kuriame nurodė, kad nežinomu laiku Č. K. ir jo sutuoktinė I. K., gyvenantys Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apie porą mėnesių uždarė V. D. praėjimą į jam nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą. 2017 m. rugpjūčio 30 d. buvo priimtas Nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes iš surinktos medžiagos matyti, kad trūksta objektyvių ir faktinių aplinkybių, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje, kadangi priėjimas iki ūkinio pastato yra iš kelių pusių ir prieiti iki ūkinio pastato yra įmanoma. Šis Nutarimas yra neteisėtas, kadangi nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjas vėl negali patekti į jam nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą dėl Č. ir I. K. savavališkai užstatytų statybinių šiukšlių, medinių lentų, negali naudotis ūkiniu pastatu pagal paskirtį. Šią aplinkybę patvirtina jo pateikti įrodymai – nuotraukos. Č. ir I. K. statybines šiukšles ir medines lentas turi laikyti ne arčiau kaip 3 metrai nuo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato. Taip pat Č. ir I. K. užėmė dar tris jam nuosavybės teise priklausančius pastatus (apie 30 kv. m.) ir pastatė dušą bei kiemo vartus (tam neturėdami įstatymų tvarka išduoto leidimo), kurie taip pat trukdo jam patekti į ūkinį pastatą. Č. ir I. K. niekada neįsileisdavo ir neleidžia pareiškėjui patekti į jam priklausantį ūkinį pastatą per jų kiemą, vartai dažniausiai užrakinti. Č. ir I. K. kiemo vartus atrakina tada, kai jų namuose lankosi policijos pareigūnai arba svečiai. Pareigūnė, priimdama Nutarimą, neištyrė pažeidimo, nesurado ir neapklausė Č. K., nesurengė akistatos, taip pat pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalį pareiškėjo, kaip nukentėjusiojo asmens įtvirtintą teisę į teisingą teismo procesą, kadangi yra aplinkybės darančios administracinio nusižengimo bylos teiseną galima – padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 str. 1 d.) (b. l. 1-2).
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK 2-asis veiklos skyrius atsiliepimu į V. D. skundą prašė Nutarimą palikti nepakeistą ir skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nesutinka su skunde išdėstytais reikalavimais, Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. 2017 m. birželio 29 d. gavo V. D. skundą, kuriame nurodyta, kad Č. ir I. K. savavališkai uždarė priėjimą į V. D. priklausantį ūkinį pastatą ir, kad tarp Č. K. ir V. D. vyksta teisminis procesas dėl bendro naudojimo patalpų, esančių rūsyje. Tikslinant įvykio aplinkybes 2017 m. liepos 20 d. buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sienas ir praėjimui į jį netrukdo. Kaimynų tvoros varteliai buvo atrakinti, todėl patekti prie ūkinio pastato ir iš kaimynų pusės galimybė yra. Šias aplinkybes patvirtino į įvykio vietą nuvykę policijos pareigūnai A. S. ir A. J. (b. l. 6).
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. D. teismo posėdyje savo skundą palaikė ir paaiškino, kad jam priklausantis ūkinis pastatas (62 kv. m.) stovi ant valstybinės žemės. Visas pastatas priklauso jam, jis neleido Č. K. pastatu naudotis, nes neranda bendros kalbos. Jis pirko su metaline tvora. Dėl naudojimosi žeme vyksta procesas, buvo gautas atsakymas iš savivaldybės, kad ūkinis pastatas išpirktas, žemė išpirkta, dalis tarp šeimininkų, nepadalinta, nėra susitarimo kaip naudotis žeme. Ta žeme naudojasi ir kiti gyventojai, tačiau naudotis negalima, nes viską užstatė K. šeima, jis negali net prieiti. Jis padavė nuotraukas, policija nufotografavo vartelius. Tie varteliai atidaryti iš vienos ir kitos pusės, bet jis ten negali nieko padaryti dėl statybų. Jam reikia dengti stogą, tačiau negali prieiti ir to padaryti. Dar yra padaręs nuotraukų, tačiau niekas nepasikeitė. Paaiškino, kad jo parodytoje nuotraukoje matoma dalis ūkinio pastato ir čia viskas užstatyta. Kai nusipirko tą butą su žeme, iš jo pusės jokių pakeitimų, statybų nebuvo. Prasidėjo ginčai su Č. K. ir nežino kaip su juo susitarti. Bandė tartis ne kartą, tačiau Č. K. prieštarauja. Buvo bandoma sušaukti susirinkimą, tačiau Č. K. prieštarauja, bus teismas. Tame name, kur gyvena, yra 6 butai, šildomi kietu kuru, malkos laikomos lauke. Dar po namu yra pusrūsis, kuris priklauso visiems gyventojams, ir kurį reikia įforminti, kad priklausytų jam, nes dabar nepriklauso niekam (savivaldybei, (duomenys neskelbtini)). Pusrūsis (78 kv. m.) priklauso visiems, bet raštiškai neįforminta, todė kol kas niekam nepriklauso. Kokiu paros metu būna užrakinami vartai į bendrą kiemą nežino. Dėl užrakintų vartų negalėjo įvažiuoti išsiurbti kanalizacijos, teko kviesti policiją. Pažymi, kad ne kartą buvo kreiptasi į policiją, bet kai atvažiavo policija varteliai buvo atidaryti. Nuo tų vartelių, kur gali praeiti žmonės, visi turi raktus. Tačiau kas iš to, kad varteliai atidaryti, jis vis tiek negali prieiti prie stogo. Jis prašė policijos pareigūnų užeiti pas kaimynus ir pas K. pasikalbėti, tačiau pareigūnai to nepadarė. Žino, kad K. šeima gyvena pagal įgaliojimą, buto šeimininkė Š., tačiau jos fiziškai nėra bute (duomenys neskelbtini), jis asmeniškai jos nė karto nematė. Tarp jo ir Č. K. ne kartą buvo teisminiai ginčiai dėl savavaldžiavimo. Č. K. tvorą pastatė. Jis dėl žemės sklypo išpirkimo kreipėsi į savivaldybę. Savivaldybė neprieštarauja, bet paskui reikia kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, toliau pradėti šį nustatymą. Šiai dienai jokio atsakymo iš Nacionalinės žemės tarnybos neturi. Lentų jis nebandė patraukti nuo užstatyto žemės sklypo, nes bijo Č. K., kuris jam grasina, nenori, kad Č. K. naudotų smurtą prieš jį. Č. K. neateina į policiją pagal šaukimą, jo negalima rasti. Kai šį kartą atvažiavo policija, jis prašė pareigūno pakalbėti su Č. K.. Net jeigu varteliai atidaryti, jis negali prieiti prie pastato stogo, kad galėtų jį suremontuoti. Pareigūnai sako, kad varteliai atidaryti ir galima prieiti, tačiau toliau viskas užversta. Abu sutuoktiniai K. kartu užsiima savavaldžiavimu. Jis tik prašo, kad su K. pareigūnai pasikalbėtų, o ne baustų. Nori, kad K. suprastų, jog ūkinis pastatas priklauso jam ir netrukdytų. Policijos pareigūnai net to nepadarė, su kaimynais nepasikalbėjo, jeigu randa vartelius atidarytus, tai ir išvažiuoja. Jis tik nori, kad pareigūnai rimtai tuo reikalu užsiimtų. Yra įsakymas, kad negalima užstatyti ūkinio pastato ne arčiau kaip 2 metrai.
Pareiškėjo įgaliotas atstovas Pavel Novikevič prašė skundą tenkinti ir patikslino, kad policijos pareigūnai neturėjo šiuo atveju perduoti bylos savivaldybės administracijai dėl sprendimo priėmimo, o turėjo priimti nutarimą surašyti administracinio nusižengimo protokolą už savavaldžiavimą. Šioje byloje nustatyta, kad ginčas kilo dėl savavaldžiavimo, t. y. dėl ūkinio pastato, kuris nuosavybės teise priklauso V. D.. Taip pat nustatyta, kad šalia V. D. priklausančio pastato pastatyti daiktai priklauso K. šeimai. Tarp V. D. ir Č. K. yra kilę daug konfliktų, V. D. atžvilgiu Č. K. yra naudojęs net fizinį smurtą, dėl ko buvo keliamos privataus kaltinimo bylos. V. D. bijo Č. K., bijo patraukti Č. K. priklausančius daiktus. Savavaldžiavimas pasireiškia tuo, kad nors V. D. ir galėtų prieiti prie minėto ūkinio pastato, tačiau, esant tokiai situacijai, neįmanoma atlikti remonto darbų. Vadovaujantis ANK 567 straipsniu, įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanomą per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas institucija, kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Todėl mano, kad šiuo atveju nebuvo atlikti visi procesiniai veiksmai, kurie padėtų nustatyti aplinkybes. Č. K. šaukimas nebuvo išsiųstas į darbovietę, dėl to Č. K. nedalyvavo. Laikosi pozicijos, kad yra savavaldžiavimo požymių, tačiau nebuvo atlikti visi procesiniai veiksmai, kaip nurodyta skunde. Savavaldžiavimas pasireiškia ne tik dėl to, kad sunku patekti į ūkinį pastatą, bet ir negalima atlikti remonto.
Institucijos įgaliotas atstovas A. S. prašė skundo netenkinti, nes Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Paaiškino, kad į tą vietą buvo nuvykęs ne vieną kartą. Prie ūkinio pastato patekti įmanoma, niekas netrukdo. Name gyvena 6 šeimos, pareiškėjo V. D. įėjimas iš kitos pusės. Namas yra apkūrenamas malkomis, gyventojai neturi sandėliukų, todėl malkas sandėliuoja valstybinėje žemėje. Dėl šios žemės buvo bendrauta su savivaldybe, kurios atstovai buvo atvykę į įvykio vietą, bet pažeidimų nenustatė. Taip pat buvo iškviesta ir statybos inspekcija, kuri taip pat nenustatė pažeidimų. Nėra jokio savavaldžiavimo. Neaišku kodėl iš šešių gyvenamųjų butų yra kaltinamas tik vienas Č. K.. Pareiškėjas nurodo, kad negali naudotis, tačiau nei vienos durys neužstatytos, tai netrukdo patekti pareiškėjui į pastatą. Yra tarpai tarp sukrautų daiktų ir ūkinio pastato, praėjimas yra. Iš nuotraukos matyti, kad pataisyti stogą laisvai galima patekti, nei vienos durys neužstatytos. Buvo iškviesta statybos inspekcija, surašyti aktai, tačiau dabar negali pasakyti dėl ko konkrečiai. Kaip specialistus iš įstaigų buvo išsikvietę, minėjo, kad statybos nelegalios. Dėl sandėliukų savivaldybės atstovai buvo iškviesti praeitais metais. Skundų buvo ne vienas. K. daiktai ir tvora yra valstybinėje žemėje. (duomenys neskelbtini) yra visa valstybinė žemė, nei vienas nėra išskirtas, bent jau kol kas dokumentai nėra sutvarkyti. Buvo pasiūlyta susitarti gyventojams, su jais bendrauta, tačiau nei vienas namo gyventojas nenori bendrauti su pareiškėju. Negirdėjo, kad V. D. kreiptųsi dėl kitų namo gyventojų galimų pažeidimų, kurie nesusiję su Č. K.. Jam (atstovui) teko bendrauti su K., paaiškino, kad laiko malkas. Iš kitos pastato pusės gyvena pareiškėjas, ten kur įėjimas K. ir kitos šeimos. Jie sandėliuoja malkas ir vieni kitiems netrukdo. Kiti kaimynai sutaria gerai su K.. Vartelius užrakina nakties metu, kad neįeitų pašaliniai asmenys, dieną visada atrakinti. Raktus turi visi namo gyventojai. Kiek jam sakė, tai visi turi raktus, jis netikrino pas kiekvieną. Buvo išnaudotos visos galimybės ir būdai – buvo bendrauta su kaimynais ir Č. K.. Pareigūnai neprivalo bendrauti su Č. K. pareiškėjo akivaizdoje, tai policijos pareigūnų reikalas kada ir su kuo bendrauti. Pareiškėjas nurodė, kad nori bendravimo jam dalyvaujant. Jei pareiškėjas nematė, kad pareigūnai bendravo, tai nereiškia, kad nebuvo bendrauta. Č. K. atžvilgiu savavaldžiavimo nėra, nes patekti į ūkinį pastatą ir juo naudotis yra netrukdoma.
V. D. 2017 m. birželio 29 d. pareiškime nurodyta, kad Č. ir I. K. jau apie pora mėnesių savavališkai uždarė praėjimą į jam priklausantį ūkinį pastatą. Tarp jų vyksta teisminiai procesai dėl bendro naudojimo patalpų (rūsio). Sprendimas bus priimtas liepos 14 d. 2017 m. birželio 28 d. norėjo išspręsti klausimą su Č. ir I. K., tačiau pastarieji išvadino jį necenzūriniais žodžiais ir nesileidžia į kalbas (b. l. 8).
VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 62 kv. m ūkinis pastatas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso V. D. ir D. D., įregistravimo pagrindas: 2017-01-04 pirkimo pardavimo sutartis Nr. 1-92. Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose įrašų nėra (b. l. 9-10). Registre taip pat nėra jokių duomenų, juridinių faktų apie naudojimosi žeme, ant kurios stovi pastatai, tvarką, sudarytas žemės nuomos, pardavimo sutartis ir pan.
Iš tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių patikslinimo nustatyta, kad 2017 m. liepos 20 d. dirbant tyrėjams A. S. ir A. J. buvo nuvykta pas pareiškėją V. D. dėl 2017 m. birželio 29 d. pareiškimo. V. D. paaiškino, kad negali patekti į savo ūkinį pastatą, nes kaimynai savavališkai užstatė praėjimą statybinėmis šiukšlėmis ir lentomis. Apžiūrint ūkinį pastatą buvo matoma, kad praeiti yra įmanoma, statybinės šiukšlės ir medinės lentos yra atremtos į pastato sienas, bet praėjimui netrukdo. Apėjus pastatą iš kitos pusės – per kaimynų kiemą, praėjimas taip pat yra galimas. Kaimynų tvoros vartai buvo atrakinti, patekti į ūkinį pastatą, iš kaimynų kiemo pusės, taip pat įmanoma. Su kaimynais Č. ir I. K. pabendrauti nepavyko, nes tuo metu jų nebuvo namuose (b. l. 11).
Į bylą pateiktose fotonuotraukose užfiksuota įvykio vieta (b. l. 12-14, 17-19).
Iš tarnybinio pranešimo dėl ROIK 0117000351875 nustatyta, kad dirbant pagal medžiagą 2017 m. liepos 26 d. buvo išsiųstas šaukimas Č. K. atvykti į policijos įstaigą 2017 m. rugpjūčio 4 d. 10.00 val., tačiau šaukime nurodytu laiku jis neatvyko, apie neatvykimą neinformavo (b. l. 16).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (ANK 567 straipsnis). Bylos nutraukimas turi būti grindžiamas ANK 591 straipsnyje numatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio nusižengimo bylos teiseną negalima.
Nagrinėjamu atveju 2017 m. rugpjūčio 30 d. Nutarimu nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena Č. K. atžvilgiu, nustačius, kad trūksta objektyvių ir faktinių aplinkybių, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje, kadangi praėjimas iki ūkinio pastato yra įmanomas iš kelių pusių, o remiantis bendrosiomis administracinio administracinės teisės nuostatomis ir ANK 5-9 straipsniais, kiekvieno administracinio nusižengimo sudėties subjektyviosios pusės būtinas požymis yra asmens kaltė (tyčia ar neatsargumas), kuri yra įrodinėjama ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl trūkstant asmens kaltę įrodančių duomenų, administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 518 straipsnį negalima (ANK 591 str. 1 d. 1 p.).
Nagrinėjamu atveju, pagal V. D. 2017 m. birželio 29 d. pareiškimą dėl Č. K. savavališko praėjimo uždarymo į V. D. priklausantį ūkinį pastatą, tyrėjai A. S. ir A. J. nuvyko adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Tyrėjai bendravo su V. D., kuris tvirtino, kad negali patekti į savo ūkinį pastatą, nes praėjimas yra savavališkai užstatytas statybinėmis šiukšlėmis ir lentomis. Tyrėjams apžiūrint įvykio vietą buvo nustatyta, kad praėjimas į V. D. priklausantį ūkinį pastatą yra įmanomas iš kelių pusių, rakinami varteliai yra atrakinti, statybinės šiukšlės ir lentos atremtos į pastato sienas ir praėjimui netrukdo. Aplinkybę, kad patekti į V. D. priklausantį ūkinį pastatą bei naudotis šiuo pastatu ar atlikti remonto darbus yra netrukdoma patvirtino ir Institucijos atstovas A. S. duodamas parodymus teisme. Taip pat A. S. patvirtino, kad su (duomenys neskelbtini) namo gyventojais buvo ne kartą bendrauta, kiti gyventojai jokių nusiskundimų neturi, visi gyventojai turi raktus nuo vartelių, kurie rakinami nakties metu. Pareigūnas A. S. taip pat paaiškino, kad tikrinant V. D. 2017 m. birželio 29 d. pareiškimą su Č. K. bendrauta nebuvo (tuo metu nebuvo namuose ir šaukime nurodytu laiku neatvyko), tačiau jau anksčiau dėl panašių V. D. nusiskundimų su Č. K. ir kaimynais buvo bendrauta. Atkreiptinas dėmesys, kad atvykusiems pareigūnams tikrinant galimybę patekti į V. D. priklausantį ūkinį pastatą, jokių kliūčių nebuvo nustatyta, patekimas į ūkinį pastatą buvo iš kelių pusių, todėl, nesant pažeidimų, tyrėja priimdama Nutarimą sprendė, kad Č. K. dalyvavimas ar paaiškinimas nėra būtini. V. D. teisme patvirtino, kad valstybinės žemės sklypas nėra padalintas, tačiau jis dėl žemės sklypo išpirkimo kreipėsi į savivaldybę, tačiau šiai dienai jokio atsakymo neturi. Lentų patraukti nuo užstatyto žemės sklypo nebandė. Jeigu jam kas trukdo, tiesiog nufotografuoja. Taip pat patvirtino, kad policijos pareigūnai žino šią situaciją ir jis nori, kad pareigūnai pakalbėtų su Č. K., kad pastarasis suprastų, jog ūkinis pastatas priklauso jam (V. D.) ir nori juo netrukdomai naudotis. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp V. D. ir Č. K. yra nusistovėję konfliktiški santykiai, dėl to, kad V. D. manymu, Č. K. neleidžia patekti į jam priklausantį ūkinį pastatą, kuris yra valstybinėje žemėje, bei dėl naudojimosi pusrūsio patalpomis. Kaip pats V. D. nurodė teisme, jis nori šią bendrą nuosavybę įforminti savo vardu, tačiau Č. K. nesutinka. Ši konfliktinė situacija yra žinoma Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK 2-ajam veiklos skyriui, nes dėl V. D. skundų Č. K. atžvilgiu, ne kartą buvo vykstama į įvykio vietą, aiškinamasi įvykio aplinkybes, kviečiami kitų institucijų specialistai. Iš čia akivaizdu, kad tarp (duomenys neskelbtini) namo gyventojų V. D. ir Č. K. yra kilęs civilinis ginčas dėl naudojimosi valstybine žeme, neaišku kuris asmuo kuria sklypo dalimi turi teisę naudotis ir kuria žemės sklypo dalimi gyventojai gali naudotis bendrai. Jeigu valstybinė žemė yra išpirkta, turi būti aišku kuri dalis yra išpirkta, kas yra savininkas ir kokios sklypo ribos. Taip pat pagal bylos medžiagą matyti, kad yra kilęs ginčas tarp šalių dėl naudojimosi bendromis pusrūsio patalpomis ar šių patalpų privatizavimo (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-14 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-34-1058/2017) (b.l. 19-20). Todėl teismas pažymi, kad šie ginčai turi būti sprendžiami civiline tvarka ir kol jie neišspręsti, bei nėra tokius sprendimus patvirtinančių įrodymų, negalima konkrečiai nustatyti kas ir kieno teises, kokia apimtimi pažeidžia (CK 1.137 str., 4.36 str., 4.45 str., 4.75 str., 4.98 str.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad Č. K. savavališkai uždarė praėjimą į V. D. priklausantį ūkinį pastatą. Dėl to teisena pagal ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymius nutraukta teisėtai, nesant administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 str. 1 d. 1 p.). Teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2017 m. gegužės 30 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra pagrindo, todėl pareiškėjo V. D. skundo netenkina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
Netenkinti V. D. skundo.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. J. 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą (ROIK: 17071770105) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.