- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-07-14
- Bylos Nr.
- II-34-1058/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01559-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Nukentėjusysis
- V. D.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Č. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lenko, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2017 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 13ANN-101409327-17 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Č. K. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2017 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 13ANN-101409327-17 pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 38 EUR bauda. Nutarime nurodyta, kad Č. K. nubaustas už tai, jog būdamas du kartus baustas metų bėgyje pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 straipsnį („Savavaldžiavimas“), pakartotinai laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2017 m. liepos 29 d. neleidžia kaimynui V. D. (V. D.) naudotis (duomenys neskelbtini) esančiomis bendro naudojimo pusrūsio patalpomis, įrašytomis į Vilniaus miesto savivaldybės užbalansinę apskaitą.
Šalies argumentai
Č. K. skundu prašo panaikinti priimtą nutarimą ir juo skirtą baudą. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas priimtas nepagrįstai, ne vadovaujantis nuosavybės dokumentais, o remiantis Vilniaus miesto savivaldybės raštu, tuo tarpu, Vilniaus miesto savivaldybei rūsio patalpos nepriklauso. Laiko, kad jokio administracinio nusižengimo nepadarė, tik gynė jo žmonos motinai L. Š. priklausantį turtą (rūsį), kadangi kaimynas V. D. nuolat kėsinasi jį užgrobti. Atkreipia dėmesį, jog nutarime padaryta daug klaidų: (duomenys neskelbtini) name nėra nei cokolinio aukšto, nei pusrūsio patalpų, neteisingai nurodyta nusižengimo data – nuo 2010 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. kovo 31 d., nors V. D. butą, adresu (duomenys neskelbtini), nusipirko tik 2013 m., taip pat neteisingai nurodyta, kad V. D. neleidžiama naudotis patalpomis 2017 m. kovo 31 d.–2017 m. liepos 29 d. laikotarpiu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-asis policijos komisariatas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutarimą palinkti galioti. Nurodė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Č. K. 2016 metų birželio 29 d. bei 2016 m. lapkričio 30 d. buvo baustas pagal ATPK 188 straipsnį dėl to paties dalyko bei tuo pačiu pagrindu, t. y. už ribojimą kaimynui V. D. naudotis pusrūsio patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad po (duomenys neskelbtini) namu esantys sandėliai yra Vilniaus miesto savivaldybės užbalansinėje apskaitoje ir jais bendro namo butų savininkų sutarimu galėtų naudotis kiekvienas šio namo gyventojas. Teigė, kad administracinio nusižengimo protokole Nr. 13ANP-96804759-17 padaryta techninė, neesminė nusižengimo padarymo datos klaida, kuri protokolo turinio bei esmės nekeičia – vietoje 2010 m. rugpjūčio 24 d. turėjo būti įrašyta pirmojo nusižengimo data – 2016 m. kovo 14 d. iki nustatyto nusižengimo t. y. 2017 m. kovo 31 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje Č. K. skundą palaikė ir prašė tenkinti. Nurodė, kad įėjimas į rūsį yra tik vienas, jis įrengtas kitoje namo pusėje nei kaimyno V. D. įėjimas į namą. Pastarasis savo įėjimą yra neteisėtai apsitvėręs tvora, todėl rūsiu jam leis naudotis tik jei V. D. nuvers tvorą. Teigė, kad šiuo metu jis (Č. K.) yra vienintelis rūsio patalpų naudotojas, ten laiko savo asmeninius daiktus ir moka už į rūsį tiekiamą elektrą. Be to, vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, tik butas (duomenys neskelbtini) yra registruotas su rūsiu. Naudojimosi rūsiu tvarka tarp kaimynų nėra nustatyta, šis turtas nėra padalintas, tačiau V. D. neleis naudotis, kadangi šis neteisėtai pastatė tvorą.
Nukentėjusiuoju apklaustas V. D. paaiškino, kad su kaimynu Č. K. seniai konfliktuoja. Kaimynas jo neįleidžia į rūsį nors raktų prašė ne kartą. Jis asmeniškai raktų neturi, kadangi jų neperdavė buvęs buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Rūsio patalpos tarp butų savininkų nėra padalintos. Norėjo jas padalinti, bet Č. K. nesutiko.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name yra 6 gyvenamosios paskirties patalpos (b. l. 44). Šio namo pusrūsio patalpų plane pavaizduotos 7 nedidelės patalpos (R-6, R-7, R-8, R-9, R-10, R-11, R-12) su atskirais įėjimais – sandėliukai. Į pusrūsį veda vienas įėjimas (b. l. 10). VĮ „Registrų centras“ duomenimis butas Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu priklauso L. Š. (b. l. 31). Pagal Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro E. N. 2015 m. balandžio 9 d. patvirtintą įgaliojimą Nr. 3195 nurodytą butą valdyti ir naudoti yra įgaliotas Č. K. (b. l. 45-49). V. D. ir jo sutuoktinei D. D. nuo 2010 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) name taip pat priklauso butas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Tai patvirtinančiame VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išraše duomenų, kad butui Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso rūsio patalpos, nėra (b. l. 11). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamento 2017 m. birželio 21 d. rašte Nr. A51-41046/17(2.14.1.17-TR2) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pusrūsyje esančios patalpos nėra apskaitomos Vilniaus miesto savivaldybės užbalansinėje apskaitoje, jos taip pat nėra registruotos VĮ „Registrų centras“ ir nėra nustatyta jų paskirtis bei nuosavybė (b. l. 56). V. D. 2016 m. kovo 14 d. prašymu (b. l. 8) antstolė B. Palavinskienė atliko faktinių aplinkybių konstatavimą. Faktinių aplinkybių konstatavimo 2016 m. kovo 15 d. protokole Nr. 171-16-13 konstatuota, kad 2016 m. kovo 14 d.18 val. atvykus prie gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), asmuo, prisistatęs Č. K. vardu, nesutiko leisti apžiūrėti bendro naudojimo patalpų (pusrūsio) (b. l. 13-14). Administracinė komisija prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. SAVAD-13N-64915071-16 ir 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. SAVAD-13N-79118132-16 Č. K. nubaudė už administracinį teisės pažeidimų, numatytų ATPK 188 straipsnyje, padarymą, t. y. už tai, kad jis 2016 m. kovo 14 d.18 val. ir atitinkamai 2016 m. liepos 29 d. 18 val. neleido kaimynui V. D. naudotis bendro naudojimo pusrūsio patalpomis bei tuo padarė administracinį teisės pažeidimą (b. l. 18-20, 28-30). V. D. ir D. D. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariatą 2017 m. kovo 31 d. pareiškimu dėl administracinio nusižengimo procedūros pradėjimo, kuriame nurodė, kad iki 2017 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini), buto gyventojas Č. K. neleidžia patekti į šio namo pusrūsyje esančias patalpas – neduoda raktų (b. l. 6-7). Atsižvelgiant į nurodytą pareiškimą, Č. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame jis buvo kaltinamas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį (b. l. 43). Č. K. 2017 m. gegužės 9 d. pareiškimu nesutiko su administracinio nusižengimo protokolu, teigė, kad pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis rūsys priklauso tik (duomenys neskelbtini) esančio buto savininkei – L. Š., o V. D. rūsio patalpos nepriklauso (b. l. 41). Skundžiamu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato nutarimu Č. K. nubaustas pagal ANK 518 straipsnį „Savavaldžiavimas“ (nutarime nurodyta, pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, tačiau ANK 518 straipsnis dalių neturi) už tai, kad būdamas du kartus baustas metų bėgyje pagal ATPK 188 straipsnį („Savavaldžiavimas“), pakartotinai laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2017 m. liepos 29 d. neleidžia kaimynui V. D. naudotis (duomenys neskelbtini) esančiomis bendro naudojimo pusrūsio patalpomis, įrašytomis į Vilniaus miesto savivaldybės užbalansinę apskaitą (b. l. 4).
ANK 518 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė asmenims už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Kita vertus, už savavaldžiavimą taip pat gali būti taikoma ir civilinė, drausminė ar net baudžiamoji atsakomybė, priklausomai nuo veiksmų pobūdžio ir kilusių padarinių. Pažymėtina, jog savavališki veiksmai įgyvendinant tam tikrą teisę dažnai atliekami esant skirtingų interesų sandūrai, t. y. civiliniam ginčui, kurio sprendimo pagrindus ir būdus nustato civilinės teisės normos, todėl sprendžiant, kokia teisinės atsakomybės rūšis asmeniui kyla, kiekvienu konkrečiu atveju, būtina įvertinti padarytos veikos pobūdį bei skirtingų teisės šakų normų veiksmingumą atkuriant pažeistas teises.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsniu, įgyvendindamas ir naudodamas savo teises bei laisves, asmuo privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.
Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 3 punkte nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise butų savininkams priklauso ir pastato bendrojo naudojimo patalpos, be kita ko, sandėliai, rūsiai ir pusrūsiai, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. Taigi, iš nurodyto reglamentavimo matyti, kad negyvenamosios patalpos daugiabučiame gyvenamajame name gali būti tiek bendrojo, tiek individualaus naudojimo, priklausomai nuo nuosavybės rūšies.
Nors iš VĮ „Registrų centras“ išrašų (b. l. 32-36) matyti, kad tik (duomenys neskelbtini) esantis butas yra registruotas kartu su rūsiu, nenurodant šio ploto, pusrūsio plane pažymėta, kad jame yra įrengtos atskiros septynios sandėliukų patalpos (b. l. 10). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamento 2017 m. birželio 21 d. raštas (b. l. 56) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) pastato pusrūsio patalpų paskirtis ir nuosavybė iki šiol nėra nustatyta, be to, savivaldybė turi galimybę kreiptis į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją ir dėl pusrūsyje esančių patalpų perdavimo savivaldybės nuosavybei. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ne visos (duomenys neskelbtini) pastato pusrūsio patalpos nuosavybės teise priklauso L. Š., dalis jų kol kas yra bendroji dalinė namo (duomenys neskelbtini) butų savininkų nuosavybė.
Pagal CK 4.72 straipsnį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Iš bylos duomenų matyti, kad sandėliukai tarp namo (duomenys neskelbtini) butų savininkų nėra padalinti, nenustatyta naudojimosi jais tvarka ar nuosavybė, tuo tarpu konstatuoti ANK 518 straipsnyje įtvirtino administracinio nusižengimo sudėčiai yra būtina nustatyti, kokia dalis bendrojoje nuosavybėje priklauso V. D. ir kad pastarojo teisė valdyti bei naudoti jam priklausančio turto dalį buvo pažeista. Šiuo atveju, nesant nustatytos rūsio patalpų naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių ir nenustačius, kokios konkrečiai rūsio patalpos kuriam iš bendraturčių priklauso, nepašalinta abejonė, kad V. D., įgyvendindamas savo teisę naudotis jam priklausančia nuosavybės dalimi, nepažeistų kitų bendrasavininkų teisių, taip pat neaišku, kokia apimtimi Č. K. gali įgyvendinti L. Š. turtines teises ir kokia apimtimi galimai yra pažeidžiamos V. V. teisės. Iš bylos matyti, tarp V. D. ir Č. K. yra nusistovėję konfliktiški santykiai. Dėl to, kad Č. K. neleidžia V. D. naudotis pusrūsio patalpomis, Č. K. jau yra tris kartus nubaustas administracine tvarka, V. D. parodė, kad siekia privatizuoti nurodytą turtą, tačiau tam Č. K. neduoda pritarimo. Iš čia akivaizdu, kad tarp (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų iš esmės yra kilęs ginčas dėl naudojimosi pusrūsio patalpomis tvarkos ar šių patalpų privatizavimo, t. y. dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio ginčai yra sprendžiami civiline tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatoje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. CK 4.95 ir 4.98 straipsniuose nustatyta, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, taip pat reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, civilinio proceso tvarka reikalauti užkirsti kelią jo teisę pažeidžiantiems veiksmams (CK 1.138 straipsnis), tuo tarpu, administracinių nusižengimų teisena yra skirta teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą (ANK 1 straipsnio 1 dalis) ir negali būti naudojama civiliniams teisiniams ginčams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti. Teismo vertinimu, tarp V. D. ir Č. K. yra kilęs civilinis ginčas, kurio ANK įtvirtintų nuobaudų taikymas akivaizdžiai neišsprendžia, t. y. šiuo atveju administracinė teisena pagal savo pobūdį nėra veiksminga nukentėjusiojo galimai pažeistų teisių gynimo priemonė.
Pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Įvertinus tai, kad tarp bendrasavininkų V. D. ir Č. K. susiklostę santykiai yra civilinio teisinio pobūdžio, darytina išvada, kad kilęs ginčas turi būti sprendžiamas civilinio proceso nustatyta tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2017 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. 13ANN-101409327-17 naikintinas ir administracinio nusižengimo byla nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 636 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,
nutaria:
Č. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2017 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. 13ANN-101409327-17 bei administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį Č. K. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.