Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovams G. P., R. P. dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir atsakovų G. P., R. P. priešieškinį ieškovei J. K. dėl sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovės J. K. (toliau – Ieškovė arba Pardavėja) atstovas advokatas Arūnas Žlioba ieškiniu prašė ieškovės naudai iš atsakovų G. P., R. P. (toliau – Atsakovai arba Pirkėjai) solidariai priteisti: 41 610,00 Eur dydžio skolą; 257,92 Eur dydžio delspinigius; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindu nurodė, kad Ieškovė su Atsakovais 2023-06-06 sudarė Pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartį (toliau - Sutartis), pagal kurią Atsakovai bendros jungtinės nuosavybės teise įsigijo du žemės sklypus. esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovai įsipareigojo už juos iki 2024-04-30 sumokėti 41610 Eur. Atsakovai žemės sklypus įgijo bendros jungtinės nuosavybės teise. Žemės sklypų nuosavybė Atsakovams perėjo nuo Sutarties pasirašymo dienos. Žemės sklypai nuo 2023-06-09 registruoti atsakovų vardu. Per visą daugiau kaip dešimties mėnesių išsimokėjimo už žemės sklypus terminą nuo 2023-06-06 iki 2024-04-30 atsakovai nesumokėjo nei vienos įmokos. Besibaigiant galutinio atsiskaitymo terminui, ieškovė gavo Atsakovų 2024-04-25 Pareiškimą, kuriame teigiama, kad Atsakovai apskritai neketina atsiskaityti už įsigytus žemės sklypus dėl „nenumatytų pasikeitusių aplinkybių“ ir siūlo nutraukti 2023-06-06 Pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartį. Kadangi sutarties nutraukimas ieškovei buvo nepriimtinas, o Atsakovai pagal šią sutartį visiškai nieko nesumokėjo, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į Teismą dėl skolos priteisimo.

2024 m. birželio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo teismas ieškinį tenkino. Priteisė solidariai iš atsakovų G. P. ir R. P. 41610,00 Eur dydžio skolą, 257,92 Eur dydžio delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės J. K., naudai.

2024 liepos 10 d. atsakovų G. P., R. P. atsakovė advokatė Vilma Volkovienė pateikė prieštaravimą, kuriuo prašė 2024 m. birželio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Priteisti Atsakovams patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prieštaravimuose nurodė, kad atsakovai ketindami pradėti ūkininkavimą, t. y. veisti danielius, turėjo tikslą įsigyti žemės sklypus. Buvo teikiama paraiška pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano intervencinė priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Atsakovai teikdami paraišką turėjo pagrįstą lūkestį, kad už gautas paramos lėšas galės pradėti vykdyti ūkininko veiklas ir išsimokėti už žemės sklypus. Nurodytos aplinkybės Ieškovei buvo žinomos. Atsakovai iš Ieškovės įsigijo dar tris žemės sklypus: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 1,4236 ha; kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2,6384 ha; (duomenys neskelbtini), 5,7077 ha. Sandoriai dėl šių sklypų yra įvykę, už juos Atsakovai visiškai atsiskaitę. 2023-05-06 ieškovė ir Atsakovai sudarė dviejų žemės sklypų: Žemės sklypas kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo išsimokėtinai sutartį (toliau-Sutartis). Sutarties 3.1. punkte numatyta, kad bendra daiktų kaina yra 41 610,00 Eur. Pagal Sutarties 4.1.1. punktą, Pirkėjai pareiškia, kad už Daiktus, - t. y. 41,610,00 Eur, Pirkėjai įsipareigoja sumokėti Pardavėjui į sąskaitą ne vėliau kaip iki 2024 m. balandžio 30 d. 2023-06-10 G. P. pagal Sutartį ieškovei pervedė 5000,00 Eur. 2023 m. liepos mėnesio pabaigoje Atsakovai gavo pranešimą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Šiaulių paramos administravimo skyriaus, kad jų paraiška yra atmetama. Atsakovų atstovė nurodė, kad Atsakovai ir toliau ieškojo būdų kaip įvykdyti Ieškovei prievolę, t. y, sumokėti likusią dalį pagal pasirašytą Sutartį. Pastarieji kreipėsi į kredito įstaigas, tačiau gavus neigiamus atsakymus 2024-04-10 informavo ieškovę, kad nebus pajėgūs sumokėti likusią kainos dalį pagal pasirašytą sutartį. Atsakovai klausė Ieškovės ar galima susitarti dėl termino pratęsimo, bet pardavėjai (Ieškovei) netiko šis pasiūlymas. Ji sutiko nebent didinti kainą, nurodant, kad sklypai brangsta, o pinigai nuvertėja. Atsakovams didesnė kaina netiko, nes ir taip sklypo kaina buvo skaičiuota 7000,00 Eur už hektarą kas yra brangiausia kaina. Atsakovai domėjosi nekilnojamo turo rinkos kainomis. Paaiškėjo, kad reali rinkos kaina 4500,00-5500,00 Eur už hektarą. Kadangi nė vienas pasiūlymas nei vienai pusei netiko, šalys susitarė eiti pas notarę dėl sutarties nutraukimo. Buvo rezervuotas laikas, tačiau tos pačios dienos ryte G. P. sulaukė žinutės iš pardavėjos (Ieškovės) dukros, kad pardavėja prastai jaučiasi pas notarę neatvyks. 2024-04-25 pareiškimu per Telšių rajono 4-ąjį notarų biurą Ieškovei buvo išsiųstas pareiškimas, kuriuo pranešta, kad G. P. ir R. P., dėl nenumatytų pasikeitusių aplinkybių žino, kad negalės laiku įvykdyti įsipareigojimų pagal 2023-06-06 Telšių rajono 4-ąjj notarų biuro notarės L. B. patvirtintą išsimokėtinai pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl siūlė nutraukti minėtą sutartį ir sumokėti ieškovei sutarties sąlygose nurodytą baudą ir grąžinti ieškovei nekilnojamą turtą (žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)), kuris yra išlikęs toks pat kaip ir pardavimo dieną. Pareiškime buvo prašoma Ieškovės atsakyti į pareiškimą iki 2024-05-15 ir jeigu Ieškovė sutinka 2024-05-20, 10:00 val., prašė atvykti į Telšių r. 4 - ąjį notarų biurą, dėl minėtos sutarties nutraukimo. 2024-05-20 per Telšių rajono 4-ąjį notarų biurą ieškovei buvo išsiųstas pranešimas, kuriuo prašė 2024-05-20, 10:00 val. atvykti į Telšių rajono 4-ąjj notarų biurą ir suderinti 2023-06-06 Telšių rajono 4-ojo notarų biuro notarės L. B. patvirtintos išsimokėtinai pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 4838, nutraukimą. Į Telšių rajono 4-ąjį notarų biurą J. K., nurodytu laiku neatvyko. Toliau Ieškovė visiškai su Atsakovais nekontaktavo ir kreipėsi į Teismą su ieškiniu dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Atsakovai nurodė, kad Šalių sudarytos Sutarties 4.4. punkte buvo nustatyta, kad jei Pirkėjai negalės įvykdyti šios Sutarties 4.1,1. punkte numatytos prievolės, t. y. sumokėti Daiktų kainos, Šalių susitarimu ši Sutartis nutraukiama notarine forma. Šiuo pagrindu nutraukiant Sutartį, Pirkėjai ir Pardavėjas privalo grąžinti vienas kitam viską, ką buvo gavę pagal šią Sutartį, o Pirkėjai privalo Pardavėjui atlyginti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Atsakovų atstovė pažymėjo, kad tuo atveju sudarant Sutartį buvo numatyta situacija kai Atsakovai negali sumokėti likusią sumą už perkamus žemės sklypus, tuo tarpu Ieškovė ignoruodama Sutartyje numatytus susitarimus nepagrįstai reikalauja iš Atsakovų likusios dalies už žemės sklypus sumokėjimo. Sutarties 8.12. punkte numatyta, tuo atveju, jei Pirkėjai neįvykdo prievolės sumokėti visą Daiktų kainą per šioje Sutartyje 4.1.1. nustatytą terminą, Pardavėjas turi teisę reikalauti, kad Pirkėjai per Pardavėjo nustatytą papildomą 10 (dešimties) darbo dienų terminą sumokėtų nesumokėtą Daiktų kainą, taip pat 0.02 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos Daiktų kainos dalies už kiekvieną uždelstą dieną. Nustatyto papildomo termino metu Pardavėjas turi teisę sustabdyti savo prievolių pagal šią sutartį vykdymą. Pirkėjams neįvykdžius prievolės sumokėti visą daiktų kainą per papildomą 10 darbo dienų terminą (tai šalių susitarimu laikoma esminiu šios Sutarties pažeidimu), Šalys privalo atvykti į notaru biurą ir nutraukti šia Sutarti. Nutraukus šią Sutartį dėl esminio pažeidimo nesumokėjus visos Daiktų kainos nei per pagrindinį Daiktų kainos išsimokėjimui skirtą terminą, nurodytą šios Sutarties 4.1.1. punkte, nei per šios Sutarties 8.12 punkte nurodytą papildomą 10 (dešimties) darbo dienų terminą, Šalys privalo grąžinti viena kitai viską, kas buvo perduota iki šios sutarties nutraukimo, taip pat Pirkėjai įsipareigoja sumokėti Pardavėjai 2081,00 Eur dydžio baudą už prievolės šioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminu sumokėti Daikto pirkimo - pardavimo kainą neįvykdytą ir atlyginti visus Pardavėjo patirtus nuostolius, kurių nepadengs minėta bauda, nebent Šalys susitartų kitaip. Tokiu atveju, Šios sutarties 8.11 ir 8.12 punktuose minėti delspinigiai nemokami. Pažymėjo, kad Sutartyje nurodytas baudos dydis yra ekonomiškai pagrįstas, visiškai atitinka jo interesus, neprieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams ir atitinka iš anksto Pardavėjo ir Pirkėjų įvertintus minimalius Pardavėjo nuostolius dėl šios sutarties nutraukimo. Vadovaujantis LR CPK 428 str. 7 d., darytina išvada, kad ieškinys pagal pateiktus įrodymus visoje jo apimtyje negali būti tenkinamas, kadangi Ieškovė pirmiausiai nepagrįstai iš Atsakovų reikalauja priteisti 41.610,00 Eur skolos priteisimo., kadangi 5000,00 Eur pagal sutartį yra sumokėta, antra, ieškove nesilaikydama šalių susitarimo, keisdama Sutarties sąlygas, visiškai nepagrįstai reikalauja skolos priteisimo.

Ieškovės atstovas advokatas Arūnas Žlioba pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, kuriuo nurodė, kad Atsakovai pateikė Prieštaravimus, kurie iš esmės nepagrįsti, kadangi Prieštaravimuose netinkamai aiškinama 2023-06-06 sudaryta Pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartis bei sutarčių vykdymą ir nutraukimą reglamentuojančios materialinės teisės normos. Ieškovė su Atsakovais 2023-06-06 sudarė Pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartį, pagal kurią Atsakovai bendros jungtinės nuosavybės teise įsigijo du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), o Atsakovai įsipareigojo už juos iki 2024-04-30 susimokėti 41610 Eur. Žemės sklypų nuosavybė atsakovams perėjo nuo Sutarties pasirašymo dienos. Žemės sklypai nuo 2023-06-09 registruoti atsakovų vardu. Pabrėžtina, kad šalių teisiniai santykiai apibrėžti ne preliminaria sutartimi, bet galutine notarine žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartimi. Pažymėjo, kad Atsakovai Sutartį sudarė verslo tikslais (veisti danielius). Be to, Atsakovai įsigijo ir kitų žemės sklypų ir statinių iš kitų asmenų - iš pridedamų išrašų apie Atsakovų turimą nekilnojamąjį turtą matyti, kad R. P. vardu registruoti dar du žemės sklypai su statiniais, esantys skirtingais adresais, o G. P. vardu registruotas dar vienas žemės sklypas su statiniais ((duomenys neskelbtini)). Kitaip tariant, Atsakovai turi nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo patirties, nekilnojamąjį turtą iš Ieškovės įgijo verslo vystymo tikslu, o tuo tarpu Ieškovė nėra verslininkė, visą gyvenimą ūkininkavo, sudarydama Sutartį buvo priešpensijinio (62 metų) amžiaus, neturinti nekilnojamojo turto pardavimo patirties, visus turėtus žemės ūkio sklypus ir savo sodybą tą pačią dieną vienu apsilankymu pas notarę pardavusi Atsakovams - taigi silpnesnioji šalis (CK 6.193 str. 4 dalis). Ieškovė, teikdama informaciją apie situaciją savo advokatui, net buvo pamiršusi apie iš Atsakovo gautą 5000 Eur įmoką, todėl sutinka, kad šia apimtimi Preliminarus sprendimas keistinas, atitinkamai mažinant ir priteistus delspinigius.

Ieškovės atstovas pažymėjo, kad In concreto pasirinktas Sutarties nutraukimo būdas - bendru sutarimu nutraukimą įforminant pas notarą - nereiškia, kad Sutarties nutraukimas tapo negalimas kitais būdais, kai bendro sutarimo tarp šalių nepasiekiama. Tai patvirtina ir Sutarties 10.2. punktas, kuriame numatyta, kad „Sutartis gali būti nutraukta <... > raštišku šalių susitarimu, patvirtintu notarine forma“: matyti, kad šis nutraukimo būdas dispozityvus - „gali būti“, bet neprivalo. Kitaip tariant, nutraukimas raštišku šalių susitarimu, patvirtintu notarine forma, neeliminuoja kitų sutarčių nutraukimo būdų. Tai labai aiškiai įtvirtinta Sutarties 10.3. punkte, kuriame numatyta, kad „Sutartis gali būti nutraukta Sutartyje ir Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytais pagrindais ir tvarka “. Pažymėjo, kad Sutarties 10.5. - 10.7. punktuose šalys nusimatė ir kitą Sutarties nutraukimo būdą - vienašalį sutarties nutraukimą (nesikreipiant į teismą), kuris nereikalauja Šalių susitarimo įforminant nutraukimą pas notarą. Šiuo būdu teisę nutraukti Sutartį turi Pardavėja. Taigi matyti, kad Pirkėjams ir Pardavėjai Sutartimi nustatyti skirtingi Sutarties nutraukimo būdai: Pirkėjams nutraukiant sutartį reikalingas „Šalių susitarimas“, o Pardavėjai - vienašalio sandorio įforminimas. Sutarties nutraukimo būdas bendru sutarimu nutraukimą įforminant pas notarą nereiškia, kad Atsakovams neatsiskaitant Sutartis būtinai turi būti nutraukiama arba dar kategoriškiau - laikoma nutraukta, ir nebeturi būti vykdoma. Priešingai, Sutarties nenutraukus vienu iš bet kurių CK reglamentuotų ir pasirinktų būdų, ji šalims yra galiojanti ir privalo būti vykdoma. Sutartiniams santykiams būdingas sutarties privalomumo principas, o sudarytos sutarties šalys negali vienašališkai jos atsisakyti vykdyti.

Atsakovų G. P., R. P. atsakovė advokatė Vilma Volkovienė pateikė ieškovei priešieškinį, kuriuo prašė:

1. Nutraukti 2023-06-06 pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartį dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo;

2. Sutartimi perleistą nekilnojamą turtą, t. y. žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Ieškovei grąžinti;

3. Priteisti Atsakovei iš Ieškovės 2081,00 Eur baudą, ją išskaičiuojant iš Atsakovų sumokėtos 5000,00 Eur sumos, likusią 2919,00 Eur grąžinti Ieškovams;

4. Priteisti atsakovams R. P. ir G. P. iš J. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškinio pagrindu patvirtino 2024 liepos 10 d. atsakovų atsakovės teiktame prieštaravime į priimtą preliminarų sprendimą, nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus. Papildomai nurodė, kad Ieškovei buvo žinoma apie Atsakovų finansinę padėtį, t. y. galimą jų nemokumo situaciją atmetus paraišką, todėl ginčo sutartyje buvo numatyta sąlyga dėl sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, susitarta dėl sąžiningos baudos dydžio. Nurodė, kad egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas nutraukti šalių sudarytą Sutartį, taikyti restituciją.

Ieškovės atstovas advokatas Arūnas Žlioba pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė priešieškinį atmesti, ieškinį tenkinti. Patvirtino savo procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus. Papildomai nurodė, kad atsakovai priešieškinio reikalavimo nepagrindžia nei viena teisės norma, reglamentuojančia vienašalį sutarčių nutraukimą Pirkėjų iniciatyva. Prašydami nutraukti Sutartį atsakovai remiasi Sutartyje aptartu „esminio pažeidimo“ pagrindu, tačiau atkreipė dėmesį, kad Sutartyje aptartas „esminio pažeidimo“ in concreto, t. y. savalaikio nesumokėjimo už įsigytus žemės sklypus, pagrindas Sutarčiai nutraukti yra taikytinas tik Sutarties nutraukimui bendru šalių sutarimu arba vienašaliam Sutarties nutraukimui Pardavėjo iniciatyva (10.5 ir 10.7 punktai). Pažymėjo, kad Sutartyje aptartas „esminio pažeidimo“ turinys in concreto vienašališkam nutraukimui yra taikytinas tik tuomet, kai šis pažeidimas liečia Pardavėjo teises. Vienašalis Sutarties nutraukimas Pirkėjų iniciatyva Sutartyje apskritai neaptartas. Priešieškinyje dėstoma pozicija, kad savalaikis nesumokėjimas už įsigytus žemės sklypus yra „esminis sutarties pažeidimas“ Pirkėjų atžvilgiu, leidžiantis Pirkėjams ginti tariamai pažeistas jų teises pasinaudojant vienašalio sutarties nutraukimo institutu, neatitinka nei Sutarties turinio, nei protingumo kriterijaus. Tik tada, jei būtų faktinis „esminis sutarties pažeidimas“ Pirkėjų atžvilgiu ir Pirkėjai būtų „nukentėjusioji šalis“, būtų galima svarstyti dėl Pirkėjų teisių pažeidimo, jo apimties, reikšmės vienašalio Sutarties nutraukimo Pirkėjų iniciatyva kontekste. Tačiau akivaizdu, kad de facto nėra net tik „esminio sutarties pažeidimo“, kuriuo būtų pažeistos Pirkėjų teisės, bet ir apskritai jokio Sutarties pažeidimo iš Pardavėjos pusės. Priešieškinyje nenurodytas nei vienas epizodas, kuriuo ne atsakovai, o būtent Pardavėja būtų pažeidusi Sutartį. Nagrinėjamu atveju ne atsakovai, o ieškovė yra „nukentėjusioji šalis“. Atsakovų prašymas jiems taikyti baudą, yra pripažinimas fakto, kad ne kas kitas, o būtent jie yra pažeidę Sutartį.

Ieškovės atstovas pažymėjo, kad šalys sudarė ne vieną, bet eilę sutarčių dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) k. - visų ieškovės turėtų žemės sklypų ir sodybos ((duomenys neskelbtini)), kurioje ji pragyveno apie 20 metų - perleidimo atsakovams. Tam, kad atsakovai turėtų pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, atsakovai turėjo tapti ieškovės kaimynais (gretutinio sklypo savininkais). Šio tikslo vedinos šalys sutarė, kad vieną žemės sklypą ieškovė padovanos atsakovams. Tai buvo padaryta 2023-02-20 Dovanojimo sutartimi, kuria ieškovė atsakovams padovanojo vieną 0,4625 ha žemės sklypą. Šalys žodžiu sutarė, kad šio sklypo kaina - 5000 Eur, ir ji bus pridėta prie kitų, jau pagal pirkimo - pardavimo sutartis perleidžiamų, sklypų kainos ir sumokama vėliau. Šį sklypą šalys Dovanojimo sutartyje oficialiai įvertino 4180 Eur suma (4.1 punktas) - lygiai tokia pat, kokia buvo nurodyta NTR išraše (2.2 punktas) - kad atsakovams nereikėtų mokėti didesnio gyventojų pajamų mokesčio. Vėliau atsakovai, kaip jau turintys pirmumo teisę, iš ieškovės įsigijo dar tris žemės sklypus. Už juos atsakovai atsiskaitė. 2023-06-06 ieškovė ir atsakovai sudarė dar dviejų žemės sklypų: žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Telšių r. sen., (duomenys neskelbtini) k., pirkimo išsimokėtinai sutartį. Visi šie sandoriai (įskaitant dovanojimo sandorį) aiškintini ne izoliuotai, o kartu, t. y. vadovaujantis sisteminio aiškinimo principu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia. Ieškovės interesas buvo vienintelis - parduoti visus žemės ūkio paskirties žemės sklypus (duomenys neskelbtini) k. ir sodybą ((duomenys neskelbtini)), kurioje ji pragyveno apie 20 metų, ir po vyro ir motinos mirties likus gyventi sodyboje vienai, pradėti naują gyvenimo etapą (išsikėlusi iš savo sodybos ieškovė apsigyveno arčiau miesto, adresu (duomenys neskelbtini)).

Ieškovės atstovas pažymėjo, kad šalių susitarimu, dovanoto žemės sklypo vertė buvo pridėta prie dviejų žemės sklypų: Žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kainos nustatytos 2023-06-06 Pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartyje. Tai paaiškina atsakovų argumentus dėl tariamai per didelės šia Sutartimi perleistų žemės sklypų kainos (priešieškinio 1.11 ir 1.12 punktai). Tai taip pat paaiškina, kodėl ieškovė, teikdama informaciją apie situaciją savo advokatui prieš ruošiant ieškinį, nepaminėjo apie iš atsakovo gautą 5000 Eur įmoką, kadangi ši suma jos supratimu buvo sumokėta už 2023-02-20 Dovanojimo sutartį. Nutraukus 2023-06-06 Pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartį, be jau aukščiau nurodytų aplinkybių, būtų iš esmės iškreipta sutarčių viseto esmė, šalių valia ir jų teisių bei pareigų pusiausvyra. Pirma, nutraukimas ir restitucijos taikymas sukurtų situaciją, kurioje ieškovei liktų nesumokėta ir už 2023-02-20 Dovanojimo sutartimi perleistą sklypą, taigi ieškovė patirtų ženklų nuostolį. Antra, nutraukimas pažeistų ieškovės esminį Sutarties sudarymo tikslą - parduoti sodybą ir visus žemės ūkio paskirties žemės sklypus (duomenys neskelbtini) k. Trečia, pagal Sutartį parduoti sklypai, perleidus visą kitą savo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) k., ieškovei yra tapę visiškai nebereikalingi, ieškovė nebeturi jokio intereso jų valdyti. Ketvirta, dėl savo išsidėstymo šie sklypai ir kitiems asmenims, išskyrus atsakovus, nėra patrauklūs, ir, nutraukus Sutartį, taptų beverčiais, kadangi jie yra dislokuoti gretimybėje dabar jau atsakovų valdomos sodybos (duomenys neskelbtini) k., vienas jų beveik visas apaugęs greta sodybos augančiu mišku.

Teismo posėdžio metu ieškovė J. K. prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Patvirtino jos atstovo procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes. Papildomai nurodė, kad yra įgijusi vidurinį išsilavinimą. Visą gyvenime dirbo ūkyje. Notarės rengusios nekilnojamojo turto pardavimo sutartis nepažinojo. Pažymėjo, kad sutartis pas notarę užsakinėjo atsakovai. Sutarties sudarymo metu buvo įsitikinusi, jog atsakovai jai pinigus už parduodamą išsimokėtinai žemės sklypus sumokės iki nurodytos datos. Atsakovas G. P. pažadėjo nupirkti visą nekilnojamąjį turtą. Išsimokėtinai pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta, dėl to, kad atsakovai tuo metu neturėjo visos reikiamos sumos. Notarė paaiškino, kad jei atsakovai iki nurodytos datos nesumokės pinigų, tai bus mokami delspinigiai. Ieškovė dalimis žemės sklypų nebūtų pardavusi.

Teismo posėdžio metu atsakovas G. P. patvirtino atsakovų teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes. Papildomai nurodė, kad yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą tarptautinio verslo srityje. Dirba kultūros centro direktoriaus pareigose. Turi ūkininko pažymėjimą. Anksčiau dalyvavo viename sandoryje įsigyjant nekilnojamąjį turtą. Iš ieškovės įsigytame žemės sklype pasistatė gyvenamąjį nedidelį pastatą 45 m², kuris įvardintas – svečių namai. Jo statybai skolinosi pinigus iš artimųjų bei giminaičių. Taip pat gavo bankinį kreditą – 37000 Eur, kurį panaudojo pastato statybai. Dabar šiame pastate gyvena su šeima, kito būsto neturi. Pažymėjo, jog sutuoktinė nedirba, šiuo metu prižiūrį kūdikį. Šeima gyvena iš jo gaunamų pajamų, tai yra apie 1600 Eur per mėnesį. Kitų pajamų šeima negauna. Sudarant pirkimo sutartį išsimokėtinai įsiderėjo, kad pinigai bus sumokėti per 10 mėnesių. Pripažino, kad 2023-10-16 kreipėsi į kredito uniją 37000 Eur paskolai gauti. Kredito įstaigai buvo nurodęs, kad paskola bus naudojama turto įsigijimui. Vėliau, tai yra 2023-11-23 kredito paskirtis buvo pakeista į ,,namo renovaciją“.

Teismo posėdžio metu atsakovė R. P. patvirtino atsakovų teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes. Patvirtino sutuoktinio teiktus paaiškinimus, teismo posėdžio metu. Papildomai nurodė, kad yra įgijusi aukštesnįjį įsilavinimą vadybos ir ekonomikos srityje. Nurodė, kad notarė neišaiškino tinkamai sutarties, nes Ieškovė vienaip suprantą sutartį, o atsakovai kitaip.

Teismo posėdžio metu liudytoja L. B. patvirtino, jog daugiau kaip 20 metų dirba notare. Rengė bei dalyvavo šalims sudarant žemės sklypų perleidimo sandorius. Patvirtino, jog šalių nepažįsta, asmeninių ryšių nepalaiko. Nurodė, kad šalių sudaryta žemės sklypų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis yra tipinė, standartinė sutartis. Pažymėjo, kad sutartys šalims yra išaiškinamos. Atsakovai garantavo, kad pinigų sumokėti už įsigytus žemės sklypus gaus pardavę kitą turtą, o jei neparduos to turto, tai reikiamą sumą gaus kaip kreditą. Pažymėjo, jog Sutartyje atsakovams nėra numatyta galimybė vienašališkai nutraukti sutartį. Sutarties nutraukimas galimas tik Pardavėjo sutikimu (3.3. p.). Pažymėjo, jog išsimokėtinai turtas buvo parduotas tik atsakovų iniciatyva.

ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2023-02-20 Dovanojimo sutartimi ieškovė atsakovams padovanojo 1,4236 ha žemės sklypą, esančio (duomenys neskelbtini)., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

2023-06-06 Ieškovė J. K. pardavė Atsakovams G. P. ir R. P. 5,7077 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2,6384 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Sandoriai dėl šių sklypų yra įvykę, už juos Atsakovai yra visiškai atsiskaitę.

2023-06-06 ieškovė ir Atsakovai sudarė dviejų žemės sklypų: Žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo išsimokėtinai sutartį (toliau-Sutartis). Sutarties 3.1. punkte numatyta, kad bendra daiktų kaina yra 41 610,00 Eur. Pagal Sutarties 4.1.1. punktą, Pirkėjai pareiškia, kad už Daiktus, - t. y. 41,610,00 Eur, Pirkėjai įsipareigoja sumokėti Pardavėjui į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią kredito unijoje „Germanto lobis“ ne vėliau kaip iki 2024 m. balandžio 30 d. 2023-06-10 G. P. pagal Sutartį ieškovei pervedė 5000, 00 Eur.

2023 m. liepos mėnesio pabaigoje Atsakovai gavo pranešimą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Šiaulių paramos administravimo skyriaus, kad jų paraiška yra atmetama.

2023-10-16 Kredito sutartimi Kredito davėjas Kredito unija ,,Germanto lobis“ suteikė kreditą

atsakovui G. P.. Kredito paskirtis nurodyta susimokėti už žemę 31610 Eur ir baldams įsigyti 5390 Eur. 2023-11-23 buvo atliktas Kredito sutarties pakeitimas, nurodant, kad paskirtas kreditas bus naudojamas - ,,Namo renovacijai“.

2024-04-25 pareiškimu per Telšių rajono 4-ąjį notarų biurą Ieškovei buvo išsiųstas pareiškimas, kuriuo pranešta, kad G. P. ir R. P., dėl nenumatytų pasikeitusių aplinkybių žino, kad negalės laiku įvykdyti įsipareigojimų pagal 2023-06-06 Telšių rajono 4-ąjj notarų biuro notarės L. B. patvirtintą išsimokėtinai pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl siūlė nutraukti minėtą sutartį ir sumokėti ieškovei sutarties sąlygose nurodytą baudą ir grąžinti ieškovei nekilnojamą turtą (žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškime buvo prašoma Ieškovės atsakyti į pareiškimą iki 2024-05-15 ir jeigu Ieškovė sutinka 2024-05-20, 10:00 val., buvo prašoma atvykti į Telšių r. 4 - ąjį notarų biurą, dėl minėtos sutarties nutraukimo. 2024-05-20 per Telšių rajono 4-ąjį notarų biurą ieškovei buvo išsiųstas pranešimas, kuriuo buvo prašoma 2024-05-20, 10:00 val. atvykti į Telšių rajono 4-ąjj notarų biurą ir suderinti 2023-06-06 Telšių rajono 4-ojo notarų biuro notarės L. B. patvirtintos išsimokėtinai pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 4838, nutraukimą. Į Telšių rajono 4-ąjį notarų biurą J. K., nurodytu laiku neatvyko. Ieškovė kreipėsi į Teismą su ieškiniu dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Dėl ieškinio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248- 421/2016, 26punktas).

Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia - kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017, 23 punktas).

Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, į šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 426/2012). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18- 378/2015; 2018-02-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-690/2018 14-17punktai).

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad šalys sudarė ne vieną, bet eilę sutarčių dėl žemės sklypų, esančių K k. perleidimo. Ieškovė nurodė, kad tam, jog atsakovai turėtų pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, atsakovai turėjo tapti ieškovės kaimynais (gretutinio sklypo savininkais). Šio tikslo vedinos šalys sutarė, kad vieną žemės sklypą ieškovė padovanos atsakovams. Tai buvo padaryta 2023-02-20 Dovanojimo sutartimi, kuria ieškovė atsakovams padovanojo vieną 1,4236 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys žodžiu sutarė, kad šio sklypo kaina - 5000 Eur, bus pridėta prie kitų, dviejų žemės sklypų: Žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kainos nustatytos 2023-06-06 Pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartyje. Vėliau, tai yra 2023-06-06 Ieškovė pardavė Atsakovams du žemės sklypus. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad visi šie sandoriai (įskaitant dovanojimo sandorį) aiškintini ne izoliuotai, o kartu, t. y. vadovaujantis sisteminio aiškinimo principu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia. Ieškovės interesas buvo vienintelis - parduoti visus žemės ūkio paskirties žemės sklypus (duomenys neskelbtini) k. ir sodybą ((duomenys neskelbtini)), kurioje ji pragyveno apie 20 metų, ir po vyro ir motinos mirties likus gyventi sodyboje vienai, pradėti naują gyvenimo etapą (išsikėlusi iš savo sodybos ieškovė apsigyveno arčiau miesto.

Teismas vertindamas aukščiau nustatytas faktines aplinkybes pripažįsta, jog šalys susitarė dėl visų aukščiau nurodytų žemės sklypų perleidimo atsakovams. Šalių veiksmai šiam tikslui pasiekti turėjo keletą etapų, tai yra pirmiau buvo dovanotas žemės sklypas, po ko sekė žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandoris, vėliau žemės sklypų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sandoris. Ieškovės tikslas buvo parduoti pardavėjui visus žemės sklypus, kadangi ieškovė išsikėlė gyventi kitur, už gautus pinigus įsigijo kitą nekilnojamąjį turtą. Ieškovė nutraukė anksčiau vykdytą ūkininkavimo veiklą.

Ieškovės atstovas pažymėjo, jog atsakovai neteisingai interpretuoja Sutartį, kad vienintelis 2023-06-06 Pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarties užbaigimo būdas atsakovams pagal ją pilnai neatsiskaičius - tai privalomas jos nutraukimas. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad toks aiškinimas yra aiškiai nesąžiningas Ieškovės atžvilgiu, kadangi Ieškovė tokiu būdu yra padaroma priklausoma nuo Atsakovų noro/nenoro bei jų subjektyvių galimybių atsiskaityti už įsigytą turtą. Ieškovė niekaip negali įtakoti to atsakovų noro/nenoro bei jų subjektyvių galimybių atsiskaityti už įsigytą turtą. Ieškovė yra pastatoma į visiškai nuo jos neprikaustomą neapibrėžtą poziciją, kurios išeitis priklauso išimtinai Atsakovams. Tai akivaizdžiai nelygiavertis šalių teisių ir pareigų paskirstymas klaidingai aiškinant 2023-06-06 Pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartį.

Teismo posėdžio metu notarė L. B. paaiškino, jog Atsakovai jai patvirtino, kad pinigų sumokėti už įsigytus žemės sklypus gaus pardavę kitą turtą, o jei neparduos to turto, tai reikiamą sumą gaus kaip kreditą.

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog po visų šioje byloje nagrinėjamų žemės sklypų sandorių sudarymo, 2023-10-16 Kredito sutartimi Kredito davėjas Kredito unija ,,Germanto lobis“ suteikė kreditą atsakovui G. P.. Kredito paskirtis nurodyta - susimokėti už žemę 31610 Eur ir baldams įsigyti 5390 Eur. 2023-11-23 buvo atliktas Kredito sutarties pakeitimas, nurodant, kad paskirtas kreditas bus naudojamas - ,,Namo renovacijai“.

Teismo posėdžio metu atsakovas G. P. teismui patvirtino, jog 2023 m. lapkričio mėnesį Atsakovai pakeitė savo valią, nuspręsdami nebeatsiskaityti su Ieškove, o pasiskolintas lėšas paskirti šeimos būsto įrengimui. Atsakovai atliko gyvenamojo pastato, kuris įvardintas ,,svečių namai“ statybos darbus. Atsakovai patvirtino, kad iš kredito unijos gautus 37000 Eur, 10000 Eur gautų iš tėvų bei 12000 Eur gautų iš sesers panaudojo šeimos būsto statybai. Teismas sutinka su Ieškovės atstovo pozicija, jog šis Atsakovų sprendimas, gautas pinigines lėšas panaudoti būsto statybai buvo lemiamas šio notarinio sandorio vykdymui, tai yra 2023 m. lapkričio mėnesį Atsakovai nusprendė sutarties sąlygų galutinai nebevykdyti. Pažymėtina, jog Atsakovai nesumokėjo nei vienos įmokos Ieškovei už išsimokėtinai įsigytus žemės sklypus.

Lietuvos Respublikos CK 6.217 - 6.222 straipsniuose numatyta, kad sutartys gali būti nutrauktos vienašališkai, tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį arba abipusiu sutarimu. Sutarties nutraukimo būdas ar būdai gali būti numatyti sutartyje.

Šiuo atveju, šalys siekdamos išvengti teisminio sutarties nutraukimo proceso, susitarė dėl galimo Sutarties nutraukimo būdo - t. y. bendru sutarimu nutraukimą įforminant pas notarą. Sutarties 4.4. punkte šalys būtent ir numatė, kad Atsakovams neatsiskaitant Sutartis nutraukiama notarine forma „Šalių susitarimu“: „Jei pirkėjai negalės įvykdyti šios Sutarties 4.1.1. punkte numatytos prievolės, t. y. sumokėti Daiktų kainos, Šalių susitarimu ši Sutartis nutraukiama notarine forma'“.

Šalių susitarimo būtinybė sutarties nutraukimui pas notarą taip pat yra įtvirtinta Sutarties 10.2. punkte, kuriame numatyta, kad „Sutartis gali būti nutraukta <...> raštišku šalių susitarimu, patvirtintu notarine forma“.

Bylos nagrinėjimo buvo nustatyta, kad Atsakovai siekė „Šalių susitarimo“ nutraukiant sutartį, tačiau Ieškovei nesutikus, sutartis nebuvo nutraukta notarine tvarka. Tai, kad bendras sutarimas nutraukimą įforminant pas notarą yra būtinas, patvirtina ir pačios notarės išsiųsto Pareiškimo, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškiamas kvietimas Ieškovei atvykti įforminti Sutarties nutraukimą, su sąlygą „jei sutinkate“.

Teismas sutinka su ieškovė atstovo argumentais, kad teisę nutraukti Sutartį notarine tvarka „Šalių susitarimu“ turėjo Pardavėja. Sutarties reglamentavimas patvirtina, kad Pirkėjams ir Pardavėjai nustatyti skirtingi Sutarties nutraukimo būdai: Pirkėjams nutraukiant sutartį reikalingas „Šalių susitarimas“, o Pardavėjai - vienašalio sandorio įforminimas. Šiuo atveju, nei vienas sutarčių nutraukimo būdas nebuvo realizuotas.

Lietuvos Respublikos CK 6.189 str.1 d. įtvirtinta nuostata, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi įstatymo galią. Sutartis privalo būti vykdoma nepriklausomai nuo to, kad Atsakovai laiku neatsiskaitė, t. y. iš esmės pažeidė Sutartį. Sutarties 10.4. punktas numato, kad „Pirkėjai privalo sumokėti Daiktų kainą šioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais“.

Teismas taip pažymi, jog Sutartyje nenumatyta, kad atsiskaitymas pagal Sutartį būtų susietas su kokiu nors įvykiu ar sąlyga, pvz., kredito gavimu, kas patvirtina, kad atsiskaitymo pareiga pagal Sutartį nepriklauso nuo kokių nors sąlygų ir turi būti įgyvendinama Atsakovų rizika pilna apimtimi.

Pažymėtina, kad sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė. Atsiradus sunkumų dėl atsiskaitymo, atsakovai galėtų prašyti teismą pakeisti atsitinkamas su apmokėjimu susijusias Sutarties sąlygas, tačiau, kaip matyti, pareikšdami priešieškinį atsakovai prašė kraštutinių priemonių taikymo, nepabandant pasinaudoti sutarčių modifikavimo institutu.

Įvertinus, tai, kad Atsakovai iki nurodytos Sutartyje datos pinigų už įsigytą žemę nesumokėjo ir neketina Atsakovai gera valia mokėti, todėl ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo tenkintinas, Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas visas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus teismas pripažįsta, kad ieškovė ieškinį įrodė, todėl ieškinys tenkintinas.

Dėl delspinigių priteisimo.

Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). Tokia galimybė skatina skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos reikalauti atlyginti kreditorius turi teisę neįrodinėdamas jų dydžio. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 3 dalis).

LR CK 6.261 str. numato, jog skolininkas praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytus delspinigius, kurie yra laikomi minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Taigi, jeigu piniginė prievolė neįvykdoma laiku, laikomasi nuostatos, kad pinigais, kuriuos reikėjo perduoti kreditoriui, toliau naudojasi skolininkas. Todėl už naudojimąsi kreditoriaus pinigais skolininkas privalo mokėti delspinigius nuo tada, kai praleistas prievolės įvykdymo terminas. Delspinigiai tokiu atveju mokami, kol prievolė visiškai įvykdoma. Išieškomos palūkanos laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių šis patiria dėl prievolės pažeidimo. Šiuo atveju Šalys susitarė, jog atsakovams vėluojant apmokėti, atsakovai privalo mokėti ieškovei delspinigius, po 0,02 % už kiekvieną pradelstą dieną (Sutarties 8.11. punktas) nuo neapmokėtos skolos dalies.

Atsakovas turėjo atsiskaityti iki 2024-04-30 (Sutarties 4.1.1. punktas). Iki 2024-05-31 atsakovai yra pradelsę 31 d. Delspinigių paskaičiavimas: 36 610,00 Eur x 0,02 proc. = 7,32 Eur už kiekvieną pradelstą dieną; 7,32 Eur x 31 (pradelstos dienos) = 226,98 Eur. Taigi viso delspinigių: 226,98 Eur.

Bylos nagrinėjimo metu 2024 m. liepos 23 d. ieškovės atstovas teikdamas atsiliepimą į prieštaravimus, nurodė, kad Ieškovė, teikdama informaciją apie situaciją savo advokatui, buvo pamiršusi apie iš Atsakovo gautą 5000 Eur įmoką, todėl sutinka, kad šia apimtimi Preliminarus sprendimas keistinas, atitinkamai mažinant ir priteistus delspinigius. Taigi ieškovės pradinis ieškinys buvo pareikštas 41867,92 Eur sumai. Prašant priteisti 41 610,00 Eur dydžio skolą ir 257,92 Eur delspinigių. Teismas galutiniu sprendimu ieškinį tenkino 36836,98 Eur sumai (priteisdamas 36 610,00 Eur dydžio skolą ir 226,98 Eur dydžio delspinigius.

Dėl palūkanų priteisimo.

Palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d.). LR CK 6.37 str. 2 d. nustatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas ir už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Palūkanų dydis šiuo atveju nustatytas LR CK 6.210 straipsnio 1 dalyje. Vadinasi, atsakovai už iki šiol nesumokėtą skolą (kartu su delspinigiais) nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško įvykdymo privalo mokėti 5 proc. metinių palūkanų.

Ieškinį iš esmės tenkinus, priešieškinis atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė 4127,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 427 Eur sumokėtas žyminis mokestis valstybei ir 3700 Eur teisinių atstovavimo išlaidų advokato teisinių paslaugų apmokėjimui.

Atsakovas G. P. rašytiniais įrodymai pagrindė bylinėjimosi išlaidų 2270,00 Eur, kurias sudaro 220,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis valstybei teikiant priešieškinį ir 2050,00 Eur teisinių advokato atstovavimo išlaidų.

Pažymėtina, kad šalių pateiktos išlaidos advokatų teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais byloje esančiais įrodymais, ir nėra per didelės, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, bylos pobūdį, teiktų procesinių dokumentų ir jų priedų apimtį, teismų praktikos ir teisės normų analizę, bylos nagrinėjimo trukmę ir teismo posėdžių trukmę, kad prašomas priteisti advokatų pagalbos išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Bylos nagrinėjimo metu 2024 m. liepos 23 d. ieškovės atstovas teikdamas atsiliepimą į prieštaravimus, nurodė, kad Ieškovė, teikdama informaciją apie situaciją savo advokatui, buvo pamiršusi apie iš Atsakovo gautą 5000 Eur įmoką, todėl sutinka, kad šia apimtimi Preliminarus sprendimas keistinas, atitinkamai mažinant ir priteistus delspinigius. Taigi ieškovės pradinis ieškinys buvo pareikštas 41867,92 Eur sumai. Prašant priteisti 41 610,00 Eur dydžio skolą ir 257,92 Eur delspinigių. Teismas galutiniu sprendimu ieškinį tenkino 36836,98 Eur sumai (priteisdamas 36 610,00 Eur dydžio skolą ir 226,98 Eur dydžio delspinigius.

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog ieškovės pradinis ieškinys buvo patenkintas 87,98 procentų, proporcingai atsakovės laimėtos bylos dalis pagal ieškinį sudaro 12,02 procentai. Ieškovei priteistina iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų – 3631 Eur. Iš dviejų atsakovų, kiekvienam jų tenkanti mokėti bylinėjimosi išlaidų dalis yra 1815,5 Eur.

Atsakovui G. P. priteistina 277 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis iš ieškovės.

Pašto išlaidos sudaro 23,79 Eur. Pašto išlaidos proporcingai paskirstytinos patenkinto pirminio ieškinio reikalavimo apimčiai. Kadangi ieškovei tenkanti pašto išlaidų suma, neviršija 8,00 Eur dydžio sumos (2,85 Eur), todėl pašto išlaidos iš ieškovės nepriteistinos valstybei (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023-12-20 įsakymas „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411). Iš atsakovų valstybei priteistinos po 10,47 Eur pašto išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 268-270, 424, 428 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 8 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

2024 m. birželio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų (buvęs pavadinimas -Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų) preliminarų sprendimą pakeisti.

Priteisti solidariai iš atsakovų G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 36 610,00 Eur (trisdešimt šeši tūkstančiai šešis šimtus dešimt eurų) dydžio skolą, 226,98 Eur (dviejų šimtų dvidešimt šešių eurų 98 centų) dydžio delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra 36836,98 Eur (trisdešimt šeši tūkstančiai aštuoni šimtai trisdešimt šeši eurai 98 centų) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2024 m. birželio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. P. 1815,5 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiolikos eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės J. K., naudai.

Priteisti iš atsakovės R. P. 1815,5 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiolikos eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės J. K., naudai.

Priteisti Valstybei iš atsakovo G. P. 10,47 Eur (dešimt eurų 47 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisti Valstybei iš atsakovės R. P. 10,47 Eur (dešimt eurų 47 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.