- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-07
- Bylos Nr.
- 1A-520-245/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18714-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė, Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- I. R.
- Advokatai
- Kęstutis Dobilas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. R. (toliau – I. R.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo I. R. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajai paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, iš nuteistosios I. R. konfiskuoti 625 Eur, kurie paimti 2019 m. rugpjūčio 14 d. atlikus kratą I. R. gyvenamojoje vietoje ir saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje.
Kitų asmenų, kurių atžvilgiu priimtas skundžiamas nuosprendis, apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. I. R. Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 14 d., neteisėtai turėdama tikslą platinti iš G. D. (toliau – G. D.), kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, įgijo ir namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikė psichotropinę medžiagą – MDMA, kurios bendroji masė 14,669 g, supakuotą folijos ritinyje, ir narkotinę medžiagą – kokainą, kurios masė 0,574 g, supakuotą permatome maišelyje, iki kol 2019 m. rugpjūčio 14 d. apie 10.00 val. jos gyvenamojoje vietoje policijos pareigūnai atliko kratą, kurios metu rado psichotropinę medžiagą MDMA 14,669 g ir narkotinę medžiagą kokainą 0,574 g ir jas paėmė. Taip pat I. R., tęsdama savo nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 14 d., už nenustatytą pinigų sumą pardavė R. M. (toliau – R. M.) šias iš G. D. už nenustatytą pinigų sumą ir nenustatytoje vietoje bei laiku įgytas narkotines medžiagas – kanapes (antžeminės dalys), kurių masė yra 8,455 g (?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 13,5 %), supakuotas polietileniniame maišelyje, kanapes (antžeminės dalys), kurių masė yra 25,981 g (?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 11,4 %), supakuotas į 11 vnt. folijos ritinėlių, 3 vnt. polietileninių maišelių su 1,568 g narkotinės medžiagos – kokaino, dėžutę su 0,786 g psichotropinės medžiagos MDMA bei folijos ritinį su MDMA po 0,142 g ir 0,179 g (bendra MDMA masė 1,107 g).
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistoji I. R. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nuosprendį ir paskirti jai laisvės apribojimo bausmę 1 metams ir 4 mėnesiams, kartu parenkant baudžiamojo poveikio priemones.
2.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu už analogišką nusikalstamą veiką buvo nubausta ir R. M., tačiau pirmosios instancijos teismas jai paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. I. R. nurodo, kad neskundžia nuosprendžio dalies, kuria buvo nuspręsta konfiskuoti 625 Eur, tačiau ji nesutinka su teismo nuosprendžiu jai paskirta bausmės rūšimi ir jos dydžiu.
2.2. Nuteistosios teigimu, ne visi skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo išdėstyti motyvai, kuriais teismas rėmėsi skirdamas jai bausmę, yra teisingi. Nuteistoji nurodo, kad visa jos kriminalinė praeitis susijusi su jos sugyventiniu G. D.. D. B. ji nusikalto taip pat dėl G. D. įtakos. Jis niekada jai nedarė teigiamos įtakos, tačiau jo poelgius nuteistoji toleravo, kadangi jį mylėjo ir buvo iš dalies jo išlaikoma. Sugyventiniui išvykus, ji narkotines medžiagas platino norėdama jomis greičiau atsikratyti ir užbaigti nusikalstamą veiką. I. R. nurodo, kad visiškai supranta savo ir G. D. veiksmų pavojingumą ir tokius veiksmus smerkia. R. M. narkotines medžiagas perleido dėl to, kad pastaroji galėtų šiek tiek užsidirbti ir taip išlaikytų savo mažamečius vaikus. I. R., perleisdama narkotines medžiagas R. M., nesiekė sau jokios naudos, priešingai, norėjo padėti R. M.. Nuteistoji nurodo, kad nei ji, nei R. M. nežino iš kur gauti narkotinių medžiagų, o kratų metu pas jas rastos narkotinės medžiagos buvo G. D.. I. R. teigimu, ji neturėjo ir neieškojo nei klientų, nei tiekėjų, todėl pirmosios instancijos teismas ją, kaip ir R. M., turėjo priskirti pačiai žemiausiai narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo grandžiai. Nuteistosios teigimu, jos padaryta nusikalstama veika yra mažiau pavojinga už tipines tokio pobūdžio veikas. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sureikšmino nuteistosios rolę, tuo pačiu sumenkindamas R. M. rolę šioje nusikalstamoje veikoje.
2.3. I. R. skunde nurodo, kad prisistatydama teismui pasakė, jog nedirba dėl to, kad policijoje paimtas jos dokumentas, o apie rūpinimąsi tėvais ji nepaminėjo. Nuteistosios teigimu, ji tą dieną buvo apimta streso. Apeliantė nurodo, kad neturėjo gynėjo, niekas jos nekonsultavo, ji nesuprato kokios aplinkybės bylai yra reikšmingos ir kokios ne. Pasak nuteistosios, tėvais ji rūpinasi nuo tada, kai grįžo ir D. B., dėl to ir nedirba. Be to, pinigų jai duodavo G. D.. Kol I. R. nesulaikė policija, ji turėjo asmens dokumentą, ir ne dokumento turėjimas ar neturėjimas buvo priežastis nedirbti, o nuolatinė pagalba tėvams. Skunde nuteistoji nurodo, kad jos tėvai serga jau seniai. Iš pradžių pakakdavo juos aplankyti, todėl ji ir gyveno atskirai su G. D., tačiau paskutiniu metu tėvų sveikata labai pablogėjo ir dabar jiems reikalinga nuolatinė pagalba, todėl I. R. ir gyvena su jais.
2.4. Nuteistosios teigimu, ji visiems laikams nutraukė bet kokius ryšius su G. D.. Nors jis jai ir paskambino keletą kartų, kai jau buvo išvykęs iš Lietuvos, tai negali būti vertinama kaip ryšio palaikymas. Į jo butą nuteistoji užeidavo tik pašerti katino. Nuteistoji nurodo, kad Lietuvoje ji nėra nei teista, nei bausta administracine tvarka. Pasak nuteistosios, apylinkės teismas turėjo įvertinti jos nepriekaištingą elgesį nutraukus ryšius su G. D.. Apeliantės teigimu, jei individualizuojant bausmę teismas būtų tinkamai įvertinęs jos aiškinamas aplinkybes jų visete, tikrąjį nuteistosios vaidmenį darant nusikalstamą veiką, jos asmenybę, pareigas tėvams, būtų galima paskirti jai tokią pat bausmę, kaip ir nuteistajai R. M..
3. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nuteistoji I. R. ir jos gynėjas advokatas Kęstutis Dobilas prašė patenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios I. R. apeliacinis skundas atmetamas
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nuteistoji neginčija jos padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau apeliaciniame skunde ji nesutinka su jai paskirta laisvės atėmimo bausme, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, be pagrindo jai skyrė su laisvės atėmimu susijusią bausmę.
5. Skundą nagrinėjanti kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, tačiau ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
6. Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio turinį, nuteistosios apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę I. R., aukščiau aptartų BK normų nepažeidė, todėl paskyrė teisingą bausmę, kurią mažinti, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, teisinio pagrindo nėra.
8. Skiriant bausmę I. R., teismas įvertino, kad ji padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, kuris yra priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistoji I. R. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to gailėjosi, todėl apylinkės teismas pagrįstai nustatė vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad I. R. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruota, Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė ir nesilankė. Nors Lietuvos Respublikoje I. R. neteista, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad ji buvo teista D. B., per penkerius metus administracine tvarka Lietuvoje bausta nėra, taip pat pažymėtina, kad ji nedirba ir nesimoko. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertino ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę. Nors kaip ir minėta Lietuvoje I. R. teista nebuvo, tačiau kaip nurodyta aukščiau, ji buvo teista D. B. (už vagystę ir už nusikaltimą valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus). Vietoj to, kad dirbtų ar mokytųsi, nuteistoji pragyvenimui nusprendė užsidirbti platindama narkotines bei psichotropines medžiagas. I. R., gyvendama kartu su G. D. taip pat palaikė jo nelegalią veiklą, telefonu bendraudavo su jam skambinančiais asmenimis, o pastarajam išvykus iš Lietuvos, toliau siekė platinti narkotines ir psichotropines medžiagas. Nors nuteistoji ir nurodė, kad turi rūpintis savo tėvais, kurie patys to negali padaryti dėl prastos savo sveikatos ir byloje yra tai patvirtinantys duomenys, tačiau apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad prasta tėvų sveikata jos nesulaikė nuo neteisėtų veiksmų. Apygardos teismo vertinimu, būdama suaugusi moteris, I. R. galėjo numatyti kokios pasekmės jai gali kilti dėl jos neteisėtų veiksmų ir kaip tai atsilieptų jos asmeniniam gyvenimui, tačiau nepaisydama galinčių kilti pasekmių, pragyvenimui bandė užsidirbti užsiimdama nelegalia veikla. Šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistosios I. R. asmenybės negalima laikyti išimtinai teigiama. Nors savo apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo tas pačias aplinkybes dėl rūpinimosi tėvais, taip pat teigia, kad nebepalaiko jokių ryšių su G. D., teismo vertinimu, tai nesuteikia pagrindo švelniau vertinti jos nusikalstamus veiksmus, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu ji suvokė savo veikų pavojingumą ir neteisėtumą ir norėjo taip veikti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tą aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju I. R. atžvilgiu negalima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, taip pat tai, kad I. R. Lietuvoje ankščiau teista nebuvo, kad tai pirmas jos teistumas, susijęs su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kad nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į sunkią tėvų sveikatos būklę ir būtinybę jais rūpintis, pagrįstai sprendė, jog I. R. skirtina minimali BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
9. Savo apeliaciniame skunde nuteistoji prašo skirti jai su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, tačiau apygardos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju I. R. nuteista už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Kaip matyti, įstatymų leidėjas už šios nusikalstamos veikos padarymą numato tik su laisvės atėmimu susijusią bausmę, o nagrinėjamu atveju BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas nuteistosios atžvilgiu negalimas, todėl nėra teisinio pagrindo jai skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, dėl ko jos apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
10. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai I. R., teisingai vadovavosi BK normomis, tinkamai įvertino nuteistosios asmenybę, dėl ko paskyrė jai teisingą bausmę. Apeliaciniame skunde nuteistoji nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima abejoti skundžiamo nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu, dalyje dėl bausmės skyrimo. Remiantis šiomis aplinkybėmis, apygardos teismas konstatuoja, kad I. R. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios I. R. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.