Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti Kauno r., (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje,

I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti Kauno r., (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nebaigto aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 14 d., neteisėtai turėdama tikslą platinti iš I. R. įgijo ir namuose, esančiuose Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), laikė narkotines medžiagas – kanapes (antžeminės dalys), kurių masė yra 8,455 g (?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 13,5 %), supakuotas polietileniniame maišelyje, kanapes (antžeminės dalys), kurių masė yra 25,981 g (?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 11,4 %), supakuotas į 11 vnt. folijos ritinėlių, narkotinę medžiagą – kokainą 1,568 g, supakuotą į 3 vnt. polietileninių maišelių, psichotropinę medžiagą – MDMA, kurios masė 0,786 g, supakuotą į dėžutę, MDMA, kurios masė 0,142 g, bei MDMA, kurios masė 0,179 g, supakuotas į folijos ritinį (bendra MDMA masė 1,107 g), iki kol 2019 m. rugpjūčio 14 d. apie 14.40 val. jos gyvenamojoje vietoje policijos pareigūnai atliko kratą, kurios metu rado maišelį bei 11 vnt. folijos ritinėlių su 8,455 g bei 25,981 g augalinės kilmės medžiaga – kanapėmis, 3 vnt. polietileninių maišelių su 1,568 g narkotine medžiaga – kokainu, dėžutę su 0,786 g psichotropine medžiaga MDMA bei folijos ritinį su MDMA 0,142 g ir 0,179 g (bendra MDMA masė 1,107 g) ir jas paėmė.

I. R. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 14 d., neteisėtai turėdama tikslą platinti iš G. D., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, įgijo ir namuose, esančiuose Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), laikė psichotropinę medžiagą – MDMA, kurios bendroji masė 14,669 g, supakuotą folijos ritinyje, ir narkotinę medžiagą – kokainą, kurios masė 0,574 g, supakuotą permatome maišelyje, iki kol 2019 m. rugpjūčio 14 d. apie 10.00 val. jos gyvenamojoje vietoje policijos pareigūnai atliko kratą, kurios metu rado psichotropinę medžiagą MDMA 14,669 g ir narkotinę medžiagą kokainą 0,574 g ir jas paėmė. Taip pat I. R. tęsdama savo nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 14 d., už nenustatytą pinigų sumą pardavė R. M. šias iš G. D. už nenustatytą pinigų sumą ir nenustatytoje vietoje bei laiku įgytas narkotines medžiagas – kanapes (antžeminės dalys), kurių masė yra 8,455 g (?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 13,5 %), supakuotas polietileniniame maišelyje, kanapes (antžeminės dalys), kurių masė yra 25,981 g (?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 11,4 %), supakuotas į 11 vnt. folijos ritinėlių, 3 vnt. polietileninių maišelių su 1,568 g narkotinės medžiagos – kokaino, dėžutę su 0,786 g psichotropinės medžiagos MDMA bei folijos ritinį su MDMA po 0,142 g ir 0,179 g (bendra MDMA masė 1,107 g).

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltės ir veikų kvalifikavimo

Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines, ar psichotropines medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. BK 260 straipsnio 1 dalis nenustato, koks minimalus narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis turi būti neteisėtai disponuotas, turint tikslą ją platinti, taip pat parduotas ar kitaip platintas, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį. Šiuo atveju nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas ne su konkrečiu narkotinės ar psichotropinės medžiagos minimaliu kiekiu, o su tikslo parduoti, platinti tokias medžiagas turėjimu, arba šių medžiagų pardavimu, ar kitokiu platinimu. Šio tikslo turėjimas yra subjektyvusis neteisėtų veikų požymis, jis reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. darydamas šią nusikalstamą veiką asmuo suvokia pavojingą, jos pobūdį ir nori taip veikti. Asmuo pagal BK 260 straipsnį atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos su kuriomis susiję jo veiksmai yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2012, 2K-458/2013, 2K-43/2014, 2K-43/2014).

Dėl kaltinamosios R. M. veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį

Kaltinamoji R. M. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos kalta prisipažino ir parodė, kad per kratą, atliktą 2019 m. rugpjūčio 14 d. jos gyvenamojoje vietoje, rastas narkotines ir psichotropines medžiagas, ji įgijo iš kaltinamosios I. R.. Tokia veikla tęsėsi apie metus laiko, tuo užsiėmė, kadangi trūko pinigų. Iš pradžių narkotines ir psichotropines medžiagas tiekė ją į šią veiklą įtraukęs G. D., o šiam išvykus – jo sugyventinė kaltinamoji I. R.. Kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo įgytos ir kaltinamosios R. M. namuose buvo laikomos turint tikslą jas platinti patvirtina jos parodymai apie tai, kad ji pati šių medžiagų nevartoja, nors yra bandžiusi, be to, jas parduodama siekė gauti šeimai papildomų pajamų.

Išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą. Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog kaltinamosios R. M. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, R. M. pripažintina kalta, todėl baustina.

R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Teismo vertinimu byloje taip pat nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamoji R. M. narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimo ėmėsi dėl komplikuotos jos šeimos finansinės padėties. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji R. M. su sugyventiniu M. D. augina tris mažamečius vaikus: D. D., gimusį (duomenys neskelbtini), D. D., gimusį (duomenys neskelbtini), ir M. D., gimusį (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 162-164). Kaip matyti iš 2020 m. birželio 11 d. pažymos apie šeimos sudėtį (t. 3, b. l. 8), kaltinamosios R. M. šeimą sudaro 5 asmenys. Valstybės įmonės Registrų centro pateiktais duomenimis, nei kaltinamoji R. M., nei jos sugyventinis neturi jokio nekilnojamojo turto (t. 2, b. l. 190-191), be to, kaltinamoji ir jos mažamečiai vaikai yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (t. 3, b. l. 4-7). Internete viešai pateikiami duomenys apie tai, kad Lietuvoje skurdo rizikos riba 2018 m. buvo 345 Eur per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 724 Eur – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus (atitinkamai, vienam tokios šeimos nariui skurdo rizikos riba yra 181 Eur per mėnesį). Kaltinamosios R. M. šeimos mėnesinių pajamų analizė rodo, kad 2019 m. balandžio mėn. šeimos pajamos siekė 895,82 Eur, arba 179,10 Eur vienam šeimos nariui, 2019 m. gegužės ir birželio mėn. – po 919,13 Eur, arba po 183,83 Eur vienam šeimos nariui, o 2019 m. liepos mėn. – 832,02 Eur, arba 166,40 Eur vienam šeimos nariui (t. 2, b. l. 178-188, t. 3, b. l. 13-14). Matyti, kad kaltinamoji R. M. ir jos šeima nusikalstamos veikos padarymo metu gyveno ties skurdo riba. Tai leidžia teismui spręsti, kad labai sunki finansinė padėtis lėmė R. M. įsitraukimą į nusikalstamos veikos darymą. Esant šioms aplinkybėms, pripažintina, jog byloje nustatyta ir BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės kaltininko padėties.

Kaltinamosios R. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl kaltinamosios I. R. veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį

Išvardinti byloje esantys įrodymai, esmingai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą. Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog kaltinamosios I. R. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, I. R. pripažintina kalta, todėl baustina.

Kaltinamosios I. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Kaltinamosios I. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmių skyrimo

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Dėl kaltinamajai R. M. skirtinos bausmės

Kaltinamoji R. M. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Nustatytos dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės kaltininko padėties (BK 59 straipsnio 1 dalis 4 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruota (t. 2, b. l. 61), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (t. 2, b. l. 62). Vertinant kaltinamosios asmenybę svarbu tai, kad ji yra neteista (t. 2, b. l. 57-59), per penkerius metus yra tik vieną kartą bausta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka (t. 2, b. l. 56), administracinėn atsakomybėn buvo patraukta už mažai pavojingą veiką. Kaltinamoji, nors ir nėra susituokusi, tačiau turi sugyventinį M. D., su kuriuo augina tris mažamečius vaikus.

BK 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. M. gyvena kartu su sugyventiniu M. D. ir trimis jų mažamečiais vaikais (t. 2, b. l. 194-197). Šiuo metu kaltinamoji R. M. niekur nedirba, kadangi prižiūri tris mažamečius vaikus. Tuo tarpu jos sugyventinis M. D. nuo 2020 m. sausio mėnesio dirba UAB „Tatoma“ ir atskaičius mokesčius gauna apie 600 Eur darbo užmokestį (t. 3, b. l. 10). Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad šiuo metu kaltinamosios mažamečius vaikus išlaiko jos sugyventinis ir vaikų tėvas, kuris kaltinamajai paskyrus BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę galėtų ne tik išlaikyti, bet ir prižiūrėti vaikus, tuo labiau, kad du vyresnieji vaikai jau lanko ugdymo įstaigas (t. 3, b. l. 16-17), o mažiausias yra tokio amžiaus, kai gali pradėti lankyti lopšelį-darželį. Todėl teismas daro išvadą, kad BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktas R. M. atžvilgiu netaikytinas.

BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad bausmės skyrimas vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi reikalauja motyvuotos teismo išvados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Be to, BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365/2011). Taigi aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą. Nors BK nėra apibrėžta teisingumo principo sąvoka, tačiau teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą ir kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį bei BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011). Be to, teismų praktikoje nurodyta ir tai, kad turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-340-648/2017).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji R. M. praeityje nebuvo teista, o administracinėn atsakomybėn traukta tik kartą ir už mažai pavojingą veiką. Nustatytos net dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ji su sugyventiniu turi tris mažamečius vaikus, kuriuos augina ir kuriais rūpinasi, iš kurių dviem reikalinga ypatinga jos, kaip mamos, globa bei priežiūra, kadangi D. D. yra diagnozuota alerginė astma (t. 3, b. l. 18), o D. D. yra persirgęs plaučių tuberkulioze (t. 3, b. l. 19). Šeima gyvena sudėtingomis buities sąlygomis, be patogumų, tačiau namuose yra švaru ir tvarkinga, vaikų drabužiai švarūs, patalynė švari (t. 2, b. l. 196). Nors kaltinamajai paskyrus laisvės atėmimo bausmę, formaliai žiūrint, būtų kam prižiūrėti vaikus, tačiau turint omenyje tai, kad su vaikais daugiausia būna ir juos prižiūri būtent kaltinamoji, neabejotina, kad vaikai labiausiai prisirišę būtent prie mamos ir vaikams būtų didelė psichologinė trauma netekti jos priežiūros net ir trumpam laikotarpiui. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vilkijos apylinkių seniūnijos 2020 m. birželio 11 d. charakteristikoje Nr. VAIP-70 (t. 3, b. l. 9) dėl R. M. nurodoma, kad ji draugiška, kad seniūnija nėra gavusi nusiskundimų dėl jos elgesio. Nustatytos aplinkybės teismui leidžia kaltinamosios R. M. asmenybę vertinti išskirtinai teigiamai.

Spręsdamas dėl kaltinamosios R. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ją į nusikalstamą veiką įtraukęs G. D., gim. (duomenys neskelbtini) , o taip pat narkotines ir psichotropines medžiagas vėliau jai pardavusi kaltinamoji I. R., gim. (duomenys neskelbtini), būdami vyresni už R. M., gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudojo tiek mažesne R. M. gyvenimiška patirtimi, tiek jos labai sunkia šeimos finansine padėtimi. Pažymėtina, kad kaltinamosios vykdyta nusikalstama veika buvo iš esmės susijusi su G. D. ir I. R., kadangi narkotines ir psichotropines medžiagas R. M. gaudavo tik iš jų, o klientai taip pat buvo jų atsiųsti, t. y. ji neturėjo ir neieškojo nei savo tiekėjų, nei savo klientų. Ji priskirtina pačiai žemiausiai narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo grandžiai. Paminėtų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamosios R. M. padaryta nusikalstama veika yra mažiau pavojinga už tipines tokio pobūdžio veikas.

Įvertinus tiek nuteistosios asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, tiek tai, kad ji prisipažįsta įvykdžiusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, kas rodo, jog ji savo neteisėtus veiksmus vertina kritiškai, taip pat atsižvelgus ir į trijų jos mažamečių vaikų ryšį su mama bei jų poreikį augti šeimoje kartu su mama, pripažintina, kad šiuo atveju BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, net ir nustatant minimalų straipsnio sankcijoje numatytą jos dydį, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl esant aptartoms išimtinėms aplinkybėms, R. M. atžvilgiu taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir kaltinamai skirtina švelnesnė nei sankcijoje numatyta bausmės rūšis. Teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. M. BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą maksimalios trukmės laisvės apribojimo bausmę. Taip pat su šia bausme nustatytini BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytas draudimas bei 6 dalies 1 ir 5 punktuose numatyti įpareigojimai. Spręstina, kad jie teigiamai paveiks kaltinamąją, užtikrins realias pasitaisymo galimybes ir bausmės paskirties įgyvendinimą.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl kaltinamajai I. R. skirtinos bausmės

Kaltinamoji I. R. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruota (t. 2, b. l. 17), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (t. 2, b. l. 18). Vertinant kaltinamosios asmenybę pažymėtina, kad ji Lietuvos Respublikoje neteista, tačiau yra duomenų apie tai, kad ji buvo teista Didžiojoje Britanijoje (t. 2, b. l. 11-15). Per penkerius metus nėra bausta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka (t. 2, b. l. 10). Kaltinamoji nedirba, nesimoko.

Kadangi kaltinamoji anksčiau nėra teista Lietuvos Respublikoje, nėra bausta administracine tvarka, nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas įvertina BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę ir šios kalinamosios atžvilgiu.

Vertindamas kaltinamosios I. R. asmenybę BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo aspektu, teismas dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad nors ji nėra bausta už administracinius nusižengimus, nors ji nėra anksčiau teista Lietuvos Respublikoje, tačiau 2020 m. kovo 3 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išraše apie fizinį asmenį yra duomenų, kad ji buvo teista Didžiojoje Britanijoje (už vagystę ir už nusikaltimą valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus). Kaltinamoji būdama jauna, darbinga moteris, vietoj to, kad dirbtų ar mokytųsi, nusprendė užsiimti narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad gyvendama su G. D. ji ne tik toleravo jo nelegalią veiklą, bet ir prisidėjo prie jos, bendraudama telefonu su skambinančiais G. D., o kuomet G. D. išvyko iš Lietuvos, tęsė jo veiklą platinant narkotines ir psichotropines medžiagas. Be to, nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji I. R. pripažino žinojusi, kuo užsiima jo sugyventinis, tačiau šiam išvykus su juo toliau palaikė ryšius bendraudama telefonu, liko gyventi jo bute. Duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji I. R. akcentavo, kad jai gyvenant su G. D. ji tik bendraudavo telefonu su skambinančiais G. D., tuo tarpu narkotines ir psichotropines medžiagas platino G. D. – toks savo vaidmens sumenkinimas neteisėtoje veikloje, o taip pat tolesnis bendravimas su G. D., leidžia teismui spręsti, kad kaltinamoji ne visiškai suvokia tikrąjį savo bei savo sugyventinio veiksmų pavojingumą ir juos vertina nepakankamai kritiškai. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vilkijos seniūnijos 2020 m. gegužės 13 d. charakteristikoje Nr. PŽ-41 (t. 3, b. l. 29) dėl I. R. nurodoma, kad ji šiuo metu nedirba, nes prižiūri ir padeda pasiligojusiems tėvams, kuriems reikalinga nuolatinė pagalba. I. R. rūpinasi tėvais, lankosi įstaigose įvairiais socialiniai ir buitiniais tėvų reikalais. Nusiskundimų dėl I. R. elgesio seniūnija nėra gavusi. Be to, į bylą yra pateiktas 2020 m. birželio 8 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas dėl pacientės R. R. (t. 3, b. l. 21) ir 2020 m. birželio 8 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas dėl paciento R. R. (t. 3, b. l. 22), kuriuose nurodoma, kad dėl šių pacientų būklės yra reikalinga dukters pagalba. Tačiau teismo vertinimu, nei nurodyta charakteristika, nei kaltinamosios tėvų medicinos dokumentų išrašai/siuntimai nepatvirtina, kad kaltinamoji iš tiesų nuolat rūpinasi tėvais, ir neleidžia kaltinamosios asmenybės vertinti išskirtinai teigiamai. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad prisistatydama 2020 m. gegužės 4 d. teismo posėdžio metu ji teismui nurodė nedirbanti dėl to, kad iš jos paimti dokumentai ir net neužsiminė apie tai, kad negali dirbti, nes rūpinasi tėvais. Visų antra, prisistatydama 2020 m. gegužės 4 d. teismo posėdžio metu ji teismui nurodė, kad gyvena G. D. priklausančiame bute, o ne su tėvais. Visų trečia, matyti, kad kaltinamosios tėvai su įvairiomis sveikatos problemomis susiduria jau ne vienerius metus, tačiau tai nesustabdė kaltinamosios nuo nusikalstamos veikos darymo. Be to, galvodama apie savo tėvus ir apie tai, kaip juos gali paveikti jai skirta bausmė, kaltinamoji nesusimąsto, kaip jaučiasi ir ką išgyvena tėvai bei artimieji tų asmenų, kuriems narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo platinamos. Dėl nurodytų aplinkybių, teismo vertinimu, kaltinamosios I. R. asmenybė negali būti vertintina išskirtinai teigiamai.

Vertindamas kaltinamosios I. R. įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą teismas pažymi, kad kaltinamoji I. R. narkotines ir psichotropines medžiagas ne tik įgijo, laikė, turėdama tikslą jas platinti, bet ir jas realiai išplatino perleisdama R. M. tam, kad ši jas taip pat platintų. Nusikalstama veika nebuvo spontaniška ir atsitiktinė – kaltinamoji sąmoningai tęsė G. D. jai paliktų narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą, bendravimą su pastoviais klientais, kuriuos jau pažinojo – šią aplinkybę pripažino pati kaltinamoji duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu. Išdėstyti motyvai rodo, kad konstatuoti mažesnio kaltinamosios I. R. padaryto nusikaltimo pavojingumo, lyginant jį su rūšiniu BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pavojingumu, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo.

Įvertinęs aukščiau aptartų aplinkybių visumą, dėl kurių BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas kaltinamosios I. R. atžvilgiu yra negalimas, tačiau taip pat atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji Lietuvos Respublikoje yra neteista ir kad tai pirmas kartas, kuomet ji teisiama už nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgdamas į kaltinamosios išreikštą susirūpinimą tėvų sveikata ir norą jiems pagelbėti, teismas sprendžia, jog siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, I. R. skirtina minimali BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

R. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas paliktinos galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.

I. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas paliktinos galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.

Byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurių apyvarta uždrausta – Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre saugomas vokas, kuriame MDMA bendras kiekis 30,758 g, grynosios narkotinės medžiagos 14,549 g, kokainas bendras kiekis 2,289 g, grynosios narkotinės medžiagos 0,554 g (t. 1, b. l. 158); Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre saugoma dėžė, kurioje MDMA bendras kiekis 1,816 g, grynosios narkotinės medžiagos 0,762 g, MDMA bendras kiekis 0,397 g, grynosios narkotinės medžiagos 0,129 g, MDMA bendras kiekis 0,441 g, grynosios narkotinės medžiagos 0,164 g, kanapės (antžeminės dalys) bendras kiekis 8,304 g, grynosios narkotinės medžiagos 8,304 g, kokainas bendras kiekis 2,595 g, grynosios narkotinės medžiagos 1,515 g, kanapės (antžeminės dalys) bendras kiekis 25,628 g, grynosios narkotinės medžiagos 25,628 g (t. 1, b. l. 175), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dėžė, kurioje yra elektroninės svarstyklės, metalinė dėžutė, stiklainis su tuščiais folijos ritinėliais, įvairūs plastikiniai maišeliai ir vokai, saugomas Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio daiktų saugykloje (t. 1, b. l. 176-179); paketas, kuriame I. R. mobilaus ryšio telefonas ,,Huawei“, juodos spalvos mobilaus ryšio telefono dėklas, R. M. mobilaus ryšio telefonas ,,Huawei“, raudonos spalvos mobilaus ryšio telefono dėklas, 2 dydžių plastikiniai maišeliai, sudėti į plastikinius dėklus, juodos spalvos medžiaginė kosmetinė, dėžė, kurioje elektroninės svarstyklės, folijos ritinėlis, cigarečių pakelis su jame esančiu maišeliu, saugomas Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio daiktų saugykloje (t. 1, b. l. 159-163), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Į baudžiamąją bylą su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių skyriaus 2019 m. rugpjūčio 20 d. pranešimu Nr. 20-IL-29097 pateiktos 4 (keturios) kompaktinės plokštelė su pokalbių įrašais (t. 1, b. l. 88, 91), o taip pat į baudžiamąją bylą su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių skyriaus 2019 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 20-IL-44908 pateikta 1 (viena) kompaktinė plokštelė su duomenimis iš įtariamųjų mobilaus ryšio telefonų (t. 2, b. l. 120) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti kaip baudžiamosios bylos dokumenta i (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

2019 m. rugpjūčio 14 d. atlikus kratą R. M. gyvenamojoje vietoje rasti ir paimti 455 Eur, kurie perduoti saugoti Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyriui (t. 1, b. l. 144-146). Kaltinamoji R. M. pripažino, kad šie pinigai gauti iš narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo (t. 2, b. l. 66-68). Šie pinigai laikytini nusikalstamos veikos rezultatu, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis 455 Eur iš kaltinamosios R. M. konfiskuotini kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

2019 m. rugpjūčio 14 d. atlikus kratą I. R. gyvenamojoje vietoje rasti ir paimti 625 Eur, kurie perduoti saugoti Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyriui (t. 1, b. l. 144-146). Kaltinamoji I. R. niekur nedirba, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo išlaikoma G. D., prekiavusio narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad atlikus kratą jos gyvenamojoje vietoje rasti apie 600 Eur jai buvo perduoti G. D. (t. 2, b. l. 36-37), tačiau objektyvių duomenų, patvirtinančių šį pinigų perdavimą, byloje nėra. Tuo tarpu bylos duomenimis nustatyta, kad po G. D. išvykimo jo bute likusi gyventi kaltinamoji I. R. toliau vertėsi narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba, byloje nėra jokių duomenų, kad ji tuo laikotarpiu gavusi kokių nors legalių pajamų. Teismas daro išvadą, kad šie pinigai laikytini nusikalstamos veikos rezultatu, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis 625 Eur iš kaltinamosios I. R. konfiskuotini kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir skirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 6 dalies 1 punktu uždrausti R. M. per visą bausmės atlikimo laikotarpį bendrauti su I. R. bei su G. D. ir įpareigoti R. M. viso bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar mokslu, per 10 mėnesių neatlygintinai išdirbti 100 valandų, dirbant ne mažiau kaip po 10 valandų per mėnesį, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kaltinamajai R. M. išaiškinama, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajai R. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti panaikinti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, konfiskuoti iš kaltinamosios R. M. 455 Eur, kurie 2019 m. rugpjūčio 14 d. paimti atlikus kratą R. M. gyvenamojoje vietoje ir saugomi Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje.

I. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir skirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios dienos.

Kaltinamajai I. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti panaikinti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, konfiskuoti iš kaltinamosios I. R. 625 Eur, kurie 2019 m. rugpjūčio 14 d. paimti atlikus kratą I. R. gyvenamojoje vietoje ir saugomi Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje.

Byloje esančius daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurių apyvarta uždrausta – Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre saugomą voką, kuriame MDMA bendras kiekis 30,758 g, grynosios narkotinės medžiagos 14,549 g, kokainas bendras kiekis 2,289 g, grynosios narkotinės medžiagos 0,554 g; Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre saugomą dėžę, kurioje MDMA bendras kiekis 1,816 g, grynosios narkotinės medžiagos 0,762 g, MDMA bendras kiekis 0,397 g, grynosios narkotinės medžiagos 0,129 g, MDMA bendras kiekis 0,441 g, grynosios narkotinės medžiagos 0,164 g, kanapės (antžeminės dalys) bendras kiekis 8,304 g, grynosios narkotinės medžiagos 8,304 g, kokainas bendras kiekis 2,595 g, grynosios narkotinės medžiagos 1,515 g, kanapės (antžeminės dalys) bendras kiekis 25,628 g, grynosios narkotinės medžiagos 25,628 g, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Byloje esančius daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dėžę, su joje esančiomis elektroninėmis svarstyklėmis, metaline dėžute, stiklainiu su tuščiais folijos ritinėliais, įvairiais plastikiniais maišeliais ir vokais, saugomą Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio daiktų saugykloje; paketą, su jame esančiais I. R. mobilaus ryšio telefonu ,,Huawei“, juodos spalvos mobilaus ryšio telefono dėklu, R. M. mobilaus ryšio telefonu ,,Huawei“, raudonos spalvos mobilaus ryšio telefono dėklu, 2 dydžių plastikiniais maišeliais, sudėtais į plastikinius dėklus, juodos spalvos medžiagine kosmetine; dėžę, su joje esančiomis elektroninėmis svarstyklėmis, folijos ritinėliu, cigarečių pakeliu su jame esančiu maišeliu, saugomus Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčius (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Į baudžiamąją bylą su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių skyriaus 2019 m. rugpjūčio 20 d. pranešimu Nr. 20-IL-29097 pateiktas 4 (keturias) kompaktines plokšteles su pokalbių įrašais, o taip pat į baudžiamąją bylą su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių skyriaus 2019 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 20-IL-44908 pateiktą 1 (vieną) kompaktinę plokštelę su duomenimis iš įtariamųjų mobilaus ryšio telefonų nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti kaip baudžiamosios bylos dokumentus (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.