Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamieji A. A. ir K. M., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia, įžūliu elgesiu, 2012 m. liepos 9 d., apie 21 val., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini) – viešoje vietoje, A. A. įžeidinėjant necenzūriniais žodžiais nukentėjusiąją R. M. bei ranka vieną kartą sudavus jai į veidą, po to, tęsdami nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, namo laiptinėje, K. M. spyrus ne mažiau kaip 5 kartus į šonus laiptinėje buvusiam M. K., bei suėmus R. M. už plaukų, A. A. sudavus R. M. vieną kartą kumščiu į veidą, padarė nukentėjusiesiems R. M. ir M. K. nežymius sveikatos sutrikdymus, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Be to, kaltinamieji A. A., K. M. ir D. D., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia, įžūliu elgesiu, 2012 m. liepos 9 d., apie 21 val. 40 min., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), gatvėje prie L. kultūros centro – viešoje vietoje, A. A. rankomis sudavus 5 kartus nukentėjusiajai R. M. į įvairias kūno vietas, spyrus vieną kartą į koją, K. M. sudavus ne mažiau kaip 10 kartų kumščiais M. K. į galvą ir spyrus ne mažiau kaip 3 kartus į įvairias kūno vietas, A. A. spyrus vieną kartą M. K. į nugarą bei nuvilkus M. K. marškinėlius, 200 litų vertės, po to tęsdami nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku, vandališkais veiksmais – A. A. spyrus į A. Ž. priklausančio automobilio Audi 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galines keleivio dureles, taip jas apgadinant, D. D. spyrus į automobilio galinį dangtį ir taip jį apgadinus, padarė nukentėjusiesiems R. M. ir M. K. nežymius sveikatos sutrikdymus, padarė M. K. 200 litų turtinę žalą, padarė nukentėjusiajam A. Ž. 1000 litų turtinę žalą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis A. A. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad dienos nebeatsimena, pas jį atvažiavo svečiai, atsivežė alkoholio ir jie išgėrinėjo. Tai buvo K. M., L. M. ir D. D. Apie vakarą atvažiavo R. M. su M. K., pasibeldė į duris. Priėjęs prie durų pamatė, kad durų akutė uždengta, todėl pradarė duris ir R. M. tiesiog įsiveržė į kambarį, jį pastumdama. Kad R. apsiramintų, jis jai vieną kartą sudavė su ranka per veidą ir liepė ramintis. Tarp jų kilo konfliktas dėl vaikų, dėl baldų ir tuo tarpu įsiveržė M. K., kuris trenkė vieną kartą jam į veidą. K. M., pamatęs, jog K. sudavė jam į veidą, šoko jį ginti ir išstūmė K. iš kambario lauk. Kas vyko laiptinėje jis nematė, nes kambario durys buvo uždarytos. Tarp jo ir M. konfliktas kaip ir baigėsi, R. išėjo pro duris lauk. Po kurio laiko ir jis išėjo lauk ir matė R. su K. jau sėdinčius mašinoje. Lauke sutiko K. M., pasikalbėjo ir grįžo į kambarį. D. D. davė 10 litų, kad parneštų alaus, kuris išėjo alaus kartu su L. M. Nesulaukę jų grįžtant, išėjo ieškoti. Eidami link centro pamatė kieme stovintį automobilį, kuris juos pamatęs, pradėjo važiuoti į kalną. Iš automobilio išlipo R. M. ir griebėsi savo veiksmų, tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas, kad jie nesusimuštų, įsiterpė K. M. Tuo tarpu kai jie mušėsi, iš mašinos iššoko K. ir vieną ar du kartus sudavė K. M. į galvą, tarp jų kilo muštynės, o jis su R. paėjo į šoną ir ginčijosi toliau. Jiems besiginčijant, jis išgirdo balsą „padėk“. Pastūmė R. į šoną ir šoko padėti. Bėgdamas pamatė, kad M. yra K. ant viršaus ir jį kandžioja, todėl vieną kartą spyrė su koja M. į nugarą. M. tada nulipo nuo K. ir spruko į automobilį. Kol K. atsikėlė, jis bėgdamas su koja spyrė į automobilio dureles. M. su R. jau buvo mašinoje ir mašina važiavo į priekį. Tuo tarpu iš kažkur išlindo D. D. ir bėgdamas spyrė į automobilio bagažinę. Jis ir jo svečiai tą vakarą buvo truputį išgėrę. R. M. yra buvusi jo sugyventinė. Iki to įvykio su M. kartu jie nebegyveno jau kokius tris metus. Kartu buvo gyvenę apie 5 metus. Jis nežino, kokiu reikalu R. buvo atvažiavusi, atvažiuodama jam nepranešė, nepaskambino. Jis sutinka su Ž. civiliniu ieškiniu, tačiau nežino, už ką K. pareiškė civilinį ieškinį, marškinėliai nesudraskyti, ar gydėsi K., ar nesigydė, nuo ko jis gydėsi. Su K. pareikštu civiliniu ieškiniu visiškai nesutinka. M. sutinka atlyginti civilinį ieškinį tik už vaistus, o su neturtine žala nesutinka. Jie patys įsiveržė į jo butą. Jis dėl to į policiją nesikreipė ir kodėl turėtų kreiptis. Po to įvykio jie patys kvietėsi policiją, tai yra, K. M. kvietė, nes jam su sveikata buvo pasidarę labai blogai, buvo nualpęs, buvo nubrozdintas visas šonas, tačiau iš jų pareiškimo policijos pareigūnai neėmė. Savo elgesį vertina blogai, viskas turėjo išsispręsti gražiai, be konflikto. Jam girtumas įtakos neturėjo, kadangi blaivus būtų pasielgęs taip pat. Po įvykio su nukentėjusiais nebendravo, nes jie su jais nenorėjo turėti reikalų, neatsiprašė, nes neturi jų dėl ko atsiprašyti, kadangi ne jis veržėsi pas juos į namus, o jie veržėsi pas jį į butą. Kaltinamajame akte paminėta, kad viešoje vietoje, tačiau viskas vyko jo bute, tai yra, ne viešoje vietoje. Jis yra labai nervingas žmogus, o susinervavęs nekontroliuoja savo veiksmų. Įvykio metu suvokė tai, ką darė.

Kaltinamasis K. M. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad tvirtina A. parodymus, tik jis nepaminėjo kelių smulkmenų. Kai R. išėjo į lauką, jis stovėjo lauke ir rūkė. O kai jis išsivijo M., smūgių nebuvo, M. stovėjo prie S. S. durų ir dar pasakė, kad „prisišokinėjai“. Tai jis suprato kaip grasinimą, todėl K. pradėjo bėgti, o jis jį vytis, nusivijo iki Ž. mašinos, į kurią M. įšoko ir Ž., užkūręs automobilį, per „gazus“ išlėkė ant kelio. Jis priėjo prie K. ir pradėjo šnekėtis. Besikalbant pamatė, kad išbėgo R. ir nubėgusi atsisėdo į mašiną. Tada jis su A. grįžo atgal pas jį į butą. Davė D. 10 litų, kad nupirktų alaus ir šis su L. M. išėjo nupirkti alaus. Jie liko laukti alaus. Žmona jam parašė žinutę, kad su mašina stovi R., kad prie jų buvo priėjęs D. ir kažką kalbėjosi. Jie nesulaukę alaus išėjo pasižiūrėti, ir pamatė, kad už daugiabučio kampo stovi mašina, kuri pavažiavo, sustojo, o jie ėjo. Mašina važiavo provokuojančiai, tai yra, pavažiuoja, sustoja, pavažiuoja ir vėl sustoja. Sustojo prie kultūros namų, išlipo R. ir puolė ant A., tarp jų įvyko konfliktas, jis puolė į jų vidurį. Matė, kaip jie vienas kitam čiupo už veido, daugiausia R. su nagais, o A. gal kokį kartą ir sudavė R., gal pastūmė. Jis vieną kartą pastūmė R., bet nestipriai, ji nesureagavo ir vis tiek puolė ant A. Jis kvietė K., kad pasiimtų R. Iš mašinos išlipo K., jis atsitraukė nuo K., bet K. puolė ir jie abu susigrūmė, buvo ne smūgiavimas, o tampymas vienas kito ir tuo metu K. nusimovė ta maikė, net nepastebėjo, kaip ji jam nukrito. K. jį pastūmė ir jis nukrito ant bordiūro, gerai nebeatsimena, bet atrodo, kad K. buvo pasilenkęs ant jo ir jis sušuko A., kad padėtų. Atbėgo A. ir spyrė K. Jis norėdamas sulaikyti A. sušuko, kad neliestų mašinos, nes A. spyrė į mašiną. Kažkur tuo metu nuo kalno šaukdamas atbėgo D. ir pašokęs spyrė į mašinos dangtį. Automobilis nuvažiavo. Matė, kad automobilis pavažiavo link senojo pašto, apsisuko ir vėl atvažiavo atgal link V. gatvės, sustojo ir pamatę, kad jie dar stovi ant kelio, dar pavažiavo ir liko stovėti. Jie išėjo pas A. G. B. pasakė, kad paimtų maikę, kuri mėtėsi, ir A. paėmė maikę, kurią vėliau atidavė tyrėjai, suplyšusi maikė nebuvo. Iš pradžių kai R. atėjo pas A. į butą, jis nesikišo į jų konfliktą, tačiau kai pamatė, kad į butą įėjo M. K. ir užsimojo A. A., tada nuėjo padėti. M. K. išstūmė iš koridoriaus į laiptinę, tuo viskas ir pasibaigė. Stumdamas M. K., su ranka palietė petį ir M. išbėgo iš laiptinės. Vėliau su M. K. jis susikibo lauke netoli kultūros namų, tada sudavė ir spyrė, o laiptinėje tikrai nespyrė. Prie laiptinės R. už plaukų nebuvo suėmęs, prie kultūros namų R. jokių smūgių nesudavė. Pripažįsta, kad K. galėjo suduoti kokius keturis smūgius į įvairias kūno vietas, bet ne į galvą, marškinėlių nesuplėšė, nes pas tyrėją matė, kad jie buvo tik murzini. Įvykio metu buvo išgėręs, bet būdamas blaivus būtų pasielgęs lygiai taip pat, tai yra, padėjęs draugui. Nesupranta, už ką yra pareikšti civiliniai ieškiniai. M. pastūmė tik vieną kartą, kad pats nenukentėtų ir jeigu ne jis, M. būtų pasibaigę labai blogai, nes K. ir tas kitas sėdėjo mašinoje ir stebėjo kas vyksta, o jis stovėjo tarp A. ir M. ir neleido jiems sueiti į krūvą ir muštis, nes A. buvo gerai įsiutęs dėl baldų, dėl vaikų. Darydamas R. gera, liko kaltas. Nesutinka dėl civilinių ieškinių. R. ir A. tarpusavyje bendravo negražiais žodžiais, koliojosi. Jis kvietė policiją po įvykio gal po kokios valandos, kvietė greitąją pagalbą, nes skaudėjo šonkaulius ir atvykusi greitoji jį sutvarstė. Atvykus policijai, jie paaiškino situaciją ir policijos pareigūnai dar pasakė, kad jie jau pavėlavo, nes yra gautas nukentėjusių pareiškimas, tada jie su A. nuleido rankas. Supranta, kad blogai pasielgė. Tačiau iš vienos pusės padėjo M., iš kitos pusės padėjo A., nes neleido muštis.

Kaltinamasis D. D. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sėdėjo pas A. virtuvėje, gėrė. Atvažiavo R., pradėjo belstis į duris. A. nuėjo prie durų ir jie abu kažko pradėjo rėkauti, bet jis nekreipė dėmesio. Paskui pamatė, kad atsistojo K. ir tenai nuėjo, rėkavo, girdėjosi dar vienas balsas. Matė, kad M. buvo su K. susikibę tarpduryje, o daugiau M. nubėgo į apačią, o K. jam iš paskos. R. pradėjo brautis į buto vidų, o A. jos neleido. Jis A. pasakė, kad leistų R. įeiti ir tegul pasižiūri. R. pareiškė, kad atvažiavo pasižiūrėti savo likusių baldų. A. jai leido apžiūrėti baldus ir ji apžiūrėjusi baldus pasakė, kad viskas gerai ir jo paprašė ją palydėti, jis palydėjo ją iki mašinos. Grįžus atgal į butą, jam davė pinigų nupirkti alaus ir jis išėjo pirkti alaus. Išėjęs pamatė tą mašiną. Iš mašinos jie jam parodė kažkokį gestą, paklausus, kas yra, jie pasakė, kad paskambino policijai, kad atvažiuos policija ir nuvažiavo. Alaus ėjo pirkti kartu su L. M. Grįžtant iš parduotuvės, netoli kultūros namų išgirdo K. balsą ir bėgte nubėgo link to garso. Atbėgęs įspyrė į mašinos bagažinę. Jis nematė, kaip K. mušėsi su A., nes K. jau sėdėjo mašinoje ir pradėjo važiuoti. Kai jis atbėgo, M. buvo šone, jokių sumušimų jam nematė. Numestos maikės taip pat nematė, kas tą maikę paėmė, irgi nematė. Jis daugiau dėmesį kreipė į nuvažiuojančią mašiną. Kad R. būtų suduoti kažkokie smūgiai jis nematė. Nematė, kad M. R. tampytų už plaukų. Jis pripažįsta, kad suspyrė automobiliui į bagažinę, o daugiau nieko nedarė, muštynėse nedalyvavo. Į automobilio bagažinę spyė gal dėl to, nes išgirdo K. balsą, nervai neatlaikė. Negali pasakyti, ar tą vakarą buvo atvykusi policija, nes jau buvo išėjęs namo. Sutinka atlyginti žalą už apgadintą mašinos dangtį, o daugiau nesutinka.

Į r o d y m a i

Nukentėjusioji R. M. parodė, kad tą dieną kartu su M. K. pasisamdė žmogų, kad nuvežtų pasižiūrėti už jos pinigus pirktų baldų, kurie yra likę pas A. Bandė susisiekti su A., bet jis nekeldavo ragelio arba nedarydavo durų. A. atidaręs buto duris, ją įtraukė į buto vidų. A. buvo neblaivus. Virtuvėje girdėjosi triukšmas, balsai, rėkavimas, buvo pridėta alkoholio. A. kažką rėkė dėl vaiko, sakė necenzūrinius žodžius ir neleido jai pasižiūrėti baldų, nors ji sakė, kad baldai yra jos, nori juos apžiūrėti, nes norėtų juos pasiimti. A. buvo nusiteikęs agresyviai, buvo labai nervuotas, trenkė jai į veidą, pasakė daug necenzūrinių žodžių. Durys iš laiptinės į butą buvo neuždarytos, todėl matė, kaip K. pravėrė duris, netgi slenksčio dar nebuvo peržengęs, o M. priėjęs griebė K. ir laiptinėje girdėjosi didelis triukšmas. Tuo metu ją D. D. apgynė nuo A., nes jeigu ne D. D., ji būtų per minkštą kampą nusiridenusi į kitą kambarį. Kai D. D. atitraukė A. nuo jos, ji tada bėgo, o A. ją vijosi iš paskos. M. atlėkęs nuo mašinos, iš kitos pusės griebė ją prie laiptinės durų, patempė už plaukų, o ji ištrūkusi nubėgo link mašinos. A. ir M. ją vijosi link mašinos, o mašina buvo jau už namo. Jie pradėjo važiuoti, o tie agresyviai nusiteikę, sakydami negražius žodžius, dar juos vijosi paskui mašiną. Jie buvo labai išsigandę, ji sakė, kad reikia kviesti policiją. Tada jie išsikvietė policiją, kuri liepė laukti ir jie laukė toje pačioje vietoje, kurią buvo nurodę policijai. Jiems belaukiant policijos, pamatė, kad išėjo D. su panele ir po kiek laiko išėjo M. ir A. Jie vėl puolė ant mašinos, jai atrodo, kad buvo grasinimas, kad su galva išmuš stiklą ir vairuotojas pavažiavo į priekį prie kultūros namų. Ji pamačiusi atvažiuojančią mašiną ir pagalvojusi, kad atvažiuoja policija, iššoko iš mašinos lauk ir tada pamatė, kad A. su M. dideliais žingsniais artinasi link jų mašinos. A. prišoko prie jos ir tarp jų kilo konfliktas, griebė ją stumdyti, neleido įlipti atgal į mašiną, o kiek buvo suduota smūgių ir kuris kiek sudavė pasakyti negali, nes praėjo daug laiko. M. ir A. ją tampė, buvo suduoti smūgiai ir K. Į mašiną spyrė tik A., į mašinos galinį dangtį spyrė taip pat A. D. D. tuo metu iš viso nebuvo. M. K. nudrėskė A. Nudrėskė tuo metu, kai jie buvo susikabinę ir K. šoko jos gelbėti, nes A. ją stumdė. Tiksliai nepamena kokiu metu buvo prakirsta lūpa, nebepamena visų detalių. Tik atbėgusi į mašiną pajuto, kad iš lūpos bėga kraujas. Nepamena, kuris sudavė su kumščiu į veidą, nes praėjo daug laiko. Lauke, netoli kultūros namų A. prišoko prie jos ir tampė už plaukų, buvo suduoti smūgiai į įvairias kūno vietas, vieną kartą spyrė į koją, skaudėjo galvą. Matė, kaip mušėsi K. su M. M. buvo užšokęs ant K., ji bandė padėti, bet dar ant viršaus užšoko ir A. K. buvo nukritęs ant tokio šaligatvio ir jam nebuvo netgi kur pabėgti. Ji galėjo lipti į mašiną, bet negalėjo palikti gulinčio K., nes jis buvo spardomas. L. policijos jie nebesulaukė, kadangi buvo išsigandę, drebėjo, sušoko į mašiną, A. spyrė į mašinos dureles ir pradėjus mašinai važiuoti spyrė į mašinos galinį dangtį ir jie nieko nebelaukdami, išsigandę išvažiavo tiesiai į policiją Pakruojyje. Prašo priteisti civilinį ieškinį dėl vaistų ir už keliones pas gydytojus. Reiškia 3000 litų neturtinei žalai atlyginti, nes užeina galvos skausmai, nes vėl reikės važiuoti ir leistis vaistus į galvą, nes kažkas yra pažeista. Po įvykio jai buvo praskelta lūpa, skaudėjo pilvą, koją, ant kojos buvo mėlynė, svaigo ir skaudėjo galvą, buvo mėlynos rankos, jautė baimę. Ji augina du mažamečius vaikus ir nuo tokio išgąsčio jaučiasi nepailsėjusi. Galvą ir dabar jai skauda. Gydėsi Šiaulių Respublikinėje ligoninėje, turėjo siuntimą, kurį davė šeimos daktarė Reinikovienė. Į ekspertizę važiavo iš karto, kai gavo siuntimą. Jos sudaužymus matė policijoje tą patį įvykio vakarą.

Nukentėjusysis M. K. parodė, kad su R. nuvažiavo pas A. A., jis liko mašinoje, nes R. buvo prašiusi palaukti 5 minutes ir už penkių minučių ateiti, nes pasiims rūbus ar dar kažką. Mašinoje palaukęs, nuėjo pasižiūrėti ir pro praviras buto duris pamatė, jog A. A. muša R. M., paėmęs už plaukų trenkė per veidą. Jis nebuvo įėjęs į kambarį, bet pribėgęs M. išstūmė jį lauk ir laiptinėje pradėjo spardyti, išsigandęs jis nubėgo ir atsisėdo į automobilį. Vairuotojas mašiną pavažiavo už namo. Sėdėdamas mašinoje laukė R., kuri atbėgo prakirsta lūpa. R. paskambino policijai ir policija liepė laukti. Belaukiant policijos, jis matė, kaip priėjo A. prie mašinos ir liepė važiuoti arba su galva išdauš stiklą. Vairuotojas mašiną pavažiavo toliau ir laukė. Belaukiant pamatė, jog atvažiuoja kažkoks automobilis ir R. pasakė, kad gal policija, išlipo iš mašinos. Tada jis pamatė, kad A. A. pradėjo mušti R., išlipo iš automobilio, atidarė keleivio pusės dureles, kad R. galėtų įlipti į mašiną ir tada A. ir M. užsipuolė jį ir pradėjo mušti. Su R. važiavo dėl to, nes tada kartu su ja gyveno ir R. važiavo pas savo buvusį sugyventinį pasiimti ir apžiūrėti likusių daiktų. Pas A. važiavo ne pirmą kartą, tačiau arba jo nerasdavo namuose, arba jis neatidarydavo durų. Šį kartą prieš atvažiuojant jo neįspėjo, kad atvažiuos. Tuojau po įvykio jam buvo šokas ir jeigu ne R., tai prie tos mašinos jį būtų užmušę. M. laiptinėje spardė jį lipantį žemyn, spardė eidamas iš paskos į šoną, suspyrė kokius 4 ar 5 smūgius. Po to įvykio jam buvo sumuštas šonas, buvo daug mėlynių. Ligoninėje jis nesigydė. Po kokios savaitės važiavo su R. į Šiaulius ir jai į galvą leido vaistus. Pas ekspertus važiavo su policijos siuntimu. Maikutė jam yra brangi, buvo nauja, orioginali, mokėjo 200 litų. Nežino, kokiu momentu ją jam numovė. Reiškia 2000 litų moralinei žalai atlyginti, nes po įvykio jaučia baimę, tą įvykį naktimis sapnuodavo. Po įvykio jo neatsiprašė, galėjo bent jau iš žmogiškosios pusės ateiti ir atsiprašyti.

Nukentėjusysis A. Ž. parodė, kad K. jį pasamdė, kaip vairuotoją. Iš G. nuvažiavo į L. Nesakė pas ką reikės važiuoti. Į L. važiavo pirmą kartą. R. išlipo iš mašinos ir nuėjo. Po kiek laiko iš mašinos išlipo K. ir nuėjo, o jis liko laukti. Netrukus pamatė, kad atbėgo K. ir atsisėdo į mašiną. Nepastebėjo, ar K. kas nors vijosi. Jis užkūrė mašiną ir pavažiavęs, sustojo ant kalniuko. Atbėgo R. ir taip pat atsisėdo į mašiną. Bestovint kažkas priėjo ir su galva davė į stiklą, tada pavažiavo toliau ir sustojo prie kultūros namų. Kažkuris pasakė, kad reikia paskambinti policijai. Jis apsuko automobilį ir sustojo. Prie mašinos atėjo du žmonės. R. išlipo iš mašinos, kalbėjosi, lyg už plaukų jai tempė ir iš mašinos išlipo K. Išlipus K. prasidėjo muštynės. Muštynių jis gerai nematė, nes jos vyko už automobilio galo. Jis pasakė „važiuojam“ ir jiems nuvažiuojant A. spyrė į mašinos dureles. Policijoje R. pasakė, kad A. yra buvęs jos sugyventinis. Automobiliui žala padaryta dėl įlenktų durelių ir sugadinto galinio dangčio. Automobilis stovi namuose, kieme nesuremontuotas, nenaudojamas, nes neturi pinigų remontui. Viename servise domėjosi dėl remonto, sakė, kad remontas galėtų kainuoti apie 1000 litų. R. už plaukų tampė A. K. mušė irgi A. Jam atrodo, kad priėjęs prie mašinos žadėjo su galva išmušti stiklą M.

Liudytoja L. M. parodė, kad įvykio dieną, vakare, kartu su vyru K. M. ir D. D. buvo pas A. A. namuose, virtuvėje gėrė alų. Buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Kažkas pasibeldė į buto duris. A. nuėjo pasižiūrėti, atidarė duris, ji išgirdo rėkavimą, lyg muštynes, šūkavimą laiptinėje. Tenai nuėjo ir K., o D. nėjo. Ji nematė, kas vyko laiptinėje, nėjo žiūrėti. Virtuvėje sėdėjo nugara į koridorių. Tik vėliau iš A. ir M. kalbų suprato, kas tenai buvo. Iš virtuvės matosi durys į laiptinę, matosi, kai atsidaro, bet dėl vykstančio konflikto ji nekreipė dėmesio. Po to konflikto A. ir jos vyras grįžo atgal į kambarį. Vyras jai sakė, kad nieko nemušė, o tik skyrė. Netrukus ji su D. išėjo į parduotuvę nupirkti alaus, o A. ir jos vyras liko bute. Einat su D. į parduotuvę alaus, matė prie mažosios „Kanrugėlės“ stovintį automobilį. D. priėjo prie automobilio ir kažką pasakė R. Po to D. jai pasakė, kad automobilyje sėdėjo R., buvusi A. sugyventinė. Einant iš parduotuvės, ji išgirdo K. M. balsą. D. numetė tašę ir nubėgo. Kai ji nubėgo, pamatė nuvažiuojantį automobilį, o K. gulėjo ant šaligatvio. K. jai sakė, kad jam sudavė ir jis nuvirto ant šaligatvio. D. pribėgo prie nuvažiuojančio automobilio ir spyrė į bagažinės dangtį. Ji automobilių markių nepažįsta, spalva buvo šviesi, lyg žalsva ar pilkšva. A. spyrė į mašinos dureles. Po to įvykio pats A. pasakė, kad pas jį buvo atvažiavusi buvusi sugyventinė dėl baldų, dėl vaikų ir konfliktas kilo dėl baldų, vaikų. A. nesakė, jog ji iš anksto buvo pranešusi, kad atvažiuos, nebuvo susitarę. Po to įvykio jos vyrui buvo sumuštas šonas. Vyras sakė, jog gindamas R. nuo A., gavo nuo R. sugyventinio. Tuo momentu, kai buvo spardomas automobilis, jame buvo vairuotojas, R. M. ir jos sugyventinis.

Liudytojas G. K. parodė, kad žino, jog praeitų metų liepos 9 dieną pas A. buvo kažkokios problemos. Stovėdamas nuo lango metro atstumu matė, kad įvažiavo mašina į kiemą, lygtai smėlio spalvos (duomenys neskelbtini) išlipo vyriškis, o koks vyriškis negali pasakyti ir įėjo į namo laiptinę. Girdėjo, kad vyriškis, būdamas laiptinėje, beldėsi į duris, o po kurio laiko pasigirdo triukšmas, išgirdo, kad laiptais dideliais žingsniais bėga žmogus. Matė, kaip iš laiptinės išbėgo vyriškis, įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. Atpažinti žmogaus negali. Tai buvo gal po pietų. Tas vyras laiptinėje galėjo užtrukti minutę, gal dvi. Matė, kaip automobilis pro namo kampą išvažiavo į kelią, ne į centrą, o į kitą pusę. Automobilį vairavo kažkas kitas, o ar dar kas nors sėdėjo automobilyje nematė. Po to įvykio kaimynas A. nieko nepasakojo, jie nekalbėjo, jis neklausė, nes kaip kaimynai jie nebendrauja. A. gyvena antrame aukšte, o jis gyvena pirmame aukšte. M. matė tą dieną, kai stovėjo prie lango, o ar kalbėjosi su juo, neatsimena. Neatsimena, kokiu metu matė M., ar prieš atvažiuojant automobiliui, ar išvažiuojant.

Liudytoja G. B. parodė, kad praėjus tiek daug laiko ne viską atsimena, bet kai kuriuos dalykus pamena. Ji kieme skynė liepžiedžius ir matė, kaip mašina važiavo pirmyn, atgal, užvažiavo ant bordiūro, pavažiavo iki kalno, stabtelėjo. Po kiek laiko išgirdo, jog kažkas rėkauja, nuėjo iki maisto parduotuvės ir pamatė ant kalno, prie kultūros namų, jog R., suėmusi už drabužių, tampo A. Buvo ir M. Ji priėjo arčiau link kalno. Matė, kad iš kitos pusės atėjo D. ir M. L. Mašina stovėjo prie bažnyčios. Atėjęs D. atrodė labai piktas, todėl priėjęs prie mašinos trenkė su koja į mašinos bagažinę. Ji juos pradėjo raminti ir pasakė, kad nekeltų triukšmo, kad eitų namo, nes kas nors gali iškviesti policiją. Jie jos paklausė ir visi kartu nuėjo į namų pusę. Matė, kad A. buvo perplėšta maikė, nubrozdintas veidas. Matė prie kultūros namų numestą maikę, pasijuokė ir A. pasakė „ko vaikštai suplyšęs, mėtosi maikė, pasikeisk“. Įvykio datos nepasakys, baigė peržydėti liepos, buvo apie 9 valandą vakaro. Neatsimena mašinos markės, spalvos, negalvojo, kad bus apklausiama. Anksčiau jai ta mašina L. nebuvo matyta. Nematė, kas vairavo mašiną, nematė, kiek žmonių sėdėjo mašinoje, numerio taip pat neįsidėmėjo. Matė, kaip R. kibo A. į krūtinę. Kitų dviejų nukentėjusių nematė. Kaltinamuosius matė visus tris. D. buvo išgėręs, o ar A. ir M. buvo išgėrę, ji nesuprato. Nematė, kad M. su kažkuo būtų mušęsis ir nematė, kad jis būtų sumuštas. Einant namo jie sakė, kad atvažiavo R. su savo draugu ir pradėjo kabinėtis, o M. užstojo A. ir jie susikabino. Jiems priėjus prie namų, ji nuėjo į savo namą, o jie nuėjo į savo. Ji gyvena M. gatvėje, tik kitame name. Po to įvykio nematė nei greitosios pagalbos, nei policijos.

Iš įvykio vietos ir buto apžiūros protokolų (5-7 b. l., 1 t.) matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), laiptinėje ir bute Nr. 5.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (8-9 b. l., 1 t.) matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), prie namo, pažymėtu numeriu 14.

Iš automobilio apžiūros protokolo (10-13 b. l., 1 t.) matyti, kokie apgadinimai buvo padaryti automobiliui (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Iš VĮ „Regitra“ pažymos (14 b. l., 1 t.) matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso A. Ž..

Iš daiktų, dokumentų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolų (15, 16-18 b. l., 1 t.) matyti, kad A. A. pateikė M. K. priklausančius sportinius marškinėlius, kurie buvo apžiūrėti.

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (40-41 b. l., 1 t.) matyti, kad R. M. pateikė vaistų pirkimo kvitus ir kelionės bilietus.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (20-21 b. l., 1 t.) matyti, kad R. M. padaryti sužalojimai – poodinės kraujosruvos dešiname žąste, odos nubrozdinimas kairėje kaktos pusėje, galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekoje bukais kietais daiktais ir visumoje nėra būdingi griuviminei traumai. R. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sužalojimai nėra pavojingi jos gyvybei.

Iš specialisto išvados Nr. G 1230/12(04) (23 b. l., 1 t.) matyti, kad M. K. padaryti sužalojimai – poodinės kraujosruvos dešinės speninės ataugos srityje, dešiniame skruoste ir dešiniame žąste galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasekoje bukais kietais daiktais, visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. M. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sužalojimai nėra pavojingi jo gyvybei.

Iš akistatos protokolo tarp nukentėjusiosios R. M. ir įtariamojo A. A. (63-64 b. l., 1 t.) matyti, kad jie kiekvienas pasiliko prie savo parodymų.

Iš akistatos protokolo tarp nukentėjusiojo M. K. ir įtariamojo A. A. (65-66 b. l., 1 t.) matyti, kad jie kiekvienas pasiliko prie savo parodymų.

Iš akistatos protokolo tarp nukentėjusiosios R. M. ir įtariamojo K. M. (76-77 b. l., 1 t.) matyti, kad jie kiekvienas pasiliko prie savo parodymų.

Iš akistatos protokolo tarp nukentėjusiojo M. K. ir įtariamojo K. M. (78-79 b. l., 1 t.) matyti, kad jie kiekvienas pasiliko prie savo parodymų.

Kaltinamųjų A. A. ir K. M. parodymai, kad jie gynė vienas kitą, nes patys būtų nukentėję nuo nukentėjusiųjų R. M. ir M. K., kad nesudavė R. M. ir M. K. tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime, vertintini kritiškai, kaip jų pasirinkta gynybos taktika, kad išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kadangi tokie jų parodymai yra paneigti visumos kitų byloje esančių įrodymų. Visų pirma, tokius jų parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiųjų R. M. ir M. K. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, pasirašius įspėjimus dėl atsakomybės ir prisiekus. Kad tą vakarą tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų vyko konfliktas patvirtino liudytoja L. M.. Kad daugiabučiame name buvo triukšmas, kad iš laiptinės išbėgo vyriškis ir įsėdo į automobilį patvirtino liudytojas G. K.. Liudytoja G. B. patvirtino, kad išgirdusi triukšmą, nuo namų atėjo iki kultūros centro, kur matė visus tris kaltinamuosius, matė stovintį automobilį, matė, kaip R. už drabužių tampė A.ų, matė numestą maikę, kurią liepė A. pasiimti, nes jo buvo perplėšta, kaltinamuosius ramino ir liepė eiti namo. Nukentėjusiųjų R. M. ir M. K. parodymus dėl jiems padarytų nežymių sveikatos sutrikdymų įvykio aplinkybėse nurodytu laiku patvirtina ir byloje pateiktos specialisto išvados.

Kaltinamiesiems A. A., K. M. ir D. D. kaltinime tikslintina aplinkybė dėl nukentėjusiojo M. K. sportinių marškinėlių, nurodant, kad jie buvo nuvilkti, o ne suplėšyti, kadangi marškinėliai yra saugomi prie bylos ir jie buvo apžiūrėti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu ir nustatyta, jog jie nesuplėšyti.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje ir bausmių skyrimo recidyvistui ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnyje.

Kaltinamasis A. A. teisiamas antrą kartą, nusikalstamas veikas padarė, neišnykus teistumui (94, 95-96 b. l., 1 t.), baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (97 b. l., 1 t.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (99 b. l., 1 t.), padarė dvi nesunkias nusikalstamas veikas (BK 11 str. 3 d.), gyvena vienas, gyvenamosios vietos seniūnija jo atžvilgiu nusiskundimų neturi, jo netinkamo elgesio viešai nepastebėjo, jis nėra priskirtas prie rizikos ir asocialių šeimų grupės (101 b. l., 1 t.), buvo registruotas darbo biržoje, dirbo seniūnijoje viešuosius darbu, jo žodžiais šiuo metu irgi yra registruotas darbo biržoje (102, 103 b. l., 1 t.), neatlygino nukentėjusiesiems nusikaltimais padarytos žalos, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė teigiamos įtakos jam nepadarė, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kad pasiekti bausmės tikslus, jis yra baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme, jos dydį parenkant artimesnį sankcijoje numatytam minimumui bei paskiriant ją atlikti pataisos namuose (BK 41 str., 50 str., 54 str., 56 str.).