Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-06 · Administracinė byla Nr. I-2346-281/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-06
Bylos Nr.
I-2346-281/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00588-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
V. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2346-281/2019 Teismo proceso Nr. 3-61-3-00588-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 55.1.3; 20.2.3.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. N. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus, 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl konvojavimo ir laikymo su antrankiais (b. l. 1–4). Teismas 2019-02-13 nutartimi pareiškėjo skundą priėmė, atsakovu byloje laikė Viešojo saugumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (b. l. 6).

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2015-05-03, 2018-12-04 teisme buvo laikomas su antrankiais teismo salėje, dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, didelę neturtinę žalą. 2015-05-03 buvo konvojuojamas iš Marijampolės pataisos namų į Panevėžio apylinkės teismą. Konvojaus automobilyje nebuvo ir nėra saugos diržų. Atvykus į Panevėžio apylinkės teismą, pareigūnai laikė pareiškėją surakintą antrankiais. Paprašius antrankius nuimti, pareigūnai atsisakė tai atlikti. Konvojavimo metu ir teismo salėje laikant pareiškėją su antrankiais buvo pažeista jo teisė į privatų gyvenimą Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio prasme. Dėl nurodytų aplinkybių taip pat buvo pažeistas Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnis. Be to, pareigūnai atsisakė registruoti pareiškėjo prašymus, motyvuojant to, kad pareiškėjo teisės nėra pažeidžiamos. Grasino, kad pareiškėjui bandant toliau teikti prašymus, jis gaus nuobaudą.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos (toliau – ir VST), atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 16–21).

Šalies argumentai

Pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo prašo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. VST duomenimis, laikotarpiu nuo 2015-05-07 iki 2018-12-07 VST pareigūnai 2015 metais vykdė pareiškėjo konvojavimą: 05-07, 06-18, 06-25, 07-15, 07-20, 07-29, 08-03, 08-06, 08-07, 08-11, 09-24, 09-28, 10-06, 10-15, 10-20, 10-22, 10-27, 10-29, 11-03, 11-10, 11-12, 11-17, 11-20, 11-24, 12-03, 12-08, 12-11, 12-15, 12-17, 12-21, 12-23, 12-29 dienomis; 2016 metais vykdė pareiškėjo konvojavimą: 03-23, 032-25, 03-30, 04-05 dienomis; 2018 metais vykdė pareiškėjo konvojavimą: 11-19,11-20,11-22,11-23,11-26,11-27,12-06,12-07 dienomis.

Pareiškėjas pateikė skunde abstrakčius teiginius, neatitinkančius VST pareigūnų vykdyto pareiškėjo konvojavimo objektyvių faktinių aplinkybių, nedetalizavo jo galimai pažeistų teisių konkretaus konvojavimo įvykio metu. Pareiškėjo skundo teiginiai grindžiami tik pareiškėjo subjektyviu įsitikinimu bei prielaidomis apie asmens konvojavimą, todėl vertintini kritiškai ir atmestini. Planinių konvojų metu naudoti specialieji automobiliai atitiko teisės aktų reikalavimus, konvojavimui skirtiems specialiesiems automobiliams išduoti jų eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie liudija apie minėtų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams. Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui ir konvojuojamųjų pervežimams vykdyti, įrengtos tinkamos ventiliacijos sistemos, konvojuojamiesiems pagal higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės). Prieš pradedant konvojavimą, konvojus privalomai patikrino specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti, ir pastabų neturėjo.

VST konvojuoja konvojuojamuosius transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Pareiškėjo skundo argumentai dėl specialiųjų automobilių, susijęs su saugos diržais, atmestini kaip nepagrįsti, pareiškėjas ginčo nagrinėtinu laikotarpiu buvo konvojuotas specialiai tam pritaikytais automobiliais, kuriems eksploatuoti buvo išduoti reikalingi dokumentai, t. y. kurių techninė ir higienos reikalavimų patikra buvo atlikta. Pareiškėjo argumentai, susiję su automobilių, kuriais pareiškėjas buvo konvojuojamas, netinkamumu žmonėms vežti, yra galimai pagrįsti ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu pareiškėjo įsitikinimu apie tinkamas konvojavimo sąlygas.

Nagrinėjamu atveju iš ginčo laikotarpiu vykdytų pareiškėjo konvojaus kelionių žiniaraščių bei konvojuojamų asmenų apskaitos žurnalo turinio matyti, kad juose nebuvo fiksuotas nei vienas pareiškėjo skundas dėl konvojavimo sąlygų. Todėl darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu vykdydami pareiškėjo konvojavimą VST pareigūnai Konvojavimo taisyklių nuostatų nepažeidė, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala, todėl nėra pagrindo kilti valstybės prievolei atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį. Atkreipė dėmesį, kad VST pareigūnai į Panevėžio apylinkės teismą suimtųjų, nuteistųjų asmenų nekonvojuoja, konvojuoja tik į Panevėžio apskrities policijos komisariatą. Todėl Tarnybos pareigūnai nekonvojavo pareiškėjo į Panevėžio apylinkės teismą ir teisme nebuvo uždėję pareiškėjui antrankių.

Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VST, atstovas nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už konvojavimą sąlygomis, galimai neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo prašo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007-03-26 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A556-150/2011; 2011-11-14 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Šios CK nuostatos taikytinos pareikštų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011-09-20 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už konvojavimą galimai netinkamomis sąlygomis 2015-05-03 bei 2018-02-04 dienomis. Skundą teismui pareiškėjas pateikė 2019-02-07 (spaudas ant voko). Atsižvelgiant į nurodyto teisės pažeidimo pobūdį, darytina išvada, kad pareiškėjas žinojo arba turėjo žinoti apie tai, jog jo teisės konvojavimo metu galimai yra pažeidžiamos, tačiau, kaip minėta, skundą teismui pateikė tik 2019-02-07. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsižvelgiant į atsakovės atstovo prašymą, nagrinėjamu atveju laikytina, kad pareiškėjas nepraleido ieškinio senaties termino už laikotarpį nuo 2016-02-07, tačiau reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį iki 2016-02-06 taikytina ieškinio senatis, taigi pareiškėjo reikalavimas dėl netinkamų konvojavimo sąlygų 2015-05-03 patenka į praleisto ieškinio senaties termino laiką.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad negalėjo kreiptis į teismą anksčiau, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimai, kurie aiškina konvencijos 3 straipsnio taikymą, nėra išversti į lietuvių kalbą, todėl su jais pareiškėjas yra susipažinęs tik iš nuogirdų, todėl pareiškėjas negalėjo suprasti, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Teismas nesutinka, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės būtų pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad teisės aktai, reglamentuojantys konvojavimo sąlygas bei ieškinio senaties terminus, yra vieši ir paskelbti lietuvių kalba. Kadangi pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujinamas, pagrindų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nenustatyta. Todėl toliau bus nagrinėjami tik galimi pažeidimai dėl konvojavimo sąlygų pareiškėjo nurodytą 2018-12-04 dieną.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Pareiškėjo teigimu, jis 2018-12-04 buvo laikomas su antrankiais teismo salėje, dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją. Taip pat skunde nurodo, kad buvo laikomas su antrankiais ir konvojavimo metu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018-12-04 dieną apskritai nebuvo konvojuotas. Pagal byloje esančią rašytinę medžiagą matyti, kad pareiškėjas konvojuotas 2018-12-06 maršrutu Kaunas-Panevėžys-Šiauliai-Panevėžys-Kaunas, o 2018-12-07 konvojuotas maršrutu Kaunas-Marijampolė-Vilnius-Kaunas (b. l. 41–46). Taigi pareiškėjo teisės 2018-12-04 konvojavimo metu objektyviai negalėjo būti pažeistos.

Aplinkybė, kad pareiškėjas, kaip jis nurodo, 2018-12-04 dieną buvo laikomas su antrankiais teismo posėdžių salėje, nesuponuoja neteisėtų VST pareigūnų veiksmų ir dėl to, kad pagal Konvojavimo taisyklių 223 punktą, konvojuodami konvojuojamuosius, kurie yra linkę pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis, taip pat įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už labai sunkių nusikaltimų padarymą; antrankiai šiems asmenims gali būti nuimti tik teismo posėdžio metu ir tik leidus šio posėdžio pirmininkui, taip pat konvojuojamąjį palydėjus į tualetą. Taigi matyti , kad diskrecijos teisė laikyti asmenį su antrankiais teismo posėdžio metu priklauso ne konvojaus pareigūnams, o teisėjui.

Vadovaujantis ABTĮ 23 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Pažymėtina, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimas pasekmes asmeniui CK 6.271 straipsnio prasme. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas žalą kildina iš neteisėtų VST pareigūnų veiksmų, tačiau įvertinus byloje išdėstytas aplinkybes ir tai, kad pareiškėjas jo nurodomą dieną 2018-12-04 VST pareigūnų konvojuotas nebuvo, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė privalomų sąlygų neturtinei žalai atlyginti. Kadangi nustatyta, jog pareiškėjas jo skunde nurodomą dieną (2018-12-04) konvojuotas apskritai nebuvo, teismas toliau neanalizuoja pareiškėjo nurodytų argumentų dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, nes nekonvojavus pareiškėjo jo nurodomą dieną, jis neigiamų padarinių objektyviai negalėjo patirti.

Remiantis išdėstytų aplinkybių ir teisės aktų nuostatų visuma, konstatuotina, kad pareiškėjas nebuvo konvojuotas jo skunde nurodytą 2018-12-04 dieną, todėl teisinio pagrindo teigti, jog VST pareigūnai atliko pareiškėjo skunde išdėstytus neteisėtus veiksmus nėra. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas neįrodė privalomų CK 6.271 straipsnyje įtvirtintų sąlygų neturtinei žalai atsirasti, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo V. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė