Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje U. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta galutinė bausmė – devyni mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant per bausmės laiką mokytis;

2) Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta galutinė bausmė – aštuoni mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant per bausmės laiką mokytis;

3) Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (9 veikos), 187 straipsnio 1 dalyje, paskirta laisvės apribojimo bausmė subendrinta su Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. ir 2015 m. balandžio 24 d. nuosprendžiais, paskirta galutinė subendrinta bausmė – dveji metai laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės laiką mokytis ir uždraudžiant bendrauti su J. S. ir E. A. Š.;

4) Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – devyni mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant vieniems metams, taikytos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio ribojimas dvylikai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val., uždrausta bendrauti su P. V., dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo priemonėse;

5) Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, paskirta galutinė bausmė – vieni metai keturi mėnesiai laisvės atėmimo;.

6) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje, paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. sausio 29 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – vieni metų laisvės atėmimo;

7) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. liepos 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirta galutinė bausmė – aštuoni mėnesiai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. U. R., būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,00 promilės neblaivumas, 2022 m. lapkričio 20 d. apie 3 val. prie daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įėjimo tarpusavio konflikto metu su E. R. tyčia kumščiu E. R. sudavė vieną kartą į veidą, po ko E. R. nugriuvo ant žemės. Šiais veiksmais nukentėjusiajam E. R. padaryta muštinė galvos plaukuotosios dalies žaizda, viršutinės lūpos sumušimas bei dešinės plaštakos nubrozdinimas, t. y. nukentėjusiojo E. R. sveikata buvo nežymiai sutrikdyta.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis U. R. pripažino savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Paaiškino, kad vartojo alkoholį kartu su nukentėjusiuoju, vėliau išėjo į kiemą, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu vieną kartą kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veidą. Šis dėl suduoto smūgiu nukrito ant žemės, susitrenkė galvą į akmenį, ėmė bėgti kraujas, todėl padėjo jam stabdyti kraujavimą. Sudavė tik vieną smūgį, o ne du, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Įvykio metu pats buvo neblaivus, o nukentėjusysis dar girtesnis. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Po įvykio bendravo su nukentėjusiuoju, atsiprašė jo, šis jam atleido. Sutinka atlyginti civilinį ieškinį, tačiau prašo leisti tai padaryti per ilgesnį laiko tarpą, nes šiuo metu turi sveikatos problemų, ateityje darys operaciją, nebetęsia individualios veiklos.

Dėl kaltinamojo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje

3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, prokurorė ir nukentėjusysis sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais įrodymais:

3.1. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodoma, kad E. R. paaiškino, kad 2022 m. lapkričio 20 d. pas jį ir S. D. į svečius atėjo kaimynas U. R. su savo drauge D., draugiškai šventė, vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 03.00 val. jis susipyko su S. D., gana garsiai pykosi, todėl šį konfliktą girdėjo ir kaimynai. Galimai išgirdęs konfliktą atėjo U. tarp jų kilo žodinis konfliktas, abu išėjo į laiptinę, o vėliau į lauką. Lauke U. staiga kumščiu trenkė jam į veidą, o vėliau iš nugaros trenkė jam į pakaušį, dėl ko jis pagriuvo ant žemės. Šio konflikto metu jam buvo praskirta lūpa ir pakaušis. Vėliau po įvykio U. jį pakėlė. Maždaug po dviejų valandų išsikvietė policijos pareigūnus bei greitąją medicininę pagalbą. Atvykus medikams buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimą, kur jam susiuvo pakaušį ir sutvarstė žaizdas (1 t., b. l. 1–6);

3.2. ikiteisminio tyrimo pareigūno 2022 m. lapkričio 26 d. nutarimu E. R. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 9–11)

3.3. pradėto ikiteisminio tyrimo pažymoje nurodoma, kad 2022 m. lapkričio 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato (toliau – Širvintų r. PK) pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44810-22 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindas – 2022 m. lapkričio 26 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (1 t., b. l. 28–32);

3.4. įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad įvykio vieta yra daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kiemas. Prie namo šalia laiptinės ant apsnigtos žemės matomos raudonos dėmės(1 t., b. l. 19–25);

3.5. ikiteisminio tyrimo pareigūno 2022 m. gruodžio 2 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-44810-22 buvo susiekta su (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) seniūnaitijos seniūnaite, ši paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) k. ir (duomenys neskelbtini) k. yra vienas šalia kito, bet daugiabutis namas yra (duomenys neskelbtini) k., todėl įvykio vieta laikytina – kiemas, šalia namo (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 26–27);

3.6. ikiteisminio tyrimo pareigūno 2022 m. lapkričio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-44810-22 buvo susisiekta su E. R., jis patvirtino, kad jam yra išaiškintos nukentėjusiojo teisės ir pareigos, civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo nereikš, pas medikus nevyko ir nevyks (1 t., b. l. 35–36);

3.7. ikiteisminio tyrimo pareigūno 2022 m. lapkričio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodoma 2022 m. lapkričio 20 d. apie 5.12 val. pranešimą, kad įvyko užpuolimas, reikia važiuoti adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), kieme automobilyje sėdėjo pranešėjas E. R., kuris paaiškino, kad įvykus konfliktui tarp jo ir kaimyno U. R., jie susimušė. E. R. kraujavo iš galvos, matėsi kraujuota viršutinė lūpa. Atvykusi greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo E. R., ir išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Pabendravus su U. R. šis paaiškino, kad jiems būnant lauke ir rūkant, jis pastūmė E. R., ko pasėkoje, E. R. griūdamas ant žemės prasiskėlė galvą. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest“, U. R. nustatytas 1,00 promilės neblaivumas, E. R. – 2,08 promilės neblaivumas. Kadangi įvykio dieną dėl neblaivumo buvo sunku susikalbėti (nerišli kalba, negalėjo papasakoti įvykio eigos), todėl pasiūlyta išsiblaivius atvykti į komisariatą ir parašyti pareiškimą (1 t., b. l. 37);

3.8. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0445 2022 m. lapkričio 20 d. 5.39 val. E. R. nustatytas 2,08 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 38);

3.9. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0445 2022 m. lapkričio 20 d. 5.43 val. U. R. nustatytas 1,00 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 90);

3.10. patikros sertifikatas patvirtina, kad alkoholio kiekio matuokliui „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0445 patikra atlikta 2022 m. birželio 1 d. ir ji galioja iki 2022 m. gruodžio 1 d., matuoklis yra tinkamas naudoti (1 t., b. l. 39);

3.11. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys patvirtina, kad 2022 m. lapkričio 20 d. 4.57 val. gautas privataus asmens pranešimas, pranešėjas nurodė, kad įvyko užpuolimas, prašė važiuoti adresu (duomenys neskelbtini). Į iškvietimą reagavo Širvintų r. PK pareigūnai, kurie atvykę nustatė, kad kaimynams E. R. (nustatytas 2,08 promilės neblaivumas) ir U. R. (nustatytas 1,00 promilės neblaivumas) vartojam alkoholinius gėrimus kilo konfliktas, kurio metu U. R. sumušė E. R.. Greitoji medicinos pagalba E. R. pristatė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priimamąjį, buvo nustatyti galvos sumušimai. Pranešėjas neblaivus ir sunkiai orientuojasi aplinkoje, todėl jam pasiūlyta 20.00 val. atvykti į policijos komisariatą. 20.00 val. asmuo nesikreipė į policijos komisariatą (1 t., b. l. 40–42);

3.12. asmens apžiūros protokole nurodoma, kad asmeniui sutikus buvo atlikta jo apžiūra, ją fiksuojant nuotraukose, nustatyti šie E. R. kūno sužalojimai: kirstinė viršutinė lūpa ir kraujuotas pakaušis (1 t., b. l. 44–47);

3.13. vadovaujantis BPK 97 straipsniu pareikalavus pateikti skambučio greitosios medicinos pagalbos iškvietimo kortelę (1 t., b. l. 51–52);

3.14. greitosios medicinos pagalbos iškvietimo kortelėje nurodoma, kad 2022 m. lapkričio 20 d. 5.32 val. E. R. iškvietė medicinos pagalbą, nes jį sumušė pažįstamas vyras. Atvykę medikai nustatė, kad galvos plaukuotoje dalyje matoma žaizda, čiuopiant ir judinant skausminga kairė ranka, patinusi viršutinė lūpa (1 t., b. l. 53–54)

3.15. E. R. asmens sveikatos istorijoje yra greitosios medicinos pagalbos iškvietimo kortelė, kurioje nurodoma, kad 2022 m. lapkričio 20 d. 5.32 val. E. R. iškvietė medicinos pagalbą, nes jį sumušė pažįstamas vyras. Atvykę medikai nustatė, kad galvos plaukuotoje dalyje matoma žaizda, čiuopiant ir judinant skausminga kairė ranka, patinusi viršutinė lūpa. Taip joje yra viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninės išrašas apie tai, kad 2022 m. lapkričio 20 d. 6.28 val. į Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių atvykusiam E. R. buvo atliktas radiologinis tyrimas, diagnozė pagal TLK-10-AM – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 57–61);

3.16. Apžiūros protokole užfiksuota, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis, įvertinęs E. R. asmens sveikatos istoriją bei greitosios medicinos pagalbos iškvietimo kortelę, padarė išvadą, kad E. R. 2022 m. lapkričio 20 d. nustatyta muštinė galvos plaukuotosios dalies žaizda, viršutinės lūpos patinimas bei dešinės plaštakos nubrozdinimas. Sužalojimai padaryti kietu buku ir/ar bukabriauniu daiktu (-ais) prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 62, 63);

3.17. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus informavo, kad E. R. dėl 2022 m. lapkričio 20 d. įvykio patirtų sužalojimų nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, ligos išmoka nebuvo mokama, todėl žala nepadaryta (1 t., b. l. 69–70);

3.18. ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta S. D. nurodė, kad ji gyvenu kartu su E. R. adresu (duomenys neskelbtini) r. U. R. yra buvęs jos sugyventinis, jis gyvena tame pačiame name, buto Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 22 d. vakare E. pakvietė U. R. ir jo sugyventinę D. P. į svečius, jie trise virtuvėje gėrė alkoholį. Ji pati alkoholio negėrė. Išgertuvių metu jokių konfliktų, barnių nesigirdėjo. Kelintą valandą U. su D. išėjo, nežino. E. atėjo į kambarį, jie susipyko dėl to, kad jis buvo atsivedęs į butą Eugenijų. Galimai jų barnį išgirdo U. todėl ji užėjo į jų butą. Ji, pamačiusi U. jį iš buto išvarė. U. išėjo, o E. jam iš paskos. Išgirdo iš laiptinės sklindančius balsus, E. ir U. pakeltais tonais kalbėjosi. Išėjusi į laiptinę, matė kaip U. vieną kartą kumščiu trenkė į veidą E. ir praskėlė viršutinę lūpą, bėgo iš žaizdos kraujas. Po šio smūgio E. nenugriuvo. Viska gerai matė, nes toje vietoje yra įrengta lempa, kuri reaguoja į judesius. Ji liepė E. eiti į namus, bet E. jos neklausė. Tuomet ji sugrįžo į butą, todėl nematė, kad vyko toliau. Ryte, apie 9 val. ar 10 val. ji pamatė, kad E. yra sumuštas: praskelta viršutinė lūpa ir praskelta (jau buvo medikų susiūta) galva, viršugalvis (1 t., b. l. 83–86);

Motyvuojamoji dalis

4. Įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, teismas konstatuotina, kad įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Teismo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo parodymai, nukentėjusiojo E. R. bei liudytojos S. D. parodymai, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens apžiūros protokolas, alkoholio kiekio matuoklio rodmenys, patikros sertifikatas, greitosios medicinos iškvietimo kortelė, medicininiai dokumentai bei teismo medicinos eksperto išvada patvirtina, kad 2022 m. lapkričio 20 d. apie 3 val. prie daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įėjimo tarpusavio konflikto metu, U. R. tyčia kumščiu E. R. sudavė vieną kartą į veidą. Įvertinus kaltinamojo nei nukentėjusiojo parodymus, vadovaujantis BPK 256 straipsniu proceso dalyviams buvo pranešta, kad kaltinimas gali būti tikslinamas iš jo pašalinant nuorodą į antrąjį suduotą smūgį į pakaušio sritį, todėl E. R. pripažintinas kaltu tik dėl suduoto vieno smūgio į veido sritį. Dėl suduoto smūgio E. R. nugriuvo ant žemės ir galva trenkėsi į grindinį. Šiais veiksmais nukentėjusiajam E. R. padaryta muštinė galvos plaukuotosios dalies žaizda, viršutinės lūpos sumušimas bei dešinės plaštakos nubrozdinimas. Atsižvelgiant į tai, kad dėl patirtų sveikatos sužalojimų nukentėjusiojo sveikata sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu jie kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Konstatuojama, kad U. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis smurtaudamas prieš kitą žmogų nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. R. sveikatą.

5. Nusikalstamą veiką U. R. padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nes būdamas suaugęs pakaltinamas vyras jis suvokė, kad suduodamas smūgį kumščiu į veido sritį sukels nusikalstamus padarinius, numatytus BK 140 straipsnio dispozicijoje, ir to norėjo. Nors ir nekonkretizavo dėl tokių jo veiksmų galinčių kilti padarinių.

Dėl bausmės skyrimo

6. Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad U. R. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), veikos padarymo motyvus ir tikslus (kilus tarpusavio konfliktui panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), nusikaltimas nesukėlė sunkių padarinių, nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad neturi pretenzijų kaltinamajam, todėl nereiškia civilinio ieškinio, taip pat įvertina kaltininko asmenybę: nevedęs, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, t. y. vykdė individualią veiklą (2 t., b. l. 142–143), tačiau šiuo metu niekus nedirba, individualios veiklos nebetęsia, nes turi sveikatos problemų, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 139–140), septynis kartus teistas (2 t., b. l. 1–11, 12–14, 15, 16–20, 21–33, 34, 35–42, 46–80, 81–94, 95–106, 131–134).

7. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

8. Nusikalstamos veikos padarymo metu U. R. buvo neblaivus (1 t., b. l. 90), be to, teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis pats patvirtino, kad buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos tokiam jo elgesiui, t. y. nusikalstamos veikos padarymui, todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Byloje nustačius, kad naują tyčinį nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas teistas, neišnykus teistumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-495/2019, 8–10 punktai), pripažintina, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą jis padarė esant kaltinamojo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, numatytai BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte – veiką padarė recidyvistas.

9. Prokurorė prašė U. R. skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dviem metams.

10. Pažymėtina, kad tai nėra pirmasis kartas, kuomet U. R. naudoja fizinį smurtą spręsdamas iškilusius konfliktus, todėl tai rodo, kad jis nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pastebėtina ir tai, kad praeityje U. R. buvo skirtos švelnesnio pobūdžio bausmės (laisvės apribojimas, atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas), tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis ir vėl nusikalto. Tai reiškia, kad švelnesnės bausmės neatgrasė nuo naujų nusikaltimų darymo, todėl teismo vertinimu, bausmės tikslų galima pasiekti skiriant griežčiausią BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmė – laisvės atėmimą, jo terminą nustatant trumpesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

11. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės vykdymo atidėjimas leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017, 5 punktas). Vien tai, kad asmuo praeityje buvo teistas, tai nereiškia, kad jam negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo pozicija dėl kaltininkui skirtinos bausmės yra vienas iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016, 6 punktas), todėl į taip pat turi būti atsižvelgiama sprendžiant bausmės skyrimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad pats nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu prašė neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant realaus bausmės vykdymo, t. y. vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dviem) metams bei paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7, 10 punktuose numatytas pareigas, t. y. visą bausmės vykdymo laikotarpį (1) dirbti, o netekus darbo ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, (2) dalyvauti elgesio pataisos programoje, (3) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydymu, (4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismas pripažįsta, jog būtent tokia bausmė, kuomet kaltinamojo elgesį ilgesnį laikotarpį kontroliuos probacijos tarnyba bei jis privalės laikytis tam tikrų įpareigojimų, bus efektyvesnė ir labiau atitiks bausmei keliamus tikslus nei realus bausmės vykdymas.

12. Nors prokurorė prašė šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. liepos 25 d. priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, teismas pažymi, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. spalio 10 d. nuosprendžiu U. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi iš dalies subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. liepos 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Šis nuosprendis nėra įsiteisėjęs, nes dėl jo paduotas apeliacinis skundas yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1A-68-1036/2023. Siekiant išvengti situacijos, kai teismo nuosprendžiu paskirta bausmės kelis kartus bendrinama su tuo pačiu nuosprendžiu (pagal BK 29 straipsnio 2 dalį nuosprendžiu laikomas ir teismo baudžiamasis įsakymas), todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina su 2022 m. liepos 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu. Keliais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymo tvarka bus išspręsta taikant BPK 347, 362 straipsnių nuostatas.

13. Baudžiamojo proceso metu U. R. nebuvo paskirta kardomoji priemonė.

Dėl baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio ir žalos atlyginimo išdėstymo

14. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalimi kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl 81,26 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 72–75). Ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2022 m. gruodžio 2 d. nutarimais Vilniaus teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 76–77).

15. Įvertinus tai, kad dėl tyčinių smurtinių kaltinamojo veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, kad dėl sveikatos sužalojimų nukentėjusysis turėjo kreiptis į gydymosi įstaigas, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas Vilniaus teritorinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos patyrė 81,26 Eur išlaidų, jų dydį patvirtina kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas gydymo paslaugų išrašas (1 t., b. l. 75), daroma išvada, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi visiškai tenkintinas ieškinys. Tenkintinas ne tik reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo bet ir reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, 10 punktas).

16. BPK 113 straipsnis numato, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis CPK normomis.

17. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, analogiškai sprendžiama ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gavus kaltinamojo prašymą dėl žalos mokėjimo išdėstymo. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis U. R. prašo leisti žalą atlyginti per ilgesnį laiko tarpą, nes šiuo metu turi sveikatos problemų, ketinama atlikti jam operaciją, šiuo metu niekur nedirba. Įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį: nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, t. y. vykdė individualią veiklą (2 t., b. l. 142–143), tačiau šiuo metu niekus nedirba, individualios veiklos nebetęsia, nes turi sveikatos problemų, kad jis nesiekia išvengti žalos atlyginimo, geranoriškai įsipareigoja atlyginti padarytą žalą ilgesnį laiko tarpą nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, todėl žalos atlyginimas išdėstytinas dalimis per 6 (šešių) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7 ir 10 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, 273 straipsniu, 291 straipsniu, 303–307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti U. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir U. R. skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi U. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, nustatant, jog viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis turi:

(1) dirbti, o netekus darbo ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

(3) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydymu,

(4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui iš U. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 81,26 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 26 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, priteistą sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, esančią banke „Swedbank“, akcinė bendrovė, banko kodas 73000, mokėjimo paskirtis – žala PSDF už E. R. gydymą.

Išdėstyti priteistos turtinės žalos atlyginimo mokėjimą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsitesėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, posėdyje nedalyvavusio kaltinamojo – nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Nuosprendžio patvirtintą kopiją išsiųsti prokurorei, kaltinamajam, nukentėjusiajam ir civilinei ieškovei.