Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ernesta Montvidienė, susipažinusi su R. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundu dėl privataus kaltinimo baudžiamosios bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-02-17 Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas R. V. skundas privataus kaltinimo tvarka patraukti baudžiamojon atsakomybėn E. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį, priteisti iš E. L. neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Sprendžiant skundo priėmimo klausimą matyti, kad gautas skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2 dalyje numatytų specialių reikalavimų. Minėtas įstatymo straipsnis įsakmiai nurodo, kad skunde ar pareiškime, be kitų duomenų, turi būti nurodyta teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas, taip pat nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens gyvenamoji vieta. Šie įstatymo reikalavimai įpareigoja pareiškėją privataus kaltinimo skundą paduoti tam teismui, kuriam teisminga byla, bei nurodyti tikslią nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens gyvenamąją vietą. Privataus kaltinimo bylų nagrinėjimas teisme vyksta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso V dalyje nustatytas taisykles su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 415-417 straipsniuose numatytomis išimtimis. Kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 415-417 straipsniuose privataus kaltinimo bylų teismingumas nenurodytas, sprendžiant privataus kaltinimo bylų teismingumo klausimą, turi būti vadovaujamasi bendromis baudžiamųjų bylų teismingumo taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso V dalyje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 226 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 226 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai nusikalstamos veikos vietos negalima nustatyti, byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje nuolat gyvena kaltinamasis. Todėl tikslios nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymas turi esminę reikšmę, sprendžiant baudžiamosios bylos teismingumą.

Pareiškėja, privataus kaltinimo skunde dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka, kuriame prašoma E. L. patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl šmeižimo, nurodo, kad E. L. 2013-09-11 kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą, jog pareiškėja 2012-01-29 savo vyro A. V. laidotuvių metu kapinėse viešai girdint visiems į laidotuves susirinkusiems garsiai pareiškusi, jog E. L. nužudžiusi pareiškėjos vyrą. Taigi šios galimai padarytos nusikalstamos veikos dėl kurios prašoma pradėti privataus kaltinimo procesą, padarymo vieta yra Pakruojo rajono apylinkės teismas, kurio buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini). Pačios E. L. gyvenamoji vieta nurodyta skunde taip pat (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) - nėra Šiaulių apylinkės teismo veiklos teritorijoje, todėl pareiškėjo privataus kaltinimo skundas šioje dalyje nėra teismingas Šiaulių apylinkės teismui.

Iš R. V. skundo turinio neaišku, ar pareiškėja prašo pradėti privataus kaltinimo procesą ir dėl to, kad E. L. 2014-02-07 baudžiamojoje byloje Nr. PK-138-409/2014, esančiuose dokumentuose teigia, kad „D. D. dirbo pareiškėjos ūkyje; yra jos šeimos narė; gyveno pareiškėjos kieme esančiame pastate; D. D. ir pareiškėja buvo UAB „(duomenys neskelbtini) „ įkūrėjos bei vadovės“ ir pan. Šioje dalyje nenurodyta nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta.

Be to, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Pareiškėja prašo pradėti privataus kaltinimo procesą E. L. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį. Tačiau iš skundo turinio negali atriboti dėl ko kaltinama E. L.: ar pareiškėja buvo šmeižiama per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, ar kad asmens, kuris kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką , yra atlikęs veiksmus atitinkančius Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyto sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo objetyviuosius požymius.

Sprendžiant skundo priėmimo klausimą matyti, kad gautas skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2 dalyje numatytų specialių reikalavimų. Kaltinimas baudžiamojoje byloje turi būti itin aiškus ir konkretus, kadangi būtent dėl šiame procesiniame dokumente suformuoto kaltinimo asmeniui gali kilti baudžiamosios atsakomybės prasme reikšmingos pasekmės. Iš kaltinimo turinio turi būti aišku, kas, kuo ir kuo remiantis yra kaltinamas, aiškiai aprašyta veika, kurios padarymu asmuo yra kaltinamas, taip pat tiksliai kvalifikuota veika, aiškiai nurodant, kokia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso norma ar kokios normos už veiką numato baudžiamąją atsakomybę. Tai suteikia galimybes kaltinamajam rengtis gynybai teismo proceso metu. Atitinkamai jokių dviprasmiškų kaltinimų ar nurodytų aplinkybių kaltinime būti negali. Netinkamai surašytas skundas riboja kaltinamojo teisę gintis nuo jam pareikštų kaltinimų. Kartu teismas atkreipia dėmesį, kad savo iniciatyva teismas negali rinkti duomenų, tuo labiau papildyti ar iš esmės keisti suformuluotą kaltinimą. Be to, galimai pažeistos ir teismingumo taisyklės.

Kita vertus, nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnyje expressis verbis nenurodytas pateikiamų procesinių dokumentų ir jų priedų skaičius, savaime suprantama, jų turi būti tiek egzempliorių, kad, be teismo, užtektų visiems baudžiamojon atsakomybėn traukiamiems asmenims. Tokia išvada logiškai išplaukia iš fundamentalaus teisės principo, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę žinoti, kuo kaltinamas, kuo grindžiamas kaltinimas (pagal analogiją Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 22 str. 3 d.), idant turėtų galimybę gintis nuo kaltinimo. Pastebėtina, jog pareiškėja pateikė vieną skundo egzempliorių su vienu skundo priedo egzemplioriumi.

Atsižvelgiant į nurodytus skundo turinio trūkumus, R. V. skundas nepriimtinas ir grąžintinas skundą surašiusiam asmeniui. Pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkančiu skundu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsniu, 412 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. V. skundo nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.