- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-01-23
- Bylos Nr.
- PK-138-409/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-3-00010-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Astra Karpytė
- Civilinis ieškovas
- E. L.
- Kaltinamasis
- R. V.
- Advokatai
- Irina Petkienė
- Kategorijos
- 1.2.8.1.1Šmeižimas pagal BK 154 str. 1 d. (BK 154 str. 1 d.)
- 1.2.8.1.2Šmeižimas pagal BK 154 str. 2 d. (BK 154 str. 2 d.)
- 1.2.8.2Įžeidimas (BK 155 str.)
- 2.1.3.1Jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.)
- 2.3.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.9.10Privataus kaltinimo bylų nagrinėjimas teisme (BPK 415 str.)
viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, našlė, nedirbanti, neįgali, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista: 1) 2011-05-20 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 Lt) bauda, 2) 2012-02-23 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį 30 MGL (3900 Lt) bauda, 3) 2012-05-07 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnį laisvės apribojimu vieneriems metams, teistumas neišnykęs,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį, 155 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. L. kaltina R. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį, 155 straipsnio 1 dalį tuo, jog R. V. 2012-01-29 savo vyro A. V. laidotuvių metu, kapinėse, esančiose Pamūšio k., Klovainių sen., Pakruojo r., viešai, girdint visiems į laidotuves susirinkusiems asmenims (apie 50 žmonių), garsiai balsu pareiškė, kad E. L. nužudė jos vyrą, tokiu būdu nepagrįstai apkaltindama labai sunkaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, padarymu, ir paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri paniekino ir pažemino E. L. kaip žmogų ir kaip kolektyvo vadovę visos Lietuvos mastu, nes laidotuvėse dalyvavo žmonių iš įvairių Lietuvos rajonų, pažemindama jos garbę ir orumą, galėjo pakirsti pasitikėjimą ja, kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadove.
Be to, E. L. R. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį, 155 straipsnio 1 dalį kaltina tuo, jog R. V. 2012-01-27 parašė bendrai pažįstamai ūkininkei S. D. tokio turinio SMS žinutę „Mirė mano mylimas vyras A., kurį nužudė E. L. ir P.“, taip paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, nepagrįstai apkaltindama ją baisiu nusikaltimu – žmogžudyste, pažemino jos garbę ir orumą.
Be to, E. L. kaltina R. V. tuo, jog R. V. 2013-03-21 Kelmės rajono apylinkės teisme, teismo salėje, posėdžio pertraukos metu, kuriame E. L. dalyvavo kaip ieškovo atstovė, ėmė garsiai šaukti, kaltindama E. L., kad yra aferistė, suklastojusi dokumentus, kad ji ir jos mama dėl to gauna tremtinio pensiją.
Be to, E. L. kaltina R. V. tuo, jog R. V. 2013-07-18 Šiaulių apylinkės teismo salėje, teismo posėdžio metu teisėjui šaukė, kad neklausytų E. L., kad ji yra aferistė, suklastojusi dokumentus ir dėl to gauna tremtinio pensiją.
Apklausta teisme kaltinamoji R. V. kalta neprisipažino ir parodė, jog neprisimena, kokio turinio žinutę parašė 2012-01-27 S. D.. Žinutę galėjo rašyti, nes jos vyras ir D. buvo labai gerai pažįstami, todėl galėjo pranešti jiems apie laidotuves. Ar žinutėje rašė, kad vyrą nužudė E. L. ir P., neprisimena. Jos vyras mirė 2012 m. sausio 26 d. vakare po to, kai sužinojo apie tai, jog E. L. sustabdė jų traktorininką, vežantį šieną, apkaltino vagyste ir iškvietė policiją. Vyro laidotuvėse ji nieko nekalbėjo ir vyro nužudymu nekaltino. Kad 2013-03-21 Kelmės rajono apylinkės teisme, teismo salėje, posėdžio pertraukos metu būtų garsiai šaukusi ant E. L., kad yra suklastojusi dokumentus dėl tremtinio pensijos, neprisimena, jeigu būtų šaukusi, tai būtų girdėję ne tik P., bet ir kiti teisme buvę žmonės. 2013 m. liepos 18 d. Šiaulių apylinkės teismo salėje teisėjui nešaukė, kad neklausytų E. L., jos aferiste nevadino. Apie E. L. tremties dokumentus ji žinojo iš šalia gyvenančio V. V., kuris yra pasakojęs, jog E. L. ištremta nebuvo, o yra suklastoti dokumentai apie jos tremtį. Ji kreipėsi į ypatingąjį archyvą, iš kurio gavo atsakymą, kad E. L. šeima buvo įtraukta į tremtinių sąrašus. Tuos dokumentus ji pateikė Šiaulių apygardos prokuratūrai, prašydama ištirti galimą dokumentų klastojimą. Iš prokuratūros jokio atsakymo negavo. Nusikaltimų, kuriais ją kaltina E. L., nepadarė.
Nukentėjusioji E. L. parodė, jog su kaltinamąja R. V. pažįstamos seniai, gyvena viename kaime, nuo 2007 metų iki 2009 metų yra pas ją dirbusi. Su R. V. susipyko dėl iš Pakruojo kredito unijos paimtos paskolos – R. V. prašoma ji paėmė paskolą ir perdavė pinigus R. V., o ši jai pinigų neatidavė. 2012 m. sausio 27 d. jai paskambino S. D. ir pasakė, kad R. V. jai parašė žinutę, nurodydama, kad E. L. yra žudikė, nužudžiusi R. V. vyrą A. V.. Dėl A. V. mirties ji nekalta. 2012 m. sausio 26 d. jai paskambino vadybininkas R. P. ir pasakė, kad yra vagiamas šienas, kuris buvo laikomas pirktame iš V. tvarte. Ji iškvietė policiją, sulaikė V. traktorininką, vežantį šieną, ir grąžino šieną į fermą. Po to atvažiavo R. V. su sūnumi, o A. V. iš viso nebuvo. Taip gavosi, kad tą patį vakarą A. V. mirė, tačiau ji su jo mirtimi nėra susijusi. S. D. gautą SMS žinutę matė, joje buvo parašyta: „mirė mano mylimas vyras A., jam gyvybę atėmė E. L. ir P.“. A. V. buvo laidojamas sausio 29 d. Jai daug kaimynų sakė, jog R. V. laidotuvių metu kalbėjo, kad jos vyrą A. nužudė ne tik ji, tai yra E. L., bet vyras mirė per tris aferistus, dar buvo nurodytas ir A. Ji pati laidotuvėse nebuvo, laidotuvėse nebuvo nei D., nei P. Kaltinimą R. V. grindžia kaimynų pasakymais, tačiau jie atsisakė liudyti teisme, nes bijo keršto. 2013-03-21 Kelmės rajono apylinkės teisme, teismo salėje, posėdžio pertraukos metu, ji sėdėjo teismo salėje. R. V. priėjo prie stalo ir pradėjo ant jos rėkti, vadindama aferiste, suklastojusia dokumentus, gaunančia tremtinio pensiją. Tai girdėjo posėdyje dalyvavusi advokatė, abu P., kurie buvo koridoriuje, tačiau salės durys buvo atidarytos ir gerai girdėjosi. Ar buvo kitų asmenų, kurie galėjo girdėti R. V. žodžius, nežino. 2013-07-18 vyko teismo posėdis Šiaulių apylinkės teisme. Ji buvo pakviesta į salę liudyti, stovint prie liudytojų stalelio, R. V. taip pat garsiai pasakė: „Teisėjau, tik neklausykite E. L., ji meluoja, yra aferistė, klastoja dokumentus“. Nei ji, nei jos mama ar mamos sesuo tremtyje nebuvo. Tremtinio pensijos negauna, tremtinio statusas jai nesuteiktas. Tyrimas pagal R. V. skundus dėl neva jos turimo tremtinio statuso vyko 2013 metų sausio mėnesį Šiaulių apygardos prokuratūroje ir nagrinėjant bylą Kelmės rajono apylinkės teisme bei Šiaulių apylinkės teisme R. V. jau žinojo apie tyrimo rezultatus, todėl žinojo, kad ji negauna tremtinio pensijos. Yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo, prašo šią sumą priteisti, nes dėl R. V. veiksmų pašlijo jos sveikata, turėjo kreiptis į medikus, vartojo vaistus, o iki to laiko problemų su sveikata neturėjo. Dėl R. V. skundų jos namuose buvo atliekama krata, negali ramiai gyventi, todėl patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 50000 litų suma.
Liudytoja S. D. parodė, jog kaltinamąją R. V. pažįsta seniai, su ja nebendrauja, nes R. V. yra skolinga virš 400000 litų ir skolos negrąžina. 2012 m. sausio 27 d. į mobiliojo ryšio telefoną gavo R. V. žinutę tokio turinio: „Sveika brangioji, netekau savo brangaus A., jo gyvybę atėmė L. su P. pagalba“. Į laidotuves nei ji, nei vyras nevažiavo. Rytą R. V. dar skambino jos vyrui, pasakė tuos pačius žodžius, kaip ir žinutėje, prašė atvažiuoti į laidotuves. Kiek prisimena, R. V. jos vyrui sakė, kad buvo kažkoks didelis konfliktas su L. ir P., A. labai susinervino ir mirė. A. V. sirgo, turėjo problemų su širdimi, buvo Kaune operuotas. Nežino, ar susinervinęs galėjo mirti. Gavusi SMS žinutę, nepagalvojo, kad E. L. A. V. nužudė. Apie gautą žinutę pasakė E. L., P. nesakė, nes su jais nelabai bendrauja.
Liudytojas K. D. parodė, jog jo žmona S. D. buvo gavusi R. V. siųstą žinutę apie A. V. mirtį, kurioje buvo nurodyta, kad prie mirties prisidėjo E. L. ir P. Į laidotuves nevažiavo. Neprisimena, kad būtų telefonu kalbėjęs su R. V. dėl vykimo į laidotuves.
Liudytojas R. P. parodė, jog R. V. pažįsta, su ja konfliktuoja, yra ne kartą R. V. apšmeižtas. 2013 m. kovo mėnesį Kelmės rajono apylinkės teisme, teismo posėdžio pertraukos metu, posėdžių salėje, R. V. E. L. pasakė, kad ši yra aferistė, suklastojo dokumentus, kad jos motina gautų neteisėtą tremtinio pensiją. Posėdžių salėje buvo R. V., jos advokatė, jo paties sūnus, buvo ir kitų liudytojų, keli UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. 2013 m. liepos mėnesį Šiaulių apylinkės teisme posėdžio metu, E. L. duodant parodymus, R. V. pusbalsiu pasakė: „Neklausykit tos aferistės, ji neteisėtai gauna pašalpą“. Tą pasakymą girdėjo visi teismo posėdyje buvę žmonės. Toks pasakymas yra žeminantis, R. V. apšmeižė E. L.. R. V. vyro laidotuvėse nedalyvavo, tačiau buvo apkaltintas nužudęs R. V. vyrą.
Liudytojas R. P. parodė, jog kaltinamąją R. V. pažįsta, pats asmeniškai su ja nekonfliktuoja. 2013 m. kovo mėnesį Kelmės rajono apylinkės teismo vyko teismo posėdis. Pertraukos metu R. V. viešai garsiai pradėjo kaltinti E. L., kad ši apgaudinėja valstybę, gauna tremtinio pensiją, kad yra aferistė. Tuos kaltinimus girdėjo R. P. ir dar keletas asmenų, kurie dalyvavo posėdyje. Į tuos kaltinimus E. L. atsakė, kad ji negauna jokios pensijos. 2013 metų liepos mėnesį Šiaulių apylinkės teisme posėdžio metu E. L. duodant parodymus, R. V. šiek tiek pakeltu tonu pradėjo sakyti, kad E. L. apgaudinėja valstybę. Tai girdėjo visi salėje buvę asmenys.
Liudytoja D. D. parodė, jog R. V. pažįsta seniai, santykiai geri. 2012 m. sausio 26 d. buvo atėjusi pas V. Lauko virtuvėje buvo A. V., R. V., jų sūnus, visi kalbėjosi. Atėjo R. V. ir pasakė, kad jį vežantį šieną sustabdė policija. A. V. suprato, kad policiją iškvietė arba E. L., arba R. P.. Jis susinervino, susiėmęs už galvos pasakė: „kada baigsis tas terorizavimas, jau nebegaliu vežtis savo šieno“, po to atsistojo ir pasakė einąs prigulti. Netrukus atbėgo sūnaus draugė ir pradėjo šaukti, kad tėtis miršta. Visi nubėgo į namą, bandė gaivinti, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, tačiau A. V. mirė. Ji dalyvavo A. V. laidotuvėse. Prie kapo R. V. padėkojo visiems ir pakvietė į gedulingus pietus. R. V. nieko dėl A. V. mirties laidotuvių metu nekaltino ir nesakė, kad A. V. nužudė E. L. ir P.
Liudytojas R. V. parodė, jog 2012 metais dirbo pas A. V. traktorininku. 2012 m. sausio 26 d. traktoriumi iš kiaulidžių vežė šieną. Bevežant šieną sustabdė E. L. su R. P., pradėjo filmuoti, pasakė, kad šienas vogtas, po to iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai paėmė traktoriaus dokumentus ir su šienu jam liepė grįžti į V. kiemą. Grįžus policijos pareigūnai surašė dokumentus ir jį nubaudė, nes buvo pametęs traktoriaus valstybinius numerius. Kol bendravo su policininkais buvo priėjęs A. V.. Po to nuėjo pas V. į lauko virtuvę, kur buvo jo tėvas P. V., A. V., Danutė, kurios pavardės nežino. Jis papasakojo, kad jį sustabdė policija ir sugrąžino atgal su šienu. A. V. susiėmęs už galvos pasakė: „kada nustos terorizuoti, kada galėsim ramiai gyventi“, atsistojo ir nuėjo į namus. Netrukus R. V. jį parvežė namo. Kitą rytą sužinojo, kad A. V. mirė. A. V. laidotuvėse dalyvavo, padėjo R. V.. Negirdėjo, kad R. V. per laidotuves būtų sakiusi, kad jos vyrą nužudė E. L.. R. V. prie kapo tik padėkojo ir visus pakvietė gedulingų pietų.
Liudytoja R. V. parodė, jog yra R. V. dukra. Jos tėvas A. V. turėjo problemų su širdimi, buvo operuotas, jam nebuvo galima nervintis. Tėvas mirė 2012 m. sausio 26 d. sužinojęs apie konfliktą dėl šieno. Laidojant tėvą mama nieko nekalbėjo, tik pačioje pabaigoje mama visiems padėkojo. E. L. laidotuvėse nedalyvavo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus Pakruojo skyriaus raštuose nurodyta, jog E. L. ir G. B. L. nukentėjusių asmenų valstybinė pensija nepaskirta ir nemokama (12, 13 b. l.).
Šiaulių apygardos prokuratūros 2013-12-18 rašte Nr. 8-68650 nurodyta, jog 2012 m. pabaigoje prokuratūroje nebuvo gautas ir nebuvo tiriamas R. V. skundas, pareiškimas, prašymas, susijęs su E. L. dokumentų klastojimu, 2013 m. pradžioje nebuvo pradėtas nei vienas ikiteisminis tyrimas pagal R. V. skundus, pareiškimus, prašymus (92 b. l.).
S. D. rašte nurodytas jos gautos SMS žinutės turinys (95 b. l.).
Iš 2013-07-18, 2013-09-18 teisiamojo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-558-776/2013 protokolo kopijos matyti, jog protokole užfiksuota R. V. 2013-07-18 išsakyta nuomonė apie E. L. kaip klastotoją (96-108 b. l.).
Lietuvos Respublikos Gyventojų Genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2012-12-12 rašte Nr. 38R-n-1514 nurodyta, kad E. L. dėl tremtinio statuso nėra kreipusis, LGGRT centro duomenų laikmenoje esama žinių apie iš Pakruojo r. 1949 m. kartu su kitais šeimos nariais ištremtą E. L. (109 b. l.).
Privati kaltintoja E. L. kaltina R. V. šmeižimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, ir įžeidimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje. Privati kaltintoja skunde nenurodė R. V. veikos kvalifikacijos dėl jos veiksmų 2013-03-21 Kelmės rajono apylinkės teisme ir 2013-07-18 Šiaulių apylinkės teisme, tačiau teisiamojo posėdžio metu privati kaltintoja E. L. paaiškino, jog šias veikas kvalifikuoja pagal tuos pačius baudžiamojo kodekso straipsnius, tai yra pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnyje numatyta atsakomybė už šmeižimą, tai yra už tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą tuo asmeniu, paskleidimą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyti šmeižimą kvalifikuojantys požymiai – tokios informacijos paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje arba asmens šmeižimas, neva šis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą.
Teismų praktikoje laikoma, jog bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t.y. konstatavimą faktų ar duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti būtent tokią informaciją. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-04-24 nutartis byloje Nr. 2A-3/2012, 2012-10-30 nutartis byloje Nr. 2A-9/2012).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamojo atsakomybė už viešą šmeižimą, tai yra už viešą veiksmu, žodžiu ar raštu užgaulų žmogaus pažeminimą. Įžeidimas skiriasi nuo šmeižimo tuo, kad šiuo atveju nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai, užgauliai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes. Įžeidimo atveju reikšmės neturi, ar šis įvertinimas atitinka tiesą. Įžeidimas padaromas tiesiogine tyčia, kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti.
Įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas laiko, jog nėra pateikta neginčijamų kaltinamosios R. V. kaltės dėl privačios kaltintojos E. L. šmeižimo ir įžeidimo įrodymų ir kaltinamosios R. V. veikoje nėra nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 155 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Byloje yra pateikti įrodymai, kad 2012-01-27 R. V. S. D. atsiuntė tokio turinio SMS žinutę: „sveika brangioji, netekau savo brangaus A., vakar jo gyvybę atėmė E. L. su P. pagalba“ (95 b. l.). Pati kaltinamoji R. V. pripažino, jog rašė šią žinutę S. D., turėdama tikslą pranešti apie vyro mirtį ir pakviesti į laidotuves, tačiau tikslo apšmeižti ar įžeisti E. L. neturėjo. Teismas laiko, jog SMS žinute buvo pranešta apie tikrą įvykį – A. V. mirtį. Iš žinutės turinio matyti, jog tiesiogiai E. L. nėra kaltinama nužudžiusi A. V.. Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotais kaltinamosios R. V., liudytojų R. V., D. D., R. V. parodymais patvirtintas A. V. mirties aplinkybes – mirė sužinojęs apie konfliktą su E. L. ir R. P., į tai, jog žinutė buvo parašyta esant didelio dvasinio sukrėtimo būsenoje, sukeltoje staigios artimojo mirties, sprendžia, jog žinutėje kaltinamoji R. V. išsakė savo nuomonę dėl vyro mirties priežasties, tačiau tikslo paskleisti melagingą žinią apkaltinant E. L. labai sunkaus nusikaltimo – nužudymo padarymu neturėjo ir nesiekė taip apšmeižti ar įžeisti E. L.. Dėl šių priežasčių teismas laiko, jog kaltinamosios R. V. veikoje nėra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Teismas laiko, jog nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad 2012-01-29 A. V. laidotuvių metu kapinėse, esančioje Pakruojo r., Klovainių seniūnijos Pamūšio kaime, kaltinamoji R. V. būtų viešai pareiškusi, kad E. L. nužudė jos vyrą. Kaltinamoji R. V. neigia kapinėse laidotuvių metu ką nors sakiusi apie vyro nužudymą. Teisme apklausti liudytojai D. D., R. V. patvirtino, jog kaltinamoji R. V. laidotuvių metu nieko nekalbėjo, tik padėkojo žmonėms ir pakvietė gedulingų pietų. Privati kaltintoja E. L. nurodė, jog ji laidotuvėse nebuvo ir kaltinamosios kalbų negirdėjo, apie apkaltinimą nužudymu sužinojo iš kaimynų, kurių nenurodė ir neprašė kviesti liudytojais į teismą. Dėl šių aplinkybių teismas laiko, jog kaltinamoji R. V. nepadarė veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje.
Privati kaltintoja E. L. nurodė, jog 2013-13-21 Kelmės rajono apylinkės teisme teismo salėje posėdžio pertraukos metu kaltinamoji R. V. apšmeižė ir įžeidė ją pavadindama aferiste, suklastojusia dokumentus, dėl jo ji ir jos mama gauna tremtinio pensiją. Kaltinamoji R. V. teisme paaiškino, jog šio įvykio neprisimena. Privačios kaltintojos E. L. parodymus teisme patvirtino liudytojai R. ir R. P., tačiau šių asmenų ir kaltinamosios R. V. santykiai priešiški, jie konfliktuoja, todėl besąlygiškai teismas remtis šių liudytojų parodymais negali. Kaltinamoji, privati kaltintoja ir liudytojai nurodė, jog tuo metu salėje buvo ir daugiau žmonių, tačiau privati kaltintoja tų asmenų nenurodė ir jų apklausti liudytojais neprašė. Be to, kaltinamoji R. V. nurodė, jog jai buvo žinoma apie tai, kad yra duomenų apie E. L. tremtį. Tai patvirtinama Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro raštu (109 b. l.). Todėl kaltinamosios R. V. pasisakymas apie privačios kaltintojos tremtinio statusą galėtų būti laikomas tik kaltinamosios viešai išsakyta nuomone, neturint tikslo apšmeižti privačią kaltintoją. Be pačios privačios kaltintojos E. L. ir aiškiai suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų R. ir R. P. parodymų, kad R. V. E. L. pavadino įžeidžiančiu žodžiu „aferiste“, kitų įrodymų teismui nebuvo pateikta. Dėl visų šių aplinkybių teismas laiko, jog R. V. nepadarė veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje (nors teisiamajame posėdyje privati kaltintoja E. L. nurodė, kad ir dėl šios veikos R. V. kaltina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį, tačiau nėra nurodyta jokių šmeižimą kvalifikuojančių požymių) ir 155 straipsnio 1 dalyje.
Šiaulių apylinkės teismo teisiamojo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-558-776/2013 2013 m. liepos 18 d. protokolo 7 lape yra nurodyta, kad nukentėjusioji R. V. išsakė nuomonę, kad E. L. yra klastotoja, suklastojo tremtinio dokumentus, su tokiu žmogumi nėra ko kalbėti (102 b. l.). Privati kaltintoja E. L. skunde ir teisiamajame posėdyje nurodė, jog kaltinamoji R. V. teismo posėdžio metu teisėjui šaukė, kad neklausytų E. L., kad ji yra aferistė, suklastojusi dokumentus ir dėl to gauna tremtinio pensiją. Šis kaltinimas ir privačios kaltintojos parodymai neatitinka protokole įrašytų R. V. žodžių. Teisme apklaustas liudytojas R. P. parodė, jog R. V. sakė, kad E. L. apgaudinėjanti valstybę, o liudytojas R. P. parodė, jog R. V. sakė, kad neklausytų aferistės, kad ji neteisėtai gauna pašalpą. Šių liudytojų parodymai neatitinka nei privačios kaltintojos, nei vienas kito parodymų, nei teisiamojo posėdžio protokole įrašytų teiginių. Todėl remtis tokiais parodymais teismas negali. Be to, kaltinamosios R. V. nuomonė apie privačios kaltintojos E. L. tremtį paremta Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro rašte pateiktais duomenimis (109 b. l.). Taip pat, kaip matyti iš Šiaulių apygardos prokuratūros rašto prokuratūroje tyrimas dėl E. L. tremtinio dokumentų klastojimo nebuvo atliekamas (92 b. l.), todėl jokio atsakymo iš prokuratūros, paneigiančių kaltinamosios R. V. turimus duomenis apie E. L. tremtį, R. V. tuo metu nebuvo gavusi. Nors privati kaltintoja E. L. teismui pateikė valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus Pakruojo skyriaus raštus, kad E. L. ir G. B. L. nebuvo paskirta bei mokama nukentėjusių asmenų valstybinė pensija (12, 13 b. l.), tačiau jokių įrodymų apie tai, kad šie duomenys būtų buvę žinomi kaltinamajai R. V., privati kaltintoja nepateikė. Dėl šių aplinkybių teismas laiko, jog kaltinamoji R. V. 2013-07-18 teisiamojo posėdžio metu išsakė savo nuomonę ir tikslo apšmeižti ir pažeminti ar įžeisti E. L. neturėjo, todėl kaltinamosios R. V. veikoje nėra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje (nėra nurodyta jokių šmeižimą kvalifikuojančių požymių) ir 155 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Dėl visų šių aplinkybių teismas sprendžia, jog kaltinamoji R. V. išteisintina, nepadarius veikų, turinčių nukaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 2 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Byloje pareikštas privačios kaltintojos E. L. civilinis ieškinys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatomis, paliktinas nenagrinėtas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalies, 105 straipsnio 6 dalies nuostatomis kaltinamosios R. V. turėtos išlaidos gynėjo pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš privačios kaltintojos ir nukentėjusiosios E. L..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
R. V. pagal E. L. kaltinimą dėl 2012-12-27 padarytos veikos išteisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, požymių.
R. V. pagal E. L. kaltinimą dėl 2012-12-29 padarytos veikos išteisinti nepadarius veikų, turinčių, nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje ir 155 straipsnio 1dalyje, požymių.
R. V. pagal E. L. kaltinimą dėl 2013-03-21 padarytos veikos išteisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 2 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, požymių.
R. V. pagal E. L. kaltinimą dėl 2013-07-18 padarytos veikos išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 2 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, E. L. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalimi, 105 straipsnio 6 dalimi, priteisti iš E. L. R. V. 400,00 Lt proceso išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.