Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūros (toliau vadinama Agentūra), L. B. atstovo advokato A. J. skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-09-30 nutarties, kuria iš dalies patenkintas L. B. skundas, panaikintas Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono vyr. valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus V. B. 2011-06-15 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. S1-30(1-11), AM 056340, ir L. B. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta iš naujo tirti Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūrai,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono vyr. valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus V. B. 2011-06-15 nutarimu L. B. už ATPK 51² str. 2 d. numatytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 2500 Lt bauda.

Šiuo nutarimu nustatyta, kad 2010-12-28 7 val., AB „O“ atstovas telefonu pranešė, kad tarp Jutkių ir Brizgių kaimų, Juodupės seniūnijoje, Rokiškio rajone, įvyko avarija magistralinio produktotiekio vamzdyne ir į aplinką išsiliejo dideli kiekiai dyzelino. 2010-12-29 VEI prie Energetikos ministerijos viršininko įsakymu Nr. IV-107 sudarė avarijos tyrimo komisiją, kuri 2011-04-05 aktu Nr. 1, 7 punktu nustatė, kad vamzdynų ir jūrinių terminalų direktorius L. B. neužtikrino padalinio veiklą reglamentuojančių norminių aktų tinkamo vykdymo, tuo pažeidė Naftos ir naftos produktų magistralinių ir jūrinių vamzdynų eksploatavimo taisyklių 43.1 punktą, kuris numato, kad magistraliniai vamzdynai privalo turėti eksploatavimo instrukciją. Taip pat pažeisti: LR potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 46-1116, 200-10-25, Nr. 89-2742) 11 straipsnio 1 punktas (įrenginių savininkai atsako už saugų įrenginių naudojimą ir atlygina žalą, padarytą dėl nesaugaus įrenginių naudojimo); LR Vandens įstatymo 8 str. 2 punkto antras papunktis – neviršyti į aplinką išleidžiamų teršalų ribinių verčių (Panevėžio RAAD VAMS vandens tyrimo protokolu Nr. A3-1, 2011-01-10 melioracijos griovyje naftos produktų rasta 3300 mg/l, o į gamtinę aplinką didžiausia leistina koncentracija yra lygi 5 mg/l); LR Aplinkos apsaugos įstatymo 9 ir 19 straipsnių reikalavimai.

Nesutikdamas su 2011-06-15 nutarimu, L. B. jį apskundė apylinkės teismui. Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-09-30 nutartimi iš dalies patenkintas L. B. skundas, panaikintas Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono vyr. valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus V. B. 2011-06-15 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. S1-30(1-11), AM 056340, ir L. B. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta iš naujo tirti Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūrai.

Rokiškio rajono agentūra apeliaciniu skundu prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-09-30 nutartį ir palikti galioti Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūros 2011-06-15 nutarimą. Mano, kad šis teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, padarė procesinės teisės normų pažeidimų. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-12-28 12 val. įsakymu Nr. AV-780 Juodupės seniūnijos teritorijoje buvo paskelbta ekstremali situacija dėl kilusios magistralinio naftotiekio avarijos. Valstybinės energetikos inspekcijos 2010-12-29 įsakymu Nr. 1V-107 buvo sudaryta komisija, kuri 2010-04-05 aktu Nr. 1 7 punktu (Vadovų atsakomybė) nustatė, kad vamzdynų ir jūrinių terminalų direktorius L. B., neužtikrino padalinio veiklą reglamentuojančių norminių teisės aktų tinkamą vykdymą, tuo pažeidė naftos ir naftos produktų magistralinių ir jūrinių vamzdynų eksplotavimo taisyklių 43.1 punktą, kuris nurodo, kad magistraliniai vamzdynai privalo turėti eksplotavimo instrukciją. Šio vamzdyno eksploataciją Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdo AB „O“, kurioje magistralinių vamzdynų ir jūrinių terminalų direktoriumi yra atsakovas L. B.. AB „O“ jis vykdo administracines-ūkines funkcijas, kadangi jis yra atsakingas už eksploatuojamo magistralinio naftotiekio reikalavimų įgyvendinimą, organizavimą, koordinavimą ir kontrolę. Pagal ATPK 14 str. pareigūnui, vykdančiam administracines-ūkines funkcijas atsakomybė atsiranda nebūtinai dėl aktyvių veiksmų, bet taip pat dėl neveikimo, t. y. dėl to, kad jis nesiėmė priemonių šiam pažeidimui išvengti, nors pagal pareiginius nuostatus privalėjo tai daryti. Tokios pareiškėjo darbo funkcijos nurodytos AB „O“ generalinio direktoriaus 2007-09-28 patvirtintų „Vamzdynų ir jūrinių terminalų direktoriaus pareiginių nuostatų“ 6.3 punkte. Teismas neatsižvelgė į labai svarbią aplinkybę, kad atsakovas suprato savo neteisėtus veiksmus, savo paaiškinimuose patvirtino, kad tokie veiksmai laikytini neteisėtais, t.y. atlikti įstatymu draudžiami veiksmai. Teismas taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad 2011-06-15 nutarime buvo nustatyta, jog buvo padaryta žala aplinkai. Pagal LR Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. atsakomybė už bet kokią aplinkai padarytą žalą taikoma neatsižvelgiant į kaltę ir tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovo atsakomybę dėl padarytos žalos, kai žalos aplinkai faktas nustatytas ir gamtai padaryta žala. Agentūra pažymi, kad pareigūnas V. B. turėjo įgalinimus pats savarankiškai priimti sprendimus dėl reikalingų ir reikšmingų bylai aplinkybių bylai spręsti. V. B. vertindamas nuobaudos paskyrimo pagrįstumą vadovavosi ATPK 30 str., 30² str., 32 str. 4 d., 286 str. ir 287 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, ir jo paskirta bauda atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.

L. B. atstovo advokatas A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-09-30 nutartį bei L. B. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigia, kad teismas bylą grąžinti organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, gali tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, o tokių aplinkybių teismas nenustatė. Nurodo, kad nutarimą priėmęs pareigūnas jo priėmimo metu žinojo apie Magistralinio naftos produktų vamzdyno „Polockas-Ventspilis“ atkarpos „Ilūkstė-Venstpilis“ bendro techninio eksploatavimo nuostatų buvimą ir tai, kad magistralinis vamzdynas (produktotiekis) buvo eksploatuojamas pagal šiuos Nuostatus. Todėl kaltindamas L. B. Naftos ir naftos produktų magistralinių ir jūrinių vamzdynų eksploatavimo taisyklių (žin., 2007, Nr. 61-2354) (toliau - Taisyklės) 43.1 punkto pažeidimu, skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas visų pirma turėjo pareigą įrodyti, kad teismui pateikti Nuostatai ir kiti dokumentai, reglamentuojantys Magistralinio produktotiekio Polockas- Ventspilis atkarpos Ilūkstė-Ventspilis eksploatavimą, neatitinka Taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimų keliamų vamzdynų eksploatavimo instrukcijos formai ir/ar turiniui. Pažymėtina, kad nei Taisyklės, nei kiti teisės aktai nenustato jokių specialių reikalavimų vamzdynų eksploatavimo instrukcijos formai ir turiniui, išskyrus Taisyklių 43.1 punkte nustatytą reikalavimą, kad instrukcija turi būti pavirtinta įmonės vadovo. Nuostatai yra patvirtinti magistralinį vamzdyną eksploatuojančio įmonių vadovų ir pilnai atitinka Taisyklių 43.1 punkte nurodytą eksploatavimo instrukciją. Vadovaujantis turinio viršenybės prieš formą principu, nėra jokio pagrindo laikyti Nuostatų neatitinkančiais Taisyklių 43.1 punkte nurodytam dokumentui „eksploatavimo instrukcijai“ vien dėl pavadinimo - „nuostatai“, o ne „instrukcija“. Advokato nuomone, teismas, tikrindamas organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, privalėjo pats atlikti Nuostatų teisinį vertinimą ir pateikti išvadas dėl jų atitikimo/neatitikimo eksploatavimo instrukcijai keliamiems reikalavimams. Todėl advokatas mano, jog teismas neturėjo pagrindo grąžinti L. B. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti Agentūrai, o kadangi, kaip konstatavo pats teismas, skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas neįrodė L. B. inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties, turėjo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Mano, kad priimant skundžiamą nutarimą nebuvo nustatyta, kokiais neteisėtais veiksmais ar neveikimu L. B. pažeidė reikalavimus aplinkos apsaugos srityje įtvirtinančių teisės aktų nuostatas ir kad būtent L. B. teko pareiga įmonės veikloje užtikrinti šių reikalavimų įgyvendinimą. Bylos nagrinėjimo metu nerenkant ir netiriant jokių įrodymų Nutarime buvo apsiribota pažeistų teisės aktų nuostatų konstatavimu, tačiau toks konstatavimas neatskleidžia pažeidimo esmės ir neleidžia nustatyti šio pažeidimo objektyviosios pusės (neteisėtos veikos) bei mano kaltės. Tokiu būdu buvo pažeistos ne tik administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną reglamentuojančios ATPK 284 straipsnio 1 dalyje, 256 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintos nuostatos, bet ir neužtikrintas ATPK 248 straipsnyje įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių įgyvendinimas. Mano, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs ir skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas nesurinko ir neištyrė byloje visų galimų įrodymų, kad būtų nustatytos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, ir kad nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl L. B. kaltumo skundžiamame nutarime nurodyto pažeidimo padarymu. Tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Advokatas skunde teigia, kad aplinkos apsaugos klausimai nepatenka į LR Energetikos įstatymo, o tuo pačiu ir Naftos ir naftos produktų magistralinių ir jūrinių vamzdynų eksploatavimo taisyklių reglamentavimo sritį, todėl L. B. negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas už pažeidimą, numatytą ATPK 51² straipsnio 2 dalyje dėl Naftos ir naftos produktų magistralinių ir jūrinių vamzdynų eksploatavimo taisyklių 43.7 punkte įtvirtintų nuostatų pažeidimo, net jei šį reikalavimą ir būtų pažeidęs. Be to, byloje esančių AB „O“ vamzdynų ir jūrinių terminalų direktoriaus L. B. pareiginių nuostatų bei byloje pateiktų AB „O“ vamzdynų ir terminalų padalinio Magistralinių vamzdynų baro magistralinių vamzdynų vadovo pareiginių nuostatų ir Taisyklių analizė sudaro pagrindą išvadai, kad už instrukcijos rengimą buvo atsakingas Magistralinių vamzdynų vadovas, o tvirtinti instrukciją turėjo įmonės vadovas. AB „O“ vamzdynų ir terminalų padalinio Magistralinių vamzdynų baro Magistralinių vamzdynų vadovo pareiginių nuostatų 6.8 punktu Magistralinių vamzdynų vadovui yra pavesta „organizuoti techninių ir organizacinių dokumentų įforminimą bei turimų dokumentų atnaujinimą ir saugojimą, įskaitant avarijų likvidavimo planų sudarymą, procedūras, darbo reglamentus ir standartines eksploatavimo instrukcijas, tačiau tuo neapsiribojant. Pagal Taisyklių 43.1 punktą už eksploatavimo instrukcijų tvirtinimą yra atsakingas įmonės vadovas. L. B. neužima nei vienų iš šių pareigų. Taigi, net jei ir būtų laikoma, kad esami Nuostatai ir kiti AB „O“ lokaliniai aktai, reglamentuojantys magistralinio vamzdyno eksploatavimą, neatitinka Taisyklių 43.1 punkte numatytos eksploatavimo instrukcijos bei, kad šis pažeidimas yra priskirtinas prie aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimo, L. B. nebūtų kaltas dėl šio pažeidimo padarymo, nes jis nėra atsakingas už Taisyklių 43.1 punkte numatytos eksploatavimo instrukcijos parengimą ir tvirtinimą. Pažymėtina, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad už tą pačią veiką buvo nubaustas ir kitas AB „O“ darbuotojas – AB „O“ vamzdynų ir terminalų padalinio Magistralinių vamzdynų baro Magistralinių vamzdynų vadovas A. Š.. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2011-06-29 priimtu nutarimu skirti administracinę nuobaudą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30 A. Š. skyrė 1000 Lt baudą, tą pačią veiką kvalifikuodama kaip ATPK 99³ straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės teisės pažeidimą. Taigi kita Komisijos darbe dalyvavusi institucija tą pačią veiką kvalifikavo pagal kitą ATPK normą, nustatančią atsakomybę už pažeidimus energetikos srityje, bei kaltu laikė kitą asmenį. Taip pat skunde teigiama, kad atsižvelgiant į tai, kad L. B. nėra administraciniame kaltinime minimo vamzdyno savininkas, jis, būdamas AB „O“ vamzdynų ir jūrinių terminalų direktoriumi, negali būti tinkamu už nesaugų potencialiai pavojingų įrenginių naudojimą atsakingu subjektu, remiantis minėta LR Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo nuostata. Taip pat pažymėtina, jog L. B. administracinė atsakomybė pagal ATPK 51² str. 2 d. už LR Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 11 str. 1 d. 1 p. pažeidimą negalima ir dėl to, jog jame nėra įtvirtintų jokių aplinkos apsaugos reikalavimų bei normatyvų, kurių pažeidimas yra būtina ATPK 51² str. 2 d. įtvirtinto nusižengimo konstatavimo sąlyga. Iš paties LR Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 11 str. 1 d. 1 p. įtvirtintos normos turinio matyti, jog jos tikslas – įtvirtinti potencialiai pavojingų įrenginių savininko civilinę, o ne administracinę atsakomybę, šiam pažeidus saugaus tokių įrenginių saugaus naudojimo pareigą. Taip pat pažymi, jog AB „O“ veikla, transportuojant naftos produktus magistraliniais vamzdynais, nėra susijusi su vandens naudojimu ar kokio nors poveikio vandens telkinio ir jame esančio vandens būklei darymu. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju negalėjo atsirasti L. B. administracinė atsakomybė pagal ATPK 51² str. 2 d. už LR Vandens įstatymo 8 str. 2 d. 2 p. pažeidimą, kadangi ši įstatymo norma nėra ir negalėjo būti pažeista. Be to, iš skundžiamo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nėra aišku, kokia būtent L. B. kaip AB „O“ vamzdynų ir jūrinių terminalų direktoriaus neteisėta veika sąlygojo j gamtinę aplinką išleistų teršalų ribinės vertės viršijimą 2010-12-28 avarijos metu ir ar egzistuoja tokios galimos veikos priežastinis ryšys su atsiradusiomis pasekmėmis. Skundžiamu nutarimu L. B. buvo neteisėtai ir nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 51² str. 2 d. už LR Aplinkos apsaugos įstatymo 9 ir 19 straipsnių pažeidimus. Nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kokios LR Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. numatytos piliečių, suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų pareigos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje nevykdymas sąlygojo šios normos pažeidimą, kokie LR Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. įtvirtinti reikalavimai ūkinės veiklos reguliavimo srityje buvo pažeisti, kokie L. B. kaip AB „O“ vamzdynų ir jūrinių terminalų direktoriaus veiksmai ar neveikimas sąlygojo šių pažeidimų atsiradimą. Teigia, kad byloje nėra konstatuota konkrečių reikalavimų aplinkos apsaugos srityje pažeidimų, be to, nebuvo tiriamos šio pažeidimo padarymo aplinkybės, renkami bei vertinami jas patvirtinantys įrodymai, nebuvo nustatyta L. B. kaltė dėl šio pažeidimo padarymo.

Skunde be kita ko teigiama, kad teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai grąžino bylą organui (pareigūnui) surašiusiam administracinio teisės pažeidimo protokolą, nes nutarties įsiteisėjimo dienai bus pasibaigęs ATPK 35 straipsnyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. L. B. inkriminuojamas teisės pažeidimas siejamas su 2010-12-28 įvykusia avarija. Pareigūnas, priėmęs nutarimą apie šį pažeidimą, jei jis buvo darytas, galėjo ir turėjo sužinoti ne vėliau, kaip 2011-04-05, kada buvo baigtas komisijos, kurios nariu buvo V. B., atliekamas magistralinio vamzdyno avarijos tyrimas ir surašytas aktas. Taigi net skaičiuojant nuo 2011-04-05, administracinės nuobaudos skyrimo terminas baigėsi 2011-10-05, t.y. iki pirmosios instancijos teismo Nutarties įsiteisėjimo dienos. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismui panaikinus pareigūno priimtą nutarimą administracinės nuobaudos skyrimo terminas neatsinaujina, o jo pratęsimas šioje byloje jau yra negalimas, nes šis terminas yra pasibaigęs, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti šias aplinkybes, darančias administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą ir atsižvelgiant į tai, vien jau šiuo pagrindu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti ATPK 250 str. 7 p. pagrindu.

Rokiškio rajono agentūra atsiliepimu į L. B. atstovo advokato A. J. apeliacinį skundą prašo tikslu įgyvendinti administracinės teisės keliamus principus bei remiantis atsakomybės neišvengiamumo principu atmesti L. B. skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti 2011-09-30 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartį. Mano, kad L. B. skundo argumentai yra nepagrįsti.

L. B. atstovo advokatas A. J. atsiliepimu į Rokiškio rajono agentūros apeliacinį skundą prašo atmesti Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūros vedėjo V. B. apeliacinį skundą. Agentūra apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-10-28 įsakymu Nr. AV-780 Juodupės seniūnijos teritorijoje buvo paskelbta ekstremali situacija dėl kilusios magistralinio naftotiekio avarijos, tačiau šios aplinkybės byloje neįrodinėjo ir nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų teismui. Be to, net jei ši aplinkybė ir būtų įrodyta, apeliantas nenurodė jokių motyvų, kokią reikšmę ši aplinkybė turėtų L. B. inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodinėjimui. Agentūra skunde nukreipia į Komisijos aktą Nr. 1, tačiau Energetikos įrenginių avarijų ir veikimo sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatai, nei kiti teisės aktai Komisijai nesuteikia įgalinimų tirti ir konstatuoti aplinkybes dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ar nepadarymo. Pažymėtina tai, kad L. B. nedalyvavo Komisijos darbe, nebuvo supažindintas su Aktu, neturėjo galimybės pateikti paaiškinimų dėl akte nurodytų teiginių bei jų paneigti, todėl Aktas negali būti laikomas įrodymų šioje byloje ir sukelti L. B. teisines pasekmes. Be to, Akte nurodytos Komisijos išvados yra prieštaringos. L. B. taip pat palaiko savo motyvus, kurie yra išdėstyti jo pateiktame apeliaciniame skunde šioje byloje ir pagrindžia L. B. poziciją, kad Akte nurodyta išvada dėl eksploatavimo instrukcijos nebuvimo yra nepagrįsta ir ją paneigia šioje byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei, kad Naftos ir naftos produktų magistralinių ir jūrinių vamzdynų eksploatavimo taisyklių reguliavimo sritis nėra aplinkos apsauga, o tokiu atveju, net jei jos ir būtų pažeistos, tai nesudarytų pagrindo konstatuoti ATPK 51² str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo bei, kad L. B. nėra atsakingas už eksploatavimo instrukcijos rengimą ir/ar tvirtinimą. L. B. kategoriškai nesutinka su šiais apeliacinės instancijos teismą klaidinančiais apelianto teiginiais apie tai, kad L. B. neva suprato savo neteisėtus veiksmus, savo paaiškinimuose patvirtino, kad tokie veiksmai laikytini neteisėtais. L. B. nuo pat šios administracinės bylos pradžios teikė paaiškinimus tiek administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiam pareigūnui, tiek teismui ir laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jis yra nepagrįstai kaltinamas ATPK 51² str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymu, neįrodytajam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis ir ši administracinio teisės pažeidimo byla yra nutrauktina. Advokatas pažymi, kad agentūra nepateikė teismui jokių įrodymų dėl jos nurodomos žalos fakto ir dydžio. Be to, Agentūros nurodytos LR aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. nuostatos reglamentuoja gamtos išteklių naudotojų ir asmenų, vykdančių ūkinę veiklą (ūkio subjektų) civilinę atsakomybę žalos aplinkai atsiradimo atveju. Šioje byloje yra nagrinėjamas L. B. taikytos administracinės nuobaudos teisėtumas, o Įstatymas administracinės atsakomybės nereglamentuoja. L. B. taip pat nėra gamtos išteklių naudotojas ir nevykdo ūkinės veikos (nėra ūkio subjektas), todėl jam netaikytina ir civilinė atsakomybė, numatyta apelianto nurodytame Įstatymo 32 straipsnyje.

Apeliaciniai skundai atmetami.

Kaip matyti iš skundų turinių, apeliantai nesutinka su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-09-30 nutartimi, tačiau išnagrinėjęs skundų, atsiliepimų į juos argumentus bei gautą medžiagą apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo apeliacinius skundus tenkinti. Pažymėtina, kad tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, t.y. kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių. Šiuo atveju apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog protokolo trūkumai yra esminiai, jo trūkumų teisme ištaisyti nėra galimybės, kadangi protokole suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio ir apimties, be to, nesilaikyta ir ATPK 260 str. 2 d. numatytų reikalavimų, nepilnai surinkti bylos išnagrinėjimui svarbūs įrodymai. Todėl skundžiama nutartimi apylinkės teismas teisingai panaikino nutarimą ir grąžino bylą institucijai iš naujo tirti.

L. B. 2011-06-06 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jame pažeidimo esmę nurodant – 2010-12-28 7 val., AB „O“ atstovas telefonu pranešė, kad tarp Jutkių ir Brizgių kaimų, Juodupės seniūnijoje, Rokiškio rajone, įvyko avarija magistralinio produktotiekio vamzdyne ir į aplinką išsiliejo dideli kiekiai dyzelino. 2010-12-29 VEI prie Energetikos ministerijos viršininko įsakymu Nr. IV-107 sudarė avarijos tyrimo komisiją, kuri 2011-04-05 aktu Nr. 1, 7 punktu nustatė, kad vamzdynų ir jūrinių terminalų direktorius L. B. neužtikrino padalinio veiklą reglamentuojančių norminių aktų tinkamo vykdymo, tuo pažeidė Naftos ir naftos produktų magistralinių ir jūrinių vamzdynų eksploatavimo taisyklių 43.1 punktą, kuris numato, kad magistraliniai vamzdynai privalo turėti eksploatavimo instrukciją. Taip pat pažeisti: LR potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 46-1116, 200-10-25, Nr. 89-2742) 11 straipsnio 1 punktas (įrenginių savininkai atsako už saugų įrenginių naudojimą ir atlygina žalą, padarytą dėl nesaugaus įrenginių naudojimo); LR Vandens įstatymo 8 str. 2 punkto antras papunktis – neviršyti į aplinką išleidžiamų teršalų ribinių verčių (Panevėžio RAAD VAMS vandens tyrimo protokolu Nr. A3-1, 2011-01-10 melioracijos griovyje naftos produktų rasta 3300 mg/l, o į gamtinę aplinką didžiausia leistina koncentracija yra lygi 5 mg/l); LR Aplinkos apsaugos įstatymo 9 ir 19 straipsnių reikalavimai. Šio protokolo pagrindu 2011-06-15 nutarimu L. B. veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 51² str. 2 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda – 2500 litų bauda.

ATPK 51² straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šio leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nėra atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nėra priimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus. Ši teisės norma yra blanketinė, nurodanti, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą.

Atsižvelgus į ATPK 51² str. 2 d. dispoziciją ir įvertinus L. B. surašyto administracinio protokolo turinį, daroma išvada, kad Panevėžio RAAD Rokiškio rajono agentūros pareigūnas, protokole nurodydamas, kad L. B. neužtikrino padalinio veiklą reglamentuojančių norminių aktų tinkamo vykdymo, bei išvardindamas teisės aktų reikalavimų pažeidimus, apsiribojo abstrakčiai suformuluotu kaltinimu. Nei administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašytame protokole, nei nutarime nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kokių konkrečių priemonių L. B. nesiėmė, siekdamas išvengti teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų, t. y. koks konkretus L. B. neveikimas yra laikomas neteisėtu ir užtraukia jam administracinę atsakomybę pagal ATPK 51² str. 2 d.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t.y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą – LR Administracinio teisės pažeidimų kodekso straipsnis, jo dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Be to, teisminėje praktikoje pripažįstama, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ypač reikšmingas tuo aspektu, kad jame yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Atsižvelgus į nurodytas nuostatas daroma išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suformuluotas aiškiai, jame privalo būti nurodyta, kokia konkrečia veika, t. y. kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu, buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Todėl nesant aiškiai ir konkrečiai suformuluoto kaltinimo dėl L. B. neveikimo ir priemonių aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimams išvengti nesiėmimo, nėra pagrindo tikrinti, ar asmens veikoje yra konkretūs ATPK 51² str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo veikos sudėties elementai. Apylinkės teismas be kita ko pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nutarimą surašęs pareigūnas surašydamas protokolą nesilaikė ir ATPK 260 str. 2 d. Tuo tarpu ATPK 259 ir 260 straipsnių nuostatų nesilaikymas ir konkretaus kaltinimo asmeniui nesuformulavimas yra pakankamas pagrindas pripažinti administracinio teisės pažeidimo byloje priimtą nutarimą neteisėtu ir jį panaikinti bei grąžinti bylą iš naujo tirti.

Teismas, vadovaudamasis ATPK 7 ir 284 straipsnių nuostatomis, atkreipia protokolą ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje surašiusios institucijos dėmesį, kad nurodytos teisės normos nustato, jog teisėtu pripažįstamas tik toks nutarimas, kuris priimtas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, todėl organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, nustatyti ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, bet byloje surinkus įrodymus, kurių pagrindu konstatuojama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė bei kiti teisės pažeidimo veikos sudėties elementai. Be to, ATPK 286 straipsnio 2 dalis reikalauja, kad nutarime skirti administracinę nuobaudą turi būti nurodytos ne tik bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet kartu duotas ir motyvuotas jų įvertinimas, t. y. būtina nurodyti, kokių įrodymų pagrindu konstatuojama asmens kaltė ir kurie įrodymai atmetami kaip nepagrįsti. Įvertinus Panevėžio RAAD Rokiškio rajono agentūros pareigūno administracinio teisės pažeidimo byloje surašytų protokolo ir nutarimo turinį, daroma išvada, kad paminėtų įstatymų reikalavimai buvo pažeisti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, remdamasis išdėstytais argumentais teismas daro išvadą, jog Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-09-30 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl keisti ją ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinant iš naujo tirti, kiti į apeliacinių skundų dalyką įeinantys teiginiai nebenagrinėjami.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teismas,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-09-30 nutartį palikti galioti nepakeistą ir Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono agentūros bei L. B. atstovo advokato A. J. skundų netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.