Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, sekretoriaujant Vaivai Paulauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. P., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)moksleivės, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² str., 2015 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teisme vykusiame teismo posėdyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1096-888/2015 davė melagingus parodymus apie tai, kad 2015 m. sausio 14 d. M. S. alkoholį vartojo po to, kai jie grįžę iš parduotuvės „Maxima“ pasistatė automobilį aikštelėje. Šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187² str.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. P. pažeidimo nepripažino, parodė, kad 2015-03-10 teismo posėdyje ji pasakė tiesą. Įvykio dieną pas ją atvažiavo M. S., A. Z. ir R. automobiliu, kurį vairavo M. S.. Visi kartu apie 21 val. nuvažiavo automobiliu į parduotuvę „Maxima“, kur nupirko alaus, žuvies ir grįžo pas ją. Visi sėdėjo automobilyje, automobilio raktas nebuvo ištrauktas iš užvedimo spynelės, kad būtų galima klausytis muzikos, M. S. sėdėjo už vairo. Atvažiavo policija, nes pasirodo išvažiuodamas iš aikštelės M. S. kliudė kitą automobilį, bet to nepastebėjo. Ji nepastebėjo, kad M. S. būtų išgėręs prieš važiuojant automobiliu į parduotuvę.

ATPK 187² str. pažeidimo faktas ir R. P. kaltė įrodyta: Kauno apylinkės teismo 2015-03-31 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-1096-888/2015 (b. l. 1-4), administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-1096-888/2015 medžiaga, kita bylos medžiaga.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6-1096-888/2015 matyti, kad 2015 m. kovo 31 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu (b. l. 50-55) M. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. už tai, kad jis 2015 m. sausio 14 d. 22 val. 00 min. Kaune, Raudondvario pl. 288A, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (1,66 promilės ± 1,7 %), vairavo automobilį Volkswagen Bora, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nepaliko tinkamo tarpo iš šono ir kliudė du stovinčius automobilius. Eismo įvykio metu apgadinti visi trys automobiliai. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 punktų reikalavimus.

Minėtas nutarimas yra įsiteisėjęs. Iš minėto nutarimo matyti, kad teismas liudytojos R. P. parodymus apie tai, jog įvykio dieną M. S. alkoholį vartojo po to, kai jie grįžę iš parduotuvės „Maxima“ pasistatė automobilį aikštelėje, teismas vertino kritiškai, nes ją su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu sieja draugiški santykiai, ir nelaikė jų patikimais įrodymais, nes R. P. paaiškinimų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys ir jie yra aiškiai prieštaraujantys kitų surinktų įrodymų visumai.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. „Melagingų parodymų teikimas administracinio teisės pažeidimo byloje“ numato, kad melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimas, vengimas ar atsisakymas duoti parodymus, melagingas vertimas, įkalčių arba įrodymų naikinimas bei jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymas administracinio teisės pažeidimo byloje – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų.

Aiškinant šios teisės normos dispoziciją kartu su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 276 str., darytina išvada, kad nurodomas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad asmens parodymai yra melagingi ir žinant, kad už tai gresia atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas tyčios pasireiškimą panašiose savo esme bylose (dėl Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio „Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas“) yra išaiškinęs, jog tiesioginė tyčia šio pobūdžio neteisėtose veikose pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-616/2006; 2K-164/2010).

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6-1096-888/2015 duomenų, R. P. ir M. S. yra pažįstami. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-1096-888/2015 esančio 2015 m. kovo 10 d. teismo posėdžio protokolo (b. l. 39-42) matyti, kad liudytoja R. P., apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad pas ją atvažiavo draugas M. su dviem draugais, su kuriais nuvažiavo į „Maxima“, nusipirko alaus ir grįžo į kiemą, niekur nesiruošė daugiau važiuoti ir išgėrė alaus. Kaip įvažiavo į mašinas net nepajautė ir nesureagavo. Įvažiavo į mašiną kai grįžo iš „Maximos“. Alų gėrė mašinoje grįžę iš „Maximos“, automobilį pastatė kieme. Automobilį vairavo Mantas, prieš tai nebuvo išgėręs. Liudytojos R. P. paaiškinimą paneigė nuoseklūs, vienodi tiek bylos tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti liudytojo T. C. parodymai.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju T. C. nurodė, kad tiesiogiai matė eismo įvykį, matė, kaip automobilis keistai manevruodamas bandė prisiparkuoti aikštelėje. Išvadą, kad vairuotojas atvažiavo neblaivus, liudytojas padarė iš to, kaip VW Bora vairuotojas bandė prisiparkuoti: užkliudė vieną automobilį, pavažiavo atgal, tada dar padidino greitį ir perbraukė per visą šoną kitam automobiliui. Teismo posėdžio metu liudytojas taip pat nurodė, kad kai buvo nuėjęs pas policiją pildyti dokumentų, vairuotojas dievagojosi, kad jis sėdėjo gale ir persėdo į priekį, nes kažkas kitas vairavo, bet jis visą laiką buvo balkone, niekas VW Bora automobilio salone nesikeitė, nuo galinės sėdynės vienas buvo išlipęs, kuris šlapinosi ant automobilio, ir nors buvo vakaras, tačiau viskas apšviesta, todėl gerai matėsi. Be to, kaip nurodė T. C., jam teko su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu bendrauti, jis dar bandė grasinti, kad jį susiras, tada policija jį jau turėjo nuraminti, antrankius uždėjo, nes jis bandė priešintis (b. l. 47-48). Šie parodymai yra nuoseklūs, liudytojas neturi pagrindo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apkalbėti, liudytojo nurodytos aplinkybės sutampa su policijos pareigūnų paaiškinimais. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas savo rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 5) nurodė, kad vairuotojas buvo apsirengęs dryžuotu megztuku, tai atitinka fotonuotrauka užfiksuotą M. S. aprangą (b. l. 20). Šio liudytojo parodymus patvirtina ir policijos pareigūnų R. V. ir T. K. parodymai. R. V. nurodė, kad atvažiavęs į kiemą, rado jaunuolius sėdinčius automobilyje, šalia stovėjo apgadinti automobiliai, įvykio liudininkas nurodė, kad automobilį vairavo tas, kuris sėdi už vairo, tai yra M. S.. Savo tarnybiniame pranešime R. V. nurodė, kad „įsodintas į tarnybinį automobilį M. S. prisipažino, kad automobilį VW Bora vairavo jis pats ir padarė eismo įvykį, apgadindamas du automobilius, nes neveikia vairo stiprintuvas ir buvo išgėręs tris butelius alaus“ (b. l. 3). Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas T. K. nurodė, kad nuvykus į eismo įvykio vietą liudininkas T. C. nurodė, kad būtent M. S. vairuojamas automobilis apgadino kitus automobilius. Asmuo buvo sulaikytas, patikrintas jo blaivumas. Kai pareigūnai atvyko į įvykio vietą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sėdėjo už vairo. Šių liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys, atitinkantys loginę įvykių seką, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį.

Įvertinus išdėstytus įrodymus, daroma išvada, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą R. P. atžvilgiu, nebuvo paneigtos administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-1096-888/2015 nustatytos aplinkybės, todėl yra pilnai įrodyta, jog R. P., apklausiama liudytoja, viešo teismo posėdžio metu administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje M. S. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., ir būdama pasirašytinai įspėta apie administracinę atsakomybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje, tyčia ir suvokdama savo veiksmus, pateikė neteisingus duomenis, nurodydama, kad 2015 m. sausio 14 d. M. S. alkoholį vartojo po to, kai jie grįžę iš parduotuvės „Maxima“ pasistatė automobilį aikštelėje, todėl konstatuotina, kad R. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str., todėl yra baustina.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimų padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Duomenų apie galiojančias R. P. administracines nuobaudas nėra. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pažeidimą padarė būdama nepilnametė (ATPK 31 str. 1 d. 8 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina ne daugiau kaip pusė nuobaudos, numatytos ATPK 187² str. sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 30² str., 187 str., 286-288 str., 293 str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. P., gim. 1998-07-27, pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 187² str., ir skirti jai 144,00 eurų (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti Kauno apylinkės teismui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6400.

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).