Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-06-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-2982-851/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-2982-851/2014Nutarimas · 2014-06-12Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ATP-839-211/2014Nutartis · 2014-07-29Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-06-12
Bylos Nr.
A2.6.-2982-851/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02328-2014-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
I. Č.
Nukentėjusysis
A. P.
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-2982-851/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02328-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.2;45.4.4;45.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. birželio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja A. S., sekretoriaujant A. K., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. Č., jo atstovui advokatui L. L., nukentėjusiajam A. P., vertėjams A. A., A. K., išnagrinėjusi I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Liepkalnio g. 30-12, Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Č. 2014-02-23 apie 19.16 val., Olandų g. 57, Vilniuje, vairuodamas automobilį „N. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus, keisdamas važiavimo kryptį, t.y. rikiuodamasis iš antros eismo juostos į pirmą eismo juostą, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė pirmoje eismo juostoje važiuojantį automobilį „Audi A3“, valst. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino. I. Č., pažeisdamas KET 9, 106, 232 punktų reikalavimus, padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. (dėl turto sugadinimo), ATPK 130 str. 1 d. (dėl pasitraukimo iš eismo įvykio).

Apklaustas teisme I. Č. pažeidimų nepripžino, paaiškino, kad jis protokole nurodytu laiku, Olandų žiede, važiavo pagrindine gatve, mano, kad kito automobilio vairuotojas jo galėjo nepastebėti, dėl to pravažiuojant automobiliai vos tik susilietė ir jo galinės durelės nusibraukė. Jis po eismo įvykio sustojo, kito automobilio vairuotojas jam paaiškino, kad kaltas jis (I. Č.), nes nedavė kelio, tačiau mano, jog jis nekaltas, nes važiavo pagrindiniu keliu. Tai buvo smulkmena ir todėl mano, kad policijos kviesti nebuvo reikalo, su nukentėjusiuoju pasikalbėjęs apie 10-15 min, jis nukentėjusiajam pasakė, kad skuba ir nuvažiavo, matė, kad nuvažiavo ir nukentėjusysis. Nukentėjusiojo automobilio jis neapžiūrinėjo, ant jo automobilio durelių matėsi tik įbrėžimai. Nurodo, jog jis nesirikiavo į kitą eismo juostą, važiavo savo juosta, įvykis įvyko pačiame žiede. Vėliau į jo namus atvažiavo policija.

Teisme apklaustas nukentėjusysis A. P. paaiškino, kad jis protokole nurodytu laiku važiavo automobiliu „Audi A3“, valst. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Batoro gt., suko į dešinę iš pirmos juostos į pirmą juostą, t.y. važiavo savo juosta ir jokių manevrų nedarė. Pravažiavus apie 50 metrų, I. Č., važiuodamas antra juosta, kabino jo vairuojamą automobilį. A. P. sustojo. I. Č. sustojo maždaug už 150 metrų. Jis, apžiūrėjęs automobilį, pamatė įbrėžtą bamperį, įlenkimą. Priėjo prie I. Č. ir šiam paaiškino, kad dėl eismo įvykio kaltas I. Č., į tai I. Č. atsakė „kur tu lindai“. Dėl eismo įvykio jis I. Č. pasiūlė surašyti deklaraciją, tačiau nesutarus dėl kaltės, jis pranešęs I. Č., jog kviečia policiją, nuėjo į automobilį skambinti policijai, tačiau I. Č. atsakė, kad skuba ir nuvažiavo, jų poklabis vyko apie 2 minutes. Po 20 minučių jis sulaukė policijos, kreipėsi į draudimą, jam padaryta 670 lt. žala. Po eismo įvykio stovėjo vietoje niekur nenuvažiavo. Kalbėdamas su I. Č. jis kalbėjo aiškiai rusiškai, todėl mano, jog I. Č. viską suprato. Jis policijai nurodė jo automobilį kliudžiuosio automobilio numerius, raides, taip pat nurodė, kad tai tamsios spalvos automobilis, o pareigūnams parodžius nuotraukas, jis atpažino vairuotoją I. Č..

Teisme apklaustas liudytojas A. P., policijos pareigūnas, paaiškino, kad dėl eismo įvykio Olandų g. buvo gautas pranešimas iš VPK OVS. Atvykus į eismo įvykio vietą į juos kreipėsi nukentėjusysis, kuris paaiškino eismo įvykio aplinkybes, kad buvo kliudytas jo automobilis, kuomet kitas automobilis rikiavosi iš antros eismo juostos į pirmąją, nurodė, jog automobilį vairavo senyvo amžiaus žmogus, automobilams sustojus nukentėjusysis su vairuotoju bendravo, po ko šis, sėdęs į savo automobilį, nuvažiavo. Jiems buvo nurodyti automobilio skaičiai, nustačius automobilio vairuotoją per duomenų bazę ir pateikus nuotrauką nukentėjusiajam, jis atpažino I. Č.. Eismo įvykio vietoje buvo nustatyta, kad automobiliui „Audi A3“, valst. (duomenys neskelbtini) nubrauktas kairės pusės šonas. Nustačius automobilio „N. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją apžiūrėjus jo automobilį, taip pat buvo matomi švieži nubraukimai, bendraujant su I. Č. šis teigė, kad su nukentėjusiuoju jiedu neva susitarė, pretenzijų neturėjo, todėl jis iš eismo įvykio vietos išvažiavo, teigdamas, kad pats yra nukentėjęs.

Iš esmės analogiškas aplinkybes A. P. nurodė savo tarnybiniame pranešime (b.l. 4).

Teisme apklaustas liudytojas A. R., policijos pareigūnas, nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir teisme apklaustas liudytojas A. P., papildomai paaiškindamas, kad jis eismo įvykio vietoje jis sudarinėjo eismo įvykio vietos schemą. Taip pat paaiškino, kad pagal iš nukentėjusiojo gautus pasišalinusio automobilio duomenis, policijos patruliai pagal gyvenamąją vietą surado kaltą asmenį, nuvykus pasišalinusio asmens adresu, jis pats liko automobilyje, o kolega A. P. ėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybes su pasišalinusiu asmeniu, tuomet vyriškis aiškino, kad buvo sustojęs, jog jaunuolis nemoka važiuoti, kad sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo bendrai abiems sutarus.

Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad eismo įvykis įvyko 2014-02-23, Vilniuje, Olandų g. žiedinėje sankryžoje. Eismo įvykio metu nustatyta, kad automobiliui „Audi A3“, valst. (duomenys neskelbtini) sugadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas (b.l. 5,6).

Motyvuojamoji dalis

I. Č. kaltę ir padarytus pažeidimus patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 2), nukentėjusiojo A. P. paaiškinimas tyrimo metu (b.l. 8) bei jo paaiškinimai duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu, liudytojų policijos pareigūnų A. R. ir A. P. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės (b.l. 4) bei šių pareigūnų paaiškinimai teisme, eismo įvykio vietos schema bei nustatyti automobilio „Audi A3“, valst. (duomenys neskelbtini) sugadinimai, kiti byloje esantys duomenimis, kurie patvirtina administarcinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes ir iš kurių matyti, kad eismo įvykis kilo dėl I. Č. kaltės, o po eismo įvykio, apgadinus automobilį „Audi A3“, valst. (duomenys neskelbtini) I. Č. iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Nors I. Č. neigė kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų, teigdamas, jog dėl eismo įvykio kaltas A. P., teismas tokius pažeidėjo parodymus vertina kaip asmens subjektyvią nuomonę bei siekį išvengti atsakomybės už padarytus veiksmus. Byloje esnčiais ir teismo aptartais duomenimis, kurie laikytini įrodymais, neginčytinai nustatyta, kad būtent I. Č. keisdamas važiavimo kryptį ir rikiuodamasis iš antros eismo juostos į pirmą eismo juostą, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė pirmoje eismo juostoje važiuojantį automobilį „Audi A3“, valst. (duomenys neskelbtini) Tokiais savo veiksmais I. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą, numatantį bendrąsias eismo dalyvių pareigas, bei šių taisyklių 106 punktą, numatantį, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, todėl pažeidimas kvalifikuotinas pagal LR ATPK 127 str. 2 d. Paties eismo įvykio kilimo aplinkybių I. Č. iš esmės neneigė, be to, turto sugadinimo aplinkybes patvirtina nukentėjusiosiojo, liudytojų paaiškinimai, eismo įvykio vietos schema.

Administracinei atsakomybei atsirasti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. užtenka nustatyti faktą, jog asmuo, pažeidęs Kelių eismo taisykles, padarė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasitraukė. Iš byloje esančių ir virš aptartų duomenų, nukentėjusiojo, liudytojų, policijos pareigūnų, paaiškinimų taip pat neginčytinai nustatyta, kad I. Č. suvokė sukėlęs eismo įvykį, todėl turėjo pareigą įvykus eismo įvykiui, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, pildyti eismo įvykio deklaraciją, o nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių pranešti apie eismo įvykį policijai, kaip numatyta KET 232 punkte. Byloje nustatyta, kad I. Č. eismo įvykio vietoje neliko, apie eismo įvykį jam buvo žinoma, o iš eismo įvykio vietos I. Č. pasišalino tyčia, kadangi nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad abiems eismo dalyviams nesutarus dėl kaltės, o nukentėjusiajam pranešus, kad į eismo įvykio vietą bus kviečiama policija, I. Č. paaiškindamas, kad skuba, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas būtent KET 232 punto reikalavimus, kuris ir nustato, kad „jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.“ Kadangi I. Č. nesutiko pildyti deklaracijos, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, t.y. pasišalino, todėl jo veiksmai kvalifikuotini ir pagal LR ATPK 130 str. 1 d.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, jog I. Č. kaltė padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. visiškai įrodyta.

Kadangi nagrinėjant bylą nustatyta, kad I. Č. pažeidė ne tik KET 9, 106 punkto reikalavimus, bet ir šių taisyklių 232 punkto reikalavimus, o administracinio teisės pažeidimo protokole I. Č. veikos aprašytos teisingai, tik buvo suklysta nenurodant KET 232 punktą, dėl to šis netikslumas taisytinas, nurodant, jog pasišalinimu iš eismo įvykio vietos buvo pažeistas KET 232 punkto reikalavimas.

I. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog teisės pažeidimus padarė asmuo sulaukęs 65 metų, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nors I. Č. neigė kaltę dėl padarytų pažeidimų, manydamas, jog dėl eismo įvykio jis nėra kaltas, tačiau baigiamojoje kalboje prašė skiriant nuobaudą atsižvelgti į tai, jog jis yra neįgalus ir teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, tačiau Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. gali būti taikomas ir administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose N146-436/2009, N62-409/2009). Teismas tokių aplinkybių šioje byloje nenustatė, kadangi tam tikri asmeniniai nepatogumai, susiję su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, yra natūrali administracinės nuobaudos taikymo pasekmė, kuri nelaikytina ypatinga ar išimtine aplinkybe, kurios pagrindu pažeidėjui būtų galima taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, nes vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į pažeidimų pavojingumą, padarytą žalą, į kaltininko amžių bei asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią apilnkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, jog I. Č. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, ir mano, jog nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskiriant I. Č. ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose numatytas nuobaudas – minimalias baudas su ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, pažeidėjo turtinę padėtį, yra pensinio amžiaus, skirtinos galutinės baudos mokėjimas išdėstytinas per ilgesnį laikotarpį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., 313 str. teismas,-

nutaria:

I. Č. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 100 Lt dydžio baudą.

I. Č. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., skirti 3000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti, ir I. Č. skirti subendrintą nuobaudą – 3000 (trijų tūkstančių) litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per vienerių metų laikotarpį.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja A. S.