- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-29
- Bylos Nr.
- ATP-839-211/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02328-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
- Pažeidėjas
- I. Č.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. Č. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarimo, kuriuo jis nubausta pagal LR ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal LR ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., jam paskiriant galutinę nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, nustatė :
Aprašomoji dalis
I. Č. teismo nubaustas pagal LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2014-02-23 apie 19.16 val., Olandų g. 57, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Nissan Sunny“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus, keisdamas važiavimo kryptį, t.y. rikiuodamasis iš antros eismo juostos į pirmą eismo juostą, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė pirmoje eismo juostoje važiuojantį automobilį „Audi A3“, valst. (duomenys neskelbtini), iš eismo įvykio vietos pasišalino. I. Č., pažeisdamas KET 9, 106, 232 punktų reikalavimus, padarė pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. (dėl turto sugadinimo), ATPK 130 str. 1 d. (dėl pasitraukimo iš eismo įvykio).
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas I. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-12 nutarimą kaip nepagrįstą, nes jo veiksmuose nėra LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties. Kitu atveju, jeigu teismas manys, priešingai, prašo skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobaudą – sumažinti baudą ir palikti vairuotojo pažymėjimą. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymą, dėl ko buvo priimtas neteisingas ir neteisėtas sprendimas, kadangi LR ATPK 130 str. 1 d. numato, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y., tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtum, priešingumą KET taisyklėms, t.y., nori taip elgtis. Nurodo, kad apeliantas niekada neneigė, kad eismo įvykis buvo, tačiau jis viso teisminio proceso metu, taip pat teikdamas paaiškinimus policijos pareigūnams nurodė, kaip jis suprato šį eismo įvykį, o būtent, kad nėra kaltas dėl eismo įvykio, pasikalbėjęs su nukentėjusiuoju supratęs, kad ir jis nuvažiavo iš eismo įvykio vietos. Apeliantas nurodo eismo įvykio nesupratęs, kad būtent jis buvo kaltas dėl to, nes jis važiavo pagrindine eismo juosta. Apelianto teigimu, teismas visiškai neatsižvelgė į subjektyvų 65 metų amžiaus, lietuviškai nemokančio asmens suvokimą dėl išvažiavimo iš eismo įvykio vietos, kadangi šiuo konkrečiu atveju pastarasis neveikė tiesiogine tyčia išvažiuodamas iš eismo įvykio vietos, kadangi subjektyviai suvokė, kad jis nėra kaltas dėl eismo įvykio. Nurodo, kad pasišalindamas apeliantas subjektyviai nesuprato tokio savo elgesio neteisėtumo, prieštaringumo KET ir sąmoningai neignoravo to, kadangi manė, jog susitarė su nukentėjusiuoju, kad būtent jis yra kaltas dėl įvykio. Tokiu būdu, apelianto teigimu, jo veiksmuose nesant tiesioginės tyčios elementų, jis nubaustas neteisingai ir neproporcingai.
Dėl nuobaudos skyrimo apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neatsižvelgė į apelianto padėtį, į konkretaus pažeidimo pavojingumą ir paskyrė itin neproporcingą nuobaudą – 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 metams. Nurodo, jog apeliantas yra invalidas, vairuotojo teisės jam yra aktualios, nes jis tokiu būdu gali nuvykti į polikliniką, parduotuvę nusipirkti būtiniausius produktus. Be to, vairavimo teisių atėmimas nepaprastai ir neproporcingai apsunkintų jo gyvenimą, paskirta bauda iš esmės pablogins jo turtinę padėtį. Apeliantas mano, kad teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, galėjo taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.
Pažymėtina, kad I. Č. nubaustas už tai, kad 2014-02-23 apie 19.16 val., Olandų g. 57, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Nissan Sunny“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus, keisdamas važiavimo kryptį, t.y. rikiuodamasis iš antros eismo juostos į pirmą eismo juostą, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė pirmoje eismo juostoje važiuojantį automobilį „Audi A3“, valst. (duomenys neskelbtini), iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantas pažeidimų nepripažino, nurodė, jog po eismo įvykio sustojo, tačiau nesutiko su tuo, kad jis kaltas, kadangi važiavo pagrindine gatve. Jo manymu tai buvo smulkmena, policijos kviesti nebuvo reikalo, pasakė nukentėjusiajam, kad skuba ir nuvažiavo.
Apelianto kaltė nustatyta remiantis byloje esančiais tokiais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 2), nukentėjusiojo A. P. paaiškinimu tyrimo metu (b.l. 8) bei jo paaiškinimais duotais teisminio bylos nagrinėjimo metu (b.l. 21-22), liudytojų – policijos pareigūnų A. R. ir A. P. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis (b.l. 4) bei šių pareigūnų paaiškinimais teisme (b.l. 32-33), eismo įvykio vietos schema (b.l. 5) bei nustatytais automobilio „Audi A3“, valst. (duomenys neskelbtini) sugadinimais (b.l. 6), kitais byloje esančiais duomenimis, kurie, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, buvo tinkamai ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą.
Teisme apklaustas nukentėjusysis A. P. paaiškino, kad jis protokole nurodytu laiku važiavo automobiliu „Audi A3“, valst. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Batoro gt., suko į dešinę iš pirmos juostos į pirmą juostą, t.y. važiavo savo juosta ir jokių manevrų nedarė. Pravažiavus apie 50 metrų, I. Č., važiuodamas antra juosta, kabino jo vairuojamą automobilį. A. P. sustojo, I. Č. irgi sustojo. Apžiūrėjęs automobilį, pamatė įbrėžtą bamperį, įlenkimą, I. Č. paaiškino, kad dėl eismo įvykio kaltas I. Č.. Dėl eismo įvykio jis I. Č. pasiūlė surašyti deklaraciją, tačiau nesutarus dėl kaltės, jis pranešęs I. Č., jog kviečia policiją, nuėjo į automobilį skambinti policijai, tačiau I. Č. atsakė, kad skuba ir nuvažiavo, o jis laukė policijos (b.l. 21-22).
Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis A. P. nurodė ir savo 2014-02-23 paaiškinime (b.l. 8).
Liudytoju teisme apklaustas policijos pareigūnas A. P. paaiškino, kad dėl eismo įvykio Olandų g. buvo gautas pranešimas iš VPK OVS. Atvykus į eismo įvykio vietą į juos kreipėsi nukentėjusysis, kuris paaiškino eismo įvykio aplinkybes, kad buvo kliudytas jo automobilis, kuomet kitas automobilis rikiavosi iš antros eismo juostos į pirmąją, nurodė, jog automobilį vairavo senyvo amžiaus žmogus, automobiliams sustojus, nukentėjusysis su vairuotoju bendravo, po ko šis, sėdęs į savo automobilį, nuvažiavo. Jiems buvo nurodyti automobilio skaičiai, nustačius automobilio vairuotoją per duomenų bazę ir pateikus nuotrauką nukentėjusiajam, jis atpažino I. Č.. Eismo įvykio vietoje buvo nustatyta, kad automobiliui „Audi A3“, valst. (duomenys neskelbtini), nubrauktas kairės pusės šonas (b.l. 32-33).
Analogiškas aplinkybes pareigūnas A. P. nurodė savo tarnybiniame pranešime (b.l. 4) bei analogiškus parodymus davė ir liudytoju apklaustas pareigūnas A. R., papildomai nurodydamas, kad jis eismo įvykio vietoje sudarinėjo eismo įvykio vietos schemą, o aiškinantis eismo įvykio aplinkybes su pasišalinusiu asmeniu, vyriškis nurodė, kad buvo sustojęs, aiškino, kad jaunuolis nemoka važiuoti, kad sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo bendrai abiems sutarus (b.l. 32-33).
Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinti įrodymai. Transporto priemonių sugadinimo aplinkybes patvirtina tiek paties apelianto, tiek nukentėjusiojo A. P. parodymai ir paaiškinimas, o taip pat eismo įvykio schema bei į bylą pateikti papildomi duomenys apie eismo įvykį.
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog eismo įvykis įvyko 2014-02-23, Vilniuje, Olandų g. žiedinėje sankryžoje, automobiliui „Audi A3“, valst. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas (b.l. 5, 6).
Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, mano, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo A. P. parodymais, o apelianto nesutikimas su byloje surinktais įrodymais nereiškia, kad pastarasis buvo nubaustas nepagrįstai. Nebuvo teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustatyta ir tų aplinkybių, kad nukentėjusysis A. P. būtų linkęs apkalbėti apeliantą ar kitaip suinteresuotas bylos baigtimi. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad I. Č. neveikė tiesiogine tyčia išvažiuodamas iš eismo įvykio vietos, kadangi suvokė, kad jis nėra kaltas dėl eismo įvykio, tai vertintina kaip apelianto pasirinkta gynybinė pozicija, kadangi jis ir pats, duodamas parodymus teisme, paties eismo įvykio kilimo aplinkybių iš esmės neneigė, nurodė, jog po eismo įvykio kalbėjo su nukentėjusiuoju, kuris tvirtino, kad kaltas būtent apeliantas, tačiau jis nesutiko (b.l. 21-22).
Pagal KET 232 p. reikalavimus – „<...Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.“ Byloje buvo nustatyta, o to neneigia ir pats apeliantas, kad apie eismo įvykį jam buvo žinoma, jis nesutiko su tuo, kad dėl eismo įvykio kaltas būtent jis, tačiau eismo įvykio vietoje neliko, nukentėjusiajam pranešus, kad jis kvies policiją, I. Č. paaiškindamas, kad skuba, iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Tokiu būdu, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, apelianto I. Č. kaltė padarius pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. visiškai įrodyta ir jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti.
Tinkamai pirmosios instancijos teismo paskirta ir nuobauda I. Č. už jo padarytus pažeidimus.
LR ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1000 iki 2000 litų. LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 4000 iki 5000 litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Apeliantui skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu už jo padarytus pažeidimus, paskirtos minimalios sankcijose numatytos nuobaudos, galutinė nuobauda paskirta – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Ir nors I. Č. prašo atsižvelgti į tai, kad automobiliu naudojasi išimtinai būdamas neįgalus, o teismo paskirta bauda pablogins jo turtinę padėtį, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju LR ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas negalimas, nenustačius jokių išskirtinių aplinkybių, patvirtinančių LR ATPK 30¹ str. numatytų sąlygų buvimą. Apelianto skunde nurodytos paprastos gyvenimiškos aplinkybės nėra vertinamos išskirtinėmis LR ATPK 30¹ str. prasme. Pažymėtina, kad teismų praktikoje finansiniai sunkumai ar kiti nepatogumai išskirtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis taikyti LR ATPK 30¹ str. nepripažįstamos. Priešingu atveju, bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas, neišvengiamai sukeliantis tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ar jo šeimos nariams, turėtų būti pagrindas ją švelninti. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas jau pripažino pastarojo amžių jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir atsižvelgė į ją skirdamas administracinę nuobaudą.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-12 nutarimas paliktinas galioti, naikinti jo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir I. Č. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.