- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- 1-1799-817/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20109-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- S. R.
- Nukentėjusysis
- L. S.
- Advokatai
- Danutė Kisinienė
viešame teisiamajame posėdyje pagreitino proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, dirbantis UAB „M.“gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas;
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (3 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, paskiriant teismo įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant įsidarbinti ir pradėti dirbti, būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nenusiję su darbu, neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per 3 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išklausyti visą programos kursą;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 20 parų arešto bausmė. Ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme ir šiuo nuosprendžiu jam paskirta bausmė subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirta ir šiuo nuosprendžiu į arešto bausmę pakeista bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė. Į šią bausmę įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendžiu įskaitytas laikino sulaikymo laikas. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 8 mėnesius nuo arešto bausmės atlikimo dienos (bausmė atlikta),
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. R. 2019 m. gegužės 14 d., apie 21.30 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2.24 promilių girtumas), sugyventinei L. S. nuėjus miegoti, ant jos užkėlinėjo kojas, L. S. kojas nustūmus, S. R. tyčia dešinės rankos delnu sudavė jai tris kartus į dešinę ausį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai L. S. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais S. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis S. R. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis gyvena kartu su nukentėjusiąja L. S. apie 2 metus, jam priklausančiame bute. Nurodė, kad jis tą dieną grįžo iš lombardo, nusipirko 1 litrą degtinės ir maisto. Jis atsisėdo kartu su L. S. ir išgėrė degtinės. Tą dieną jis išgėrė pakankamai alkoholio, gal apie 200-300 g, nurodė, kad buvo stipriai neblaivus. Apie 20 val. nuėjo miegoti. Atsibudo atvažiavus policijai. Nurodė, kad gal miegodamas ir trenkė L. S., nieko neatsimena, nes miegojo. Nepamena, ar jis nurodė pareigūnams, kad jis trenkė. Pripažino, kad jis iš dalies galėjo suduoti tris kartus sugyventinei, tačiau to nepamena. Neatsiminė ir to, ar jis nustūmė nukentėjusiąją nuo lovos. Posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios. Pareigūnus jis pamatė, kai šie atvyko į namus. Jis buvo išvežtas į policijos komisariatą. Nurodė, kad 2018 m. balandžio 5 d. teismo nuosprendis priimtas dėl jo smurtinio elgesio nukentėjusiosios atžvilgiu. Dalyvavo smurtą keičiančioje programoje pusę metų. Pažymėjo, kad jis neturi alkoholizmo problemų (b. l. 78-79).
Nukentėjusioji L. S. teismo posėdžio metu parodė, kad ji gyvena su S. R. kartu 7 metus, kaip sugyventiniai. Tą dieną jie abu išgėrė. Ji išgėrė apie 300 g. S. R. buvo girtas tą dieną, jis jau grįžo namo išgėręs. Nurodė, kad jie abu dirba „M.“ prekybos centre, tik skirtingose „M.“ parduotuvėse. Jie gauna atlyginimą tą pačią dieną. Iš pirmos algos nukentėjusioji nupirko degtinės butelį, išgėrė su S. R.. Nukentėjusioji norėjo miegoti, todėl ji nuėjo miegoti, o S. R. pradėjo kilnoti kojas ant jos. Ji vieną kartą, antrą kartą nukėlė jo kojas, paprašė, kad šis nekeltų ant jos kojų. Tada S. R. išstūmė ją iš lovos ir trenkė jai per ausį 3 kartus, ji iškrito iš lovos. Ji iškvietė policiją, juto fizinį skausmą. Sveikatos sužalojimo įvertinimo nedarė. Ausį, kurią jai sumušė, gydo porą savaičių poliklinikoje. Ankščiau taip pat buvo vartojamas smurtas jos atžvilgiu. S. R. dažnai prieš ją kelią ranką. Kai S. R. dirba, jis negeria, bet kai išeiginės, tai jis turi problemų su alkoholiu. 2018-04-05 ir 2018-06-22 prieš ją taip pat buvo naudojamas smurtas (b. l. 78-79).
Liudytojas D. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra vyriausias patrulis, kaltinamojo S. R. nepažįsta, tačiau atsimena jį iš įvykio, L. S. taip pat nepažįsta. Liudytojas parodė, kad patruliuojant Vilniaus mieste su kolegomis gavo iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, o būtent: kad pranešėją sumušė, trenkė jai į veidą. Atvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko pranešėja, kuri paaiškino, kad jos sugyventinis sudavė jai 3 kartus į veidą ir ausį. Šalia jos sėdėjo vyras (kaltinamasis), pareigūnai jį pasikvietė į virtuvę, pareigūnas (liudytojas) kalbėjo su vyru, o jo kolegos kalbėjo su moterimi. Kaltinamasis buvo ramus. Nukentėjusioji pareigūnų pokalbio su S. R. negirdėjo. Liudytojui paklausus vyro, ar jis trenkė moteriai, jis atsakė, kad trenkė, nes ji lindo prie jo. Kaltinamasis sakė, kad jis trenkė nukentėjusiajai delnu, bet nenurodė, kur ir kiek kartų trenkė L. S.. Nukentėjusioji ir kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivūs, tačiau bendravo adekvačiai. Nukentėjusioji kitu smurtiniu elgesiu nesiskundė. Ant nukentėjusiosios L. S. nesimatė išorinių smurto požymių. Pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes nukentėjusioji sakė, kad jai skauda ausį. Greitoji apžiūrėjo nukentėjusiąją, nepamena, ką sakė greitosios pagalbos medikai (b. l. 86-87).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis S. R. parodė, kad įtarimo esmę supranta, neprisipažįsta. Nurodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), butas registruotas jo vardu. Minėtame bute jis gyvena kartu su drauge L. S. Už butą moka jis. Jis L. niekaip negali išprašyti iš savo buto. Butas pas juos nėra rakinamas, sulaužyta spyna, patekti į butą raktų nereikia. L. jo bute gyvena apie 2 metus. Bendro ūkio neveda, maisto produktus perka atskirai. 2019 m. gegužės 15 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, jis grįžo iš lombardo, išpirko L. ankščiau užstatytą žiedą, kurį jis užstatė. Buvo nusipirkęs litrą degtinės, maisto produktų. Alkoholį vartojo kartu. Bute yra viena lova, jie miega kartu. Jis laiko tiksliai pasakyti negali, galimai tai buvo apie 20.00 val., jis nuėjo miegoti, o L. dar sėdėjo, vartojo alkoholį. Vėliau L. pradėjo jį žadinti, sakė: keltis, einam išgerti, jis jai sakė, kad nenori. Ji jį erzino, keikė, provokavo. Jis jai tiesiog pasakė: „atstok, duok man ramybę“. Jis ant L. jokios kojos nekėlė, jis prieš ją jokio smurto nenaudojo. Į butą buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, tačiau jis nežino, dėl ko ir kas ją iškvietė. Dėl kokios priežasties L. iškvietė policijos pareigūnus, pasakyti negalėjo (b. l. 41).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaltinamasis S. R. parodė, kad 2019 m. gegužės 14 d., vėlai vakare, tikslaus laiko nepamena, bute adresu (duomenys neskelbtini), kartu su L. vartojo alkoholį, jie nekonfliktavo. Vėliau, kai kaltinamasis nuėjo miegoti, L. jį žadino, tačiau nežino, kodėl ji jį žadino. Jie abu buvo neblaivūs, įvykio aplinkybių nepamena. Galimai jis tyčia trenkė jai į galvos sritį. Įvykį pamena labai miglotai, nes buvo neblaivus. Dėl nusikalstamos veikos labai gailisi, toliau lieka prie anksčiau duotų parodymų (b. l. 45).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji L. S. parodė, kad ji 2019 m. gegužės 14 d., apie 21.30 val., nusprendė eiti ilsėtis, t. y. miegoti, tad nutarė gultis į lovą, kurioje miegojo jos sugyventinis S. R.. Kai atsigulė, S. ėmė jai ant kojos kelti savo kairią koją. Kadangi jo koja didelė ir sunki, jai ėmė skaudėti tą vietą, ant kurios buvo jo koja, t. y. dešinės kojos šlaunį. Dėl šių jo veiksmų ji juto fizinį skausmą, todėl abejomis rankomis nukėlė jo koją šalin. Nukėlusi jo koją, ji nieko nesakė, nenorėjo jo prižadinti, kadangi jis miegojo. Kai nukentėjusioji nukėlė jo koją, jis ėmė garsiai rėkti, galimai sapnavo sapną. Po kurio laiko jis vėl uždėjo ant jos koją, jai vėl pradėjo skaudėti. Tada ji jo koją dar kartą rankomis nustūmė nuo savęs. Po šio jos veiksmo S. pabudo, ėmė rėkti rusiškai „zajibala“ ir dešine ranka, delnu trenkė jai tris kartus į galvą per dešinę ausį, dėl ko ji juto stiprų fizinį skausmą, ėmė cypti ausyse, ji susijaudino, pradėjo verkti. Be to, jai tą ausį jau skaudėjo kurį tai laiką. Po šių S. veiksmų, ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, kad atvažiuotų policijos pagalba. Iškvietusi pagalbą, ji išlipo iš lovos ir atsisėdo ant sofos, laukė pagalbos. Kol ji sėdėjo ir laukė policijos, S. toliau gulėjo lovoje, negrasino, nieko nesakė, tylėjo (b. l. 1-2).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. K. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinėje. Patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu T. S. ir B. T., apie 21.45 val., iš Vilniaus OVS gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjai sumušta ausis, moterį sumušė sugyventinis, jie abu vietoje. Nukentėjusioji L. S. paaiškino, kad jos sugyventinis S. R. tris kartus dešinės rankos delnu trenkė jai į galvą. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko nukentėjusioji. Kambaryje buvę pranešėja L. S. ir jos sugyventinis S. R. buvo akivaizdžiai neblaivūs. Nukentėjusioji pastoviai tvirtino, kad S. R. delnu trenkė jai tris kartus į galvą, t. y. į dešinę ausį. Tuo tarpu S. R. tylėjo. Vėliau S. R. prisipažino, kad L. prie jo lindo, jį provokavo ir jis jai trenkė. Kiek kartų trenkė, nesakė, pasakė, kad rankos delnu, į kurią kūno dalį – neminėjo. Tarnybiniame automobilyje užpildė penki viename protokolą. S. R. buvo pasodintas į automobilyje esančią laikino sulaikymo vietą, o mobilioje darbo vietoje įrengtoje tarnybiniame automobilyje buvo apklausta nukentėjusioji. L. S. buvo nustatytas 2.44 promilių girtumas, o S. R. – 2.24 promilių girtumas. S. R. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities Vilniaus miesto 1 – ąjį PK. Pristatymo metu S. R. elgėsi ramiai, spec. priemonės nebuvo panaudotos. Akivaizdžių smurto žymių ant nukentėjusiosios veido nesimatė (b. l. 26).
Įvykio registracijos kortelėje užfiksuoti pranešimo apie nusikalstamą veiką 2019 m. gegužės 14 d. duomenys (b. 6-8).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 – ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. Š. 2019 m. gegužės 15 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ji, dirbdama pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, galimai apie 5 kartus telefonu (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) bendravo su nukentėjusiąją L. S., kuri pokalbio metu paaiškino, kad šiuo metu turi nedarbingumą, kuris išduotas dėl viršutinių kvėpavimo takų uždegimo, laikosi temperatūra, geria antibiotikus. Nuolat teiravosi, kada bus paleistas laikinai sulaikytas S. R.. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad bijo savo sugyventinio ir kraustosi gyventi pas savo mamą, adresu (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiosios buvo pasiteirauta, ar ji pagal gautą siuntimą pas Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistus kreipsis dėl patirto sužalojimo, nurodė, kad nesikreips ir tikslios priežasties nenurodė (b. l. 30).
Byloje esančiose foto nuotraukose užfiksuota įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 3, 4).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 – ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. gegužės 16 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašai, padaryti policijos pareigūnų, kurie yra įkelti į PRIR: vaizdo įraše Nr. VID_20190514_220120-1 matomos patalpos, kuriuose ant fotelio sėdi S. R., o ant sofos-lovos sėdi L. S., kuri policijos pareigūnams sako: „man šita ausis skauda (rodo ranka į dešinės pusės ausį), yra užregistruota (duomenys neskelbtini)“, į pareigūno klausimą, dėl ko skaudą atsako, kad „peršalo (dirba mėsos ceche) ir jai skauda bei į skaudančią ausį dar S. R. (parodo į jį) trenkė tris kartus“. Kambaryje ant mažo staliuko stovi stiklainis su rudos spalvos skysčiu bei pelenine. Vaizdo įraše matosi, kai minėtą skysti gėrė S. R. (b. l. 17).
Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 6810 Nr. ARAA 0129 duomenys patvirtina, kad kaltinamajam S. R. 2019 m. gegužės 14 d., apie 23.58 val., buvo nustatytas 2,24 promilių girtumas (b. l. 48).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados
BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. BK 248 straipsnyje numatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo S. R. kaltė padarius jam inkriminuotą, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. smurtavus prieš kartu gyvenančią sugyventinę ir sukėlus jai fizinį skausmą, visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, t. y. nukentėjusiosios bei liudytojo parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, pranešimu Bendrajam pagalbos centrui ir kitais byloje esančiais teismo posėdyje ištirtais įrodymais.
Nors pats kaltinamasis teisme nurodė, jog buvo neblaivus ir nieko neatsimena bei pripažino, kad galėjo būti taip, kad jis iš tiesų trenkė nukentėjusiajai, teismo vertinimu, jo kaltę įrodo kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. Nukentėjusioji L. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu bei teisme paaiškino, kad 2019 m. gegužės 14 d. apie 21.30 val. jai atsigulus šalia miegančio sugyventinio S. R., šis miegodamas pradėjo kelti ant jos kojas, jai kelis kartus jo kojas nustūmus, kaltinamasis pabudo, ėmė rėkti ir dešinės rankos delnu trenkė jai tris kartus į galvą per dešinę ausį, dėl to nukentėjusioji pajuto stiprų fizinį skausmą ir iškvietė policijos pareigūnus. Šie nukentėjusiosios duoti parodymai yra nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir Įvykio registracijos kortelėje užfiksuoti pranešimo apie nusikalstamą veiką 2019 m. gegužės 14 d. duomenys bei liudytojo D. K. duoti parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas nurodė, jog atvykus pagal nukentėjusiosios pranešimą į įvykio vietą, liudytojui bendraujant su kaltinamuoju, šis nurodė, kad jis trenkė delnu nukentėjusiajai, nes ši prie jo lindo. Byloje nenustatyta, kad liudytojas D. K. būtų suinteresuotas bylos baigtimi ar turėtų motyvą apkalbėti kaltinamąjį S. R., todėl netikėti šiais liudytojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Alkotesterio rodmenys patvirtina, jog kaltinamasis S. R. įvykio metu buvo neblaivus.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teismo ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamasis S. R. smurtaudamas artimojoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2019 m. gegužės 14 d. apie 21.30 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2.24 promilių girtumas), sugyventinei L. S. nuėjus miegoti, ant jos užkėlinėjo kojas, L. S. kojas nustūmus, S. R. tyčia dešinės rankos delnu sudavė jai tris kartus į dešinę ausį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai L. S. fizinį skausmą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindo konstatuoti, kad nurodyta S. R. tyčinė veika, jo šeimos nariui sukeliant fizinį skausmą, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalies nuostatas už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Kaltinamojo S. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo vertinimu, turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas S. R. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į S. R. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją – tiesiogine tyčia padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas prieš šeimos narį – sugyventinę, nusikaltimas padarytas namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas. Atsižvelgiama į kaltinamojo S. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas įvertina ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį S. R. – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, išsiskyręs, dirbantis UAB „M.“ (b. l. 57), anksčiau baustas administracine tvarka (b. l. 59-65), teistas du kartus už smurtinio pobūdžio nusikaltimus (b. l. 66-69). Byloje duomenų apie psichikos/psichiatrinį gydymą ar tai, kad būtų įrašytas į Respublikinį priklausomybės ligų centrą nėra.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė turi atitikti jai keliamus tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, tarp jų kaltinamojo teistumus bei smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų vykdymo pakartotinumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad jokia kita bausme, kaip tik arešto bausme, nebus pasiekta BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis. Šios bausmės terminas, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, paskirtinas artimas sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, pagal S. R. ir jo padarytos nusikalstamos veikos apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.
Kaltinamojo S. R. gynėja advokatė D. K. prašė jos ginamojo atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, tačiau, nors baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso, kaltinamasis savo kaltės iš esmės nepripažino, todėl BK 64¹ straipsnio nuostatos netaikytinos.
Kaltinamasis S. R. teisiamojo posėdžio metu prašė jam skirtiną arešto bausmę leisti atlikti poilsio dienomis. Savo prašymą nuteistasis motyvavo tuo, kad jis dirba ir dėl to gali prarasti darbą.
BK 49 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta nuostata, numatanti, jog jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis.
Atsižvelgiant į tai, kad S. R. skirtinos arešto bausmės trukmė atitinka BK 49 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus reikalavimus, taip pat į tai, kad S. R. yra dirbantis, nenori prarasti pajamų, teismo vertinimu, yra pagrindas tenkinti nuteistojo prašymą ir S. R. skirtiną arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka S. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gegužės 14 d. 21.55 val. iki 2019 m. gegužės 16 d. 14.53 val., todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).
S. R. padarė smurtinę nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį, nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis smurtauja prieš ją ne pirmą kartą, todėl jam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 298 straipsniais, 302-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
S. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.
S. R. paskirtą arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis, bausmę atliekant areštinėje.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti S. R. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gegužės 14 d. 21.55 val. iki 2019 m. gegužės 16 d. 14.53 val. (dvi dienas).
Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti S. R. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka areštinėse. Nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nutarties įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Apie susitarimo sąlygas Kalėjimų departamentas praneša nutartį priėmusiam teismui ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai bei prokurorui. Ginčus dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo prašymu. Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai. Nuteistųjų, kurie sutartu laiku neatvyko į areštinę atlikti bausmės ir nepranešė areštinės administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
2. Jeigu asmuo pažeidžia poilsio dienomis atliekamo arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.