Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio ir Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

uždarame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal J. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažintas kaltu ir jam paskirtos bausmės:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 149 str. 1 d. – laisvės atėmimas 3 metams;

- pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimas vieneriems metams ir 9 mėnesiams;

- pagal BK 214 str. 1 d. – laisvės atėmimas vieneriems metams ir 3 mėnesiams;

- pagal BK 302 str. 1 d. – laisvės atėmimas vieneriems metams ir 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos už BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d. įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymą, subendrintos apėmimo būdu ir J. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta už BK 22 str. 1 d., 149 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą ir J. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 9 mėnesiams.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020 m. kovo 5 d.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 4 d.

Nukentėjusiosios, civilinės ieškovės V. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš J. M. jos naudai priteistas 55,66 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas.

Iš J. M. valstybės naudai priteista 7,60 Eur proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. 2020 m. sausio 1 d. apie 14 val., svečiuodamasis nukentėjusiosios V. V. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, paimdamas nukentėjusiąją už palaidinės ir nutempdamas ją į kambarį, numesdamas nukentėjusiąją ant grindų, ne mažiau 10 kartų kumščiais suduodamas smūgius nukentėjusiajai į galvą, veidą, krūtinę, nugarą, ir ne mažiau nei 5 kartus spirdamas V. V. į galvą, ranką bei kitas kūno vietas, tuo padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kaktos srityje, nosies srityje, kairės akies vokuose, smakro dešinėje pusėje minkštųjų audinių patinimu nosies srityje ir dešiniame skruoste bei poodines kraujosruvas dešiniame žaste ir dešinės alkūnės srityje, taip nežymiai sutrikdė V. V. sveikatą, nuplėšdamas nuo V. V. palaidinę ir kelnes bei bandydamas nuplėšti apatines kelnaites, pasikėsino lytiškai santykiauti su V. V. prieš jos valią, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo savo valios nepriklausančių aplinkybių, nes neįveikė nukentėjusiosios pasipriešinimo.

1.2. Be to, J. M. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, po pasikėsinimo išžaginti, atvirai pagrobė svetimą V. V. turtą 210 Eur vertės – mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė 50 Eur, su 5 Eur vertės SIM kortele „(duomenys neskelbtini)“, 5 Eur vertės piniginę, joje buvusius 150 Eur grynųjų pinigų, V. V. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), V. V. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kadangi apeliantas J. M. apeliaciniame skunde nesutinka tik su jo nuteisimu pagal BK 178 str. 2 d., apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik šiuo klausimu.

6. Pagal BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą. Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada kai, kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą, o tuo pačiu ir pavojingumą.

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad J. M. pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus duomenis ir baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais, todėl jų nebekartoja, o tik papildo.

8. Nors J. M. viso proceso metu neigė padaręs BK 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, apeliaciniame skunde nurodė, kad V. V. priklausančio turto negrobė, ji savo daiktus rado namuose, tačiau šių jo argumentų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys ir tai akivaizdžiai prieštarauja byloje esančių įrodymų visetui, todėl jie atmetami ir vertinami išimtinai kaip J. M. pasirinktas gynybos būdas, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

9. J. M. kaltę padarius jam inkriminuotą, BK 178 str. 2 d. įtvirtintą, nusikaltimą neabejotinai patvirtina viso proceso metu duoti nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiosios V. V. parodymai. Nukentėjusioji apylinkės teisme parodė, kad J. M., jai matant, išlupo telefoną iš dėkliuko, paėmė jos piniginę, savo striukę ir išėjo. Praėjus 20-30 min. nuo J. M. išėjimo pasirodė jos tėvas. Ji tėvui pasakė apie piniginę ir telefoną, po ko tėvas išėjo. Po kurio laiko tėvas grįžo nešinas jos pinigine ir telefonu, o už 2 min. atvažiavo policija. Patvirtino, kad kaltinime teisingai nurodyti piniginėje buvę daiktai (mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini), su SIM kortele „ (duomenys neskelbtini)“, piniginė su joje buvusiais 150 Eur grynųjų pinigų, V. V. vardu išduota asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), V. V. vardu išduota (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini)) bei nurodė, kad kai tėvas grąžino piniginę joje buvo viskas, išskyrus pinigus. Piniginėje buvo ne mažiau 150 Eur. Paaiškino, kad apsipirkinėjo, todėl žinojo, kiek turėjo pinigų. Tą dieną ji tėvo nieko neklausė, paskui jis pasakė, kad važiuodamas mašina jis pamatė linguojantį vyrą, kurį pavijęs liepė šiam atiduoti daiktus. Pažymėtina, kad tai, jog iš jos buvo pavogtas mobilusis telefonas ir iš piniginės paimti 150 Eur, V. V. nurodė ir į įvykio vietą atvykusiai pareigūnei E. S., ką įrodo šios pareigūnės surašytas ir byloje esantis tarnybinis pranešimas. Aplinkybę, kad piniginėje taip pat buvo V. V. vardu išduotos asmens tapatybės ir banko kortelės, patvirtina byloje esantis savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas. Be to, tai, kad šie dokumentai buvo piniginėje V. V. nurodė ir savo 2020 m. sausio 16 d. surašytame protokole – pareiškime. Minėtus nukentėjusios duotus parodymus taip pat patvirtino ir liudytoju byloje apklaustas jos tėvas J. V.. Apklausos, vykusios pirmosios instancijos teisme, metu liudytojas parodė, kad 2020 m. sausio 1 d. 14.08 val. jam paskambino žmona, su kuria jis nebegyvena, ir liepė važiuoti į sodą, neva ten vyksta skandalas. Jis greit išvažiavo. Netoli sodo jis pamatė svirduliuojantį vyriškį, kuris nutolo. Įėjęs į sodo namelį pamatė sutaršytą dukrą, kuri pasakė, kad M. draugas ją sumušė, atėmė piniginę ir telefoną. Jis pagalvojo, kad tai turėtų būti tas pats vyras, kurį jis matė. Jis įsėdo į automobilį ir nuvažiavo link to matyto vyro, norėjo įsitikinti, ar tai jis. Privažiavęs jis pamatė, kad to vyro veidas kruvinas, paklausė, ar jis pavogė piniginę. Tada tas vyras pradėjo bėgioti aplink mašiną, o jis jį bandė pagauti. Paskui vyras atsisegė striukę ir jis pamatė pas jį telefoną bei raudoną moterišką piniginę. Jis pasakė tam vyrui, kad padėtų telefoną ir piniginę ant mašinos, kad iškviesta policija, bet šis sakė, kad telefonas yra jo. Po to vyras dar pabėgiojo ir padėjo telefoną ir piniginę ant mašinos. Tada jis grįžo į sodą ir padavė dukrai piniginę ir telefoną. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog J. V. įvykio dieną buvo privažiavęs prie J. M. ir su juo bendravo, apklausos metu patvirtino ir pats apeliantas. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju neturi pagrindo abejoti nei nukentėjusiosios, nei minėto liudytojo parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje ir atitinka kitus surinktus įrodymus. Vien tik tai, kad V. V. ir J. V. sieja giminystės ryšys, nereiškia, jog jų parodymais byloje negali būti remiamasi. Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusioji V. V. ir jos tėvas J. V. turėtų tikslą apkalbėti ir pakenkti J. M.. Atkreiptinas dėmesys, kad iš į sulaikymo patalpas uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo matyti, kad J. M. apžiūros metu buvo rasta ir iš jo paimta 94,34 Eur suma, tačiau, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, vien tik tai, kad pas J. M. nebuvo rasta visa, nukentėjusiosios nurodoma, iš jos piniginės pavogta pinigų sumą, nesudaro pagrindo netikėti jos duotais parodymais, kadangi, kaip jau minėta, ji viso proceso metu nuosekliai teigė, kad iš jos piniginės buvo pavogta būtent 150 Eur. Šios teismo išvados nekeičia ir tai, kad aplink V. V. namus nėra jokių parduotuvių ar kavinių, kuriose J. M. būtų galėjęs išleisti dalį pinigų. Nagrinėjamu atveju neatmestina tikimybė, kad pagrobtus pinigus apeliantas imdamas iš piniginės galėjo tiesiog pamesti, kadangi jam buvo nustatytas sunkus, net 3,33 promilės, girtumo laipsnis, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo įtakos tiek jo reakcijai, tiek judesių koordinacijai. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nustatytas sumos skirtumas – 55,66 Eur, nėra toks didelis, jog būtų pagrindo manyti, kad nukentėjusioji siekia pasipelnyti, todėl meluoja.

10. BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki 6 metų. Pirmosios instancijos teismas už šios nusikalstamos veikos padarymą J. M. skyrė 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą nuosprendį bei byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja, kad apylinkės teismas J. M. teisingai parinko ir paskyrė bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą. Pripažinti ją aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra pagrindo. Pažeidimų bendrinant šią bausmę su kitomis skundžiamu nuosprendžiu J. M. paskirtomis bausmėmis bei į galutinės bausmės laiką įskaitant laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nustatyta nebuvo.

11. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo J. M. apeliacinį skundą atmesti.