- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-29
- Bylos Nr.
- e2YT-2122-750/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00774-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zimantienė
- Pareiškėjas
- N. K.
- Suinteresuotas asmuo
- N. P.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui N. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas N. K. prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po Z. K. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė ir faktiškai valdo iki šiol vaikaitis N. K.. Nurodo, kad pareiškėją nuo kūdikystės užaugino jo tėvo A. K. mama Z. K. ir tėvas P. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Visi kartu gyveno sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) o nuo 2014-02-04 (duomenys neskelbtini) keičiant adresus, šis adresas buvo pakeistas į adresą: (duomenys neskelbtini), kurią Z. K. iš Lietuvos Respublikos įsigijo 2006 m. Kadangi pareiškėjas su šeima gyveno močiutei priklausančioje sodyboje, ja rūpinosi, todėl ji šią sodybą pareiškėjui ir jo sutuoktinei E. K. perleido nuosavybėn pagal 2009-12-16 sudarytą Šilutės rajono 1-ajame notaro biure Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. Močiutė Z. K. mirė (duomenys neskelbtini), gyvendama kartu su pareiškėju ir jo šeima. Kadangi pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį pareiškėjui ir jo sutuoktinei buvo perleista nuosavybėn tik močiutės nekilnojamasis turtas, todėl po jos mirties liko visas jos kilnojamasis turtas, t. y. baldai, namų apyvokos daiktai, žemės ūkio padargai, kuriuos pareiškėjas kaip sodybos bendrasavininkas ir Z. K. vaikaitis (antros eilės įpėdinis pagal įstatymą) priėmė ir juos valdo iki šiol kaip savo.
Suinteresuotu asmeniu įtraukta N. P. yra Z. K. dukra.
Nors pareiškėjas faktiškai priėmė savo močiutės Z. K. palikimą ir jį valdo iki šiol kaip savo, tačiau per įstatyme nustatytą laiką po jos mirties nesikreipė į notarą dėl jos palikimo priėmimo, kadangi minėtoje sodyboje buvę du ūkiniai pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), priklausę močiutei, nebuvo įregistruoti Viešajame registre. Pareiškėjas ėmėsi priemonių padaryti šių pastatų kadastrinių matavimų bylas ir šiuo metu jų įteisinimui yra užvesta civilinė byla Nr. e2YT-1447-1069/2020. Kadangi šie ūkiniai pastatai priklausė Z. K., todėl pastarojoje civilinėje byloje reikia įrodyti, kad pareiškėjas turi teisę kaip Z. K. turto paveldėtojas reikšti reikalavimus dėl jai priklausiusio, bet neįregistruoto minėto nekilnojamojo turto, kurį jis taip pat valdo kaip savo, ir, kad teismo sprendimo priėmimas toje byloje sukels jam teisines pasekmes.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo N. P. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad su pareiškimu sutinka visiškai, nes visi pareiškime nurodyti faktai yra teisingi ir prašo jį patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjo N. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra A. K. ir N. P. K.. A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra P. K. ir Z. K.- N..
Pareiškėjo N. K. senelis P. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo močiutė Z. K. mirė (duomenys neskelbtini).
Z. K. deklaruota gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) buvo adresu: (duomenys neskelbtini) N. K. deklaruota gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) buvo adresu: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) seniūnė D. D. 2020-05-11 pažymoje Nr. V3-79 nurodė, kad N. K. ir jo sutuoktinė E. K. savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini). Nuo 2014-02-04 (duomenys neskelbtini) buvo keičiami adresai. Minėtų piliečių adresų registre buvo pakeistas adresas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu ir yra deklaruota jų gyvenamoji vieta.
Iš VĮ Registrų centro testamentų registro išrašo matyti, kad po Z. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), testamentų registre nėra įregistruoto pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo fakto.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjo N. K. senelis P. K. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjo tėvas A. K. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjo močiutė Z. K. mirė (duomenys neskelbtini).
Nustatyta, kad pareiškėjas N. K. po savo močiutės Z. K. mirties rūpinosi turtu: prižiūrėjo jį, naudojosi juo, rūpinosi likusiais namų apyvokos daiktais, gyvena sodyboje iki šiol. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad N. K. po savo močiutės Z. K. mirties priėmė palikimą bei rūpinosi juo.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po Z. K. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė ir faktiškai valdo iki šiol vaikaitis N. K. (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinių teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikimo priėmimo tikslu, kad po Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė ir faktiškai valdo iki šiol vaikaitis N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.