Kauno apygardos teismo sprendimas

2017-05-02 · Civilinė byla Nr. e2-1068-230/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-05-02Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-04-10Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-02
Bylos Nr.
e2-1068-230/2017
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00913-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Ieškovas
UAB „Avona“
Atsakovas
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Consena“, uždarajai akcinei bendrovei „Minduvos statyba“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1068-230/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00913-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.18.3.; 3.2.6.13.; 3.4.3.11. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 2 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė,sekretoriaujant Vilijai Noreikienei,dalyvaujant ieškovės UAB „Avona“ įgaliotam atstovui Č. Z. ir advokatei L. S.,atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės administracijos atstovui advokatui M. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Avona“ ieškinį atsakovei Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Consena“, uždarajai akcinei bendrovei „Minduvos statyba“ dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė UAB „Avona“ ieškinyje teismo prašo priteisti iš atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 87 619,04 Eur skolą, 7,23 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad šalys 2012 m. rugpjūčio 2 d. sudarė statybos darbų rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą parengti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pritaikymo slaugos namams darbo projektą, atlikti ir perduoti darbus kaip numatyta sutartyje bei ištaisyti defektus, parengti kadastrinių matavimų bylą, energetinį sertifikavimą ir visus dokumentus, reikalingus statybos užbaigimo akto pasirašymui, įrengti informacinį bei nuolatinį aiškinamąjį stendus, o atsakovė įsipareigojo sudaryti ieškovei būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje nustatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutarties kainą. 2012 m. rugpjūčio 27 d. sutartis buvo pradėta vykdyti ir turėjo būti įvykdyta per 12 mėn. nuo darbų pradžios, tačiau dėl objektyvių priežasčių šiuo terminu negalėjo būti įvykdyta, todėl 2013 m. rugpjūčio 27 d. šalys pasirašė susitarimą dėl sutarties įvykdymo termino pratęsimo, kuriuo sutarties darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2013 m. spalio 25 d. Projektas turėjo būti įgyvendinamas ir pastato statybos darbai atliekami vadovaujantis pastato techniniu projektu, kurį parengė UAB „Consena“. Pastato statybos darbų eigoje paaiškėjo, kad techninis projektas turi klaidų – jame neįvertinti kai kurie statybos darbai ir medžiagos, būtini techninio projekto sprendinių įgyvendinimui. Apie techninio projekto klaidas ieškovė informavo UAB „Consena“. Kadangi pastato darbo projektą rengė ta pati UAB „Consena“, kuri rengė ir pastato techninį projektą, UAB „Consena“ kai kuriuos techninio projekto trūkumus ištaisė pastato darbo projekte. Be to, atliekant darbus pastate taip pat paaiškėjo, kad siekiant užtikrinti pastato kokybę ir atitikimą teisės aktų keliamiems reikalavimams, būtina atlikti kitus papildomus techniniame projekte nenumatytus darbus. Taigi ieškovei siekiant tinkamai įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, įgyvendinti techninio projekto sprendinius, užtikrinti pastato kokybę ir atitikimą teisės aktų reikalavimams bei išvengti atliktų darbų sugadinimo, ieškovė turėjo atlikti papildomus pastato statybos darbus, kurie nebuvo įvertinti pastato techniniame projekte ir atitinkamai ieškovės pasiūlyme viešajam pirkimui. 2013 m. balandžio 24 d. ieškovė raštu informavo atsakovę apie pastato papildomus statybos darbus, pridėdama šių darbų sąmatas bei prašydama juos patvirtinti. 2013 m. gegužės 16 d. atsakovė pateikė atsakymą, kad ieškovės nurodytų pastato statybos darbų nelaiko papildomais, o šių darbų išlaidas ieškovė turėjo įsivertinti, teikdama pasiūlymą viešajam pirkimui. Kadangi siekiant tinkamai įgyvendinti techninio projekto sprendinius bei užtikrinti pastato kokybę ir atitikimą teisės aktų reikalavimams atlikti papildomus statybos darbus, nenumatytus techniniame projekte, buvo būtina, 2013 m. rugsėjo 23 d., 2013 m. spalio 2 d. bei 2013 m. spalio 30 d. raštais ieškovė dar kartą kreipėsi į atsakovę, prašydama šiuos darbus patvirtinti bei juos apmokėti. Reaguodama į šiuos ieškovės raštus, atsakovė 2013 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į VĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“, kuri administravo projekto finansavimą, prašydama įvertinti papildomų darbų finansavimo projekto lėšomis tinkamumą. 2014 m. sausio 17 d. VĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ pateikė atsakymą, kuriuo dalį ieškovės nurodytų papildomų pastato statybos darbų pripažino papildomais ir būtinais atlikti darbais. 2014 m. kovo 21 d. ieškovė, ginčydama 2014 m. sausio 17 d. rašto dalį, kuria ieškovės nurodyti pastato statybos darbai nebuvo pripažinti papildomais, kreipėsi į VĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ prašydama pakartotinai įvertinti atsakovės 2013 m. lapkričio 7 d. prašymą dėl papildomų rangos darbų finansavimo projekto lėšomis tinkamumo. 2014 m. balandžio 15 d. VĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ pateikė atsakymą, kuriuo leido suprasti, kad pakartotinai atsakovės prašymo nevertins. 2013 m. lapkričio 6 d. bei 2013 m. gruodžio 3 d. raštais ieškovė informavo atsakovę apie visų pastato statybos darbų užbaigimą. Tarp šalių kilus ginčui, baigiamąjį atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą ieškovė pasirašė vienašališkai, o statybos užbaigimo aktas buvo surašytas tik 2014 m. lapkričio 27 d. Iš viso papildomų darbų atlikta 302 531,02 Lt sumai (87 619,04 Eur). Ieškovė pažymi, kad nepaisant to, jog sutarties kaina yra fiksuota ir apima visus sutartyje numatytus darbus, sutartyje aiškiai numatyta galimybė ieškovei reikalauti apmokėjimo už papildomus darbus, jeigu iki sutarties pasirašymo ji šių darbų pagrįstai negalėjo numatyti, o patys darbai yra būtini siekiant tinkamai įvykdyti sutartį. Nagrinėjamu atveju visi papildomi darbai buvo būtini siekiant tinkamai įvykdyti sutartį ir užtikrinti pastato atitikimą teisės aktų reikalavimams, be to, papildomi darbai nebuvo nurodyti techniniame projekte ir paaiškėjo tik faktiškai atliekant pastato statybos darbus, todėl ieškovė jų negalėjo iš anksto numatyti ir įsivertinti. Taigi šiuo atveju tenkinamos visos sutarties 10.4 ir 10.5 p. numatytos sąlygos papildomų darbų kompensavimui. Atsakovė niekada neprieštaravo dėl papildomų darbų atlikimo, neginčijo jų būtinumo, be to, realiai naudojasi jais.

Atsiliepimas

Atsakovė Kėdainių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovės ieškinį prašo atmesti jį kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodo, kad rangovė UAB „Avona“ apie tariamai kilusį reikalingumą atlikti papildomus rangos darbus prieš jų atlikimą visiškai neinformavo atsakovės ir nenurodė, kokia yra atliktinų darbų apimtis ir kokia būtų papildoma už juos mokėtina kaina. Priešingai, ieškovė savo 2013 m. vasario 15 d. rašte atsakovei tik nurodė, kad „darbai nevykdomi pagal grafiką, nes reikėjo atlikti daug papildomų darbų, kurie nebuvo pažymėti techniniame projekte, todėl prašome rasti galimybę už juos apmokėti“. Byloje pateiktame 2013 m. vasario 19 d. objekto vietoje apžiūros protokole pažymėta, kad pateikti dokumentai papildomų darbų atlikimo pagrįstumui nustatyti, tačiau iš pateiktos atsakovei medžiagos nebuvo net įmanoma identifikuoti, kur ir kokie konkrečiai darbai nebuvo įtraukti į techninį projektą. Šį protokolą pasirašė rangovo atstovas, taip pat kiti asmenys, tačiau atsakovės atstovo parašo ant jo nėra. Be to, rangovas kartu su ieškiniu pateiktu 2013 m. balandžio 24 d. raštu „Dėl 2012-08-02 statybos darbų rangos sutarties Nr. VP-555“ kreipėsi į užsakovą informuodamas, kad vykdant sutartį atsirado nenumatytos aplinkybės, dėl kurių neva iškilo objektyvus poreikis atlikti papildomus, techniniame projekte nenumatytus darbus, be kurių neįmanoma tinkamai įvykdyti ir užbaigti sutartį. Su šiuo raštu kartu pateikė objektines sąmatas 2012 m. spalio mėn. kainomis, kas parodo, jog apie jose nurodomus neva atliktinus darbus UAB „Avona“ žinojo kur kas anksčiau, nei pranešė užsakovui, o tai suponuoja išvadą, jog teikiant nurodytą raštą šie darbai jau buvo atlikti be jokio atsakovės informavimo ir sutikimo. Iš šių bei kitų kartu su ieškiniu pateiktų ieškovės raštų, kuriais yra kreipiamasi į atsakovę dėl atliktų darbų apmokėjimo, yra akivaizdu, jog prašomi apmokėti darbai jau buvo atlikti dar iki Kėdainių rajono savivaldybės administracijos informavimo apie tariamą jų būtinumą. Toks ieškovės savivaliavimas atliekant papildomus darbus yra įvykdytas jos pačios rizika ir už jį apmokėti atsakovė neturi jokios pareigos. Netgi ir tuo atveju, jeigu ieškovė būtų kreipusis į atsakovę dėl papildomų darbų atlikimo iki juos pradedant, Kėdainių rajono savivaldybės administracija nebuvo ir nėra davusi jokio sutikimo jų atlikimui bei nebuvo ir nėra patvirtinusi ir su UAB „Avona“ sulygusi minėtų darbų atlikimo kainos. Priešingai, iš kartu su ieškiniu pateiktų atsakovės raštų ieškovei matyti, jog Kėdainių rajono savivaldybės administracija su neva būtinais atlikti papildomais darbais nesutiko. Sutarties 10.5 p. nurodo atsakovės teisę įsigyti papildomų darbų, bet ne pareigą. Būtent šia teise Kėdainių rajono savivaldybės administracija, nesutikdama su papildomų darbų atlikimu, ir pasinaudojo, tad nėra jokio pagrindo teigti, jog jai yra kilusi pareiga atlyginti rangovui už jo savavališkai ir be atsakovės sutikimo atliktus darbus. VPĮ straipsniai taip pat nenumato jokio įpareigojimo inicijuoti papildomų darbų pirkimą. Nagrinėjamu atveju nebuvo kilęs joks papildomų darbų atlikimo būtinumas. Tai pagrindžia pačios ieškovės byloje pateiktas Centrinės projektų valdymo agentūros 2014 m. sausio 17 d. raštas „Dėl projekto Nr. VP3-2.4-SADM-03-V-01-008 papildomų rangos darbų“, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog didžioji dalis rangovo nurodomų papildomų darbų, kuriuos pastarasis įvardija kaip „būtinus“, yra tik techninio projekto sprendinių detalizavimas, o tuo pačiu ir sutarties dalykas, juos rangovas galėjo ir privalėjo numatyti, o pateikti sprendiniai yra darbo projekto brėžiniai, detalizuojantys techninį projektą. Be to, agentūra pažymėjo, kad dalis atliktų darbų yra nepagrįstų pakeitimų (stogo konstrukcijų) pasekmė, tokie keitimai negali būti priskirtini tokiems, kurie atsirado dėl aplinkybių, kurių sutarties šalys negalėjo numatyti ir galėtų būti priskirti tokiems, kurie būtini sutarties užbaigimui. Nurodytame rašte, be kita ko, pažymima, jog rūsio patalpų remonto darbų niekaip negalima priskirti tokiems, kurių sutarties šalys negalėjo numatyti iki sutarties pasirašymo, kadangi apie šių defektų buvimą aiškiai nurodyta statinio techninės būklės tyrimo akte. Netgi ir tuo atveju, jeigu ieškovės atlikti papildomi darbai ir nebuvo numatyti techniniame projekte bei atsakovė negalėjo jų numatyti iki sutarties pasirašymo dienos, šie darbai privalėjo iš anksto būti suderinti su atsakove ir pastaroji turėjo duoti aiškų sutikimą konkrečių darbų atlikimui už atitinkamai nustatytą kainą. Šių sąlygų neišpildžius, jokie papildomi darbai atsakovės negalėjo būti atlikti, o juos pastarajai savavališkai atlikus, ieškovė neturi teisės reikalauti už juos atlyginti.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė advokatė L. S. prašo ieškinį patenkinti ir paaiškino, kad vykusio konkurso sudėtine dalimi buvo techninis projektas, o pagal rangos sutartį ieškovė turėjo parengti darbo projektą ir atlikti darbus. Darbo projekto rengimo metu paaiškėjo techninio projekto klaidos dėl stogo konstrukcijos ir nenumatyti darbai, kurie nurodyti ieškinyje. Apie būtinybę atlikti papildomus darbus buvo informuotas statybos techninis prižiūrėtojas, užsakovas, kurio žodinis sutikimas buvo gautas, tačiau vėliau, siekiant įforminti susitarimą, jis pradėjo vengti tai padaryti ir atsisakė apmokėti už šiuos darbus. Kreipusis į Centrinę projektų valdymo agentūrą, ji atsakė, kad dalis darbų yra papildomi darbai. Papildomų darbų vertė nustatyta remiantis sutarties 10.5 punktu. Mano, kad rangos sutarties 10.4 ir 10.5 punktai pagrindžia ieškinio reikalavimą, kadangi pagal šiuose punktuose nustatytas sąlygas turėjo būti įformintas susitarimas dėl papildomų darbų. Atsakovė neneigė atliktų darbų, jų kiekio, taip pat neteigia, kad jie nebuvo būtini ir kad jų nebuvo galima numatyti. Nors sutartyje nustatyta fiksuota kaina, tačiau būtent nurodyti sutarties punktai numato ieškovės teisę į atlyginimą už papildomus darbus. Nesutinka, kad techninio projekto klaidos turėtų tekti tik rangovui, nes ne viską galimą numatyti, už tai turėtų būti atsakinga ir perkančioji organizacija, nes ji gali tuo naudotis specialiai, o už pirkimo dokumentų tinkamą parengimą būtent ji yra atsakinga. Tai patvirtina ir kasacinio teismo praktika. Mano, kad šiuo atveju CK normos netaikytinos, nes tai numato rangos sutarties sąlygos. Viešųjų pirkimų įstatymas taip pat numato papildomų darbų įsigijimą, neskelbiant konkurso. Nors papildomų darbų įsigijimas nėra privalomas, tačiau negali būti nepagrįsto praturtėjimo. Kadangi užsakovas darbus priėmė, tai tuo pačiu priėmė ir papildomus darbus. Kad papildomi darbai buvo būtini ir nenumatyti, patvirtino ekspertas J. R. ir liudytojai.

Ieškovės atstovas generalinis direktorius Č. Z. prašo ieškinį patenkinti ir paaiškino, kad rekonstruojamas pastatas buvo vaikų darželis, jis buvo nenaudojamas, vamzdynai sušalę, stogas prakiuręs, vanduo buvo užtvindęs rūsį, dėl ko į jį nebuvo galima įlipti, todėl tik išleidus vandenį ėmė aiškėti trūkumai. Sienos lyg ir buvo geros, tačiau pradėjus skusti dažus, viskas atšoko, grindų nelygumas paaiškėjo išardžius pertvaras. Užsakovas liepė viską daryti, žadėjo sumokėti, todėl darbai buvo atliekami ir viskas padaryta gerai, be to, užsakovas atsakė už techninio projekto parengimą, tačiau ir projektuotojai šiuo atveju visko negalėjo numatyti. Kadangi darbus padarė, tai turi gauti ir atlyginimą. Buvo atvažiavęs ir meras, ir administracijos direktorius ir su viskuo sutiko, prašė nestabdyti darbų. Statybos vadovas ir techninis prižiūrėtojas apžiūrėdavo ir nustatydavo, ką reikės papildomai atlikti. Pripažino, kad fiksuota kaina buvo sumokėta, tačiau praktikoje būna įvairiai ir sutartys yra keičiamos. Kai gavo užsakovo nepritarimą papildomiems darbams, darbai jau buvo atlikti. Papildomų darbų kaina nustatyta pagal konkursinius įkainius, nes analogiški darbai buvo pasiūlyme. Objektą prieš darbų pirkimą apžiūrėjo, tačiau negalėjo pilnai įvertinti dėl užlieto rūsio.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas M. M. Š. prašo ieškinį atmesti, kadangi ieškovė faktiškai siekia atlygio už darbus, kurie buvo numatyti, ir už juos buvo nustatyta fiksuota kaina. Pagal sutartį ieškovė turėjo suprasti, kas turėjo įeiti į kainą. Mano, kad ieškovės nurodyti papildomi darbai nėra papildomi darbai, nes visi darbai buvo numatyti pasiūlyme ir ieškovė prisiėmė tam tikrą riziką. Teikdama pasiūlymą ieškovė matė statinio būklę ir turėjo suprasti, kad gali būti darbų, kurie nebuvo numatyti. Siekiamas rezultatas – tai techninio projekto objektas, o techninio projekto duomenys – orientaciniai, todėl darbai galėjo atsirasti tik dėl techninio projekto rezultato pasiekimo. Kadangi darbo projektą rengė ieškovė, todėl būtent ji gali priimti jai naudingus sprendinius. Stogo konstrukcijų pakeitimo rezultate stogas tas pats, kaip techniniame projekte. Įrodymų, kad ieškovei darbai kainavo daugiau, byloje nėra pateikta, o paskaičiavimo būdu tik siekiama pasididinti kainą, tačiau kainos svarstymo net nebuvo, vadinasi, nebuvo vykdoma ir šių darbų pirkimo procedūra. Jei ir būtų papildomi darbai, tai būtų reikalingas užsakovės sutikimas, tačiau atsakovė su tuo nesutiko nei raštu, nei žodžiu, vadinasi, ieškovė darbus atliko savo rizika. Be to, sutikimas turėjo būti gautas iki darbų atlikimo, o papildomi darbai nėra priimti, nes priimtas objektas, bet ne papildomi darbai.

Ieškinys atmestinas. Byloje nustatyta, kad atsakovė Kėdainių rajono savivaldybės administracija 2012 m. birželio 4 d. paskelbė informaciją apie viešąjį supaprastintą pirkimą projekto „Vaikų darželio pastato pritaikymas slaugos namams“ rangos darbams ir viešinimo paslaugoms įsigyti, buvo numatyti pastato, esančio (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto ir atnaujinimo darbai, pasiūlymų vertinimo kriterijus numatytas mažiausios kainos kriterijus (ieškinio priedas Nr. 1, 2). Šalys 2012 m. rugpjūčio 2 d., ieškovei laimėjus konkursą, pasirašė statybos rangos sutartį Nr. VP-555 (ieškinio priedas Nr. 5), pagal kurią ieškovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą parengti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pritaikymo slaugos namams darbo projektą, atlikti ir perduoti darbus, kaip numatyta sutartyje, bei ištaisyti defektus, parengti kadastrinių matavimų bylą, energetinį sertifikavimą ir visus dokumentus, reikalingus statybos užbaigimo akto pasirašymui, įrengti informacinį bei nuolatinį aiškinamąjį stendus, o atsakovė įsipareigojo sudaryti ieškovei būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje nustatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutarties kainą (sutarties 2.1 punktas). Tą pačią dieną buvo pasirašytas ir statybvietės priėmimo–perdavimo aktas (ieškinio priedas Nr. 6). Pagal sutarties 6.1. punktą sutartis turėjo būti įvykdyta per 12 mėn. nuo darbų pradžios, t. y. iki 2013 m. rugpjūčio 27 d. tačiau sutarties nustatytu terminu neįvykdžius šalys 2013 m. rugpjūčio 27 d. pasirašė susitarimą dėl sutarties termino pratęsimo, kuriuo sutarties darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2013 m. spalio 25 d. (ieškinio priedas Nr. 8). Sutarties 9.1. punkte buvo numatyta, kad sutarties kaina yra 3 611 798,43 Lt, o 9.2. punkte – kad sutartyje nustatoma fiksuota kaina, kurią užsakovas įsipareigoja sumokėti rangovui už visus pagal sutartį atliktus darbus. Ieškovė neginčija, kad yra gavusi už atliktus darbus visą fiksuotą sutarties kainą, tačiau taip pat mano turinti teisę į papildomą atlyginimą už jos atliktus papildomus darbus, kuriuos reikėjo atlikti dėl nustatytos techninio projekto klaidos ir papildomų darbų būtinumo, tai grindžia sutarties 10.4. ir 10.5. punkto nuostatomis. Atsakovė nesutinka su ieškinio reikalavimais ir teigia, kad ieškovė turi teisę tik į fiksuotą sutarties kainą, be to, atsakovė nėra išreiškusi sutikimo dėl papildomų darbų atlikimo ir jų įsigijimo.

Sutarties 10.1. punkte šalys susitarė, kad darbų pakeitimai, būtini darbams užbaigti, gali būti atliekami tik dėl iki sutarties pasirašymo nenumatytų, nuo sutarties šalių nepriklausančių aplinkybių ir gali apimti: 1) bet kurios techniniame projekte numatytos darbų dalies montavimo ar įrengimo vietos ar padėties keitimą; 2) bet kurio atskiro darbo atsisakymą arba darbo apimties sumažinimą. Sutarties 10.3. punkte buvo nustatyta, kad jeigu rangovas darbų vykdymo metu sužino apie techninio projekto klaidą arba techninį trūkumą dokumento, kuriuo vadovaujantis rangovas privalo vykdyti darbus, tai rangovas apie tai privalo nedelsdamas pranešti užsakovui; užsakovas, gavęs tokį rangovo pranešimą, privalo pateikti trūkstamą informaciją, tinkamus paaiškinimus bei (jeigu reikia) įforminti pakeitimą. Rangos sutarties 10.4. punkte šalys susitarė, kad jeigu rangovas, vykdydamas darbus, susiduria su sąlygomis statybvietėje, kurių jis iki sutarties pasirašymo pagrįstai negalėjo numatyti, tai rangovas apie tai privalo nedelsdamas - ne vėliau kaip per 5 dienas - pranešti užsakovui, detaliai nurodydamas aplinkybes; jeigu rangovas, dėl šiame punkte minimų priežasčių, uždelsia baigti darbus laiku ir (arba) turi papildomų išlaidų, tai rangovas turi teisę reikalauti darbų atlikimo termino pratęsimo ir tokių papildomų išlaidų apmokėjimo, o sutarties 10.5. punkte buvo numatyta papildomų darbų įsigijimo tvarka. Šiame punkte buvo nustatyta, kad užsakovas, esant būtinybei, gali pagal sutartį įsigyti papildomų darbų; papildomi darbai - sutartyje nenumatyti, tačiau tiesiogiai su sutartyje numatytais darbais susiję ir būtini sutarčiai įvykdyti (užbaigti), darbai; papildomų darbų būtinumas turi būti pagrįstas dokumentais ir raštu suderintas su užsakovu, motyvuotą siūlymą dėl papildomų darbų būtinybės ir jį pagrindžiančius dokumentus užsakovui raštu pateikia rangovas; užsakovas, išnagrinėjęs pateiktus papildomų darbų būtinybę pagrindžiančius dokumentus, įformina papildomus darbus Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikoje nustatyta tvarka; papildomų darbų kaina bus nustatoma: konkretaus papildomo darbo kaina apskaičiuojama įvertinus pagrįstas tiesiogines (darbo užmokesčio ir su juo susijusius mokesčius, statybos produktų ir įrengimų, mechanizmų sąnaudos) bei netiesiogines (pridėtinių išlaidų ir pelno) išlaidas, kurios negali būti didesnės už bendrą vidutinę rinkos kainą pagal rekomendacijų, kurios yra įregistruotos Statybos produkcijos sertifikavimo centre (SPSC), normatyvų duomenis (įvertinus visas išlaidas - tiesiogines ir netiesiogines), tačiau statybos produktų ir įrengimų kaina ne didesnė nei tiekėjo patiriamos išlaidos joms įsigyti, o pridėtinių išlaidų ir pelno dydis ne didesni nei 5 % tiesioginių išlaidų; susitarimas dėl papildomų darbų laikoma sudėtine Sutarties dalimi.

Iš 2013-02-19 pasitarimo gamybinio protokolo Nr. 2 (ieškinio priedas Nr. 14) matyti, kad dalyvaujant rangovės, užsakovės atstovams, techniniam prižiūrėtojui J. M., projektuotojo UAB „Consena“ atstovui D. S. buvo svarstomi papildomų darbų atsiradimo ir jų patvirtinimo klausimai, jame nurodyti nenumatyti darbai. Tačiau šis protokolas nepasirašytas nei užsakovės atstovės I. S., nei patvirtintas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus. Ieškovė 2013 m. balandžio 24 raštu atsakovei (ieškinio priedas Nr. 15) informavo apie užsakovės poreikį įsigyti papildomus darbus ir pateikė papildomų darbų sąmatas bei prašė kuo greičiau jas suderinti ir informuoti apie tai rangovę, kad būtų pasirašytas susitarimas dėl papildomų darbų. Kėdainių rajono savivaldybės administracija 2013 m. gegužės 16 d. raštu (ieškinio priedas Nr. 17) atsisakė tai pripažinti papildomais darbais, kadangi jie buvo numatyti techniniame projekte, ir rangovė visus darbus turėjo įvertinti teikdama pasiūlymą, t. y. sutikimo atlikti papildomus darbus užsakovė nedavė ir pateiktų sąmatų nepasirašė. Dėl atsiradusių naujų darbų (papildomų rūsio betoninių grindų išardymo) buvo surašytas dar vienas 2013 m. rugsėjo 3 d. gamybinio pasitarimo protokolas Nr. 3 (ieškinio priedas Nr. 19), dalyvaujant rangovės atstovams, užsakovės atstovei I. S., techniniam prižiūrėtojui J. M., projektuotojo UAB „Consena“ atstovui D. S., tačiau ir šis protokolas taip pat nėra nei pasirašytas, nei patvirtintas užsakovės atstovų. Dėl papildomų darbų įsigijimo ieškovė kreipėsi į atsakovę ir 2013 m. rugsėjo 23 d. (ieškinio priedas Nr. 20), 2013 m. spalio 2 d. (ieškinio priedas Nr. 21), 2013 m. spalio 30 d. (ieškinio priedas Nr. 22) raštais, beje, šiame rašte atsakovės prašė esant galimybei finansuoti naujai atsiradusius darbus. 2013 m. lapkričio 6 d. ir 2013 m. gruodžio 3 d. ieškovė informavo atsakovę apie darbų užbaigimą (ieškinio priedas Nr. 26, 27), o 2014 m. sausio 20 d. pranešė atsakovei apie ieškovės vienašališkai pasirašytą baigiamųjų atliktų darbų perdavimą, kadangi atsakovė, gavusi 2013 m. gruodžio 20 d. baigiamąjį atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą (ieškinio priedas Nr. 29), jo nepasirašė. VĮ Registrų centro duomenų banko išrašas (ieškinio priedas Nr. 3) patvirtina, kad nurodyto pastato rekonstrukcija atlikta 2013 m., 2014-11-27 surašytas statybos užbaigimo aktas (ieškinio priedas Nr. 30).

Kadangi ginčo statybos rangos sutartyje buvo nustatyta fiksuota sutarties kaina, todėl teisė į papildomų darbų atlikimą, jų įsigijimą ir apmokėjimą aiškintina šių dviejų sutarties sąlygų aspektu. Statybos rangos sutarties šalių teisių ir pareigų, rangovui nustačius papildomų darbų, nenumatytų normatyviniuose statybos dokumentuose poreikį, įgyvendinimo ypatumus lemia griežti statybos rangos darbų kainos keitimo ribojimai, įtvirtinti statybos rangos santykių teisiniu reglamentavimu. Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas, aiškindamas rangos sutartimi sutartų darbų kainą reglamentuojančias teisės normas, yra pažymėjęs, kad galimybė šią kainą keisti yra išimtinio pobūdžio. Tuo atveju, kai statybos rangos sutartyje kaina apibrėžta konkrečia suma, o ne įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ar nurodant apytikrę sąmatą, įstatyme nenustatyta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006). Šalys, sudarančios statybos rangos sutartį, kurioje nustatyta konkreti kaina, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Tačiau kitaip yra tais atvejais, kai darbų atlikimo metu paaiškėja, kad būtina atlikti papildomus, statybos rangos sutarčių atveju normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatytus arba dėl įstatymu leistinų sutarties dokumentų pakeitimų priklausančius atlikti darbus. Galimybė išimtiniais atvejais keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą nustatyta bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis), o statybos rangos sutarties atveju – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje, CK 6.685 straipsnio 1, 2 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-415/2015). Todėl šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti buvus tokias išimtines aplinkybes.

Vadovaujantis CK 6.644 straipsnio 2 dalimi, bendrosios rangą reglamentuojančios nuostatos statybos rangai taikomos, jeigu ko kita nenustatyta statybos rangą reglamentuojančiose normose. Ieškovė, reikšdama ieškinį, išimtinių aplinkybių, nurodytų CK 6.653 straipsnio 6 dalyje, 6.684 straipsnio 4 dalyje, CK 6.685 straipsnio 1, 2 dalyse, neįrodinėjo, reikalavimus grindė nurodytomis rangos sutarties 10.4. ir 10.5. punktų nuostatomis, kaip atsakovės būtinybę įsigyti papildomus darbus, o ieškovei – gauti papildomą atlygį. Todėl šalims pačioms laisva valia susitarus dėl papildomų darbų atlikimo ir jų įsigijimo, pirmenybė suteiktina sutarties nuostatoms. Pirmumas sutarties sąlygoms kitų sutarties dokumentų atžvilgiu numatytas ir šalių pasirašytos rangos sutarties 3.2.1. punkte.

Nurodytose sutarties nuostatose neabejotinai yra įtvirtinta rangovės (ieškovės) teisė į papildomų darbų, atliktų esant sutartyje nustatytoms sąlygoms, apmokėjimą, tačiau tai yra susiję ir su kitos šalies – užsakovės (atsakovės) teise įsigyti papildomus darbus, o šalių susitarimo dėl papildomų darbų sudarymo tvarka numatyta rangos sutarties 10.5. punkte labai aiškiai įtvirtinta, kad papildomų darbų būtinumas turi būti pagrįstas dokumentais ir raštu suderintas su užsakovu ir toks susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo laikomas sudėtine sutarties dalimi. Tokiu būdu spręstina, kad šalių susitarimas dėl papildomų darbų turėjo būti sudarytas raštu, t. y. rangos sutarties šalims pasirašius tokį susitarimą, tačiau toks susitarimas nebuvo pasirašytas, o ieškovė tik pranešė atsakovei apie būtinybę atlikti papildomus darbus, bet jos pritarimo, sutikimo šiems darbams atlikti negavo. Atvirkščiai, atsakovė 2013 m. gegužės 16 d. raštu ieškovės nurodytų darbų nepripažino papildomais darbais, juos laikė patenkančiais į sutarties dalyką ir fiksuotą sutarties kainą ir sąmatų nepasirašė ir jų nesuderino, to nepadarė ir vėliau, todėl susitarimas dėl papildomų darbų raštu nebuvo sudarytas ir negali sukelti pasekmių tokio susitarimo nesudariusios šalies atžvilgiu. Nors ieškovės atstovas direktorius Č. Z. teigė, kad atsakovės sutikimas atlikti papildomus darbus ir už juos sumokėti buvo gautas, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikė (CPK 178 straipsnis), t. y. neįrodė susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo, jų įsigijimo ir apmokėjimo sudarymo nei raštu, nei žodžiu.

Tokia nurodyto šalių susitarimo dėl papildomų darbų esmė atitinka ir įstatyme įtvirtintus reikalavimus. CK 6.653 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui; jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus; jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.653 straipsnio 4 dalį, pažymėjo, kad joje nustatyta bendro pobūdžio rangos teisinių santykių taisyklė, kuria užsakovas apsaugomas nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytą sutartį sulygtus darbus, nustato papildomų darbų poreikį. Rangovui apie papildomus darbus pranešus užsakovui, šis turi absoliučią sprendimo teisę dėl kainos padidinimo. Reikalavimas laiku pranešti reiškia ne tik rangovo pareigą sudaryti užsakovui sąlygas per protingą terminą apsispręsti dėl sprendimo ar sutikti su kainos padidėjimu, bet ir tai, kad pranešama prieš papildomų darbų atlikimą, o ne juos pradėjus atlikti ar jau atlikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Vakarų laivų gamykla“ v. „Fonnship AS“, bylos Nr. 3K-3-281/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovė tokio sutikimo iki ieškovės nurodomų papildomų darbų atlikimo nebuvo gavusi, todėl juos atlikdama veikė savo rizika ir neįgijo teisės reikalauti už juos sumokėti šalių nesutartą papildomą atlyginimą.

Vadovaujantis sutarčių laisvės principu, atsakovė turėjo teisę spręsti, ar jai sudaryti naują susitarimą, o ieškovė – neturi teisės versti atsakovę sudaryti pageidaujamą susitarimą, o susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo tarp šalių nebuvo sudarytas nei laikantis sutartyje nustatytos tvarkos, nei faktiškai.

Ieškovė savo teisę į atlyginimą už papildomai atliktus darbus, nepaisant to, kad nebuvo pasirašytas šalių susitarimas, grindžia ir tuo, jog atsakovė turėtų būti atsakinga už tai, kad šie darbai atsirado ir dėl pirkimo dokumentų klaidų, t. y. kad techninis projektas turėjo klaidų, kadangi jame neįvertinti kai kurie statybos darbai ir medžiagos, būtini techninio projekto įgyvendinimui. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad kokios nors konkrečios techninio projekto klaidos būtų lėmusios papildomų darbą atlikimą, atvirkščiai, iš 2013 m. vasario 19 d. gamybinio pasitarimo protokolo matyti, kad papildomi darbai atsirado atidengus kolonų tinką, išleidus vandenį rūsyje, išardžius betonines grindis, vykdant griovimo, demontavimo darbus ir pan., ką, beje, patvirtino ir ieškovės direktorius Č. Z.. Be to, atsakovė savo 2013 m. gegužės 16 d. rašte ieškovei buvo argumentuotai atsakiusi, kokie darbai ir kur buvo numatyti ir aprašyti pirkimo dokumentuose, o tai nėra paneigta. Kadangi sutarties dalyku buvo rekonstruojamas pastatas, todėl ieškovė teikdama pasiūlymą turėjo tinkamai jį apžiūrėti tam, kad galėtų įvertinti galimai atsirasiančius papildomus darbus, o jei vėliau ir atsirado nenumatyti, bet būtini darbai, ieškovė dėl jų atlikimo ir apmokėjimo turėjo kreiptis į atsakovę ir gauti jos sutikimą bei tinkamai įforminti susitarimą. Aplinkybę, kad ieškovės nurodomi papildomi darbai atsirado ne dėl pirkimo dokumentų tam tikrų trūkumų, ir šie darbai iš esmės yra tik techninio projekto sprendinių detalizavimas darbo projekte, patvirtina ir byloje pateiktas Centrinės projektų valdymo agentūros 2014 m. sausio 17 d. raštas (ieškinio priedas Nr. 23). Agentūra taip pat nurodė, kad rangovė teikdama savo pasiūlymą galėjo ir turėjo šiuos darbus numatyti. Nors šiame rašte agentūra kartu nurodė, kad kolonų stiprinimo darbai galėtų būti pripažinti papildomais darbais, tačiau atsižvelgus į tai, kad atsakovės sutikimas jų atlikimui ir apmokėjimui nebuvo gautas sutartyje numatyta tvarka, visa šių veiksmų rizika tenka pačiai ieškovei. Ieškovės užsakymu atlikta ir su ieškiniu pateikta eksperto J. R. išvada taip pat nelaikytina pakankamu įrodymu aplinkybei, jog papildomi darbai atsirado dėl techninio projekto klaidų, pagrįsti, o ieškovė nepasinaudojo išaiškinta teise ir suteikta galimybe pareikšti prašymą dėl ekspertizės byloje paskyrimo. Be to, pažymėtina, kad parengus techninį projektą buvo atlikta ir techninio projekto ekspertizė, kuri jokių neatitikimų nenustatė. Byloje apklaustas J. R. taip pat parodė, kad techniniame projekte numatyta stogo konstrukcija yra galima ir be darbo projekte numatytų atramų, o tai reiškia, kad vien šis faktas, kad buvo nuspręsta papildomai išramstyti, nereiškia techninio projekto trūkumų. Tai patvirtina ir liudytojo – projektuotojo D. S. parodymai, kuris papildomai nurodė, kad dėl stogo papildomo išramstymo medžiagų kiekis nepadidėjo, nes kitur buvo sumažintas diametras, tokį sprendimą priimant darbo projekte, kuris tik detalizavo techninio projekto sprendinius. Šis liudytoja taip pat patvirtino, kad perdangos įrengimas, ką J. R. teigė esant techninio projekto trūkumu, rangovei turėjo būti aiškus iš visų techninio projekto dokumentų visumos. Ir techninę priežiūrą vykdęs liudytojas J. M. patvirtino, kad ieškovės nurodytų papildomų darbų negalėjo numatyti nei projektuotojai, nei rangovė, kadangi jie išaiškėjo statybos eigoje atliekant darbus, t. y. ieškovės nurodyti papildomi darbai atsirado ne dėl techninio projekto ar kitų pirkimo dokumentų trūkumų. Šis liudytojas taip pat patvirtino, kad visi darbai atitiko techninio projekto sprendinius, techninio projekto keitimas nebuvo darytas, o tai reiškia, kad visais rangovės atliktais darbais (jų tarpe ir papildomais darbais) buvo įvykdytas statybos rangos sutarties dalykas, t. y. pastatytas objektas, dėl kurio ir buvo sudaryta rangos sutartis. Todėl byloje esant tik šiems nurodytiems įrodymams, nenustatyta, kad ieškovė (rangovė) turėjo papildomų išlaidų ir turėjo atlikti papildomus darbus dėl techninio projekto klaidos ar esminių pirkimo dokumentų trūkumų, už ką turėtų būti atsakinga atsakovė. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė yra patyrusi daugiau, t. y. papildomų išlaidų papildomiems darbams atlikti, papildomas atlygis nustatytas tik paskaičiavimo būdu. Bet kuriuo atveju ieškovei laikant, kad jos nurodyti darbai neįeina į pasirašytos rangos sutarties dalyką ir jos kainą, t. y. yra papildomi darbai, toks susitarimas dėl jų atlikimo, įsigijimo ir apmokėjimo turėjo būti pasiektas abiejų šalių valia, tačiau tai nebuvo padaryta.

Apibendrinant spręstina, kad ieškovė neįrodė savo teisės į papildomų darbų apmokėjimą pagrįstumo, todėl ieškinys netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Motyvuojamoji dalis

CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Iš civilinėje byloje esančio atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės administracijos atstovo advokato M. Š. pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jame esančios bylinėjimosi išlaidų detalizacijos matyti, kad atsakovė už ieškinio teisinę analizę, atsiliepimo į ieškinį parengimą, pasirengimą parengiamajam teismo posėdžiui, atstovavimą kliento interesams dviejuose parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, papildomų įrodymų ir liudytojo asmens duomenų teikimą, prašymo dėl papildomų įrodymų išreikalavimo teisinę analizę, teisines konsultacijas dėl bylos eigos ją atstovavusiam advokatui sumokėjo 2 439,36 Eur.

Pagal Rekomendacijų 8.2 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimo į ieškinį dydis yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šios paslaugos teikimo metu galiojo 2016 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 748 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą negali viršyti 1 870 Eur (748 x 2,5).

Pagal Rekomendacijų 8.19 p. maksimalus užmokesčio už vieną atstovavimo teisme valandą dydis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

2016-10-20 ir 2016-12-02 vykusių parengiamųjų teismo posėdžių metu galiojo 2016 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 771,9 Eur. 2016-10-20 teismo posėdžio trukmė 24 min., 2016-12-02 teismo posėdžio trukmė 46 min. (pagal Rekomendacijų 9 p. apvalinama iki 1 val.), todėl maksimali priteistina suma už atstovavimą 2016-10-20 ir 2016-12-02 teismo posėdžiuose negali viršyti 77,19 Eur (771,9 x 0,1 x 1) sumos.

Pagal Rekomendacijų 8.19 p. maksimalus užmokesčio už vieną teisinių konsultacijų valandą dydis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Teisinių konsultacijų dėl bylos eigos metu galiojo 2016 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 771,9 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma už teisinių konsultacijų valandą negali viršyti 77,19 Eur (771,9 x 0,1). Atsakovės atstovas prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, jog atsakovei buvo suteikta iš viso 10 val. teisinių konsultacijų, todėl maksimali priteistina suma už atsakovės konsultavimą negali viršyti 771,9 Eur (771,9 x 0,1 x 10) sumos.

Įvertinus tai, kad atsakovę atstovavusio advokato suteiktas teisines paslaugas sudarė ne tik atsiliepimo į ieškovės ieškinį parengimas, bet ir ieškovės ieškinio teisinė analizė, rengimasis teismo posėdžiams ir atstovavimas juose, papildomų įrodymų teikimas, atsakovės teisinis konsultavimas, atsakovės ją atstovavusiam advokatui sumokėta bendra 2 439,36 Eur suma, atsižvelgiant į suteiktų paslaugų kiekį, advokato darbo laiko sąnaudas, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, bylos sudėtingumą, laikytina pagrįsta ir protinga, todėl priteistina.

Už atstovavimą 2017-02-02 teismo posėdyje atsakovė ją atstovavusiam advokatui sumokėjo 101,64 Eur. 2017-02-02 vykusio teismo posėdžio metu galiojo 2016 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 793,3 Eur. 2017-02-02 teismo posėdžio trukmė 3 val., todėl maksimali priteistina suma už atstovavimą 2017-02-02 teismo posėdyje negali viršyti 237,99 Eur (793,3 x 0,1 x 3) sumos. Atsakovės prašoma priteisti 101,64 Eur suma už atstovavimą 2017-02-02 teismo posėdyje neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio, laikytina pagrįsta ir protinga, todėl priteistina.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės UAB „Avona“ ieškinys atmestinas visiškai, atsakovei iš ieškovės UAB „Avona“ priteistinos 2 541 Eur (2 439,36 Eur + 101,64 Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidos.

Ieškinį atmetus iš ieškovės valstybei priteistinos ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios yra 8,45 Eur (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi LR CPK 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Avona“ (įmonės kodas 134248765) atsakovei Kėdainių rajono savivaldybės administracijai (įmonės kodas 188768545) 2 541 Eur atstovavimo išlaidas o valstybei – 8,45 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Nijolia Indreikienė