Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant atsakovui A. G., uždarosios akcinės bendrovės „Virbarta“ atstovei advokatei Jolantai Grigaliūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. U. ieškinį atsakovams A. G., uždarajai akcinei bendrovei „Virbarta“ dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teisme 2013-10-01 buvo gautas ieškovo S. U. ieškinys, juo ieškovas prašo pripažinti negaliojančia 2004-10-29 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1AK -17787 ab initio (nuo sutarties sudarymo momento); priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 2004 metais atsakovas, A. G. įkalbėjo ieškovą pirkti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jo plotas 1,6600 ha, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas buvo įsigytas su tikslu pakeisti žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio į kitą paskirtį – rekreaciniams objektams statyti ir eksploatuoti. Pasak atsakovo A. G., norint pakeisti žemės sklypo paskirtį, buvo būtina atlikti detalųjį planą, jo verte galėjo siekti iki 30 000 Lt. Pasak atsakovo, atlikus detalųjį planą ir pakeitus šiuo žemės sklypo tikslinę paskirtį galima tikėtis parduoti žemės sklypą už kainą apie 3 000 Lt. už vieną arą. Atsakovas ieškovą įtikino, kad šį žemės sklypą verta įsigyti. Remiantis preliminariais skaičiavimais, investavęs dar apie 30 000 Lt detaliajam planui, ieškovas tikėjosi parduoti šį žemės sklypą maždaug už 500 000 Lt. Kadangi nuolat gyvena Maskvoje, bei tuo metu pasitikėjo atsakovu A. G., minėto žemės sklypo detalaus plano atlikimą patikėjo atsakovui. Tą pačią dieną, kai sudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir įsigijo žemės sklypą, atsakovui išrašė įgaliojimą – naudotis, valdyti ir disponuoti ieškovui nuosavybės teise priklausančiu sklypu. 2004 m. spalio pradžioje atsakovas A. G. paskambino ieškovui ir pranešė, jog įsigytame sklype neįmanoma atlikti detalaus plano norint pakeisti paskirtį į gyvenamosios teritorijos, kad pasak jo: < „šiame sklype galima bus tik bulves auginti“. Atsakovas teigė, kad būtina šį žemės sklypą parduoti, kad bent savo pinigus susigrąžinti. Atsakovas ir vėl ieškovą įtikino. Gyvendamas Rusijos Federacijoje ieškovas neketino užsiimti žemės ūkiu Lietuvoje, todėl paprašė atsakovą surasti pirkėjus. Po kurio laiko atsakovas pranešė, kad rado pirkėjus, jie sutiko pirkti sklypą už 30 000 Lt. Ieškovas dar kartą paklausė atsakovą, ar jis yra tikras, kad šiame žemės sklype neįmanoma pakeisti paskirties, atsakovas ieškovui atsakė, kad yra tikras ir, kad jei tuo metu neparduos žemės sklypo už 30 000 Lt, vėliau galės kaltinti tik save. Anksčiau išduoto įgaliojimo pagrindais atsakovas, ieškovui nuosavybės teise priklausantį sklypą pardavė atsakovei UAB „Virbarta“, sudarydamas 2004-10-29 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1AK -17787. Pinigus sudaryto sandorio pagrindu ieškovas gavo į savo asmeninę sąskaitą, esančią banke. Iki 2012 m. vasaros nežinojo, kad buvo apgautas savo seno draugo – atsakovo A. G.. 2012 metų vasarą atvykęs į Lietuvą atostogų aplankė savo draugą A. G., kuris gyvena gražiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Vieta, kurioje atsakovas įsirengęs namą, labai priminė žemės sklypą, kurį kadaise įsigijęs, o vėliau atsakovo įkalbėtas pardavė. Rinkdamas informaciją sužinojo, kad namas, kuriame gyvena atsakovas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kitam atsakovui UAB „Virbarta“. Tai yra tai pačiai bendrovei, kuriai įgaliotas A. G. 2004 m. pardavė ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Po kurio laiko sužinojo, kad gretimai esantis žemės sklypas, kurio plotas 1,43 ha, paskirtis – rekreaciniams objektams statyti ir eksploatuoti 2004 m. vasario mėnesį buvo parduotas už 500 000 Lt. Tada atsakovas A. G. prisipažino, kad pasielgė nesąžiningai, nes suteikė ieškovui melagingą informaciją apie galimybes atlikti detalųjį planą, kad neva neįmanoma pakeisti sklypo paskirties. Pasak atsakovo, jis po sklypo pardavimo įsidarbino UAB „Virbarta“ ir dėjo visas pastangas, kad detalus planas būtų parengtas ir patvirtintas. Ieškovas tvirtina, kad ginčijamą 2004-10-29 žemės sklypo prikimo–pardavimo sutartį sudarė dėl apgaulės ir dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi. Ieškovas tikina, kad jo įgaliotas atstovas, atsakovas A. G., sudarydamas ginčijamą sandorį veikė laikantis piktavališko susitarimo su pirkėju, atsakove UAB „Virbarta“. Piktavališką susitarimą patvirtino kelios aplinkybės-jo įgaliotas atstovas po sandorio sudarymo įsidarbina pas pirkėją bei kelerius metus gyvena pirkėjo pastatytame name neatlygintinai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2004-10-12 ieškovas nusipirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jo plotas 1,6600 ha, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas, atstovaujamas atsakovo, ieškovui nuosavybės teise priklausantį sklypą pardavė kitam atsakovui UAB „Virbarta“, sudarydamas 2004-10-29 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.

Ieškovas nurodo, kad atsakovas A. G. 2004 m. įkalbėjo ieškovą pirkti 1,6600 ha ploto žemės sklypą, esantį Klaipėdos r. Karklės k. Ieškovas buvo patikintas, kad yra galimybė pakeisti žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio į rekreacinių objektų statybos, tuo pačiu yra galimybė užsidirbti: investavus apie 30 000 Lt detaliojo plano rengimui, žemės sklypą ateityje būtų buvę galima parduoti už 500 000 Lt. Ieškovas tvirtina, jog 2004 m. spalio pradžioje telefonu iš atsakovo A. G. sužinojęs, jog žemės sklypo paskirties pakeisti nėra galimybių, todėl sutiko su atsakovo A. G. siūlymu parduoti žemės sklypą atsakovui UAB „Virbarta“ už 30 000 Lt. Ieškovo tvirtinimu, tik 2012 m. vasarą jis suprato, kad buvo apgautas, nes atvyko į Lietuvą ir pamatė, kad žemės sklypo paskirtis pakeista, buvusiame jo žemės sklype esančiame name gyvena atsakovas A. G., kuris prisipažino suteikęs ieškovui melagingą informaciją apie žemės sklypo paskirties pakeitimo galimybes.

CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, kurioje, inter alia, nustatyta, kad sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu jis sudarytas dėl apgaulės, nedetalizuojama apgaulės sampratos ir sandorio pripažinimo negaliojančiu šiuo pagrindu sąlygų, tačiau šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais plačiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Vadovaujantis CK 1.91 straipsniu, apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. T. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. v. K. S., bylos Nr. 3K-3-429/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015, kt.)

Teismas pirmiausiai pažymi, jog 2004 m. spalio 29 d. tarp atsakovės UAB „Virbarta“ su ieškovo įgaliotiniu A. G., sudarytas pirkimo–pardavimo sandoris, kuriuo ieškovo S. U. įgaliotinis A. G. pardavė, o atsakovė UAB „Virbarta“ nupirko 1,66 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą Klaipėdos r. Karklės k., nėra išskirtinis ar savo kaina neadekvatus sandoris. Pardavėjo įgaliotinio A. G. ir atsakovės UAB „Virbarta“ sutarta žemės sklypo pirkimo–pardavimo kaina yra 30 000 Lt. Ši kaina atitiko tuometinę perkamo turto rinkos vertę, tą patvirtina sutarties 2 punkto duomenys: pagal pažymą, išduotą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2004-10-25 Nr. 44-488712, žemės sklypo vertė (indeksuota) yra 4 155 Lt, vidutinė žemės sklypo rinkos vertė yra 32 900 Lt. Sutartyje aiškiai nurodoma parduodamo daikto paskirtis: žemės ūkio. Būtent tokios paskirties žemę įsigijo atsakovė UAB „Virbarta“.

Teismas mano, jog ieškovas nepateikė jokių duomenų ar rašytinių įrodymų (išskyrus teiginius ieškinyje) apie tai, kad jis buvo pavedęs atsakovui A. G. pakeisti žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į rekreacinę, ir kad šio pavedimo įvykdymas ar neįvykdymas būtų kaip nors susietas su ginčijamos sutarties sąlygomis (CPK 120, 178 straipsniai). Ginčijamoje sutartyje, kuri patvirtinta notaro, nėra nurodyta jokių sąlygų, kurios būtų susijusios su parduodamos žemės paskirties keitimu, su galimybe paskirtį pakeisti.

Pabrėžtina, kad žemės sklypo įgijimo momentu žemės sklypo paskirties pakeisti nebuvo galima. Nei UAB „Virbarta“, nei A. G. sklypo pirkimo sutarties sudarymo metu neturėjo ir negalėjo turėti jokių patikimų duomenų apie tai, kad žemės sklypo paskirtį pavyks pakeisti ir kad bus leista statyti. Atvirkščiai, tuo metu galioję teisės aktai neleido patenkinti prašymo dėl žemės sklypo paskirties keitimo. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog atsakovė UAB „Virbarta“, įsigijusi ginčo žemės sklypą, 2004-11-02 kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, kur 2004-06-29 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AV-464 buvo sudaryta ir veikė Komisija prašymų išnagrinėjimui ir siūlymų teikimui dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo (toliau – Komisija), atsakovė prašė pateikti išvadą dėl numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros bei išduoti planavimo sąlygas, pasirašyti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį, perduodant detaliojo teritorijų planavimo teises ir pareigas ginčo žemės sklypui, planavimo tikslas – sklypų formavimas anksčiau suformuoto žemės sklypo (1,6600 ha) sąskaita, keičiant tikslinę žemės naudojimo paskirtį, teritorijos tvarkymo ir naudojimo reglamentų nustatymas, numatant gyvenamųjų namų statybą (trylika sklypų) . Atsakovei UAB „Virbarta“ atsakymą (neigiamą išvadą Nr. 337) 2004-12-17 pateikė Komisija. 2004-12-17 Komisijos išvadoje Nr. 337 nurodoma, kad UAB „Virbarta“ prašymas netenkinamas. Atsakyme nurodoma, kad išvados teikimo momentu diskutuojami rengtini būtinos inžinerinės infrastruktūros plėtros planai atskirose savivaldybės teritorijos dalyse, rengiamas savivaldybės teritorijos bendrasis planas, taip pat dar nėra patvirtintas Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas. Tai reiškia, kad šis oficialus dokumentas įrodo, jog ginčijamo sandorio sudarymo momentu ir iš karto po jo žemės sklypo paskirties pakeisti nebuvo galima. 2005-03-21 atsakovė UAB „Virbarta“ vėl kreipėsi į minėtąją Komisiją dėl žemės sklypo paskirties keitimo. Bendrovė pakeitė planavimo tikslą ir nurodė, kad siekiama pagrindinę tikslinę žemės sklypo paskirtį pakeisti iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties: rekreacinis poilsio kompleksas, žemės naudojimo būdo, tvarkymo ir naudojimo reglamentų nustatymas, numatant naujų statinių statybą (13 statinių). 2005-04-14 Komisija atsakovei UAB „Virbarta“ pateikė išvadą Nr. 240, ja informavo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-03-09 nutarimu Nr. 259 yra patvirtinta Pajūrio regioninio parko ir jo zonų buferinės apsaugos zonos ribų planas. Šio nutarimo 3 punktu Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pavesta per mėnesį nuo šio nutarimo įsigaliojimo pateikti planą atitinkamoms savivaldybėms; nurodoma, kad gavusi planą ir įvertinusi jo sprendinius, Komisija pakartotinai nagrinės UAB „Virbarta“ prašymą. Šis dokumentas taip pat patvirtina žemės paskirties keitimo negalimumą: žemės sklypo paskirties pakeitimas pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, t. y. 2004-10-29, buvo net teoriškai neįmanomas, nes tik po daugiau kaip keturių mėnesių, t. y. 2005-03-09, Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą dėl Pajūrio regioninio parko ir jo zonų buferinės apsaugos zonos ribų plano (toliau – Pajūrio zonos ribų plano) patvirtinimo. Tokiu būdu ieškovo ir atsakovo A. G. įrodinėjami ketinimai dėl sklypo paskirties keitimo negalėjo būti įgyvendinti ir priklausė ne nuo šalių valios, bet nuo Lietuvos Respublikos teisinės bazės – tam tikrų teisės aktų priėmimo ar nepriėmimo. 2005-05-26 atsakovė UAB „Virbarta“ pakartotinai gavo neigiamą Komisijos išvadą Nr. 338, joje nurodoma, jog UAB „Virbarta“ prašymo dėl žemės sklypo paskirties Komisija netenkina. Nurodoma, kad patvirtintame Pajūrio zonos ribų plane nenustatyti buferinės zonos užstatymo reglamentai, nepatvirtintas Pajūrio regioninio plano tvarkymo planas; rengiamas Klaipėdos rajono savivaldybės bendrasis planas, į kurį turės būti įtraukti UAB „Virbarta“ aktualūs sprendiniai. Išvadoje nurodoma, kad pagal galiojančias Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 4, 12, 15, 22, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (2004-09-28 įstatymo Nr. IX-2566 red.) 4 straipsnio 2 dalį, atsakovės UAB „Virbarta“ prašomi detalieji planai rengiami, jei toks paskirties keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose; jeigu šie planai neparengti, planavimo organizatoriumi gali būti tik savivaldybės administracijos direktorius arba valstybinės žemės valdytojas. Taigi, pateikta išvada patvirtina, kad praėjus daugiau kaip pusei metų nuo ginčo žemės sklypo įsigijimo nei fizinis asmuo ieškovas S. U., nei privatus juridinis asmuo UAB „Virbarta“ negalėjo pakeisti žemės sklypo paskirties dėl imperatyvių teisės aktų draudimo, o ne dėl šalių valios. Išvadoje Nr. 338 nurodoma, kad Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius yra kreipęsis į Aplinkos apsaugos ministeriją dėl išaiškinimo, ji nurodė, jog prašomu paaiškinti sutarčių sudarymo klausimu nėra teisinio reglamentavimo. Dėl šios priežasties, kaip nurodoma išvadoje Nr. 338, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos meras raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką dėl teisės aktų pakeitimo inicijavimo, o UAB „Virbarta“ prašymas nebuvo tenkinamas. 2005-07-11 Komisija pateikė išvadą Nr. 375, kurioje buvo nurodyta UAB „Virbarta“ atvykti 2005-07-25 dėl sutarties sudarymo. 2005-07-20 atsakovė UAB „Virbarta“ pasirašė Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypo ar sklypų grupės savininkui, valdytojui ar naudotojui sutartį Nr. Ar9-149. 2005-09-20 buvo patvirtintos planavimo sąlygos detaliojo plano dokumentui rengti, buvo pateikti ir gauti visi reikalingi prašymai ir leidimai bei patvirtinimai. Klaipėdos apskrities viršininkas 2005-12-02 įsakymu Nr. 13.6-5426 patikslino atsakovės UAB „Virbarta“ žemės sklypo duomenis; įstatymo nustatyta tvarka ir terminais viešai spaudoje buvo paskelbta apie detaliojo plano svarstymus. 2006-06-08 įstatymu Nr. X-679 priimtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 1, 2, 7, 10, 12, 15, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31, 32, 34, 35, 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuris įsigaliojo 2006-06-13. Šio įstatymo 4 straipsnis, kuriuo pakeistas Teritorijų planavimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 6 dalys, bei 11 straipsnis, kuriuo pakeistos Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas bei 6 dalis. Teisės aktų pakeitimai sudarė sąlygas ir prielaidas atsakovei UAB „Virbarta“ įregistruoti žemės sklypo paskirties pakeitimus viešajame registre. Byloje pateiktas išrašas iš Nekilnojamojo turto registro Centrinės duomenų bazės patvirtina, kad tik 2006-07-19, t. y. praėjus 1 metams 9 mėnesiams po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, pasikeitus teisės aktams, reglamentuojantiems žemės paskirties keitimo sąlygas ir tvarką Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-3727 pakeista paskirtis (įregistruotas daiktas), įrašas NTR galioja nuo 2006-07-20.

Aptartų duomenų analizė aiškiai leidžia konstatuoti, kad ginčijamo sandorio sudarymo momentu pagrindinė ieškinyje nurodoma sandorio ginčijimo sąlyga – galimybė pakeisti žemės paskirtį – neegzistavo (CPK 12, 178, 185, 197 straipsniai). Tai įrodo, jog ginčijamo sandorio sudarymo momentu ir iš karto po jo žemės sklypo paskirties pakeisti nebuvo galima.

Aplinkybė, kad atsakovams praėjus 1 metams 9 mėnesiams po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo visgi pavyko pakeisti ginčo žemės sklypo paskirtį, nereiškia, kad 2004 m. spalio 29 d. tarp atsakovės UAB „Virbarta“ su ieškovo įgaliotiniu A. G., sudarytas pirkimo–pardavimo sandoris yra sudarytas sandoris dėl apgaulės ar atsakovo piktavališko susitarimo su UAB „Virbarta“ (CK 1.91 straipsnis), kadangi šalys negali susitarti dėl to, kas objektyviai neegzistuoja. Atsakovų veiksmai po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo – siekis pakeisti žemės sklypo paskirtį vertintini kaip asmenų verslo planas, neabejotinai susietas su rizika, dėl ne tik nuo jų priklausančių priežasčių sėkmingai įgyvendintas. Pastebėtina, kad atsakovai negalėjo įtakoti Lietuvos Respublikos teisėkūros, taigi, jų planas nepriklausė tik nuo jų pačių iniciatyvos, valios, tačiau buvo įtakojamas įvairių savivaldybės sprendimų ir priimamų įstatymų. Susiklosčius kitokiai įstatymų bazei atsakovų planas galėjo likti neįgyvendintas. Taigi, ieškovas neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindė apgaulę ir šalies atstovo piktavališką susitarimą su antrąja šalimi.

Byloje nėra įrodymų, kurie leistų spręsti, jog atsakovų veikla buvo tyčia nukreipta nesąžiningai įtikinti ieškovą sudaryti sandorį (parduoti sklypą), sąmoningai nuslėpti itin reikšmingą sandoriui informaciją ir kad būtent tai nulėmė ieškovo apsisprendimą bei ginčo sandorio sudarymą (CK 1.91 straipsnis).

Esant aptartam teisiniam reguliavimu bei nustatytoms bylai reikšmingoms aplinkybėms ieškinys nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys netenkintinas, Klaipėdos apygardos teismo 2013-10-29 ir 2013-11-12 nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi ieškinys netenkintinas, išlaidos priteisiamos atsakovei UAB „Virbarta“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad atsakovė iš viso patyrė 1 752,20 EUR (6 050 Lt) teisinės pagalbos išlaidų. Vertinant tai, kad atsakovės atstovė pateikė atsileipimą į ieškinį, pateikė rašytinius paaiškinimus į atsakovo A. G. atsiliepimą, dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė įvairius procesinius dokumentus, pateiktos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytą rekomenduojamą priteisti užmokestį, todėl atsižvelgiant į bylos baigtį atsakovei iš ieškovo priteistina 1 752,20 EUR (6 050 Lt) teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo S. U. ieškinio atsakovams A. G., uždarajai akcinei bendrovei „Virbarta“ dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia netenkinti.

Uždarajai akcinei bendrovei „Virbarta“ iš ieškovo S. U. priteisti 1 752,20 EUR (6 050 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Klaipėdos apygardos teismo 2013-10-29 ir 2013-11-12 nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.