Telšių apylinkės teismo sprendimas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Vilija Valantienė, sekretoriaujant Oritai Griciūtei, dalyvaujant ieškovo Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. V., atsakovei Z. J., jos atstovei advokatei R. V., tretiesiems asmenims B. B., J. J., valstybinės institucijos teikiančios išvadą Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. K., teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei Z. J., tretiesiems asmenims B. B., J. J. dėl vaikų atskyrimo nuo motinos, išlaikymo priteisimo, nuolatinės globos, rūpybos nustatymo, globėjo, rūpintojo paskyrimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir turto administratoriaus paskyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė prašo atskirti V. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuo motinos Z. J.. Nustatyti V. J. ir J. J. nuolatinę globą, rūpybą. Paskirti J. J. ir V. J. globėja, rūpintoja, turto administratore B. B., gim. (duomenys neskelbtini). Nustatyti J. J. ir V. J. globos, rūpybos vietą globėjos, rūpintojos B. B. gyvenamojoje vietoje. Priteisti iš Z. J. jos dukrų V. J. ir J. J. išlaikymui kiekvienai po 130 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atstovė paaiškino, kad Z. J. nepilnamečių dukrų tėvas yra miręs. 2008-05-23 Z. J. buvo susituokusi su A. D., 2009-09-16 sprendimu jų santuoka nutraukta ir Z. J. pasiliko anksčiau turėtą pavardę. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-04-17 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Z. J. šeima dėl socialinių įgūdžių stokos buvo įrašyta į rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsakovei nuo vaikystės nustatytas neįgalumas. Naujosios Akmenės miesto seniūnija 2009-04-28 sprendimu Nr. 8 įvertinusi socialinių paslaugų poreikį, Z. J. šeimai skyrė bendrąsias ir socialinės priežiūros paslaugas. 2009 m. rugpjūčio mėnesį atsakovė kartu su dukra V. išvyko gyventi pas A. V. į (duomenys neskelbtini), Telšių rajone. Po savaitės dukra V. grįžo atgal į Naująją Akmenę. Mergaitė atsisakė gyventi kartu su mama, nes nesutarė su mamos sugyventiniu. J. J. pas močiutę B. B. gyvena nuo gimimo. 2009-08-18 direktoriaus įsakymu Nr. A-568 Z. J. išbraukta iš Akmenės rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus, apskaitos ir medžiaga perduota Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui. Nuo 2009-08-24 Z. J. įrašyta į Telšių rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų apskaitą. Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2009-08-13 Nr. VA3-484 akte pažymima, kad Z. J. įtakos A. V. neturi, padėtį šeimoje valdo sugyventinis, jis savaip supranta vaikų auklėjimą, nereaguoja į aiškinimus, kad smurtas negali būti naudojamas. Skyriaus darbuotojai A. V. charakterizuoja neigiamai. Jų nuomone vaikams būtų sudaryta nesaugi aplinka gyventi jo namuose. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-08-27 įsakymu Nr. A-5 V. J. ir J. J. nustatyta laikinoji globa. V. globėju buvo paskirti Akmenės rajono savivaldybės vaikų globos namai, o J. rūpintoja močiutė B. B.. 2010-02-08 buvo gautas Z. J. prašymas leisti pasiimti auginti dukrą V. J.. Tačiau Z. J. dėl savo sveikatos būklės pati auginti, auklėti ir rūpintis dukromis nepajėgi, jai trūksta socialinių įgūdžių, jos sugyventinis charakterizuojamas neigiamai, jo supratimas apie vaikų auklėjimą fizinėmis bausmėmis socialiniams darbuotojams pasirodė keistas, griežtas, nenuspėjamas. Mergaitėms A. V. namuose būtų nesaugu. Z. J. paaiškino, kad Telšių rajone savivaldybėje stovi eilėje socialiniam būstui gauti ir galėtų atskirai gyventi nuo sutuoktinio. Tačiau 2010-12-21 Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius informavo, kad atsakovė nėra pateikusi prašymo išsinuomoti savivaldybės socialinį būstą. Be to dėl netinkamo A. V. elgesio V. J. nebuvo leidžiama vasaros atostogų metu svečiuotis motinos šeimoje. V. J. sutinka gyventi toliau su močiute, nenori gyventi su mama ir jos sugyventiniu. Ji teigia, kad A. V. ją muša, bara, neduoda valgyti, neleidžia žiūrėti televizoriaus. 2011-01-03 skyrius gavo B. B. prašymą leisti jai globoti vaikaitę V. J. Prašyme nurodė, kad V. elgesys pasikeitęs į gera, pagerėjo jų tarpusavio santykiai, mergaitė jos klauso, todėl ji nori, kad seserys augtų kartu. V. J. taip pat paaiškino, kad nori gyventi pas močiutę. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-01-04 įsakymu A-5 V. J. globėja buvo paskirta B. B. B. B. sutinka ir toliau rūpintis mergaitėmis. Ji yra išsituokusi, kartu su vaikaitėmis gyvena dviejų kambarių su visais patogumais bute. Buitinės gyvenimo sąlygos geros. Ji neįgali, nustatytas 15 procentų darbingumas, tačiau pagal savo sveikatos būklę gali globoti mergaites. Pajamas sudaro neįgalumo pensija. J. J. yra nustatytas lengvas neįgalumas. V. J. sveikatos problemų neturi. Kadangi Z. J. dėl sveikatos būklės, socialinių įgūdžių stokos negali vykdyti savo pareigų, V. ir J. nėra sudarytos saugios gyvenimo sąlygos A. V. ir Z. J. šeimoje, todėl jas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3.179 str. reikalinga atskirti nuo mamos, tikslinga nustatyti nuolatinę globą, rūpybą, paskirti globėją, rūpintoją, turto administratorių, nustatyti gyvenamąją vietą su globėja, rūpintoja.

Atsakovė Z. J. paaiškino, kad supranta, kad ieškinys pareikštas dėl vaikų atskyrimo. Ji norėtų ir galėtų pati vaikus auginti ir jais pasirūpinti. Ji vaikų niekada nemušė. Jos sugyventinis yra griežtas. J. nuo pirmos dienos, kai apsigyveno pas močiutę pas ją nebenori gyventi. Nurodė, kad abi dukros nenori kartu su ja gyventi. Ji gauna 540 Lt neįgalumo pašalpą. Kitokių pajamų neturi, tik sugyventinis padeda pragyventi. Jis net nėra jos sugyventinis, tik priėmė ją gyventi, padeda jai, o ji jam padeda, kaip darbininkė. Mano, kad jai mažai beliktų lėšų, jeigu teismas priteis išlaikymą kiek yra prašoma. Sutinka mokėti po 130 Lt kiekvienam vaikui.

Tretysis asmuo B. B. paaiškino, kad sutinka vaikais rūpintis, kad mergaitės pas ją gyventų. Mergaitės yra jos sūnaus dukros. J. pas ją gyvena jau seniai. V. kurį laiką gyveno su mama. Anksčiau ji buvo labai judri, su ja negalėjo sutarti, todėl prašė, kad ją į globos namus patalpintų. Ten pabuvusi ji pasikeitė, geriau elgiasi todėl sutiko ja rūpintis, kad abi mergaitės gyventų kartu. Sąlygos mergaitėms yra geros, ji jomis rūpinasi, maistą pagamina. Kiek gali tiek padeda paruošti pamokas. Mergaitės jai taip pat padeda. J. nueina į parduotuvę ir pas gydytoją ją palydi. Prašė kad man leistų jas abi globoti, nori, kad seserys kartu gyventų. Sutinka, kad mergaičių gyvenamoji vieta būtų nustatyta, kartu su ja. Jos pajamos yra apie 1000 Lt. Globa yra 300 Lt ir invalidumas 700 Lt. Kitų pajamų neturi. Vaistams apie 100 Lt išleidžia. Kartais į metus kartą, kartas du kartus tenka atsigulti į ligoninę. Tada atvažiuoja jos sesuo pabūti su mergaitėmis, ar dukterėčia ateina, mergaitės vienos niekada nebūna paliktos.

Tretysis asmuo J. J. sutiko, kad būtų atskirta nuo mamos. Pas močiutę gyvena seniai. Santykiai su močiute labai geri. Ji padeda, pataria. Su mama nenori gyventi dėl jos sugyventinio, nes nesutaria su juo. Sesuo sakė, kad jis ją mušė su kažkokiu botagu. Jeigu būtų mama viena gal ir eitų su ja gyventi, bet dabar nenori. Su močiute geriau. Gali močiutė ir ja ir seserimi pasirūpinti. Dabar sesuo gerai sutaria su močiute. Mokslas sekasi gerai. Nori su močiute gyventi.

Liudytojas A. V. paaiškino, kad jis susipažino su Z. J. ir pasiūlė jai pas jį gyventi. Ji nėra jo sugyventinė, gyvena pas jį apie 4,5 metų. Jis turi namą dviejų galų, davė jai kambarį. Ji padeda dirbti, nes jis ūkiškai gyvena. Ji šieną pamindo, karvę pamelžia ir valgyti išverda, už tai jai užmokesčio nemoka. Z. J. rūpinasi mergaitėmis, labai nori auginti dukras bet yra močiutė, kuri viską jaukia. V. gyveno pas juos, buvo nupirkęs jai dviratuką. Bet močiutė atsiuntė kitą dukrą ir prikalbino ją išvažiuoti. Jis niekada neskriaudė mergaitės.

V. J. paaiškino, kad jau ilgai gyvena pas močiutę, klauso jos, nori su močiute gyventi. Nenori su mama gyventi, tas dėdė, kuris gyvena kartu su mama, ją skriaudė. Jis ją mušė kietu pančiu, turėjo visą dieną būti atsiklaupusi ant akmenų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ištyrus rašytinius įrodymus nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimusios J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gimusios V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) motina yra Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 55,70). R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2004-01-09, ką patvirtina 2004-01-12 išduotas mirties liudijimas, įrašo Nr. 1 (b.l. 66). J. J. nuo 2009-10-08 iki 2012-05-05 nustatytas lengvas neįgalumo lygis (b.l. 58). 2008-05-23 Z. J. ištekėjo už A. D., jų santuoka įregistruota 2008-05-23 Akmenės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 51 (b.l. 13). 2009-11-02 santuoką nutraukė, apie tai patvirtina įrašas, įrašo Nr. 59 (b.l. 12). Pateikti duomenys patvirtina, kad Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-04-17 įsakymu Nr. A-250 Z. J. šeima dėl socialinių įgūdžių stokos buvo įrašyta į rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l. 37). 2009-04-29 priimtas sprendimas dėl socialinių paslaugų šeimai skyrimo (b.l. 35,36). Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-08-27 įsakymu Nr. A-590 V. J. ir J. J. nustatyta laikinoji globa. V. globėju buvo paskirti Akmenės rajono savivaldybės vaikų globos namai, o J. rūpintoja močiutė B. B. (b.l. 61). 2009-08-18 Įsakymu Nr. A-568 išbraukta iš apskaitos, nes išvyko gyventi į Telšių rajoną (b.l. 33). 2009-08-05 rašte Z. J. nurodė, kad ji išvyksta gyventi pas A. V. su dukra V. J., o jos dukra J. J. liks atostogauti pas močiutę B. B. iki 2009-09-01. (b.l. 34). 2010-01-13 Telšių rajono savivaldybės administracijos Tryškių seniūnijos pažymoje nurodoma, kad Z. J. nuo 2010-01-13 įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ir gyvena Telšių rajono savivaldybėje. (b.l. 28).

2010-02-05 Z. J. kreipėsi su prašymu leisti pasiimti auginti dukrą V. J.. (b.l. 27). Byloje pateikti duomenys, kad po savaitės dukra V. grįžo atgal į Naująją Akmenę, nes nesutarė su naujuoju mamos sugyventiniu. J. J. taip pat pabuvo keletą dienų ir grįžo atgal pas močiutę B. B., pas kurią ir gyveno nuo gimimo. Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2009-08-13 pateiktame šeimos aplankymo akte Nr. VA3-484 pažymima, kad A. V. pasiruošęs auklėti atsakovės dukras pagal savo supratimą, mergaičių auklėjimui jis nebijotų paimti ir rykštės, vyras nekreipia dėmesio į paaiškinimus, kad vaikus auklėti naudojant fizinį smurtą negalima. Z. J. įtakos A. V. neturi, padėtį šeimoje valdo sugyventinis (b.l. 30). Telšių rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2009-08-14 rašte Nr. VA2-899 nurodoma, kad A. V. charakterizuojamas neigiamai, konfliktiškas, linkęs bendrauti su žymiai už jį jaunesnėmis moterimis, merginomis. Skyriaus darbuotojų nuomone, J. ir V. būtų netinkama, nesaugi aplinka gyventi A. V. namuose (b.l. 29). Telšių rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštuose nurodoma, kad Z. J. šeimoje nuolat lankosi skyriaus darbuotojai. Z. J. myli savo dukras, tačiau dėl jos pačios sveikatos būklės dėl socialinių įgūdžių stokos ji negali pasirūpinti dukromis. Jos elgesį įtakoja A. V. nuo kurio ji yra priklausoma, yra jam nuolanki, o jis yra keisto būdo, agresyviai nusiteikęs, elgesys neprognozuojamas, atvykusius specialistus jis vadina įvairiais nepadoriais žodžiais ir kt., mergaitėms jo aplinkoje augti nesaugu. (b.l. 16-21, 23,24,25,29).

2000-07-01, 2011-01-03 buvo gautas B. B. prašymas ją paskirti V. J. globėja (b.l. 40,42). 2011-01-04 Akmenės rajono savivaldybės administracijos įsakymu Nr. A-5 V. J. gobėja paskirta B. B. (b.l. 41). 2010-03-05 vyko Visuomeniniais pagrindais veikiančios Akmenės rajono vaikų globos be šeimų įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą klausimams spręsti komisijos posėdis, kuriami dalyvavo Z. J., kuri pareiškė norą susigrąžinti atgal į šeimą tik dukrą V., nes J. yra pripratusi gyventi pas močiutę ir norinti likti su ja nuolat. Atsakovė paaiškino, kad Telšių rajone savivaldybėje stovi eilėje socialiniam būstui gauti. Gavusi būstą galėtų su dukra gyventi atskirai nuo sugyventinio. 2010-12-21 Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius informavo, kad atsakovė nėra pateikusi prašymo išsinuomoti savivaldybės socialinį būstą (b.l. 11).

Bylos duomenimis atsakovei nuo vaikystės nustatytas neįgalumas, ką patvirtina darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini), išduota (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, kad jai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis neterminuotai (b.l. 14). Baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-440/2011 išnagrinėtoje 2011-02-25 nukentėjusiosios įstatyminei atstovei Z. J. buvo atlikta ekspertizė. 2010-11-04 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr.86 TPK-202/2010 nurodoma, kad Z. J. nuo vaikystės yra nustatytas protinis atsilikimas, ji nelankiusi mokyklos, beraštė. Dėl protinio atsilikimo pripažinta neįgalia, jos darbingumas dėl vidutinio protinio atsilikimo įvertintas 35%. Jai konstatuotas vidutinis protinis atsilikimas-(ekspertizės akto duomenys neskelbtini). Nors iš byloje esančių duomenų yra pagrindo spręsti, kad atsakovė turi sveikatos problemų, tačiau duomenų, kad būtų spręsta dėl Z. J. veiksnumo nėra (CK 2.10 str.). Todėl ji turi teisę dalyvauti bylos nagrinėjime, turi teises numatytas CPK 42 str. bei teisę naudotis kitomis įstatymo suteikiamomis teisėmis.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tokiu būdu Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 1dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). 2. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. 3. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku.

Ieškovo atstovė ieškinio reikalavimą grindžia tuo, kad motina dėl savo sveikatos problemų, socialių įgūdžių stokos negali pasirūpinti vaikais. Teisme išklausius ieškovo atstovės, atsakovės, trečiųjų asmenų parodymus, ištyrus rašytinius įrodymus, yra pagrindo vertinti, kad atsakovė gyvena pas sugyventinį A. V.. Jos bei paties A. V. paaiškinimais Z. J. dirba jo ūkyje įvairius darbus, jai padeda materialiai A. V.. Be to ji gauna neįgalumo pašalpą. Bylos duomenimis atsakovės dukra J. J. nuo gimimo gyvena su močiute, yra prie jos pripratusi ir su mama nebenori gyventi. Dukra V. J. paaiškino, kad ji gyveno kurį laiką pas mamą ir jo sugyventinį, tačiau mamos sugyventinis ją skriaudė, baugino, todėl ji nenori su mama gyventi. Nori gyventi pas močiutę. Byloje pateiktuose dokumentuose atsakovė Z. J. apibūdinama, kaip turinti sveikatos problemų, neturinti socialinių įgūdžių ir šiuo metu esanti priklausoma nuo sugyventinio A. V.. Telšių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje 2011-04-28 nurodė, kad Z. J. dėl savo sveikatos būklės nėra pajėgi užtikrinti savo dukterims saugių gyvenimo sąlygų. Z. J. myli savo dukras, moteris yra nuolanki, švelni, tačiau dėl sveikatos problemų, dėl socialinių įgūdžių stokos pati nesugebėtų pasirūpinti nepilnametėmis. Iniciatyvos auklėti vaikus imtųsi A. V., kuris paaiškino, vaikų auklėjimui ketinąs naudoti fizines bausmes. Jis norėtų auklėti mergaites pagal savo supratimą, tačiau jis yra neprognozuojamo elgesio, todėl mergaitėms gyventi A. V. namuose būtų nesaugu. Kadangi Z. J. dėl sveikatos būklės, socialinių įgūdžių stokos negali vykdyti savo, kaip motinos pareigų, negali sudaryti savo dukroms saugių gyvenimo sąlygų savo šeimoje, tikslinga atskirti V. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuo mamos Z. J.. Mergaitėms nustatyti nuolatinę globą, rūpybą, iš Z. J. priteisti išlaikymą vaikams, paskirti vaikų globėją, rūpintoją ir turto administratorę (b.l. 78). Telšių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė papildomai nurodė, kad Z. J. negalėjo paaiškinti kodėl mergaitės išvažiavo. Matėsi, kad Z. J. turi sveikatos problemų. Visą laiką į pokalbį kišosi A. V., jis labai pyko ant mergaičių, sakė, kad jos neišauklėtos, vadino jas negražiai. Z. J. neturi savo nuomonės. A. V. visą laiką sakė, kad jie yra kaip sugyventiniai. Bet dabar jau jis sako, kad Z. J. ne sugyventinė, tik nuomininkė. Ji daug dirba ir padeda ūkyje A. V.. Nors sodyboje yra visur švara, tvarka, nors buitis ir kukli, tačiau sąlygų mergaitėms ten gyventi, nėra, toje šeimoje gyventi nesaugu. Koks specialistas vėliau benuvykdavo pas Z. J., A. V. visus apšaukdavo, visokiais žodžiais išvadindavo, net šunis paleisdavo. Jis liepdavo vaikus jam atiduoti, sakydavo, kad bent išauklės. Z. J. yra serganti moteris, vartoja vaistus.

Iš šalių paaiškinimų, nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovė Z. J. dėl savo sveikatos būklės, socialinių įgūdžių stokos nėra pajėgi pati pasirūpinti nepilnamečiais vaikais. Nurodė suprantanti savo pareigą teikti vaikams išlaikymą, be to suprantanti, kad vaikai nenori pas ją gyventi. Yra pagrindo manyti, kad atsakovė supranta susiklosčiusią situaciją, kad vaikai nenori pas ją gyventi iš dalies dėl A. V. elgesio, tačiau šios situacijos ji nekeičia, institucijos atstovams nurodė, kad nenori gyventi atskirai nuo A. V. nes jis jai padeda. Jos sveikatos būklė, teismo vertinimu, laikytina svarbia priežastimi, dėl ko atsakovė negali susirasti nuolatinio darbo, negali pati pasirūpinti vaikais. Teismui yra pagrindo manyti, kad atsakovė nevengia rūpintis vaikais, juos auginti, prižiūrėti, rūpintis jų sveikata, buitimi. Tačiau to negali įgyvendinti dėl nurodytų faktinių aplinkybių, trūkstamų socialinių įgūdžių. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kurie bylotų apie atsakovės kaltę. Teismas atsižvelgė ir įvertino tai, kad atsakovei nustatytas neįgalumas. Atsižvelgė į duomenis dėl atsakovės socialinių įgūdžių, duomenis nustatytus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte. Įvertinus visumą aplinkybių, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes dėl kurių šiuo metu nepilnametės dukros negali gyventi su motina, išimtinai į nepilnamečių vaikų interesus, siekiant, kad vaikai gyventų saugioje, emociškai stabilioje aplinkoje, atsakovė atskirtina nuo nepilnamečių vaikų.

Bylos duomenimis B. B. gyvena (duomenys neskelbtini) (b.l. 53). Iš Nekilnojamojo turto registro, registro Nr. 97/33828 matyti, kad butas adresu (duomenys neskelbtini) įregistruotas nuosavybės teise (b.l. 56,57). 2011-03-29 Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte nurodoma, kad gyvenimo sąlygos geros, V. ir J. skirtas atskiras kambarys, sąlygos vaikų pamokų ruošai, laisvalaikiui sudarytos geros (b.l. 39). Duomenų, kad B. B. būtų bausta administracine tvarka nėra (b.l. 60). V. J. ir J. J. nurodė, kad nori gyventi su močiute (b.l. 45-48, 63). Akmenės rajono savivaldybės administracijos Naujosios Akmenės miesto seniūnijos pažymoje nurodoma, kad gyvena dviejų kambarių bute, butas tvarkingas, yra išsituokusi, su kaimynais sugyvena, bendraujanti (b.l. 64). B. B. nustatytas 15 procentų darbingumas nuo 2007-12-28 iki 2014-03-18 (b.l. 68). Kad išsituokusi patvirtina 2002-10-01 ištuokos liudijimas, įrašo Nr. 35 (b.l. 69). B. B. gauna 753,86 Lt neįgalumo pensiją (b.l. 48). 2011-01-03 medicininiame pažymėjime nurodoma, kad gali dėl sveikatos būklės globoti kitus asmenis (b.l. 43).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK ) 3.256 straipsniu nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos (rūpybos) institucijai. LR CK 3.257 straipsnyje numatyta, kad vaikui nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma, kai vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų. Vadovaujantis LR CK 3.251 straipsniu globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos metų, rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems keturiolikos metų.

Vadovaujantis LR CK 3.252 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3.256 straipsniu, kadangi nepilnametės mergaitės gyvena pas globėją, rūpintoją, kuri ir toliau sutinka jas globoti ir rūpintis, J. J. ir V. J. nustatytina nuolatinė globa, rūpyba, o jų globėja, rūpintoja paskirtina B. B.. Vadovaujantis LR CK 3.257 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3.265 straipsnio 1 dalies 1 punktu mergaičių globos, rūpybos bei jų gyvenamoji vieta nustatoma globėjos, rūpintojos gyvenamojoje vietoje.

LR CK 3.271 straipsnyje numatyta, kad vaiko globėjas, rūpintojas privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką; spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

Vadovaujantis LR CK 3.275 straipsniu globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas, vaiko interesais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.236 straipsniu, 4.240 straipsniu B. B. skirtina J. J. ir V. J. turto administratore.

LR CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškovo atstovas prašo priteisti iš atsakovės nepilnamečių dukrų išlaikymui periodinėmis išmokomis po 130 Lt kas mėnesį iki vaikų pilnametystės nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pagal LR CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Bylos duomenimis atsakovė gyvena pas A. V., kuris turi ūkį. Atsakovė padeda dirbti ūkio darbuose, A. V. padeda jai materialiai. Ji gauna 540 Lt šalpos pensiją. Atsakovės pajamos nedidelės, tačiau tai neatleidžia jos nuo pareigos išlaikyti vaikų. Atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti suma minimali, į vaikų amžių, jų poreikius, prašoma priteisti suma nors ir minimaliai, bet tenkins nepilnamečių dukrų poreikius, o kartu pernelyg neapsunkins ir motinos turtinės padėties. Todėl įvertinus visumą aplinkybių priteistinas išlaikymas po 130 Lt kas mėnesį iki dukrų pilnametystės, pradedant išieškojimą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau LR CPK ) 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 5 punktu, ieškovas Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-09-02 sprendimu Nr. SP-3137-(7.1202) Z. J. skirta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 101).

Vadovaujantis LR CPK 80 straipsniu, 88 straipsniu teismo turėtos išlaidos atsižvelgiant į LR CPK 96 straipsnio 4 dalies nuostatas, į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CK 3.179 straipsniu, 3.183 straipsniu, 3.184 straipsniu, 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.195 straipsniu, 3.196 straipsniu, 3.249 straipsniu, 3.252 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3.256 straipsniu, 3.265 straipsnio 1dalies 1 punktu, 3.274 straipsniu, 4.236 straipsniu, 4.240 straipsniu, LR CPK 259 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 405-407 straipsniais, 96 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Atskirti V. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nuo motinos Z. J., gim. 1970-08-04, a.k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti V. J., gim. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

Nustatyti J. J., gim. (duomenys neskelbtini) nuolatinę rūpybą.

Paskirti B. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) J. J. rūpintoja ir V. J. globėja.

Paskirti B. B. J. J. ir V. J. turto administratore.

Nustatyti J. J. rūpybos ir V. J. globos vietą globėjos, rūpintojos B. B. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš Z. J., a.k. (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečių dukrų V. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kiekvienai po 130 Lt ( šimtą trisdešimt litų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiams vaikams skirtą išlaikymą globėja, rūpintoja privalo naudoti tik vaikų interesams.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Sprendimo nuorašus išsiųsti šalims, atstovei, tretiesiems asmenims, valstybinei institucijai.