Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nustatytas neįgalumas, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnį, 153 straipsnį, 153 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. D. 2008 m. gruodžio mėnesio viduryje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytą dieną, vakare, Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini), siekdamas patenkinti savo lytinę aistrą, nenusimovęs apatinių kelnaičių, trynė savo lytinį organą į mažametės V. J. gim. (duomenys neskelbtini) koją taip atlikdamas tvirkinamuosius veiksmus.

Be to, jis 2009 m. sausio mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytą dieną, vakare, Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini), siekdamas patenkinti savo lytinę aistrą, apnuoginęs savo lytinį organą jį trynė į mažametės V. J. gim. (duomenys neskelbtini) kojas taip atlikdamas tvirkinamuosius veiksmus,

Be to, jis 2009-04-09, vakare, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini), siekdamas patenkinti savo lytinę aistrą, nenusimovęs apatinių kelnaičių, trynė savo lytinį organą į mažametės V. J. gim. (duomenys neskelbtini) koją taip atlikdamas tvirkinamuosius veiksmus.

Naujosios Akmenės miesto seniūnijos pažymoje nurodoma, kad Z. D. gyvena su A. D. ir dukromis J. J., gim. 1994-05-06 ir V. J., gim. 2000-07-01 (b.l. 59).

2009-11-10 Akmenės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymoje nurodoma, kad 2009-08-27 įsakymu Nr. A-590 nuo 2009-08-25 V. J., gim. 2000-07-01 yra nustatyta laikinoji globa ir globėju paskirti Akmenės rajono savivaldybės vaikų globos namai (b.l. 36).

2009-09-16 Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu santuoka tarp Z. D. ir A. D. nutraukta paliekant D. J. pavardę. (b.l. 46,47).

Akmenės rajono savivaldybės Akmenės gimnazijos 2010-05-10 rašte nurodoma, kad mergaitei būdingos elgesio ir mokymosi problemos. Menka mokymosi motyvacija, neatidi, išsiblaškiusi. Dažnai kalba grubokai, negražiai, prasivardžiuoja. Geba būti draugiška, nuoširdi, patinka piešti (b.l. 171).

2010-05-25-06-23 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-97 nurodoma, kad V. J. ekspertizės metu akcentuoja, jog ji vieną kartą patyrusi įtariamojo veiksmus jos atžvilgiu, o duodama parodymus teigia, jog tai buvo nevienkartiniai veiksmai. Tokį tiriamosios elgesį galimai sąlygoja menka motyvacija pasakoti apie įvykius bei menkai susiformavusi ilgalaikė atmintis. Ekspertizės metu atlikus psichologinį ištyrimą, nustatyta, jog tiriamosios protinio išsivystymo lygis bei pažintinės veiklos ypatumai atitinka statistinį amžiaus vidurkį. Šiuo metu tiriamosios žinios apie lytinius santykius paviršutiniškos, nepakankamos; ji šiuo metu nežino, kas yra seksualinė prievarta ar tvirkinamieji veiksmai ir nesupranta tokio elgesio esmės, reikšmės, jo pasekmių, pavojingumo, žalos, tuo labiau, negalėjo turėti šių žinių iki byloje nagrinėjamų aplinkybių. V. J. jos atžvilgiu galimai nusikalstamos veikos metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, 2009-04-21 jai konstatuotas normalus intelekto lygis. V. J., atsižvelgiant į jos turimas žinias, įvykio metu negalėjo suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės, tačiau atsižvelgiant į jai būdingas individualias psichologines ypatybes ir būseną (baimė), ji mėgino priešintis su ja atliekamiems veiksmams, tačiau atsižvelgiant į situacines aplinkybes, ji negalėjo tiems veiksmams adekvačiai priešintis. V. J., atsižvelgiant į jai būdingus individualius psichologinius ypatumus, galėjo teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. V. J. dalyvauti teismo posėdyje, jos apklausti nerekomenduojama dėl galimai veikiančių veiksnių (galimai menka motyvacija pasakoti apie įvykius, menkai susiformavusi ilgalaikė atmintis), tuo labiau, jog pirmieji duodami parodymai būna tiksliausi, išsamiausi. V. J. nenustatyti tokie individualūs psichologiniai ypatumai (tame tarpe, padidintas polinkis fantazuoti, padidintas polinkis į įtaigumą), kurie trukdytų jai teisingai suvokti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes, jas įsiminti,vėliau atgaminti bei duoti apie tai parodymus. Iš bylos medžiagos yra žinoma, jog V. J. kreipėsi pagalbos į savo mamą, liudytoją Z. J., tačiau adekvačios pagalbos nesulaukusi (mama nepatikėjo dukros pasakojimu), daugiau pagalbos į mamą nesikreipė. Remiantis subjektyviais duomenimis, įtariamasis vartojo fizinį smurtą V. J. atžvilgiu. Sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas, nes nėra objektyvių medicininių duomenų apie V. J. psichikos būseną ir jos dinamiką. V. J. protinio išsivystymo lygis bei pažintinės veiklos ypatumai atitinka statistinį amžiaus vidurkį (b.l. 177-181).

2010-11-04 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr.86 (duomenys neskelbtini)2010 nurodoma, kad Z. J. nesugeba valingai išlaikyti dėmesį, suvokti erdvės santykių (daiktų dydžio, atstumo, krypties), laiko reiškinių trukmės, greičio nuoseklumo, labai menkai sugeba trumpam įsiminti mažą kiekį informacijos, sugeba tik labai ribotai atpažinti tai, kas patenka į kasdieninio gyvenimo kontekstą mąstymo operacijos visiškai nesusiformavusios, nesugeba nuosekliai ir kritiškai mąstyti. Tiriamosios poreikiai ir interesai labai primityvūs, savimonė labai menka, savęs vertinti adekvačiai nesugeba. Nuo vaikystės yra protiškai atsilikusi, nelankiusi mokyklos, beraštė. Dėl protinio atsilikimo pripažinta neįgalia, jos darbingumas dėl vidutinio protinio atsilikimo įvertintas 35%. Kadangi protinis atsilikimas dinamikoje yra stabilus psichikos funkcijų defektas, tai vertinant dabartinę tiriamosios psichikos būseną galima tvirtinti, kad psichikos sveikatos būsenos tiriamoji galėjo įsiminti faktines byloje nagrinėjamos veikos aplinkybes, įsiminti jas ir duoti apie tai parodymus. Z. J. konstatuojamas vidutinis protinis atsilikimas, dėl psichikos sveikatos būklės ji galėjo įsiminti faktines bylai reikšmingas aplinkybes ir duoti apie jas parodymus, dėl vidutinio protinio atsilikimo ji gali suprasti jos dukros atžvilgiu galimai atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdį, bet negali suprasti tokių veiksmų reikšmės, t. y, tokiais veiksmais sukeliamų psichologinių, socialinių ir moralinių pasekmių. Z. J. konstatuojamas vidutinis protinis atsilikimas, dėl psichikos sveikatos būklės ji galėjo įsiminti faktines bylai reikšmingas aplinkybes ir duoti apie jas parodymus. Z. J. dėl psichikos sveikatos būklės gali būti apklausiama teisme, tačiau jos parodymus reikia vertinti kritiškai, atsižvelgiant į objektyvią bylos medžiagą. (b.l. 187-189).

2011-01-04 Akmenės rajono savivaldybės administratoriaus įsakymu Nr. A-5 V. J. globėja paskirta B. B., gyv. V. K. (duomenys neskelbtini) Naujoji Akmenė. Mergaitės gyvenamoji vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyrė ir įvertino kaltinamojo paaiškinimus. A. D. neneigė kaltės, paaiškino aplinkybes. Sakydavo Z. J., kad eina parūkyti į balkoną. Atsisėsdavo ant lovos, šalia mergaitės atsiguldavo, nebūdavo nusirengęs, su sportinėmis kelnėmis būdavo. Vieną kartą kai lietėsi prie jos buvo su kelnaitėmis. Apsikabindavo jos koją su savo kojomis ir lytiniu organu liesdavo koją. Tris kartus taip prie jos lietėsi. Nurodė, kad nežino kas jam užeidavo, neišsitraukdavo lytinio organo prie mergaitės. Neglostydavo jos nei veido, nei kūno. Nuogas nėra vaikščiojęs prieš mergaitę. Nežino kodėl taip darė, negali paaiškinti. Gailisi labai, kad taip įvyko. Nukentėjusioji V. J. paaiškino, kad buvo daugiau kartų, 5, 6 kartai. Kaltinamasis šias aplinkybes neigia. V. J. paaiškino, kad kai jai A. D. darė apie koją, suprato, kad dėdė kažką negerai daro, jis ją išgąsdino, ji bijojo. Apatinių kelnaičių nebuvo nusimovęs, jis jai brūžindavo per šlaunis, virš kelių, dėdė per kelnaites darydavo. V. J. motina Z. J. paaiškino, kad vieną kartą atsikėlusi ir atidariusi duris pamatė, kad vyras per dukters koją braukė su ranka, sėdėjo ant lovos, buvo su kelnaitėmis. Dukra buvo sakiusi, kad jai kojas glostydavo, sakė su ranka braukė. Ji nepatikėjo kol pati nepamatė. Dukra sakiusi, kad taip buvo tris kartus.

Teismas vertindamas kaltinamojo paaiškinimus, nukentėjusiosios, jos motinos paaiškinimus atsižvelgė ir į 2010-05-25-06-23 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-97 nurodytas aplinkybes dėl V. J. gebėjimo suprasti kas vyksta, gebėjimo paaiškinti aplinkybes. (b.l. 177-181). Taip pat į 2010-11-04 Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus, Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr.86 (duomenys neskelbtini)2010 nurodytas aplinkybes dėl Z. J. gebėjimo suvokti įvykio aplinkybes, jas įsiminti, papasakoti. (b.l. 187-189). Teismas ištyrė ir įvertino įvykio vietos apžiūros metu nustatytas aplinkybes (b.l. 6-10). Z. J. (D.) parodymų patikrinimo vietoje nurodytas aplinkybes (b.l. 16-21), kaltinamojo A. D. parodymų patikrinimo vietoje nurodytas aplinkybes (b.l. 91,96). Teismas atsižvelgė į 200911-12 Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86 (duomenys neskelbtini) nurodytus duomenis dėl A. D. psichinės būklės (b.1.76-78). Atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino, jo parodymus dėl faktinių bylos aplinkybių patvirtina nukentėjusioji V. J., Z. D.. Teismui ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į ekspertizės aktuose dėl V. J. ir Z. J. nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į išvadą dėl A. D. yra pagrindo išvadai, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Jo kaltė įrodyta byloje ištirtais įrodymais. Veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnį, 153 straipsnį, 153 straipsnį. (įstatymo redakcija galiojusi iki 2010-07-02 įstatymo Nr. XI-989 priėmimo).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimus.

Skirdamas kaltinamajam A. D. bausmę teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į kaltinamojo padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad jis padarė nusikaltimus, kurie priskiriami prie nesunkių (įstatymo redakcija galiojusi iki 2010-07-02 įstatymo Nr. XI-989 priėmimo). Nusikaltimų padarymo aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimus. Atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis A. D. neteistas, administracine tvarka nebaustas (b.l. 54-56). Nurodoma, kad psichoneurologinio kabineto įskaitoje nėra (b.l. 61). 2009-11-12 Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86 (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. D. nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu yra lengvas protinis atsilikimas (b.1.76-78). Kaltinamasis nedirba, jam nustatytas neįgalumas, 558,52 Lt pensija. Teismas, įvertinęs konkrečias nusikaltimų padarymo aplinkybes, atsižvelgęs į aukščiau išvardytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, Yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis padarys išvadas ir daugiau nusikalstamų veikų nedarys.

Nukentėjusiosios V. J. interesais Akmenės rajono prokuroras pareiškė prašymą priteisti iš kaltinamojo 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (b.l.110,111).

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje neturtinės žalos sąvoką, yra nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Taikant civilinę atsakomybę laikomasi principo, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu atliko tvirkinamuosius veiksmus, sukeldamas mažametei nukentėjusiajai baimę. Mergaitė paaiškino, kad suprato, kad dėdė kažką negerai daro, jis ją išgąsdino, ji bijojo. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu atlikdamas konkrečius veiksmus naudojo smurtą. Mergaitė paaiškino, kad A. D. ją yra mušęs, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad tai susiję su kitomis aplinkybėmis. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad nukentėjusiajai neturtinė žala buvo padaryta. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais. Atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinius nusikaltimus, į nusikaltimų sunkumą, nusikaltimų aplinkybes, kaltinamojo konkrečius veiksmus. Teismas atsižvelgė į kaltinamojo materialinę padėtį, duomenų apie jo turtą nėra, kaltinamasis nedirba, jo pajamas sudaro neįgalumo pensija 558,52 Lt, yra neįgalus, jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas. Teismas atsižvelgė į nukentėjusiosios amžių, į jos amžiui būdingus fizinės ir psichinės raidos ypatumus, socialinę brandą, reakciją į prieš ją padarytus nusikaltimus. Į galimą įtaką protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai sukėlė nukentėjusiai kokias tai sunkias pasekmes. Teismas atsižvelgė į Akmenės rajono savivaldybės vaikų globos namų 2010-05-12 charakteristiką, kurioje nurodoma, kad mergaitė aktyvi, draugiška, judri. Mergaitei patinka piešti, jos piešiniai gražūs, spalvingi, nuotaikingi. (b.l. 173). 2010-05-25-06-23 Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-97 nurodoma, kad V. J. žinios apie lytinius santykius paviršutiniškos, nepakankamos, ji nežino, kas yra seksualinė prievarta ar tvirkinamieji veiksmai ir nesupranta tokio elgesio esmės, reikšmės, jo pasekmių, pavojingumo, žalos, tuo labiau, negalėjo turėti šių žinių iki byloje nagrinėjamų aplinkybių (b.l. 177-181). Byloje esančiais duomenimis mergaitė po kaltinamojo nusikalstamų veikų bendravo su kaltinamuoju, nėra duomenų, kad kaltinamojo elgesys jos atžvilgiu būtų netinkamas, ar ji kaltinamojo būtų bijojusi. Teismas įvertinęs turimus duomenis, atsižvelgdamas į visumą aplinkybių daro išvadą, kad prokuroro prašomas neturtinės žalos dydis mažintinas, priteistina iš kaltinamojo 1500 Lt suma, kuri konkrečiu atveju atitiktų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

2009-06-04 A. D. paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (b.l. 101-102) panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 29 straipsniu, 297- 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A.D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu įvykdžius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnyje (dėl veikos 2008 m.) ir nubausti laisvės apribojimu penkiems mėnesiams, įpareigojant jį be bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos,

pripažinti kaltu įvykdžius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnyje (dėl veikos 2009m. sausio mėn.) ir nubausti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant jį be bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos,

pripažinti kaltu įvykdžius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnyje ( dėl veikos 2009-04-09) ir nubausti laisvės apribojimu septyniems mėnesiams, įpareigojant jį be bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos,

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių, įpareigojant jį be bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Akmenės rajono apylinkės prokuratūros ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 1500 Lt ( tūkstantį penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo V. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Naujoji Akmenė.

A. D. nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti 2009-06-04 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios V. J..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.