Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-12-14 · Civilinė byla Nr. e2-40587-466/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-14
Bylos Nr.
e2-40587-466/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34119-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pašvenskas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
R. F.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-40587-466/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34119-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2; 2.6.1.5; 2.6.29.3; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei R. F. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ prašė teismo priteisti iš atsakovės R. F. 3 000 Eur vartojimo kredito sumą, 1 682,16 Eur kredito mokestį, 21,66 Eur kompensuojamas palūkanas, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir 227,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130, 142 str. nustatyta tvarka buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo pateikimo tvarką, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje yra ieškovės prašymas, esant Lietuvos Respublikos CPK 285 str. nustatytoms sąlygoms, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė su pradiniu kreditoriumi UAB „BnP Finance“ 2017 m. sausio 6 d. pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. vdzrxy48, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 3 000 Eur kreditas. Atsakovė per nustatytą terminą suteikto kredito negrąžino. Remiantis byloje pateiktais duomenimis UAB „BnP Finance“ 2017 m. gruodžio 18 d. sutartimi perleido reikalavimo teisę ieškovei. Duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi 3 000 Eur skolą nėra.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnio). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 3 000 Eur negrąžinta paskola (vartojimo kreditas).

Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Palūkanų sąvoka, skirtingai negu netesybų, CK nėra įtvirtinta, tačiau, sistemiškai aiškinant šį institutą reglamentuojančias teisės normas, galima išskirti dvejopo pobūdžio palūkanas: palūkanas, atliekančias užmokesčio už pinigų skolinimąsi funkciją (mokėjimo, pelno palūkanos), ir palūkanas, atliekančias minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo funkciją (kompensuojamosios palūkanos).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 682,16 Eur kredito mokestį, kuris yra nurodytas specialiose vartojimo kredito sutarties sąlygose, skiltyje „Palūkanos“ už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2019 m. sausio 6 d, tačiau toks ieškovės reikalavimas nelaikytinas pagrįstu. Ieškovė su atsakove vartojimo kredito sutartį nutraukė 2017 m. gegužės 10 d. ir pateikė tai patvirtinantį 2017 m. balandžio 24 pranešimą. Atsižvelgus į tai, ieškovei priteistinos mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2017 m. gegužės 10 d., iš viso 451,31 Eur. Palūkanos, kurias ieškovė prašo priteisti už tolimesnį laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos yra kompensuojamosios palūkanos.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.874 straipsnio 1 dalį, kredito davėjas turi teisę iš kredito grąžinimo terminą praleidusio skolininko reikalauti sutartyje numatyto dydžio mokėjimo palūkanų, tačiau ši nuostata vartojimo kreditui pilna apimtimi netaikoma, kadangi Lietuvos Respublikos CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios civilinio kodekso normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Nagrinėjamu atveju palūkanos pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, todėl laikytina, kad jos atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, ir savo esme yra sutartinėmis netesybomis. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms, todėl kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08‑14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo nustatytu dydžiu (0,05 procento) ir į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai. Norėdama, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, kreditorė privalėjo juos įrodyti, tačiau į bylą tokių įrodymų nėra pateikta (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių, taikant Vartojimo kredito įstatymo nustatytą 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydį, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, iš atsakovė priteistinos iš viso 84,90 Eur kompensuojamosios palūkanos, skaičiuotinos laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. spalio 29 d.) (566 dienos x 0,15 Eur (3 000 Eur x 0,05 procento)), o likusioje dalyje ieškovės reikalavimas atmestinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 21,66 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2017 m. vasario 26 d. pagal Vartojimo kredito sutarties 6.1 punktą. Kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis). Taigi jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (2012 m. spalio 25 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Kadangi ieškovei buvo priteistos kompensuojamosios palūkanos, t. y. 84,90 Eur ir ieškovė papildomai pašo priteisti 21,66 Eur sutartinių palūkanų už tą patį laikotarpį, tai ieškovės naudai priteistina tik didesnioji suma, t. y. 84,90 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (3 536,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinas 79,50 Eur žyminis mokestis (75 proc. tenkintas ieškinys) ir 90,75 Eur už suteiktas teisines paslaugas ieškovės naudai (75 proc. tenkintas ieškinys).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 eurų dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011‑11‑07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. F., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 000 Eur skolą, 536,21 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (3 536,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 170,25 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, naudai.

Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovė turi teisę per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas