Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. I. (A. I.) skundą atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo A. I. skundą atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – ir Savivaldybė), atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba), dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Pareiškėjas skunde teismo prašo priteisti iš atsakovių po 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 105).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas prašo priteisti jam neturtinę žalą, atsiradusią dėl Valdybos ir Administracijos veiksmų Baltarusijos Respublikos įstaigai pateikus jo asmens duomenis.

Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Iš bylos duomenų matyti, kad Baltarusijos Respublikos įstaiga Valdybai pateikė 2017-01-20 raštą Nr. 01-44/21, kuriame prašė pateikti informaciją apie vienkartinės pašalpos gavimą gimus pareiškėjo ir S. I. vaikui (t. 1, b. l. 193). Valdyba 2017-02-15 raštu Nr. (11.3)I-926 Baltarusijos Respublikos įstaigai nurodė, kad S. I. buvo išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas ir už laikotarpį nuo 2016-08-25 iki 2016-12-28 mokėta motinystės pašalpa, o suteikus vaiko priežiūros atostogas iki vaikui sukaks dveji metai, nuo 2016-12-29 jai mokama motinystės pašalpa. Taip pat pateikta informacija, kad gimus vaikui pareiškėjui išmokėta tėvystės pašalpa laikotarpiu nuo 2016-10-29 iki 2016-11-27 (t. 1, b. l. 89). Baltarusijos Respublikos įstaiga Valdybai pateikė tapataus turinio 2017-03-01 raštą Nr. 01-44/67, kuriame prašė pateikti informaciją apie vienkartinės pašalpos gavimą gimus pareiškėjo ir S. I. vaikui (t. 1, b. l. 190). Valdybos atstovė 2017-03-03 pateikė Baltarusijos Respublikos įstaigai atsakymą, kad Savivaldybės Šeimos paramos centras gimus vaikui skiria 11 bazinių socialinių išmokų dydžio pašalpą – 418 Eur. Nurodė, kad labai tikėtina, jog pareiškėjas ir S. I. gimus vaikui kreipėsi į Savivaldybę dėl pašalpos suteikimo (t. 1, b. l. 187). Valdyba 2017-03-06 raštu Nr. (11.3)I-1343 persiuntė Skyriui nagrinėti Baltarusijos Respublikos įstaigos 2017-03-01 raštą Nr. 01-44/67, kuriame prašoma pateikti informaciją apie vienkartinės pašalpos gavimą gimus pareiškėjo ir S. I. vaikui (t. 1, b. l. 84). Socialinių išmokų skyrius 2017-03-08 raštu Nr. A740-999/17 pateikė Baltarusijos Respublikos įstaigai informaciją, kad pareiškėjas ir S. I. nesikreipė į Skyrių dėl išmokų gimus vaikui gavimo.

Iš minėtų duomenų matyti, kad Valdyba ir Skyrius tvarkė šiuos pareiškėjo ir jo artimųjų asmenų asmens duomenis: vardus, pavardes, asmens kodus, gimimo datas, duomenis apie pareiškėjui ir jo artimiems asmenims išduotas nedarbingumo pažymas ir paskirtas pašalpas. Atsakovių atstovės atsiliepimuose teigia, kad informacija Baltarusijos Respublikai buvo pateikta vadovaujantis 1999-06-22 įstatymu Nr. VIII-1251 ratifikuota Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sudaryta sutartimi dėl socialinės apsaugos (toliau – ir Sutartis), pagal kurią valstybės, siekdamos įgyvendinti sutarties nuostatas, teikia viena kitai būtiną informaciją. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Duomenų apsaugos įstatymas) (redakcija iki 2017-01-01 iki 2018-07-16) 6 straipsnyje nustatyta, kad asmens duomenys šio įstatymo nustatytais atvejais teikiami pagal duomenų valdytojo ir duomenų gavėjo sudarytą asmens duomenų teikimo sutartį (daugkartinio teikimo atveju) arba duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju). Sutartyje turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo ir gavimo teisinis pagrindas, sąlygos, tvarka ir teikiamų asmens duomenų apimtis. Prašyme turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis. Kai asmens duomenys tvarkomi automatiniu būdu ir taikomos tinkamos duomenų saugumą užtikrinančios priemonės, teikiant asmens duomenis pagal duomenų valdytojo ir duomenų gavėjo sudarytą asmens duomenų teikimo sutartį, prioritetas turi būti teikiamas automatiniam duomenų teikimui, o teikiant asmens duomenis pagal duomenų gavėjo prašymą, – duomenų teikimui elektroninių ryšių priemonėmis. Iš Sutarties turinio matyti, kad joje nenustatyta konkreti asmens duomenų teikimo tvarka susitariančioms valstybėms. Esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis Duomenų apsaugos įstatymo 6 straipsniu, susitariančios valstybės, prašydamos pateikti viena kitai informaciją, kurioje yra (gali būti) asmens duomenys, privalo nurodyti asmens duomenų teikimo bei gavimo teisinį pagrindą.

Baltarusijos Respublikos įstaigos 2017-01-20 rašte Nr. 01-44/21 ir 2017-03-01 rašte Nr. 01-44/67 toks pagrindas nėra nurodytas (t. 1, b. l. 190, 193), todėl, vadovaujantis Duomenų apsaugos įstatymo 6 straipsniu, tokie prašymai teikti asmens duomenis neturėjo būti tenkinami. Valdyba 2017-02-15 raštu Nr. (11.3)I-926 pateikė Baltarusijos Respublikos įstaigai informaciją apie S. I. išduotą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, mokėtas motinystės pašalpas, suteiktas vaiko priežiūros atostogas, taip pat pateikti duomenys apie pareiškėjui išmokėtą tėvystės pašalpą (t. 1, b. l. 89). Skyrius 2017-03-08 raštu Nr. A740-999/17 pateikė Baltarusijos Respublikos įstaigai informaciją, kad pareiškėjas ir S. I. nesikreipė į Skyrių dėl išmokų gimus vaikui. Duomenų apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai. Teismas daro išvadą, kad minėtais veiksmais atsakovių atstovai pareiškėjo asmens duomenis atskleidė Baltarusijos Respublikos įstaigai neturėdamos teisėto pagrindo.

Teismas pažymi, kad ši išvada pati savaime nesuponuoja fakto, jog asmens duomenys iš viso negali būti perduoti susitariančiajai valstybei pagal Sutartį. Teismas mano, kad asmens duomenys susitariančiajai valstybei gali būti perduodami pagal Sutartį, tačiau susitariančios valstybės pateiktame prašyme turi būti nurodomi išsamūs duomenys, kam bus naudojami gaunami asmens duomenys, bei pateiktas teisėtas pagrindas asmens duomenims gauti ir tvarkyti. Taigi teismas pripažįsta, kad atsakovės atstovės atliko neteisėtus veiksmus, todėl yra pagrindas vertinti pareiškėjo patirtos žalos dydį ir priežastinio ryšio tarp atliktų neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo klausimus.

Teismas pažymi, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra konstatavęs, kad teisėjų kolegija pažymėjo, kad teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LVAT 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A520-107/2013 pabrėžė, kad pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-107/2013).

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš jo patirtų neigiamų išgyvenimų, teigia, kad buvo pažemintas, apsunkintas bendravimas, sukėlė nepatogumų, nervinę įtampą, galvos skausmus. Pareiškėjas minėtoms aplinkybėms pagrįsti teismui pateikė medicininius dokumentus (t. 1, b. l. 143–144, 147). Teismas pažymi, kad pareiškėjas teismui pateikė asmens sveikatos duomenis, tačiau nepaaiškino, kaip konkrečiai neteisėtas jo duomenų atskleidimas sutrikdė jo sveikatą. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus medicininius duomenis, pažymi, kad juose fiksuotos aplinkybės dėl įvairių pareiškėjo sveikatos sutrikimų: stuburo, žarnyno sutrikimai, alerginės bei kito pobūdžio ligos. Teismui pateiktame medicininių dokumentų išraše pareiškėjui diagnozuotas adaptacijos sutrikimas ir trumpalaikė depresinė reakcija. Teismas pažymi, kad pareiškėjo pateikti sveikatos duomenys vienareikšmiškai neįrodo, jog sveikatos sutrikimai kilo būtent dėl neteisėtų atsakovių atstovių veiksmų. Dalis pareiškėjo sveikatos sutrikimų (pvz., stuburo, alerginės bei kito pobūdžio ligos), teismo nuomone, negali būti kildinami iš to, kad buvo neteisėtai atskleisti jo asmens duomenys. Dalis pareiškėjo sveikatos sutrikimų (pvz., trumpalaikė depresinė reakcija) galėjo kilti dėl neteisėtų atsakovių atstovų veiksmų atskleidžiant asmens duomenis bei jo veiksmų siekiant apsaugoti savo ir šeimos narių asmens duomenis.

Teismas pažymi, kad tam, kad būtų nustatyta teisinga kompensacija už neturtinę žalą, svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. LVAT praktikoje pažymėta, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą, kuo labiau kompensuojantį, ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (LVAT 2013-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013).

Aiškinant žmogaus teisės į privatų gyvenimą turinį ir asmens duomenų apsaugos reikšmingumą, reikia atsižvelgti ir į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir Reglamentas) nuostatas. Reglamento preambulėje, be kita ko, nurodyta, kad fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis yra pagrindinė teisė (1 punktas); fizinių asmenų apsaugos tvarkant jų asmens duomenis principais ir taisyklėmis turėtų būti paisoma fizinių asmenų pagrindinių teisių ir laisvių, visų pirma jų teisės į asmens duomenų apsaugą, neatsižvelgiant į jų pilietybę ar gyvenamąją vietą (2 punktas), asmens duomenys turėtų būti tvarkomi taip, kad tai pasitarnautų žmonijai, asmens duomenys turėtų būti tvarkomi taip, kad būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas ir konfidencialumas, be kita ko, užkertant kelią neteisėtai prieigai prie asmens duomenų ir jų tvarkymui skirtos įrangos ar neteisėtam jų naudojimui (39 punktas); dėl asmens duomenų saugumo pažeidimo, jei dėl jo laiku nesiimama tinkamų priemonių, fiziniai asmenys gali patirti kūno sužalojimą, materialinę ar nematerialinę žalą, pavyzdžiui, prarasti savo asmens duomenų kontrolę, patirti teisių apribojimą, diskriminaciją, gali būti pavogta ar suklastota jo asmens tapatybė, jam padaryta finansinių nuostolių, neleistinai panaikinti pseudonimai, gali būti pakenkta jo reputacijai, prarastas asmens duomenų, kurie saugomi profesine paslaptimi, konfidencialumas arba padaryta kita ekonominė ar socialinė žala atitinkamam fiziniam asmeniui (85 punktas).

Taigi, asmens duomenys yra sudėtinė žmogaus privataus gyvenimo dalis ir jų atskleidimas gali pažeisti asmens teisę į privataus gyvenimo gerbimą ir gali turėti įtakos jo teisėms ir laisvėms. Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbus ir pareiškėjo subjektyvus situacijos vertinimas. Pareiškėjas kreipėsi į Valdybą ir Skyrius prašydamas neteikti jo asmens duomenų, savo pažeistas teises gynė aktyviai – kreipėsi į Inspekciją, kuri 2017-09-13 sprendimu Nr. 3R-343(2.13-1.) pripažino pareiškėjo skundo dalį dėl Skyriaus neveikimo neinformuojant pareiškėjo apie jo asmens duomenų tvarkymo nutraukimą ar atsisakymą nutraukti duomenų tvarkymo veiksmus pagrįstu (t. 1, b. l. 19–32), 2017-11-02 sprendimu Nr. 3R-(2.13-1.) pripažino pareiškėjo skundo dalį dėl Valdybos 2017-05-05 ir 2017-06-22 atlikto pareiškėjo asmens duomenų perdavimo Baltarusijos Respublikai pagrįstu (t. 1, b. l. 14–18).

Teismas, įvertinęs ginamos teisės reikšmingumą visuomeninių santykių srityje, daro išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų neigiamų išgyvenimų dėl neteisėto jo asmens duomenų atskleidimo, kurių nebūtų patyręs, jei atsakovių atstovės nebūtų neteisėtai atskleidusios jo asmens duomenų, todėl yra pagrindas pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, tai yra pareiškėjo pateiktus duomenis apie sveikatos sutrikimus, ginamos teisės reikšmingumą, pareiškėjo subjektyvų situacijos vertinimą bei jo aktyvius veiksmus ginant pažeistas teises, atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 500 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma 7 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl jo asmens duomenų atskleidimo Baltarusijos Respublikos įstaigai. Pareiškėjui priteisiama po 250 Eur neturtinės žalos iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu ir 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. I. (A. I.) skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 250 (du šimtus penkiasdešimt) eurų neturtinės žalos.

Priteisti pareiškėjui A. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 250 (du šimtus penkiasdešimt) eurų neturtinės žalos.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.