Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-531-822/2020

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-05-14
Bylos Nr.: eA-531-822/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00820-2018-0
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Laimutis Alechnavičius
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ministerijos
Pareiškėjas: A. I.

Administracinė byla Nr. eA-531-822/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00820-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 26 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. I. (A. I.) skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. I. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. sausio 10 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė), atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba), po 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas teigė, kad Administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrius (toliau – ir Skyrius) ir Valdyba nepaisė jo valios, neatsakė į jo prašymus ir perdavė jo asmens duomenis Baltarusijos Respublikos įstaigoms, nors tam nebuvo jokio teisėto pagrindo. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 18 d. skundą dėl tokių atsakovų veiksmų pripažino pagrįstu. Pareiškėjo nuomone, tokiais veiksmais atsakovai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.23 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintą jo teisę į privatumą, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 24 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnį. Tokie atsakovų veiksmai pareiškėjui sukėlė galvos skausmus, jis jautėsi nepatogiai, pažemintas prieš trečiąjį asmenį, buvo apsunkintas jo bendravimas su ja, sukėlė nepatogumų ir kt.

Atsiliepimas

3. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atstovaujanti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Administracijos įsitikinimu, Savivaldybė nėra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje, nes pareiškėjo nurodomus veiksmus – neteisėtą asmens duomenų tvarkymą – atliko ne Savivaldybė, veikianti Savivaldybės tarybos vardu, o struktūrinis Administracijos padalinys – Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrius. Savivaldybė ir Administracija yra savarankiški (atskiri) subjektai, tai yra pripažinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr. 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014). Be to, Administracijos vertinimu, pareiškėjas neįrodė būtinųjų sąlygų valdžios institucijų civilinei atsakomybei kilti – žalos, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo galbūt patirtą žalą (jos egzistavimo faktą ir dydį), bei, atitinkamai, priežastinio ryšio tarp jo nurodomų veiksmų ir kilusios žalos. Pareiškėjo teiginiai apie patirtus nepatogumus, galvos skausmus, įtampą, pažeminimą grindžiami tik abstrakčiais, bendro pobūdžio teiginiais, nesuteikiant bent minimalios informacijos apie tai, kaip, kada ir kokiu konkrečiai būdu šie nepatogumai pasireiškė. Pareiškėjas taip pat nepaaiškino, kokiu būdu tai, kad Baltarusijos Respublikos įstaigai buvo pateikta informacija apie jį (t. y. kad pareiškėjas ir S. I. nėra kreipęsi į Skyrių dėl išmokų gimus vaikui gavimo), sukėlė jo nurodomus nepatogumus. Administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Skyriaus pateikti duomenys buvo oficialūs, neutralaus pobūdžio faktai, kurių teisingumo pareiškėjas neginčija, todėl tokių duomenų perdavimas Baltarusijos Respublikos įstaigai negalėjo sukelti pareiškėjui jo nurodomų neigiamų pasekmių.

Atsiliepimas

5. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujanti atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Valdyba paaiškino, kad ji, atsakydama į Baltarusijos Respublikos Pastavų rajono vykdomojo komiteto Darbo, užimtumo ir socialinės apsaugos valdybos paklausimą (prašomos informacijos gavimo tikslas – savalaikis pašalpos gimus vaikui skyrimas), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl socialinės apsaugos 30 straipsniu bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Baltarusijos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos susitarimo dėl pensijų ir pašalpų skyrimo ir pašalpų skyrimo, pervedimo ir mokėjimo tvarkos pagal 1999 m. vasario 4 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartį dėl socialinės apsaugos (toliau – ir Susitarimas) 18 straipsniu, 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. (11.3) I-926 pateikė informaciją, kad S. I. buvo išmokėta motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d., A. I. – tėvystės pašalpa už tėvystės atostogų laikotarpį nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2016 m. lapkričio 27 d., bei S. I. nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki dukrai sukaks 2 metai paskirta ir mokama motinystės (tėvystės) pašalpa. Manė, kad Valdyba, vykdydama minėtas tarptautines sutartis, turi teisę savo iniciatyva teikti informaciją atitinkamoms Baltarusijos Respublikos institucijoms, jeigu gali būti pažeistas dvigubo apmokestinimo draudimo principas ir kilti tikimybė, jog bus taikomi dviejų šalių teisės aktai, tokiu būdu padarant žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Vadovaujantis ADTAĮ 23 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kai reikia užtikrinti svarbius valstybės ekonominius ir finansinius interesus, Valdyba neprivalo sudaryti sąlygas duomenų subjektui įgyvendinti ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teises, tarp jų – teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Inspekcija, atlikdama pareiškėjo minimą tyrimą, nevertino minėtų tarptautinių sutarčių kaip duomenų teikimo teisinio pagrindo ir nenurodė, kad duomenų teikimas tokiu pagrindu yra neteisėtas. Šiuo atveju pareiškėjo duomenų teikimas Baltarusijos Respublikos kompetentingoms institucijoms nepažeidė ADTAĮ reikalavimų ir teisėto asmens duomenų tvarkymo kriterijų. Valdyba pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 21 straipsnio nuostatos suponuoja jai pareigą rūpestingai ir atsakingai valdyti viešuosius finansus. Šiuo atveju Valdyba, gavusi Pastavų rajono socialinės apsaugos valdybos paklausimą, sužinojo, jog pareiškėjas nesąžiningai (nuslėpdamas informaciją apie gaunamas išmokas Lietuvoje) siekia gauti išmokas, susijusias su vaiko gimimu, Baltarusijoje, todėl atsirado prielaidos Valdybai realizuoti savo pareigas, susijusias su prevencinėmis, rizikos valdymo priemonėmis. Apsikeitimas objektyvia informacija pagal minėtą tarptautinę sutartį yra teisėtas, viešąjį interesą atitinkantis veiksmas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui negalėjo kilti jo nurodomi išgyvenimai, nepatogumai, be to, pareiškėjas skunde apsiribojo abstrakčiais teiginiais dėl patirtos neturtinės žalos ir jos dydžio, nepateikdamas jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų.

II.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo A. I. skundą, t. y. priteisė jam iš atsakovų po 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8. Teismas nustatė, kad Baltarusijos Respublikos įstaiga Valdybai pateikė 2017 m. sausio 20 d. raštą Nr. 01-44/21, kuriame prašė pateikti informaciją apie vienkartinės pašalpos gavimą gimus pareiškėjo ir S. I. vaikui.

9. Valdyba 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. (11.3)I-926 Baltarusijos Respublikos įstaigai nurodė, kad S. I. buvo išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas ir už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d. mokėta motinystės pašalpa, o suteikus vaiko priežiūros atostogas iki vaikui sukaks dveji metai, nuo 2016 m. gruodžio 29 d. jai mokama motinystės pašalpa. Taip pat pateikta informacija, kad gimus vaikui pareiškėjui išmokėta tėvystės pašalpa laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 29 d. iki 2016 m. lapkričio 27 d.

10. Baltarusijos Respublikos įstaiga Valdybai pateikė tapataus turinio 2017 m. kovo 1 d. raštą Nr. 01-44/67, kuriame prašė pateikti informaciją apie vienkartinės pašalpos gavimą gimus pareiškėjo ir S. I. vaikui.

11. Valdybos atstovė 2017 m. kovo 3 d. pateikė Baltarusijos Respublikos įstaigai atsakymą, kad Savivaldybės Šeimos paramos centras gimus vaikui skiria 11 bazinių socialinių išmokų dydžio pašalpą – 418 Eur. Nurodė, kad labai tikėtina, jog pareiškėjas ir S. I. gimus vaikui kreipėsi į Savivaldybę dėl pašalpos suteikimo.

12. Valdyba 2017 m. kovo 6 d. raštu Nr. (11.3)I-1343 persiuntė Skyriui nagrinėti Baltarusijos Respublikos įstaigos 2017 m. kovo 1 d. raštą Nr. 01-44/67, kuriame prašoma pateikti informaciją apie vienkartinės pašalpos gavimą gimus pareiškėjo ir S. I. vaikui. Skyrius 2017 m. kovo 8 d. raštu Nr. A740-999/17 pateikė Baltarusijos Respublikos įstaigai informaciją, kad pareiškėjas ir S. I. nesikreipė į Skyrių dėl išmokų gimus vaikui gavimo.

13. Iš minėtų duomenų matyti, kad Valdyba ir Skyrius tvarkė šiuos pareiškėjo ir jo artimųjų asmenų asmens duomenis: vardus, pavardes, asmens kodus, gimimo datas, duomenis apie pareiškėjui ir jo artimiems asmenims išduotas nedarbingumo pažymas ir paskirtas pašalpas.

14. Teismas, spręsdamas dėl atsakovų argumento, jog informacija Baltarusijos Respublikai buvo pateikta vadovaujantis 1999 m. birželio 22 d. įstatymu Nr. VIII-1251 ratifikuota Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartimi dėl socialinės apsaugos (toliau – ir Sutartis), pagrįstumo pažymėjo, kad Sutartyje nenustatyta konkreti asmens duomenų teikimo tvarka susitariančioms valstybėms, todėl, vadovaujantis ADTAĮ 6 straipsniu, susitariančios valstybės, prašydamos pateikti viena kitai informaciją, kurioje yra (gali būti) asmens duomenys, privalo nurodyti asmens duomenų teikimo bei gavimo teisinį pagrindą. Baltarusijos Respublikos įstaigos 2017 m. sausio 20 d. rašte Nr. 01-44/21 ir 2017 m. kovo 1 d. rašte Nr. 01-44/67 toks pagrindas nėra nurodytas, todėl tokie prašymai teikti asmens duomenis neturėjo būti tenkinami. Valdyba 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. (11.3)I-926 pateikė Baltarusijos Respublikos įstaigai informaciją apie S. I. išduotą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, mokėtas motinystės pašalpas, suteiktas vaiko priežiūros atostogas, taip pat duomenis apie pareiškėjui išmokėtą tėvystės pašalpą. Skyrius 2017 m. kovo 8 d. raštu Nr. A740-999/17 pateikė Baltarusijos Respublikos įstaigai informaciją, kad pareiškėjas ir S. I. nesikreipė į Skyrių dėl išmokų gimus vaikui. Minėtais veiksmais atsakovų atstovai, neturėdami teisėto pagrindo, atskleidė pareiškėjo asmens duomenis Baltarusijos Respublikos įstaigai, t. y. atsakovo atstovų veiksmai buvo neteisėti. Teismas papildomai akcentavo, kad asmens duomenys susitariančiajai valstybei gali būti perduodami pagal Sutartį, tačiau susitariančios valstybės pateiktame prašyme turi būti nurodomi išsamūs duomenys, kam bus naudojami gaunami asmens duomenys, bei pateiktas teisėtas pagrindas asmens duomenims gauti ir tvarkyti.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius apie patirtą neturtinę žalą (buvo pažemintas, apsunkintas bendravimas, sukėlė nepatogumų, nervinę įtampą, galvos skausmus), atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas teismui pateikė asmens sveikatos duomenis, tačiau nepaaiškino, kaip konkrečiai neteisėtas jo duomenų atskleidimas sutrikdė jo sveikatą. Medicininiuose dokumentuose užfiksuotos aplinkybės dėl įvairių pareiškėjo sveikatos sutrikimų, tačiau šie duomenys vienareikšmiškai nepatvirtina, jog sveikatos sutrikimai kilo būtent dėl neteisėtų atsakovų atstovų veiksmų. Dalis pareiškėjo sveikatos sutrikimų (pvz., stuburo, alerginės bei kito pobūdžio ligos) negali būti kildinami iš to, kad buvo neteisėtai atskleisti jo asmens duomenys, tačiau kiti sveikatos sutrikimai (pvz., trumpalaikė depresinė reakcija) galėjo kilti dėl konstatuotų neteisėtų atsakovų atstovų veiksmų bei pareiškėjo veiksmų siekiant apsaugoti savo ir šeimos narių asmens duomenis. Teismas, apžvelgęs 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir Reglamentas) nuostatas, akcentavo, jog asmens duomenys yra sudėtinė žmogaus privataus gyvenimo dalis ir jų atskleidimas gali pažeisti asmens teisę į privataus gyvenimo gerbimą, turėti įtakos jo teisėms ir laisvėms. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į Valdybą ir Skyrių, prašydamas neteikti jo asmens duomenų, savo pažeistas teises gynė aktyviai – kreipėsi į Inspekciją, kuri 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. 3R-343(2.13-1.) pripažino pareiškėjo skundo dalį dėl Skyriaus neveikimo neinformuojant pareiškėjo apie jo asmens duomenų tvarkymo nutraukimą ar atsisakymą nutraukti duomenų tvarkymo veiksmus pagrįstu, 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. 3R-(2.13-1.) pripažino pareiškėjo skundo dalį dėl Valdybos 2017 m. gegužės 5 d. ir 2017 m. birželio 22 d. atlikto pareiškėjo asmens duomenų perdavimo Baltarusijos Respublikai pagrįstu.

16. Teismas pripažino, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų neigiamų išgyvenimų dėl neteisėto jo asmens duomenų atskleidimo, kurių nebūtų patyręs, jei atsakovų atstovai nebūtų neteisėtai atskleidę jo asmens duomenų, todėl yra pagrindas pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis apie sveikatos sutrikimus, ginamos teisės reikšmingumą, pareiškėjo subjektyvų situacijos vertinimą bei jo aktyvius veiksmus ginant pažeistas teises, atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nusprendė, kad 500 Eur suma yra adekvati pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

III.

17. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujanti atsakovą Lietuvos valstybę, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo A. I. skundą, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

18. Valdyba nesutinka su teismo pateiktu Sutarties ir ADTAĮ nuostatų aiškinimu, mano, kad toks aiškinimas riboja atsakovų teisę teisėtai ir efektyviai veikti, siekiant tinkamai užtikrinti asmenų socialinę apsaugą pagal Sutartį ir teisėtą socialinei apsaugai skirtų viešųjų finansinių išteklių panaudojimą. Valdyba pakartotinai akcentuoja Sutarties 30 straipsnio ir 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, Susitarimo 18 straipsnį bei iš Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 21 straipsnio kylančią pareigą rūpestingai ir atsakingai valdyti viešuosius finansus. Valdybos nuomone, jeigu šalys galėtų teikti viena kitai dokumentus, kuriuose yra asmens duomenų, tik gavusios kitos šalies prašymą, kuriame būtų nurodyta išsami informacija, kam bus naudojami gaunami asmens duomenys, bei pateiktas teisėtas pagrindas asmens duomenims gauti ir tvarkyti, suinteresuota šalis galbūt negautų iš kitos šalies dokumentų, reikalingų pensijoms ir pašalpoms mokėti bei skirti, nes net nežinotų apie tokių dokumentų (juridinio fakto, dėl kurio tie dokumentai buvo priimti) egzistavimą. Tvirtina, jog kadangi šiuo atveju Sutartyje ir jos pagrindu priimtame Susitarime nustatyta kitokia informacijos (įskaitant asmens duomenis) teikimo tvarka nei ADTAĮ 6 straipsnyje, teikiant tokią informaciją neprivaloma atsižvelgti į ADTAĮ 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus (Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 str. 2 d.).

19. Valdybos įsitikinimu, net pripažinus, kad pareiškėjo asmens duomenys Baltarusijos Respublikos kompetentingai institucijai buvo pateikti formaliai neturint teisinio pagrindo (prašymo, kuriame būtų nurodyta asmens duomenų apimtis, tikslas, teikimo ir gavimo teisinis pagrindas), nors iš esmės ši institucija turi teisę tokius duomenis gauti pensijoms ir pašalpoms skirti ir mokėti, akivaizdu, kad tai negalėjo sukelti pastebimų neigiamų padarinių pareiškėjui. Akcentuoja, kad pareiškėjas apie savo duomenų atskleidimą žinojo jau 2017 m. kovo mėn., kai buvo atvykęs į Valdybą, tačiau iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad jis dėl adaptacijos sutrikimų į medikus kreipėsi tik 2017 m. rugpjūčio 15 d. Viešai prieinamuose šaltiniuose nurodoma, kad trumpalaikės depresinės reakcijos simptomų maksimalus pasireiškimo laikas yra apie 1 mėnuo, todėl abejotina, kad toks sutrikimas pareiškėjo atžvilgiu buvo nulemtas Valdybos veiksmų. Be to, apie pareiškėją paskleista informacija yra teisinga, ji savaime neturi jokio potencialo sukelti jam neigiamus išgyvenimus ir buvo pateikta subjektui, kuris turi teisę tokią informaciją gauti ir tvarkyti. Pareiškėjo minimi nemalonūs išgyvenimai ir nervinė įtampa galėjo kilti dėl jo paties šeimyninių aplinkybių, kai dėl atsiradusių naujų pareigų ar pan. pasikeičia (sumažėja) bendravimo galimybės, kyla stresinės situacijos ir t. t. Valdyba tvirtina, kad pareiškėjas neįrodė patirtų nemalonių pojūčių buvimo fakto ir priežastinio ryšio tarp Valdybos veiksmų ir pareiškėjo patirtų išgyvenimų.

Šalies argumentai

20. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atstovaujanti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo A. I. skundą.

21. Administracija pritaria teismo pozicijai, kad adaptacijos sutrikimai ar trumpalaikė depresija gali būti susiję su tokio pobūdžio pažeidimais kaip konstatuotieji nagrinėjamoje byloje, bet mano, kad tokiu atveju reikėtų atsižvelgti ir į depresijos laikotarpį, sužinojimo apie pažeidimą momentą bei kitas svarbias aplinkybes. Be to, pareiškėjas byloje neįrodinėja priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir jo nurodomų neigiamų padarinių, t. y. visiškai nepaaiškina, kokiu būdu Baltarusijos Respublikos įstaigai pateikta informacija sukėlė jam nurodytus nepatogumus. Administracija pakartoja, kad apie pareiškėją atskleisti duomenys yra objektyviai neutralaus pobūdžio faktai, kurių teisingumo jis neginčijo. Įprastomis sąlygomis nei tokių faktų egzistavimas, nei jų atskleidimas negali lemti pareiškėjo nurodomų pasekmių – pažeminimo (vertimo jaustis nepatogiai), bendravimo galimybių, santykių apsunkinimo, galvos skausmo ar nervinės įtampos kilimo. Administracija papildomai akcentuoja, kad, siekiant apginti pažeistą teisę, teismų praktikoje ne visuomet priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pažymi, kad šiuo atveju atsakovai savo veiksmais nesiekė pakenkti pareiškėjui, nenustatyta, kad neigiamas poveikis pareiškėjo sveikatai, reputacijai ir bendravimo galimybėms atsirado būtent dėl atsakovų elgesio.

22. Administracijos vertinimu, duomenų tvarkymas ginčo atveju turėtų būti laikomas teisėtu. Pažymi, kad buvo pateikti oficialūs, neutralaus pobūdžio faktai, kurių teisingumo pareiškėjas neginčija. Be to, teisėti duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesai gali būti teisiniu duomenų tvarkymo pagrindu (jei duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės nėra viršesni), o kompetentingos institucijos gali tvarkyti asmens duomenis esant tam tikroms aplinkybėms. Šiuo aspektu, Administracijos nuomone, aktualios Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl geros kaimynystės ir bendradarbiavimo 17 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl socialinės apsaugos 30 straipsnio ir 25 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Atsiliepimas

23. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atstovaujanti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę, atsiliepime į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujančios atsakovą Lietuvos valstybę, apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

24. Administracija sutinka su Valdybos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Pažymi, jog šiuo atveju institucijos veikė savo kompetencijos ribose, o teismo nurodytas galbūt formalus pažeidimas trukdytų institucijoms įgyvendinti joms valstybės patikėtas funkcijas, tokiu būdu pažeidžiant vieną svarbiausių valstybės sričių – socialinę apsaugą. Administracija papildomai atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo 25 straipsnio 1 dalį. Pastebi, kad teismas nepaaiškino, kaip konkrečiai neteisėtas pareiškėjo duomenų atskleidimas sutrikdė jo sveikatą. Atsakovai nesutinka, kad pareiškėjo nurodyti išgyvenimai galėjo atsirasti dėl jų veiksmų perduodant pareiškėjo asmens duomenis. Nei teismas, nei pareiškėjas tinkamai neįrodė priežastinio ryšio tarp galbūt neteisėto duomenų atskleidimo ir pareiškėjui kilusios žalos.

Atsiliepimas

25. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujanti atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atstovaujančios atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę, apeliacinį skundą nurodo iš esmės su juo sutinkanti, išsamią poziciją dėl skundžiamo teismo sprendimo išdėsčiusi savo apeliaciniame skunde.

26. Pareiškėjas A. I. atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus prašo: 1) apeliacinius skundus laikyti nepaduotais ir grąžinti juos padavusiems asmenims; 2) netenkinus pirmojo reikalavimo, apeliacinius skundus atmesti; 3) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą pakeisti ir visiškai tenkinti pareiškėjo skundą, t. y. iš kiekvieno atsakovo priteisti po 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

27. Pareiškėjo nuomone, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valdybos, paduotas apeliacinis skundas atitinka ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus, kadangi (i) pareiškėjo atstovu nurodytas asmuo nėra jo atstovas (atstovas pareiškėjui išvis nėra paskirtas), (ii) Valdyba nepateikia įrodymų, patvirtinančių apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, ir savo teiginius grindžia su byla nesusijusia informacija, (iii) Valdyba nepateikia duomenų apie tai, kad už apeliacinį skundą buvo sumokėtas žyminis mokestis, bei (iv) Valdyba nepateikia teismui duomenų, patvirtinančių apeliacinį skundą padavusio asmens įgaliojimus vesti bylą jos vardu. Pareiškėjas analogiškus trūkumus nustatė ir atsakovo Savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, apeliacinio skundo atžvilgiu, pažymėdamas, jog pastarajame apeliaciniame skunde taip pat nėra Administracijos pageidavimo dėl procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis, bylos nagrinėjimo tvarkos.

Šalies argumentai

28. Pareiškėjas teigia, kad, pagal 1999 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. VIII-1251, kuriuo ratifikuota Sutartis, 11 straipsnio 1 dalį, šis įstatymas apima tik šeimos pašalpas, kurios yra periodinės piniginės pašalpos, o Baltarusijos Respublikos institucijos pateikta užklausa buvo dėl vienkartinės pašalpos dėl vaiko gimimo. Sutarties nuostatos netaikytinos vienkartinėms pašalpoms. Pareiškėjas pabrėžia, kad ginčas kilo ne dėl Inspekcijos sprendimo teisėtumo. Nei Valdyba, nei Administracija Inspekcijos sprendimo neskundė, todėl jų argumentai šiuo aspektu nevertintini.

29. Pareiškėjas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Papildomai pažymi, kad, pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnį, teisė į asmens duomenų apsaugą yra pagrindinė teisė, ji neturi ekvivalento Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija). Šiuo atveju valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, veikė paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kita vertus, pareiškėjo įsitikinimu, teismas pažeidė Konvencijos 1, 6 ir 13 straipsnių nuostatas, nes netinkamai aiškino ir taikė įstatymų nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, bei neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Tokiu būdu teismas neveiksmingai užtikrino Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintą teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, taip pat teisę į veiksmingą teisinę gynybą. Tvirtina, kad Lietuvos teismai tendencingai priteisia labai mažą neturtinės žalos atlyginimą tais atvejais, kai naudojama informacija apie asmens privatų gyvenimą. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui dydžio, nepagrįstai neatsižvelgė į žalą padariusių asmenų kaltę (tyčia), kilusias pasekmes (nukentėjusiojo patirtus dvasinius ir fizinius išgyvenimus, reputacijos pablogėjimą (pasklidusius gandus, kad pareiškėjas bando kažką apgauti), garbės ir orumo įžeidimą), padarytų pažeidimų skaičių (Valdyba padarė daugiau nei 9 ADTAĮ pažeidimus, Administracija – 5).

30. Pareiškėjas nesutinka su prašymu bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teigia, kad visos aplinkybės jau buvo išsiaiškintos, bylos nagrinėjimo metu atsakovus atstovavo jų atstovai. Bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka tik padidintų ginčo šalių bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

31. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl atlyginimo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos veiksmų, kai jie perdavė pareiškėjo asmens duomenis Baltarusijos Respublikos įstaigoms, nors tam nebuvo jokio teisėto pagrindo, atlyginimo.

32. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujanti atsakovą Lietuvos valstybę, savo prašymo apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tinkamai nemotyvavo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Atsižvelgdama į tai, kad bylos šalims buvo sudaryta galimybė pirmosios instancijos teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, taip pat į tai, kad bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apeliacinius skundus nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

33. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Baltarusijos Respublikos įstaiga Valdybai pateikė 2017 m. sausio 20 d. raštą Nr. 01-44/21, kuriame prašė pateikti informaciją apie vienkartinės pašalpos gavimą gimus pareiškėjo ir S. I. vaikui. Valdyba 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. (11.3)I-926 Baltarusijos Respublikos įstaigai nurodė, kad S. I. buvo išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas ir už laikotarpį nuo 2016-08-25 iki 2016-12-28 mokėta motinystės pašalpa, o suteikus vaiko priežiūros atostogas iki vaikui sukaks dveji metai, nuo 2016-12-29 jai mokama motinystės pašalpa. Taip pat pateikta informacija, kad gimus vaikui pareiškėjui išmokėta tėvystės pašalpa laikotarpiu nuo 2016-10-29 iki 2016-11-27. Baltarusijos Respublikos įstaiga Valdybai pateikė tapataus turinio 2017 m. kovo 1 d. raštą Nr. 01-44/67, kuriame prašė pateikti informaciją apie vienkartinės pašalpos gavimą gimus pareiškėjo ir S. I. vaikui. Valdyba 2017 m. kovo 3 d. pateikė Baltarusijos Respublikos įstaigai atsakymą, kad Savivaldybės Šeimos paramos centras gimus vaikui skiria 11 bazinių socialinių išmokų dydžio pašalpą – 418 Eur. Nurodė, kad labai tikėtina, jog pareiškėjas ir S. I. gimus vaikui kreipėsi į Savivaldybę dėl pašalpos suteikimo. Valdyba 2017-03-06 raštu Nr. (11.3)I-1343 persiuntė Skyriui nagrinėti Baltarusijos Respublikos įstaigos 2017-03-01 raštą Nr. 01-44/67, kuriame prašoma pateikti informaciją apie vienkartinės pašalpos gavimą gimus pareiškėjo ir S. I. vaikui. Socialinių išmokų skyrius 2017 m. kovo 8 d. raštu Nr. A740-999/17 pateikė Baltarusijos Respublikos įstaigai informaciją, kad pareiškėjas ir S. I. nesikreipė į Skyrių dėl išmokų gimus vaikui gavimo.

34. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

35. Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad Valdyba ir Socialinių išmokų skyrius tvarkė pareiškėjo ir jo artimųjų asmenų asmens duomenis. Atsakovai teigia, kad informacija Baltarusijos Respublikai buvo pateikta vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartimi dėl socialinės apsaugos (pasirašyta 1999 m. vasario 4 d., Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1999 m. birželio 22 d., įsigaliojusi 1999 m. gruodžio 15 d.), pagal kurią kompetentingos valdymo institucijos teikia tarpusavio administracinę ir teisinę pagalbą taikant ir vykdant šią Sutartį, taip pat informaciją apie teisės aktų pasikeitimus (30 straipsnio 1 dalies 1 punktas); paskiria įgaliotąsias kompetentingas įstaigas, kurioms pavedama pagal galiojančius teisės aktus ir šią Sutartį apskaičiuoti ir skirti pensijas ir pašalpas, pervesti pinigines lėšas joms mokėti, tarpusavyje atsiskaityti už išmokėtas sumas (30 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos Sutarties nuostatos detaliai nereglamentuoja asmens duomenų teikimo Baltarusijai tvarkos.

36. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 6 straipsnyje (2011 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. XI-1372 redakcija) nustatyta, kad asmens duomenys šio įstatymo nustatytais atvejais teikiami pagal duomenų valdytojo ir duomenų gavėjo sudarytą asmens duomenų teikimo sutartį (daugkartinio teikimo atveju) arba duomenų gavėjo prašymą (vienkartinio teikimo atveju). Sutartyje turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo ir gavimo teisinis pagrindas, sąlygos, tvarka ir teikiamų asmens duomenų apimtis. Prašyme turi būti nurodytas asmens duomenų naudojimo tikslas, teikimo bei gavimo teisinis pagrindas ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtis. Iš Sutarties turinio matyti, kad joje nenustatyta konkreti asmens duomenų teikimo tvarka susitariančioms valstybėms. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai.

37. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas perkelia 1995?m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, nuostatas. Ši direktyva yra bendras asmens duomenų apsaugą reglamentuojantis dokumentas ir kurios nuostatas tuometės Europos Bendrijų valstybės narės turėjo perkelti į savo nacionalinę teisę iki 1998 metų. Pagal šią direktyvą valstybės narės įsipareigojo saugoti fizinių asmenų pagrindines teises ir laisves, o ypač jų privatumo teisę tvarkant asmens duomenis. 2016 m. balandžio 27 d. priimtas naujas teisinis asmens duomenų apsaugos instrumentas – Reglamentas (ES) 2016/679, kuris taikomas nuo 2018 m. gegužės 25 d. ir nuo šios datos panaikino Direktyvą 95/46.

38. Nagrinėjamu atveju vyko asmens duomenų perdavimas iš valstybės narės į trečiąją šalį ir ši operacija savaime yra asmens duomenų tvarkymas pagal Direktyvos 95/46 2 straipsnio b punktą (šiuo klausimu žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo Parlamentas / Taryba ir Komisija, C‑317/04 ir C‑318/04, EU:C:2006:346, 56 punktą), atliekamas valstybės narės teritorijoje. Iš tiesų šioje nuostatoje „asmens duomenų tvarkymas“ apibrėžiamas kaip bet kuri operacija ar operacijų rinkinys, automatiniais arba neautomatiniais būdais atliekamos su asmens duomenimis, ir pateikiamas toks pavyzdys – atskleidimas perduodant, platinant ar kitu būdu padarant juos prieinamus. Direktyvos 95/46 60 konstatuojamojoje dalyje paaiškinama, kad asmens duomenys gali būti perduodami į trečiąsias šalis, tik griežtai laikantis valstybių narių pagal šią direktyvą priimtų nuostatų. Šiuo klausimu minėtos direktyvos IV skyriuje, kuriame yra 25 ir 26 straipsniai, įtvirtinta tvarka, pagal kurią valstybės narės turi užtikrinti asmens duomenų perdavimo į trečiąsias valstybes kontrolę. Ši tvarka papildo šios direktyvos II skyriuje, kuriame numatytos bendrosios asmens duomenų tvarkymo teisėtumo taisyklės, nustatytą bendrąją tvarką (šiuo klausimu žr. Sprendimo Lindqvist, C‑101/01, EU:C:2003:596, 63 punktą). Pagal Direktyvos 95/46 28 straipsnį nacionalinės priežiūros institucijos įgaliotos kontroliuoti, kaip laikomasi Sąjungos taisyklių dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis, kiekviena iš jų turi kompetenciją patikrinti, ar asmens duomenų perdavimas iš valstybės narės, kuriai ji priklauso, į trečiąją šalį atitinka Direktyvoje 95/46 nustatytus reikalavimus. Direktyvos 95/46 56 konstatuojamojoje dalyje pripažinus, kad asmens duomenų perdavimas iš valstybės narės į trečiąsias šalis būtinas, jos 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį toks perdavimas įmanomas tik jei šios trečiosios šalys užtikrina adekvatų apsaugos lygį. Be to, minėtos direktyvos 57 konstatuojamojoje dalyje patikslinama, kad turi būti uždrausta perduoti asmens duomenis į trečiąsias šalis, kurios neužtikrina adekvataus apsaugos lygio. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju vykdytas asmens duomenų perdavimas iš valstybės narės į trečiąją šalį galėjo būti vykdomas, tik laikantis Direktyvos 95/46 reikalavimų, o kadangi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu yra perkeltos minėtos direktyvos nuostatos, vadinasi, laikantis minėto įstatymo nuostatų.

39. Esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis Duomenų apsaugos įstatymo 6 straipsniu, susitariančios valstybės, prašydamos pateikti viena kitai informaciją, kurioje yra (gali būti) asmens duomenys, privalo nurodyti asmens duomenų teikimo bei gavimo teisinį pagrindą. Įvertinus 2017 m. sausio 20 d. ir 2017 m. kovo 1 d. Baltarusijos Respublikos Pastavų rajono vykdomojo komiteto Darbo, užimtumo ir socialinės apsaugos valdybos prašymų turinį, spręstina, kad asmens duomenų teikimas pagal šiuos prašymus laikytinas vienkartiniais teikimo atvejais pagal duomenų gavėjo prašymus Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 6 straipsnio prasme.

40. Baltarusijos Respublikos įstaigos 2017 m. sausio 20 d. rašte Nr. 01-44/21 ir 2017 m. kovo 1 d. rašte Nr. 01-44/67 (nors jame ir buvo nurodyta, kad informacija reikalinga spręsti klausimui dėl išmokos skyrimo) teisinis pagrindas aiškiai nebuvo nurodytas, todėl, vadovaujantis Asmens duomenų apsaugos įstatymo 6 straipsniu, tokie prašymai teikti asmens duomenis neturėjo būti tenkinami. Valdyba 2017 m. vasario 15 d. raštu Nr. (11.3)I-926 pateikė Baltarusijos Respublikos įstaigai informaciją apie S. I. išduotą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, mokėtas motinystės pašalpas, suteiktas vaiko priežiūros atostogas, taip pat pateikti duomenys apie pareiškėjui išmokėtą tėvystės pašalpą. Skyrius 2017 m. kovo 8 d. raštu Nr. A740-999/17 pateikė Baltarusijos Respublikos įstaigai informaciją, kad pareiškėjas ir S. I. nesikreipė į Skyrių dėl išmokų gimus vaikui. Minėtais veiksmais atsakovai pareiškėjo asmens duomenis atskleidė Baltarusijos Respublikos įstaigai, neturėdami teisėto pagrindo.

41. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nėra taip, kad asmens duomenys iš viso negali būti perduoti susitariančiajai valstybei pagal Sutartį, nes asmens duomenys susitariančiajai valstybei gali būti perduodami pagal Sutartį, tačiau duomenų teikimas turi būti vykdomas sutinkamai su Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimais, tai reiškia, kad susitariančios valstybės pateiktame prašyme turi būti nurodomi išsamūs duomenys, kam bus naudojami gaunami asmens duomenys, bei pateiktas teisėtas pagrindas asmens duomenims gauti ir tvarkyti. Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovai, teikdami asmens duomenis trečiosios šalies kompetentingai įstaigai, nesivadovavo Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme numatytais reikalavimais asmens duomenų perdavimui, rėmėsi tik 1999 m. vasario 4 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartimi, kuri detaliai nereglamentuoja asmens duomenų teikimo Baltarusijai tvarkos, pažeidė Europos Sąjungos teisėje įtvirtintus reikalavimus asmens duomenų teikimui, ir tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl pareiškėjo patirtos žalos dėl neteisėtų veiksmų klausimą.

42. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad kai kurie pareiškėjo sveikatos sutrikimų (pvz., trumpalaikė depresinė reakcija) galėjo kilti dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, atskleidžiant asmens duomenis bei jo veiksmų siekiant apsaugoti savo ir šeimos narių asmens duomenis. Pareiškėjas kreipėsi į Valdybą ir Skyrius prašydamas neteikti jo asmens duomenų, savo pažeistas teises gynė aktyviai – kreipėsi į Inspekciją, kuri 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. 3R-343(2.13-1.) pripažino pareiškėjo skundo dalį dėl Skyriaus neveikimo neinformuojant pareiškėjo apie jo asmens duomenų tvarkymo nutraukimą ar atsisakymą nutraukti duomenų tvarkymo veiksmus pagrįstu, 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. 3R-(2.13-1.) pripažino pareiškėjo skundo dalį dėl Valdybos 2017 m. gegužės 5 d. ir 2017 m. birželio 22 d. atlikto pareiškėjo asmens duomenų perdavimo Baltarusijos Respublikai pagrįstu.

43. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų neigiamų išgyvenimų dėl neteisėto jo asmens duomenų atskleidimo, ir įvertinęs duomenis apie sveikatos sutrikimus, ginamos teisės reikšmingumą, pareiškėjo subjektyvų situacijos vertinimą bei jo aktyvius veiksmus ginant pažeistas teises, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pagrįstai priteisė jam iš atsakovų po 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

44. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, iš esmės teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovų apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusVaida Urmonaitė-MaculevičienėSkirgailė Žalimienė