Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2018-07-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-117-1046/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-07-17
Bylos Nr.
II-117-1046/2018
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00291-2018-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
Pareiškėjas
A. R.
Kategorijos
Nuorašas
Administracinė byla Nr. II-117-1046/2018Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00291-2018-8Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.4; 21.8.4.; 21.10.4. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. liepos 17 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė,sekretoriaujant Evaldai Lukoševičienei,dalyvaujant administracine tvarka nubaustai A. R., jos atstovui advokato padėjėjui L. S.,

institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – ir Institucija) – atstovui A. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko V. M. 2018 m. balandžio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-2474-2018 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu A. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį buvo nubausta 450 Eur bauda su specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad ji vairavo automobilį chuliganiškai, t. y. 2018 m. kovo 16 d., 8.30 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėse, vairuodama automobilį išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą kirsdama dvigubą ištisinę liniją, sukeldama pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, važiuojantiems priešpriešinio eismo juosta, apvažiavo tris stovinčius automobilius, laukiančius pasukti į kairę, įsiterpė prieš juos taip rodydama nepagarbą ir išskirtinumą šiems eismo dalyviams.

2018 m. gegužės 7 d. Panevėžio apylinkės teisme gautas A. R. skundas, kuriuo ji prašo jos padarytą nusižengimą perkvalifikuoti į ANK 420 straipsnio 1 dalį bei, pritaikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, netaikyti ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytos papildomos nuobaudos. Skunde pareiškėja nurodo, kad pažeidimą padarė ne iš chuliganiškų paskatų. Norėjo sukti į kairę ir, manydama, kad priekyje stovintis automobilis važiuos tiesiai, jį apvažiavo, rodydama kairį posūkį, tačiau, kai pamatė, kad yra priešpriešinėje juostoje, niekaip nebegalėjo grįžti į savo eismo juostą dėl joje esančių automobilių, todėl baigė manevrą, t. y. posūkį į kairę. Nenorėjo pažeminti ir/ar kitaip parodyti nepagarbos kitiems eismo dalyviams. Nesukėlė jokios neigiamos visuomenės reakcijos ar avarinės situacijos. Yra ramaus būdo ir charakterio žmogus, auginą mažametį sūnų, nėra turėjusi administracinių teisės pažeidimų. Pažeidimą padarė dėl atidumo stokos ar išsiblaškymo per anksti pasukusi į kairę, kol dar nebuvo eismo juostos išplatėjimo. Nors nutarime nurodyta, kad priešpriešais buvo automobilių judėjimas, su tuo kategoriškai nesutinka, nes fiziškai nebūtų galėjusi judėti, jeigu priešpriešais būtų buvęs automobilių judėjimas jos (pareiškėjos) kryptimi. Pažymi, kad dėl jos (pareiškėjos) padaryto pažeidimo nebuvo sukeltas pavojus eismo saugumui ir/ar kitiems eismo dalyviams, nebuvo sukelta jokia avarinė situacija ar potencialus pavojus eismo dalyviams, nei vienas eismo dalyvis neturėjo pakeisti savo važiavimo krypties ar staigia stabdyti. Dėl specialiosios teisės atėmimo pažymi, kad teisių atėmimas tiek pačiai, tiek šeimai: mažamečiam sūnui ir vyrui bei uošvei sukeltų ypatingai neigiamas pasekmes ir padarinius, kurių išvengimo ar sprendimo būdo nemato. Kartu su vyru augina mažametį sūnų D. R., kurį kiekvieną dieną reikia vežti į darželį Panevėžio mieste, kadangi gyvena kaime, nuo Panevėžio nutolusiame (duomenys neskelbtini) km. Dirba taip pat Panevėžyje, darbo laikas – pamainomis, t. y. per savaitę tenka dvi naktinės pamainos. Be vairuotojo pažymėjimo negalėtų nuvykti į naktines pamainas, dėl ko prarastų darbą. Su taksi važinėti negali, nes gauna tik minimalią alga, o vyro atlyginimas taip pat nežymus. Gaunamų atlyginimų vos užtenka pragyvenimui, todėl, netekus darbo būtų ypatingai sunku išlaikyti vaiką, naujo darbo susiradimo tikimybė labai minimali, o neturint vairuotojo pažymėjimo pagal turimą kvalifikaciją faktiškai nulinė. Dirbti į kitus miestus (didmiesčius) be vairuotojo pažymėjimo neturėtų galimybės nuvykti. Su vyru pasikeisdami taip pat rūpinasi neįgalia vyro motina Z. R., kurią reikia dažnai reikia vežti pas gydytojus ir į procedūras. Išimtinai tik vyras neturėtų galimybės vežioti motinos, kadangi dirba kiekvieną dieną nuo 7.30 val. iki 16.30 val. Mano, kad šių faktinių aplinkybių visuma gali būti vertinama kaip išskirtinė ir sudaranti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi Institucija su A. R. surašytame skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus į visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Šalies argumentai

A. R. teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus motyvus ir skundą prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve ir norėdama sukti į (duomenys neskelbtini) gatvę suklydo bei dėl atidumo stokos per anksti pasuko į kairę, kirsdama dvigubą ištisinę liniją. Prieš ją stovėjo automobiliai, kurie nerodė kairio posūkio signalo. Išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą atgal į savo važiavimo juostą nebeturėjo galimybės grįžti, kadangi ten jau buvo kiti automobiliai. Priešpriešais automobiliai nevažiavo. Jei būtų važiavę, tai jai fiziškai nebūtų buvę įmanoma važiuoti ta priešpriešine eismo juosta. Išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą ir nebegalėdama grįžti atgal, bandė taisyti situaciją ir apvažiavusi stovėjusius automobilius pasuko į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pro tą vietą važiuoja ne dažnai. Jokių chuliganiškų paskatų neturėjo. Labai išgyvena dėl savo poelgio ir pasekmių.

Pareiškėjos atstovas L. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad byloje nėra nei vieno neginčijamo įrodymo, kad A. R. veiksmuose buvo chuliganiškų paskatų. Institucijos atstovas pareiškėjos kaltę grindžia išimtinai tik liudytojo K. M. parodymais, kurie iš esmės skiriasi nuo jo partnerės parodymų. Nors liudytojas K. M. teigia, kad aiškiai atsimena intensyvų eismą, tačiau taip ir neaišku, ar juosta, į kurią buvo priversti staigia rikiuotis kiti eismo dalyviai, buvo laisva, ar. Jei tikrai buvo persirikiavimas, tai ta juosta turėjo būti visiškai laisva, kad yra sunkiai tikėtina spūsčių metu. Tarnybiniame pranešime jokių chuliganiško vairavimo požymių nėra nurodyta, vaizdo registratorius nebuvo įjungtas. Be to, jokių objektyvių įrodymų, kad buvo sukeltas aiškus pavojus kitiems eismo dalyviams, nėra. A. R. veiksmai atitinka ANK 417 straipsnio 3 dalies sudėtį, todėl mano, kad būtent pagal šią įstatymo normą pažeidėja ir turėtų būti nubausta minimalia bauda.

Liudytoja A. B. parodė, kad nelabai daug prisimena apie įvykį. Kartu su kolega važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir buvo už pareiškėjos vairuoto automobilio Audi. Minėtas automobilis, kirtęs ištisinę dvigubą ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, aplenkė iš kairės pusės prie sankryžos stovėjusius du automobilius, laukusius pasukti į kairę, ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Minėtą automobilį sustabdė. Prie automobilio nuėjo ir su pažeidėja bendravo kolega. Pati iš tarnybinio automobilio išlipusi nebuvo. A. A. sustabdė dėl to, kad jis vairavo chuliganiškai. Chuliganiškumą rodo išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą. Be to, dar buvo kirsta ir dviguba ištisinė ženklinimo linija. Neatsimena, ar nuo tilto pusės buvo automobilių. Automobilių spūsčių tikrai tuo metu nebuvo. Kiti eismo dalyviai į pareiškėjos poelgį kažkaip išskirtinai nesureagavo. Nežino, ar pareiškėja pažeidimus padarė tyčia, ar ne. To reikia klausti pačios pareiškėjos.

Liudytojas K. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Važiavo J. Basanavičiaus gatve. Buvo piko metas, daug automobilių. Pareiškėjos automobilis buvo priekyje maždaug 100 metrų atstumu. Tarpe buvo daugiau automobilių. Pareiškėjos automobilis apvažiavo stovinčius ir pasukti laukiančius 2 ar 3 automobilius, kirto dvigubą ištisinę eismo juostą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir nusuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Sustabdė pareiškėją, kuri paaiškino, kad buvo pavargusi ir tokį pažeidimą padarė netyčia. Pareiškėjai išvažiavus į priešpriešinę juostą, buvo daug priešais važiuojančių automobilių, kurie turėjo keisti važiavimo kryptį, taip pat tų automobilių vairuotojai pirštais rodė ženklus jiems (pareigūnams), kad stabdytų pareiškėjos automobilį. Tai, kad pareiškėja vairavo chuliganiškai sprendė pagal tai, jog ji, rodydama savo išskirtinumą, apvažiavo kitus stovėjusius automobilius ir išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą nuvažiavo.

Institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos – atstovas A. G. teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti ir nurodė, kad mano, jog nutarimas priimtas ir pareiškėja nubausta pagrįstai. Nėra abejonių, kad A. R. vairavo chuliganiškai, nes ji, vairuodama automobilį, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą kirsdama dvigubą ištisinę liniją, sukeldama pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, važiuojantiems priešpriešinio eismo juosta, apvažiavo kitus stovinčius ir laukiančius pasukti į kairę automobilius, taip rodydama savo išskirtinumą. Taigi pareiškėja, esant intensyviam eismui, važiavo prieš eismą ir sukėlė didelį pavojų priešpriešais važiavusiems automobiliams. Nors A. R. neigia, kad buvo priešpriešais judančių automobilių, tačiau liudytojas K. M. aiškiai nurodė, kad tokių automobilių buvo daug ir jų vairuotojai sureagavo į tokį pareiškėjos elgesį – turėjo keisti važiavimo kryptį, rodė ženklus, prašydami stabdyti pareiškėjos vairuojamą automobilį. Nors K. M. savo tarnybiniame pranešime išsamiai nenurodė apie priešpriešais buvusius automobilius, tačiau tai yra nurodyta surašytame administracinio nusižengimo protokole. Mano, kad A. R. taip vairavo iš chuliganiškų paskatų. Prašo nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Iš bylos duomenų matyti, kad A. R. ginčija nubaudimą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, aiškindama, jog jos veiksmuose pažeidžiant Kelių eismo taisykles nebuvo chuliganiškų paskatų.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Tam, kad būtų konstatuoti asmens veiksmuose šio pažeidimo požymiai, būtina ne tik nustatyti, kad buvo padarytas toks Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė pavojų eismo, savo ar kitų žmonių saugumui, tačiau ir padarytas dėl chuliganiškų paskatų.

Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pastatyti save priešpriešiais aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinė nutartis Nr. 2AT-37-507/2015). Pažymėtina ir tai, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (Kelių eismo taisyklių 4 punktas). Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (kasacinė nutartis Nr. 2AT-64-942/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. R. 2018 m. kovo 16 d., 8.30 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėse, vairuodama automobilį išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą kirsdama dvigubą ištisinę liniją, sukeldama pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, važiuojantiems priešpriešinio eismo juosta, apvažiavo tris stovinčius automobilius, laukiančius pasukti į kairę, įsiterpė prieš juos ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Nuo pat tyrimo pradžios A. R. neneigė kirtusi dvigubą ištisinę liniją ir išvažiavusi į priešpriešinę juostą prieš tai apvažiavusi stovinčius ir pasukti laukiančius automobilius. Priešingai, pareiškėja kaltę pripažino ir viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad tokį pažeidimą padarė tik dėl to, kad buvo po naktinės pamainos pavargusi ir išsiblaškiusi, norėdama sukti į (duomenys neskelbtini) gatvę suklydo bei per anksti pasuko į kairę, kirsdama dvigubą ištisinę liniją. Išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą atgal į savo važiavimo juostą nebeturėjo galimybės grįžti, kadangi ten jau buvo kiti automobiliai. Išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą ir nebegalėdama grįžti atgal, bandė taisyti situaciją ir, apvažiavusi stovėjusius automobilius, pasuko į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pro tą vietą važiuoja ne dažnai. Jokių chuliganiškų paskatų neturėjo. Teisme apklausta liudytoja A. B. parodė, kad nežino, ar pareiškėja pažeidimus padarė tyčia, ar ne. Liudytojas K. M. paaiškino, kad sustabdžius pareiškėją, ji sakė, kad pažeidimus padarė netyčia, buvo pavargusi. Taip pat nors Institucijos atstovas ir liudytojas K. M. tvirtino, kad įvykio metu eismas buvo labai intensyvus, buvo daug automobilių ir daug žmonių, šie jų parodymai nesutampa su liudytojos A. B., kuri sėdėjo viename automobilyje kartu su K. M., ir pareiškėjos A. R. parodymais. Liudytoja teisme paaiškino, kad automobilių spūsčių tuo metu tikrai nebuvo. A. R. taip pat tvirtino, kad priešpriešais automobiliai nevažiavo. Jei būtų važiavę, tai jai fiziškai nebūtų buvę įmanoma važiuoti ta priešpriešine eismo juosta. Be to, liudytoja A. B. teisme paaiškino, kad kiti eismo dalyviai į pareiškėjos poelgį kažkaip išskirtinai nesureagavo, o liudytojas K. M. jau tvirtino, kad kitų automobilių vairuotojai pareiškėjai išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą turėjo keisti važiavimo kryptį, be to, vairuotojai ženklais rodė stabdyti pareiškėjos automobilį. Šių liudytojų parodymų prieštaravimų teismas neturi galimybių pašalinti, kadangi eismo intensyvumas ir kitų vairuotojų elgesys įvykio metu nebuvo užfiksuotas jokiomis techninėmis priemonėmis, o abiejų liudytojų, buvusių toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu parodymai iš esmės skiriasi.

Todėl teismas, įvertinęs aptartus liudytojų, Institucijos atstovo ir administracinėn atsakomybėn patrauktos A. R. parodymus, daro išvadą, kad byloje nėra jokių akivaizdžių faktų, kurie patvirtintų, jog A. R. padarė nustatytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2791/2009 N575-1326/2010). Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Dėl šių priežasčių konstatuojama, kad šiuo atveju nenustačius A. R. tyčios parodyti savo išskirtinumą bei elgtis chuliganiškai, laikytina, kad jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto, (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, sudėties, o įvažiavimas į priešpriešnio eismo juostą kertant dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, sudėtį, todėl pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinio nusižengimo teisena A. R. atžvilgiu nutrauktina, o pareiškėja baustina pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

Skirdamas administracinę nuobaudą pažeidėjai, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, į pažeidėjos asmenybę – neteista, nebausta administracine tvarka, dirba, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pripažino savo kaltę dėl administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailis), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į visas kitas bylos aplinkybes. Įvertinęs visą bylos medžiagą teismas daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, A. R. už nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalaus dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

A. R. skundą tenkinti.

Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko V. M. 2018 m. balandžio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-2474-2018 ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, teiseną A. R. atžvilgiu nutraukti.

A. R. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, bei skirti jai administracinę nuobaudą – 60 Eur (šešiasdešimties eurų) baudą.

Išaiškinti A. R., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK: 18079665982.

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti pažeidėjai, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė