Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui D. R., dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės atstovas advokatas Dalius Vaičiulis teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, paaiškino, kad atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti savo vaiką. Tarp ieškovės ir vaiko yra susiformavęs glaudus abipusis ryšys, vaiko tėvas yra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, retai vaiką mato, o motina rūpinasi ne tik vaiko išlaikymu, ugdymu, bet ir laisvalaikiu, dvasiniais/moraliniais dalykais. Paaiškino, kad ieškovė su atsakovu susituokę nebuvo. Nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena ir yra išlaikomas iš ieškovės gaunamų pajamų. Ieškovės šeima gyvena užsienyje, kelių šeimų nuomojamame būste, kuriame ieškovės šeimai yra skirti keli kambariai, vaikas turi atskirą kambarį. Ieškovė gauna dvejopas pajamas – apie 480,00 Eur per mėnesį už darbą įmonėje ir dar uždirba papildomai teikdama individualias dekoravimo paslaugas. Pažymėjo, kad atsakovas yra visiškai abejingas - neteikia jokių paaiškinimų, savo pozicijos byloje. Nuo išlaikymo vaikui teikimo yra visiškai nusišalinęs. Dėl išlaikymo vaikui dydžio nurodė, kad per mėnesį vaikui reikia apie 500,00 Eur: gyvenamam būstui vaikui tenkanti dalis sudaro - 80,00 Eur, patarnavimams tenkanti dalis - 70,00 Eur, maistui - 150,00 Eur, kanceliarinėms reikmėms – 10,00 Eur, laisvalaikiui - 50,00 Eur, rūbams, avalynei, uniformai – 50,00 Eur, vitaminams, medikamentams, medicininei priežiūrai - 40,00 Eur, transporto išlaidoms, telefonui, vaiko higienai – 50,00 Eur. Ieškovė linkusi prisiimti didesnę išlaikymo naštą, iš atsakovo prašo ne pusės vaikui reikalingos sumos, o 200,00 Eur.

Atsakovui D. R. apie teismo posėdį pranešta tinkamai, atsiliepimo į ieškinį jis nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, prašymų nepateikė. Ieškinys atsakovui įteiktas asmeniškai (19 b. l.). Teismo šaukimai atsakovui siųsti jo galimos gyvenamosios vietos adresu ne visada įteikiami, todėl teismas nutarė šaukimą į teismo posėdį įteikti viešo paskelbimo būdu (72, 73 b. l.). Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad buvo imtasi visų įmanomų procesinių priemonių atsakovo dalyvavimui nagrinėjant šią bylą užtikrinti, atsakovui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, tačiau jis į teismo posėdį neatvyko, prašymų nepateikė, todėl teismas nagrinėja bylą atsakovui D. R. nedalyvaujant, nes tai šioje byloje yra būtina užtikrinant nepilnamečio vaiko interesus.

Institucijos teikiančios byloje išvadą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė E. B. teismui paaiškino, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius pritaria ieškiniui visa apimtimi. Vaiko teisių apsaugos skyrius nėra gavęs pranešimų apie netinkamą vaiko priežiūrą, J. Ž. ir D. R. šeimos nėra įrašytos į Skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdyti vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Vaiko teisių apsaugos skyrius, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, į nepilnamečio vaiko interesų pirmumą, susipažinęs su ieškiniu ir pridedamais dokumentais, mano, jog tikslinga priteisti iš atsakovo, ieškovės prašomą išlaikymą ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina, kuri ir dabar vaiku rūpinasi ir jį prižiūri.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei jį prižiūrėti numato ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.155 str., 3.156 str. bei 3.192 str. 1 d. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiui vaikui negalioja (CK 3.159 str. 1 d.).

Iš byloje esančių įrodymų ir bylos dalyvių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas D. R. yra šalių dukters L. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (4 b. l.). Ieškovė Lietuvoje jokio turto neturi (5, 6 b. l.). Santuoka tarp šalių sudaryta nebuvo, tačiau kartu šalys gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo 2006 metų vidurio iki 2014 m. lapkričio mėnesio. Kaip matyti iš pažymos apie asmens įmokas už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-10-31, paskutiniai duomenys už 2015 metų rugpjūčio mėnesį, ir iš pažymos apie asmens įdarbinimus, atsakovas D. R. yra socialiai draustas, dirba UAB „Erogrand“, užmokesčio suma neatskaičius mokesčių apie 1969,00 Eur (50, 52 b. l.). Ieškovė su dukra gyvena Jungtinėje Karalystėje nuomojamame būste (62-69 b. l.). L. R. nuo 2015-06-17 iki šiol lanko pradinukų mokyklą ir darželį Jungtinėje Karalystėje (58-59 b. l.). Atsakovė J. Ž. dirba nekvalifikuota darbininke Jungtinėje Karalystėje, ji vidutiniškai dirba 2 dienas per savaitę už 7,00 svarų valandinį atlyginimą (60-61 b. l.).

Duomenų apie kitas atsakovo darbovietes ir gaunamas pajamas teismas neturi. Iš institucijos pateiktos išvados bei žodinio institucijos atstovės paaiškinimo matyti, kad ieškovė vaiku rūpinasi tinkamai, institucija sutinka su išlaikymo dydžiu ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su motina (15-16 b. l.).

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, savo pozicijos dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir įrodymų apie gaunamas pajamas, taip pat nepateikė įrodymų apie savo teiktą išlaikymą vaikui pinigais ar daiktais, apie savo sveikatą ir darbingumą, nepateikė nuomonės dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Teismas mano, kad atsakovas nusišalindamas nuo vaiko išlaikymo ir auklėjimo pareigos pažeidžia prigimtines vaiko teises į normalų vystymąsi.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė prašo teismo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ja, nes tarp jos ir vaiko yra susiformavęs tvirtas emocinis-psichologinis ryšys, atsakovas nuo 2014 m. lapkričio mėnesio gyvena skyrium nuo vaiko.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos CK 3 .169 str. 1 d., 2 d.). Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad vaiko ir motinos ryšys yra tvirtas, be būtinojo reikalingumo bei aiškaus pagrindo keisti dabartinę gyvenamąją šeimos aplinką vaikui būtų nenaudinga, be to, vaikas yra ganėtinai mažo amžiaus, jam reikalinga didesnė motinos globa, šiuo metu su motina jo gyvenimo sąlygos yra tinkamos.

Teismui neturint byloje atsakovo pozicijos vaiko gyvenamosios vietos klausimu, atsakovui nepasinaudojus savo teise pareikšti byloje atsiliepimą, atsižvelgiant į ieškovės atstovo paaiškinimus, ieškinyje nurodytas aplinkybes ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Motina, su kuria nustatytina vaiko gyvenamoji vieta, neturi teisės kliudyti vaiko tėvui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, todėl tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė pateikė reikalavimą priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį. Nurodė, kad dukros L. R. reikmėms vidutiniškai per mėnesį išleidžia 500,00 Eur sumą, atsakovas savo pozicijos, kiek pagal savo turtinę padėtį gali skirti vaiko išlaikymui, nepateikė.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.

Teismas byloje turi duomenis, kad atsakovo turtinė padėtis nėra bloga. Teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą visų pirma atsižvelgiama į vaiko interesus. Kadangi atsakovas nepateikė savo pozicijos dėl vaiko išlaikymo dydžio, bei jokių kitų įrodymų, teismas tai vertina kaip atsakovo siekį išvengti išlaikymo mokėjimo nepilnamečiui vaikui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 185 str., CK 1.5 str.), nes visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 str.). Atsakovas yra darbingo amžiaus, dirbantis, nėra duomenų apie jo nedarbingumą. Atsakovas duomenų apie kitas savo gaunamas pajamas teismui nepateikė, teismas neturi duomenų apie kitas atsakovo galimas darbovietes, tame tarpe ir darbovietes užsienyje. Nenustatyta, kad atsakovas turėtų daugiau išlaikytinių, išskyrus su ieškove turimą nepilnametę dukrą.

Teismas, spręsdamas dėl būtino vaikui išlaikymo dydžio, atsižvelgia į CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatytą orientacinį priteistino išlaikymo dydį, kuris turi būti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 300,00 Eur. Tačiau įvertinęs bylos šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko amžių, tai, kad nėra duomenų apie tikrąją atsakovo turtinę padėtį, tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, teismas sprendžia, kad šioje byloje vaiko poreikiams patenkinti iš tiesų reikalinga apie 500,00 Eur kas mėnesį, ieškovė sutinka prisiimti didesnę vaiko išlaikymo naštą, todėl ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis po 200,00 Eur kas mėnesį būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Ieškovės reikalavimas tenkintinas pilnai priteisiant iš atsakovo dukros išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2015-03-24, iki vaiko pilnametystės. Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str. 1 d.). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė byloje sumokėjo 41,00 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (9 b. l.). Remiantis CPK 83 str. 1 d. 2 p. bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus pilnai, iš atsakovo ieškovei priteistinas 41,00 Eur žyminis mokestis, bei iš atsakovo valstybės naudai priteistinas už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas žyminis mokestis – 72,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d., 6 p., 96 str. 1 d.).

Taip pat iš atsakovo valstybės biudžetui priteistinos 9,51 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282 straipsniais, 307 straipsnio 1dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti vaiko L. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama J. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters L. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200,00 Eur (du šimtus eurų) periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2015-03-24, iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę J. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti dukters išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo D. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41,00 Eur (keturiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo D. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei: 72,00 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį, 9,51 Eur (devynių eurų, 51 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.