- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-09
- Bylos Nr.
- 1A-105-383/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33420-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- R. K.
- Advokatai
- Angelė Fominienė, Raimundas Vasiliauskas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. Š. gynėjui advokatui Raimundui Vasiliauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, baigiant tą programą per 3 mėnesius, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir solidariai iš R. K. ir I. Š. priteista 967,68 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Šiuo nuosprendžiu E. Š. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. K. nuteistas už tai, kad kartu su E. Š. 2020 m. rugpjūčio 19 d., laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 23.51 val., ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu tiksliau nenustatytu laiku, gyvenamojo namo, priklausančio I. Š., kieme, esančio adresu (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, išgertuvių metu, kilus tarpusavio konfliktui dėl E. Š. priklausančių galimai dingusių pinigų, veikdami kartu, tyčia, bendrai sudavė I. Š. ne mažiau kaip 26 smūgius į įvairias kūno dalis, t. y. galvą, kojas, rankas – R. K., būdamas užgulęs I. Š. ir laikydamas jos rankas, spaudė ją prie žemės, E. Š. du kartus ranka trenkė I. Š. per veidą bei paėmusi už kojų tampė gulinčią I. Š. po gyvenamojo namo medinę lauko terasą, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajai I. Š. poodines kraujosruvas dešiniame smilkinyje-kaktoje-antakyje-akies vokuose-skruoste, kaktos kairėje pusėje-antakyje-akies vokuose-skruoste, nugaroje, juosmenyje, krūtinėje, kakle su odos nubrozdinimais, žastuose, dilbiuose, kairėje plaštakoje, šlaunyse, kelių sąnariuose, blauzdose, kairėje pėdoje, dešinėje pakaušio pusėje-smilkinyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą bei kairės rankos V delnakaulio lūžimą, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tuo bendrais veiksmais R. K. ir E. Š. nesunkiai sutrikdė I. Š. sveikatą.
2. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendyje konstatuota, kad R. K. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Teismas konstatavo, kad sužalojimai nukentėjusiajai I. Š. padaryti E. Š. ir R. K. veikiant tiesiogine tyčia, kadangi nėra nustatyta kuriuo metu nukentėjusiajai padarytas delnikaulio lūžimas, kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendį ir jį išteisinti.
3.1. Skunde nurodoma, kad teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir bylą išsprendė neobjektyviai. Teismas padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad nukentėjusiajai E. Š. sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 26 smūgių pasėkoje. Tokia teismo išvada prieštarauja teismo medicinos specialisto išvadai Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad sužalojimai padaryti mažiausiai 26 smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Tai reiškia, kad sužalojimai padaryti ne tik smūgiuojant. 2021 m. sausio 15 d. teismo medicinos specialistas A. J., atlikęs nukentėjusiosios teismo medicinos tyrimą, pateikė paaiškinimą, kuriame konstatavo, kad I. Š. nustatytas kairės plaštakos 5 delnakaulio galinio trečdalio lūžimas. Toks sužalojimas būdingas smūgio sudavimui, o ne griuvimui ar pačios nukentėjusiosios smūgiavimui į kitą asmenį ar daiktą. Toks sužalojimas gali būti ir dengiantis nuo smūgio.
3.2. Nuteistasis nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, jog veikė kartu su E. Š., t. y. bendrininkavo. Jo, kaip bendravykdytojo, kaltė grindžiama nukentėjusiosios I. Š. parodymais, bendrininkės E. Š. parodymais, liudytojos Z. Š. parodymais, kita bylos medžiaga. Tiek nukentėjusioji, tiek E. Š. bei liudytoja neparodė, kad jis sudavė smūgius I. Š.. Jos teigia, kad nuteistasis tik laikė prispaudęs nukentėjusiąją prie žemės. E. Š. parodė, kad ji susimušė su nukentėjusiąja: sudavė ranka jai 2 kartus į veidą, abi tampėsi už plaukų. Tai pamatęs K., jas išskyrė, prašė nukentėjusiosios I. Š. baigti muštis. Po to K. užsidarė su nukentėjusiąja namo koridoriuje, neleido jai įeiti. Nukentėjusioji E. Š. ir liudytoja Z. Š. parodė, kad nuteistasis kartu su nukentėjusiąja užsidarė namo viduje, laikė duris, kad neužeitų E. Š., kuri, būdama už durų, koliojosi ir bandė įsibrauti į vidų, tęsti konfliktą. Abi parodė, kad, E. Š. nepatekus į namo koridorių, konfliktas užgeso.
3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad akistatos tarp nukentėjusiosios I. Š. ir kaltinamosios E. Š. metu patvirtinta aplinkybė, jog pastaroji smūgiavo nukentėjusiajai į veidą, ši veidą dengėsi rankomis, kad E. Š. už kojų tampant nukentėjusią, pastaroji jautė skausmą nugaroje, galvoje. Byloje nustatyta, jog E. Š. rankomis į veidą smūgiavo I. Š. ir ši rankomis dengėsi veidą. Tai patvirtina ir teismo medicinos specialisto paaiškinimas apie nukentėjusiajai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo mechanizmą - sužalojimas būdingas smūgio sudavimui bei gali būti padarytas dengiantis nuo smūgio.
3.4. Nuteistojo teigimu, konfliktas prasidėjo namo verandoje tik tarp E. Š. ir nukentėjusiosios I. Š. - jos tampėsi už plaukų. E. Š. smūgiavo kumščiais. Tada nuteistasis jas du kartus skyrė, pabaigoje su nukentėjusiąja užsidarė namo koridoriuje, neįleido įeiti E. Š., tuo konfliktas ir pasibaigė. Visą laiką teigė, kad moteris tik skyrė, neleido muštis, konfliktuoti. Bandydamas nutraukti konfliktą, neturėjo jokio tikslo sužaloti nukentėjusiąją. Mano, kad nukentėjusios atžvilgiu neatliko jokių tyčinių smurtinių veiksmų. Jo ir E. Š. įvykio vietoje atlikti konkretūs veiksmai neduoda pagrindo išvadai, kad veikė kaip vykdytojai kartu. Nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, objektyviųjų požymių nerealizavo.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis R. K. ir jo gynėja advokatė Angelė Fominienė palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokurorė Renata Oželienė, asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. Š. gynėjas advokatas Raimundas Vasiliauskas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu, teigiant, kad teismas įrodymus vertino neteisingai, dėl to nepagrįstai pripažino R. K. kaltu dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.
7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais nuteistasis R. K. grindžia nesutikimą su nuosprendyje padarytomis išvadomis, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ne tik nuo baudžiamosios atsakomybės atleista E. Š., bet ir R. K. bendrais veiksmais nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją I. Š.. Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad R. K. kaltė dėl nukentėjusiajai I. Š. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei teigia nuteistasis, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ar panaikinti/pakeisti ginčijamą nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl R. K. kaltės.
8. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad jis kartu su E. Š. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai I. Š.. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme R. K. kaltės nepripažino, teigdamas, kad E. Š. ir I. Š. pešėsi namo verandoje, voliojosi, o jis šias kelis kartus bandė išskirti. Smūgio į ranką nukentėjusiajai nesudavė, nebuvo užgulęs nukentėjusiosios ir nelaikė šios prispaudęs. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis taip pat neigė kaltę, nurodydamas, kad nemušė nukentėjusiosios I. Š., o tik bandė išskirti tarpusavyje besipešančias E. Š. ir I. Š.. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde nuteistasis R. K. nurodo, kad du kartus skyrė E. Š. ir I. Š., po to su nukentėjusiąja užsidarė namo koridoriuje, neleido įeiti E. Š., nors apylinkės teisme teigė, kad jis nebuvo užsirakinęs kambaryje su nukentėjusiąja I. Š.. Iš šių parodymų visumos matyti, kad nuteistasis R. K. nebuvo nuoseklus ir nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė prieštaringus parodymus, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nuteistojo parodymus laikyti patikimais ir jais vadovautis, priimant procesinį sprendimą, kadangi tai tėra pasirinktą gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės bei gresiančios bausmės, kuri paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Pažymėtina, jog vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę.
9. Aplinkybę, kad nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai I. Š., bendrais veiksmais kartu su E. Š., padarė ir nuteistasis R. K., patvirtina nukentėjusiosios parodymai. Apklausiama pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji I. Š. parodė, kad tarp jos ir E. Š. kilo konfliktas, tarp jų stojo nuteistasis. Kažkuriuo momentu ji prarado sąmonę ir atsigavo, kai R. K. ją laikė prispaudęs prie žolės. Atsimena, kad bėgo į namo vidų ir ją atsivijo R. K.. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad prieš ją smurtavo tiek E. Š., tiek ir R. K.. Nurodė mananti, kad plaštaka jai galėjo lūžti, kai R. K. buvo užgulęs ir prispaudęs prie žemės. Sąmonę buvo praradusi ne mažiau, kaip du kartus, iš jų pirmą kartą – kai stumdėsi su E. Š. ir tarp jų stojo R. K. (1 t., b. l. 32-35). Akistatos tarp E. Š. ir nukentėjusiosios I. Š. metu, nukentėjusioji parodė ne tik, kad E. Š. už kojų tampant nukentėjusią, ji jautė skausmą nugaroje, galvoje, bet ir ji jautė fizinį skausmą rankose, kai R. K. ją laikė suėmęs už rankų ir prispaudęs prie žemės (1 t., b. l. 130-133). Nors nukentėjusioji viso tyrimo metu negalėjo tiksliai nurodyti kuriuo konkrečiu įvykio metu ji patyrė sužalojimus (26 smūgius), tačiau tai pateisintina tuo, kad nukentėjusioji įvykio metu net du kartus buvo praradusi sąmonę.
10. Duodama parodymus pirmosios instancijos teisme E. Š. (atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu) parodė, kad tarp jos ir nukentėjusiosios kilo žodinis konfliktas, kuris peraugo į susistumdymą. Ji nukentėjusiajai sudavė du kartus į galvą. Tada atėjo nuteistasis, jas išskyrė ir nusivedė I. Š. už namo. Tada pasigirdo nukentėjusiosios cypimas, klykimas, o R. K. sakė: ,,I., raminkis“. Nuėjusi už namo pažiūrėti, pamatė, kad R. K. yra užgulęs ir laiko nukentėjusiąją. Po kiek laiko nukentėjusioji nubėgo į namą, o nuteistasis – šiai iš paskos. Jie užsidarė duris ir E. Š. negalėjo įeiti. Po įvykio matė, kad nukentėjusioji I. Š. buvo sumušta. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad niekas kitas negalėjo sumušti I. Š., o tik - R. K., kuris įvykio metu buvo stipriai išgėręs. Nurodė, kad jis yra nervingas žmogus, melagis ir ne kartą smurtavo ir jos atžvilgiu (1 t., b. l. 153-154). Antros apklausos metu E. Š. teigė, kad susikibo su nukentėjusiąja, smogė jai du kartus į galvą. Prie jų prišoko R. K. ir, sugriebęs stipriai už rankų nukentėjusiąją, nutempė ją už namo. Girdėjo, kad I. Š. garsiai cypia. Kai nubėgo pažiūrėti, nukentėjusioji gulėjo ant žemės. Po to ji, paėmusi už kojų, tempė nukentėjusiąją ant terasos. Po kiek laiko nukentėjusioji I. Š. atsistojo ir bėgo į namą, o paskui ją – R. K.. Pastarasis uždarė ir laikė duris, girdėjosi nukentėjusiosios šauksmai. Po to nukentėjusioji išbėgo iš koridoriaus. Jai ir nukentėjusiajai po įvykio skambino nuteistasis iš Švedijos ir grasino, kad padarys invalidėmis (1 t., b. l. 157-159). Pirmosios instancijos teisme, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu E. Š. duotus parodymus, ši juos patvirtino bei papildomai nurodė, kad matė kaip I. Š. gulėjo ant žolės, cypė, klykė, o R. K. buvo ją užgulęs ir laikė rankas. Kai atsikėlė nuo žolės, I. Š. bėgo į kambariuką, R. K. ją nusivijo. Kai R. K. su I. Š. buvo užsidarę kambaryje, girdėjo, kad I. Š. šaukė, cypė, klykė. Cypimas buvo agresyvus ir garsus. Vertinant nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos E. Š. parodymus, matyti, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios E. Š. teigė mačiusi kaip nuteistasis R. K. ant žemės buvo prispaudęs ir laikė nukentėjusiąją I. Š., o pastaroji rėkė. Taip pat nuosekliai aiškino mačiusi kaip po to nukentėjusioji nubėgo į namą, o jai iš paskos – R. K., kuris neleido įeiti į namą, girdėjosi nukentėjusiosios šauksmas.
11. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja Z. Š. taip pat patvirtino E. Š. nurodytas aplinkybes, kad lauke R. K. buvo pasiguldęs nukentėjusiąją ant žolės ir stipriai ją laikė, o ši garsiai šaukė. Liudytoja liepė nuteistajam liautis ir nuėjo atgal į namą. Po kiek laiko išgirdo lauke triukšmą ir, išėjusi į lauką, pamatė, kad nuteistasis už kojų tempė nukentėjusiąją ant terasos. Liudytoja patvirtino ir kitą E. Š. nurodytą aplinkybę, kad nukentėjusioji įbėgo į namo koridorių, o R. K. laikė duris. Tuo metu I. Š. klykė. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Z. Š. parodė, kad matė, kad ant pievos R. K. prie žemės buvo prispaudęs nukentėjusiąją, o ji šaukė, kad ją paleistų. Po to trumpam grįžo į kambarį, bet, kai nenutilo triukšmas, ji vėl ėjo žiūrėti, kas vyksta. Matė, kaip E. Š. tempia jos dukrą I. Š. už kojų per terasą. Po kiek laiko pamatė, kad I. Š. stovi koridoriuje labai supykusi, nori išeiti, tačiau nuteistasis laikė duris ir neleido išeiti. Kai R. K. ir E. Š. išėjo, matė, kad nukentėjusiosios veidas guzuotas ir ji labai stipriai sumušta (1 t., b. l. 113-116). Iš šios liudytojos parodymų visumos matyti, kad ji taip pat patvirtino mačiusi kaip nuteistasis R. K. buvo prispaudęs nukentėjusiąją lauke ant žemės, o ši rėkė. Po to taip pat matė kai nukentėjusioji ir nuteistasis nubėgo į namą, girdėjosi I. Š. klyksmas. Nors apklausiama pirmosios instancijos teisme teigė, kad nuteistasis R. K. tempė nukentėjusiąją ant terasos, tačiau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad šiuos veiksmus atliko E. Š.. Pati E. Š. šią aplinkybę patvirtino apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, t. y. kad tempė nukentėjusiąją už kojų ant terasos. Atsižvelgiant į tai, vertinama, kad liudytoja galėjo suklysti kuris iš kaltinamųjų tempė nukentėjusiąją už kojų dėl praėjusio laiko tarpo nuo įvykio iki apklausos pirmosios instancijos teisme, patirto šoko, išgąsčio įvykio metu ir galėjo tiksliai neatsiminti šios aplinkybės.
12. Nuteistojo R. K. kaltę pagrindžia ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. I. Š. 2020 m. rugpjūčio 20 d. pareiškime nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. ją sumušė pusseserė E. Š. ir jos sugyventinis R. K. (1 t., b. l. 15-18). PRĮR išraše nurodyta, kad pranešėja I. nurodo, kad ją sumušė pusseserės sugyventinis prieš 30 min (pranešimo laikas 2020 m. rugpjūčio 19 d. 23.48 val. (1 t., b. l. 7-10). Įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta nusikaltimo vieta (1 t., b. l. 81-85). 2020 m. rugpjūčio 20 d. asmens apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuoti I. Š. kūne matomi sužalojimai, vizualiai apžiūrėjus, pridėtos nuotraukos (1 t., b. l. 87-93). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto 2020 m. rugpjūčio 28 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuoti I. Š. padaryti sužalojimai, kurie konstatuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 104-107). A. J. 2021 m. sausio 15 d. specialisto paaiškinime nurodyta, kad I. Š. buvo apžiūrėta tiesiogiai bei buvo gauti medicininiai dokumentai. I. Š. buvo nustatytas kairės plaštakos nugarinio paviršiaus poodinė kraujosruva su patinimu, kairės plaštakos 5 delnakaulio galinio trečdalio lūžimas. Įvertinus išorinį sužalojimą, nesant kokių nors nubrozdinimų, žaizdų, teigiama, kad sužalojimas būdingas smūgio sudavimui, o ne griuvimui ar pačios I. Š. smūgiavimui į kitą asmenį ar daiktą. Toks sužalojimas gali būti ir dengiantis nuo smūgio (1 t., b. l. 109-110). Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad specialistas nurodė, kad nukentėjusiajai I. Š. padaryti sužalojimai būdingi smūgio sudavimui arba dengiantis nuo smūgio. Bet kuriuo atveju tai patvirtina, kad I. Š. buvo suduodami smūgiai. Vien tai, kad sužalojimai galėjo atsirasti ginantis nuo smūgių, nepaneigia apelianto kaltės. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad specialisto išvadoje nurodoma, kad sužalojimai nukentėjusiajai padaryti ranka, pirštais, koja, aplinkos daiktais. 2020 m. lapkričio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrimas BPC pateiktas garso įrašas, kuriame I. Š. kreipiasi pagalbos ir nurodo, kad sumušė pusseserės sugyventinis (1 t., b. l. 120-121). 2021 m. sausio 13 d. kitų objektų pažiūros protokolu apžiūrėtas nukentėjusiosios I. Š. pateiktas garso įrašas iš jai priklausančio mobiliojo ryšio telefono. Iš įrašo nustatyta, kad E. Š. skaito galimai jai atsiųstą sugyventinio R. K. SMS žinutę: ,,labas, ko neparašai, paskambink R.. Aš pasiilgau tavęs. Pasikonsultuok, kur sumokėjai pinigus tai I. Sakyk: mentūroj, kad atsiims visus pareiškimus. Tau ji taip žadėjo. Nu čia viskas per teismą vyks. Gal pavyks atgauti dalį ar visus. Aš tai pasakysiu viskas kaip buvo. Kad ji buvo paėmusi iš tavęs pinigus ir pirma pradėjo muštynes. Kad lūpa ne nuo peleninės praskelta, o nuo I. Nes kai ta peleninė pataikė į lūpą mes buvom namie ir nebuvo mėlyna. Aš pasakysiu, kad ji atsivijo mus su pagaliu ir šaukė užmušiu tave E. Kaip ji galėjo paimti pagalį su sulūžusiu delnu. Ji galėjo pati griūti ir susižaloti tą ranką ar net veidą. pasakyk, kad aš tą pagalį atėmiau ir numečiau ir mudu ėjom namo, o ji vis šaukė: užmušiu tave E. Aš puikiai atsimenu nebuvau girtas. Ką jūs ten policijoj pripasakojot. E. su niekuo namie negėriau. Tau sakiau, pabūkim namie dviese, o tu užsiminei eiti pas I., nes ji gėrė su motina tą turėsi pasakyti teisme. O su R. pasikalbėk dėl tų pinigų, bet blaiva, nes man nerašai“ (1 t., b. l. 127-128). Aplinkybės, užfiksuotos garso įraše, leidžia manyti, kad R. K. po įvykio stengėsi suderinti parodymus su E. Š., išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusiosios I. Š. epikrizėje, medicinos dokumentų kopijose užfiksuoti jos sužalojimai (1 t., b. l. 113-117).
13. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl R. K. kaltės, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kolegijos vertinimu, nuteistojo kaltė yra įrodyta pilnai ir visapusiškai ištyrus visus byloje surinktus įrodymus bei juos palyginus su kitais byloje surinktais duomenimis ir padarius pagrįstas išvadas, jog kaltinančių įrodymų visuma, sudaro nenuginčijamą pagrindą priimti apkaltinamąjį nuosprendį R. K. atžvilgiu dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Nors E. Š., ir liudytoja Z. Š. neparodė mačiusios kaip nuteistasis R. K. suduoda smūgius nukentėjusiajai, tačiau jos nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė mačiusios kaip lauke ant žemės nuteistasis R. K. buvo prirėmęs prie žemės ir užgulęs nukentėjusiąją, o ši rėkė. Taip pat patvirtino mačiusios kaip, nubėgus nuteistajam su nukentėjusiąja į namus, girdėjosi pastarosios klyksmai. Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką, policijos registruojamų įvykių registre užfiksuota, kad nukentėjusioji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, kad ją sužalojo E. Š. ir jos sugyventinis (R. K.). Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje konstatuoti nukentėjusiajai I. Š. nustatyti sužalojimai. Nukentėjusiosios I. Š., liudytojos Z. Š., nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos E. Š. nurodytos aplinkybės ir byloje esantys rašytiniai įrodymai susijungia į nuoseklią, logišką, tarpusavyje neprieštaraujančių įrodymų grandinę ir yra pakankami R. K. kaltei pagrįsti.
14. Skunde apeliantas ginčija aplinkybę, kad jis kartu su E. Š. veikė kaip bendrininkai. Atsakant į šį argumentą pažymėtina, kad bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja jų dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-303/2016). Esant bendrininkavimui, kaltininkams inkriminuojami visi dėl bendrininkų nusikalstamų veikų kilę padariniai, o ne tik tie, kuriuos padarė kiekvienas kaltininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352-696/2016). Kadangi bendrais veiksmais nukentėjusiajai I. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, apylinkės teismas pagrįstai R. K. veiksmus kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Nors byloje surinktais įrodymais nebuvo nustatyta ir nėra galimybės konkrečiai nustatyti, dėl kurio kaltinamojo suduoto smūgio nukentėjusiajai I. Š. lūžo ranka ir kuriais veiksmais padaryti lengvesni sužalojimai, tačiau akcentuojama, kad konflikte su nukentėjusiąja I. Š. dalyvavo tiek E. Š., tiek ir R. K., abu fizinį smurtą jos atžvilgiu naudojo beveik tuo pačiu metu, vienas po kito (E. Š. sudavė du smūgius į veidą nukentėjusiajai, o po to R. K. užgulė nukentėjusiąją, ją laikė prispaudęs), dėl kaltinamųjų panaudoto fizinio smurto buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, t. y. nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamųjų atliktų veiksmų ir kilusių padarinių, todėl abu kaltinamieji šiuo atveju turi atsakyti pagal kilusius padarinius. Nagrinėjamu atveju tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, priešingai, nei teigiama skunde, R. K. veiksmuose nustatyti ir įrodyti, jo veiksmai kvalifikuoti teisingai.
15. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. sausio 11 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad R. K. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 10 Eur (3 t., b. l. 50). Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, nuteistasis yra dirbantis asmuo, prašoma priteisti suma už teisinės pagalbos išlaidas yra itin nedidelė, todėl iš R. K. priteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
16. Teisėjų kolegija nustatė, kad skundžiamo Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. sausio 4 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nurodant iš kurių asmenų priteistina turtinė žala Kauno teritorinei ligonių kasai, buvo padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas, t. y. neteisingai nurodyta, kad žala priteistina iš R. K. ir I. Š., nors vietoj I. Š. turėjo būti nurodyta – E. Š..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.
Ištaisyti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą ir vietoje „priteisti solidariai iš R. K. ir I. Š. 967,68 Eur civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai“ nurodyti - „priteisti solidariai iš R. K. ir E. Š. 967,68 Eur civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai“.
Priteisti iš nuteistojo R. K. valstybės naudai 10 Eur (dešimt eurų 00 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.