Utenos apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens – Visagino savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei J. M.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. K. ieškinį atsakovei O. K. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko išlaikymo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat su atsakovės O. K. pateiktu priešieškiniu dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko išlaikymo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jai priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo, patraukiant išvadą teikiančią instituciją - Visagino savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrių,

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti bažnytinės santuokos su atsakove (duomenys neskelbtini) skyriuje įrašą (duomenys neskelbtini), sudarytą Visagino stačiatikių Jono Krikštytojo gimimo parapijoje (duomenys neskelbtini) ir pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; Palikti jiems jų turimas pavardes; Taip pat nustatyti jų nepilnametės dukros K. K., gim. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su jos motina – atsakove O. K., ir nustatyti bendravimo su vaiku tvarką pagal jo siūlomą variantą. Taip pat prašo padalinti santuokoje įgytą turtą – butą jam priteisiant butą, o atsakovei – piniginę kompensaciją.

Atsakovė O. K. patekdama priešieškinį, prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) sudarytos Visagino stačiatikių Jono Krikštytojo gimimo parapijoje bažnytinės santuokos tarp ieškovo R. K. ir atsakovės O. K. apskaitos (duomenys neskelbtini) skyriuje įrašą (duomenys neskelbtini), ir pripažinti, kad santuoka tarp ieškovo R. K. ir atsakovės O. K. iširo dėl kito sutuoktinio – ieškovo R. K. kaltės; palikti jos turėtą pavardę - B.; nustatyti nepilnametės jų dukros K. K. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ja – atsakove O. K. pagal jos gyvenamąją vietą; priteisti iš ieškovo R. K. nepilnametei dukrai K. išlaikymą po 1000 (vieną tūkstantį) litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka ir pavedant atsakovei O. K. disponuoti šiomis lėšomis vaiko naudai uzufrukto teise; priteisti iš ieškovo R. K. išlaikymą atsakovei O. K. po 207 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros visiško pasveikimo; padalinti santuokoje su ieškovu įgytą turtą pagal atsakovės siūlomą variantą, nustatant jai didesnę turto dalį; priteisti iš ieškovo atsakovei O. K. 5000 (penkis tūkstančius) Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Ieškinio pareiškime R. K. nurodė, kad santuoka su atsakove O. K. iširo dėl jų abiejų kaltės, nes nesutarė kur turi gyventi, todėl ilgą laiką gyveno atskirai.

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė palaikė savo reikalavimus ir nurodė, kad iki šio laiko su atsakove nesusitaikė, ir neketina to daryti. Tolimesnis bendras gyvenimas yra neįmanomas.

Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir ieškovo nurodytais santuokos nutraukimo pagrindais. Pareiškė, kad santuoką nutraukti sutinka, tačiau ne dėl jos, o dėl paties ieškovo kaltės. Dėl šeimos iširimo kaltas yra ieškovas, kuris išvyko gyventi kitur ir ją paliko. Taip pat nesutinka dėl turto padalijimo pagal ieškovo siūlomą variantą, ir prašo skirti jai didesnę turto dalį. Ieškovas turi mokėti išlaikymą jų dukrai ne mažiau, nei reikalauja, nes jis dirbdamas Didžiojoje Britanijoje, uždirba daugiau, nei nurodoma pateiktuose dokumentuose, o dukros poreikiai yra santykinai didesni. Taip pat reikalauja išlaikymo jai pačiai, nes ji slaugė sergančią dukrą, ir patyrė finansinius nuostolius. Taip pat ieškovas jai padarė neturtinę žalą teismine tvarka ginčydamas tėvystę.

Trečiojo asmens – Visagino savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad ieškinio dalyje dėl šalių dukros gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina O. K., neprieštarauja, o priteistinas išlaikymas turėtų būti pakankamas vaiko poreikių patenkinimui. Atsakovės gyvenamojoje vietoje yra sudarytos normalios sąlygos nepilnamečiui vaikui.

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad nuo R. K. ir O. K. santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai laiko (b.l. 11; 37), sutuoktiniai veiksnūs, santuokoje yra gimęs vienas vaikas – dukra K., kuri sprendimo priėmimo metu yra nepilnametė, gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12).

Ištyręs pateiktus įrodymus bei išklausęs šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad šalių santuoka iširusi, tolesnis bendras sutuoktinių gyvenimas negalimas, todėl santuoka nutrauktina Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. 1 – 3 d. pagrindu, panaikinant (duomenys neskelbtini) skyriuje įrašą (duomenys neskelbtini), sudarytą Visagino stačiatikių Jono Krikštytojo gimimo parapijoje (CK 3.24 str. 2 d.).

Ieškovas prašo ją nutraukti, konstatuojant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovė prašo pripažinti ieškovo kaltę, šį reikalavimą pagrįsdama, jo išvykimu gyventi į kitą valstybę ir šeimos interesų nepaisymu.

Svarstant sutuoktinių kaltės klausimą dėl šeimos iširimo, konstatuotina, kad ieškovė teismui pateiktais įrodymais neįrodė tiesioginės atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo, nes nebuvo paneigta, kad ji pati, turėdama namus Vilniuje, liko gyventi su vaiku pas savo tėvus. Liudytojai M. B. (atsakovės brolis) ir K. B. (atsakovės tėvas) parodė, kad ieškovas atvykdavo pas savo sutuoktinę ir dukrą labai retai, maždaug porą sykių į metus, ir būdavo tik keletą dienų. Atsakovė buvo nuvažiavusi į Angliją, bet ten neliko. Todėl galima teigti, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė, gyvendami santuokoje, nevykdė CK 3.27 str. 1 d. numatytų reikalavimų, t.y. nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito tiek moraliai, mažai prisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai patvirtina šalių teiginiai apie šeimyninio gyvenimo nutrūkimo aplinkybes ir priežastis, tvirtą nusistatymą nesitaikyti, jų susirašinėjimas SMS žinutėmis ir e-paštu, kurių turinys neskelbtinas (b.l. 107 – 111).

Todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovo ir atsakovės šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jie abu pažeidė savo, kaip sutuoktinių pareigas, dėl ko bendras jų gyvenimas tapo negalimu.

Nustatyta, kad šiuo metu šalių dukra gyvena su motina – atsakove, jos tėvų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įprastoje aplinkoje, kuriame yra sąlygos vaiko teisių, interesų bei poreikių įgyvendinimui. Visagino miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, ištyrę vaiko gyvenimo sąlygas, nustatė, kad motina rūpinasi dukra. Todėl teismas, nagrinėjantis ginčą dėl šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vadovaujasi išimtinai prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principu, vaiko interesais, ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove tenkina (CK 3.59 str.). Ieškovas savo reikalavimu taip pat yra pareiškęs, kad tam neprieštarauja, nes pats pageidauja, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.

Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina, atsakovas turi prievolę dukrą išlaikyti, nes tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.).

Svarstant klausimą dėl išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos CK 3.192 str. 2 d.).

Atsakovės reikalavimas yra priteisti iš ieškovo dukros išlaikymui po 1000 Lt (289,62 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, yra tenkintinas iš dalies.

Atsakovė O. K. nurodo, kad dukros K., kuriai dabar yra 5 metai (gim. (duomenys neskelbtini)), poreikiai maistui, aprangai, ugdymui ir pragyvenimui yra ne mažesni, kaip 1670 Lt (483,67 Eur) per mėnesį (b.l. 70). Teigia, kad ieškovas tokį išlaikymą, kokio ji reikalauja teikti gali, nes dirba užsienyje ir gauna pakankamas pajamas – 1405,34 Svarų sterlingų (6042,96 Lt).

Spręsdamas priteistino išlaikymo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos CK 3.192 str. 3 d.). Byloje nustatyta, kad tokio išlaikymo, kokį nurodo atsakovė, ji neteikia, o ieškovas mokestiniais pavedimais perveda apie 500 Lt sumą kiekvieną mėnesį. vaiko kasdieniniai poreikiai yra patenkinami abiejų tėvų pastangomis.

Šalių turtinė padėtis yra maždaug vienoda. Jie turi nekilnojamojo turto, kuriuo dabartiniu metu nė vienas jų nesinaudoja ir reikalauja padalinti. Jo vertė 178 tūkst. Lt (b.l. 17 - 20). Taip pat baldų komplektas – 2000 Lt vertės. Ieškovės gaunamos pajamos yra apie 1000 Lt per mėnesį arba 12582 Lt per metus (b.l. 92 - 93). Atsakovo pateiktais duomenimis, jo pajamos sudarė 1405,34 Svarų sterlingų (6042,96 Lt) (b.l. 92).

Teismas atsižvelgia į tai, kad iki šiol ieškovas R. K. teikia išlaikymą savo dukrai (t. 2 b.l. 24), atitinkantį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kuri orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistiną išlaikymo dydį, laiko vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia laikytis ne tik teisės normose, reglamentuojančiose vaikų išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Šiuo metu 1 MMA dydis yra 300 eurų (2014-09-24 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 972). Taigi net neįrodinėjant būtinų vaiko poreikių, yra preziumuojama, jog tokia suma yra reikalinga, kad būtų patenkinti būtiniausi, t.y. minimalūs vaiko poreikiai. Esant tokioms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turėtų skirti savo vaikų išlaikymui ne mažiau, kaip po 150 eurų. Ieškovas, savo atsiliepime į priešieškinį, teigia, kad teikia ir sutinka teikti toliau 500 Lt (144,81 euras), ieškovei paliekant likusią dalį. Todėl, įvertinant dabartinę R. K. turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas ir santykinai didesnes išlaidas, reikalingas pragyvenimui Londono mieste, taip pat į tai, kad dabartiniu metu atsakovo teikiamas išlaikymas yra pakankamas patenkinti elementariems vaiko fiziologiniams poreikiams bei būtinoms pragyventi reikmėms, ir nepažeidžia vaiko interesų, teismui yra pagrindo manyti, kad R. K. gali ir toliau teikti išlaikymą po 150 eurų, kas patenkintų minimalius dukros poreikius (CK 3.198 str.).

Iš ieškovo priteisto išlaikymo tvarkytoju yra skirtina O. K., su kuria gyvena dukra, pavedant jai šias lėšas valdyti uzufrukto teise (CK 3.185 str.).

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su juo ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvas, ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku, jei toks bendravimas nekenkia vaiko interesams (CK 3.170 str. 3 d.). Jeigu tėvai nesutaria geranoriškai dėl bendravimo su vaiku, tokią tvarką nustato teismas. Teismas taip pat visus klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais sprendžia pirmiausia žiūrint nepilnamečių vaikų interesų ir jais vadovaujantis (LR CK 3.3 str. 1 d., LR CPK 376 str.). Tėvo pareiga neapsiriboja tik išlaikymo vaikui teikimu. Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d.). Tėvams gyvenant skyrium vaiko bendravimas su tėvu itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl, teismo vertinimu, turi būti siekiama užtikrinti maksimalų tokio ryšio palaikymą ir plėtojimą. Nagrinėjamu atveju tėvų konflikto pasekoje gali susiklostyti vaiko teisių požiūriu nepriimtina situacija, kai bendravimas su tėvu gali visiškai nutrūkti.

Atsižvelgiant į ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovė sudaro kliūtis ieškovui bendrauti su dukra, taip pat ir į Institucijos teikiančios išvadą Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą, teismas sprendžia, kad, nenustačius ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos, gali būti pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, o būtent tiek vaiko, tiek ir ieškovo tarpusavio bendravimo teisė. Taip pat iškyla grėsmė, kad gali nutrūkti ar susilpnėti nepilnamečio vaiko ir tėvo emocinis ryšys. Teismas, vadovaudamasis CK 1.5, 3.3 straipsniuose įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo, prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais, nustato tokią bendravimo su vaiku tvarką, kuri sudaro sąlygas, geriausiai atitinkančias vaiko interesus.

Pažymėtina, kad šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl tvarkos pakeitimo.

Taip pat šalys reiškia reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Dalintiną turtą sudaro butas Vilniuje ir minkštų baldų komplektas.

Ieškovas siūlo butą dalinti nelygiomis dalimis, jam priteisiant butą esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovei iš jo priteisti 1/6 dalį arba 18,78 % buto vertės. Teismo posėdyje jis nurodė, kad butą pirko ir vėliau remontavo asmeninėmis ir jo motinos lėšomis. Šį faktą teismo posėdyje patvirtino liudytoja S. K..

Atsakovė pateikdama priešieškinį, prašo padalinti santuokoje įgytą turtą bei atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Priteisti jai didesnę turto dalį, o būtent 70 % dydžio piniginę kompensaciją už jų bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, o atsakovui priteisti patį butą ir jame esantį minkštų baldų komplektą.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Pasirenkant turto padalijimo būdą, atsižvelgtina į šalių norą padalinti bendrą turtą natūra ieškovui, o piniginę kompensaciją – atsakovei. Dėl turto vertės ginčo nėra.

Lietuvos CK 3.123 str. 1 d. numato, kad sprendžiant klausimą dėl bendro turto padalijimo, turi būti atsižvelgta į nepilnamečių vaikų interesus, sutuoktinių turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.

Ši šalių reikalavimų dalis laikytina nepagrįsta ir netenkintina, nes tai pažeistų jų lygiateisiškumo principą. Byloje nustatyta, kad butas, kuris priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra įgytas, panaudojant ir ieškovo ir atsakovės asmenines lėšas. Jų santuoka nutrauktina dėl abiejų kaltės. Todėl, teismas sprendžia, kad ieškovo siūlomas turto padalijimo būdas yra atitinkantis abiejų šalių norus, tačiau kompensacijos dydžio klausimas spręstinas laikantis lygių dalių principo.

Atsakovės O. K. priešieškinyje išdėstyti reikalavimai dėl išlaikymo jai priteisimo, ir neturtinės žalos atlyginimo, atmestini, kaip nepagrįsti, nes jos turtinė padėtis yra pakankamai gera, kad jai būtų priteista renta, o neturtinės žalos padarymas, grindžiamas tuo, jog ieškovas kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, nėra sietinas su šia byla. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. Atsakovė minėtų aplinkybių nepagrindė ir neįrodė, nes pats kreipimasis į teismą negali būti vertinamas kito asmens teisių pažeidimu.

2008-10-09 nutartimi buvo tenkintas ieškovės prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies - 1113 Lt (b.l. 4). Tenkinant iš dalies jos ieškinį, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos ir priteistinos iš abiejų šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bei CPK 80; 88, 93 ir 96 str. nustatyta tvarka. Ieškinį ir priešieškinį tenkinant iš dalies, atstovavimo išlaidos iš priešingos šalies nepriteistinos.

R. K. (a/k (duomenys neskelbtini) ieškinį ir O. K. (a/k (duomenys neskelbtini) priešieškinį tenkinti iš dalies:

panaikinti R. K. (a/k (duomenys neskelbtini) ir O. K. (a/k (duomenys neskelbtini) bažnytinės santuokos (duomenys neskelbtini) skyriuje įrašą (duomenys neskelbtini), sudarytą Visagino stačiatikių Jono Krikštytojo gimimo parapijoje (duomenys neskelbtini), konstatuojant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovui palikti jo turimą pavardę – K., atsakovei grąžinti jos turėtą pavardę – B..

Iš R. K. priteisti išlaikymą nuo šio sprendimo priėmimo – 2015 m. vasario 2 d., R. K. ir O. K. nepilnametei dukrai K. K. a/k (duomenys neskelbtini) gim. 2010 m. balandžio 22 d. (a/k (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 150 Eur. (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį iki K. pilnametystės, pavedant O. K. šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Nustatyti K. K. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina O. K. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

1) ieškovas R. K. turi teisę 4 kartus per savaitę, t. y. pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais, prieš tai įspėjęs atsakovę trumpąją „sms“ žinute bei atsižvelgiant į dukters užimtumą, bendrauti su dukra K. K. internetu programinės „SKYPE“ įrangos pagalba po vieną valandą nuo 19.00 val. iki 20.00 val. (Lietuvos laiku) vakaro, dalyvaujant K. K. motinai O. K.;

2) R. K. esant Lietuvos Respublikoje, jis turi teisę pasiimti dukrą K. K. iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos kiekvieną šeštadienį, dukrą paimant iš motinos namų 11.00 val. ir grąžinant 19.00 val. Apie atvykimo į Lietuvą laiką ieškovas turi informuoti atsakovę O. K. prieš mėnesį.

3) R. K. savo atostogų metu, prieš du mėnesius iki to, įspėjęs pranešimu O. K. ir Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, turi teisę iki dviejų savaičių trukmės bendravimui (su pertraukomis ar be jų).

4) R. K. turi teisę kiekvienais metais paimti dukrą K. švęsti kartu didžiąsias metų šventes (arba Kalėdas, arba Naujuosius metus, abiejų tėvų bendru sutarimu, o nesutarus sprendžiant Vaiko teisių apsaugos skyriui), R. K. pranešus savo ketinimus prieš mėnesį, ir paimant dukrą šventės išvakarėse ir perduodant motinai šventei pasibaigus prieš darbo dieną iki 19 val.

trijų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 178 tūkst. Lt (51552,36 eurų) vertės;odinį minkštų baldų komplektą, susidedantį ir sofos – lovos ir dviejų fotelių, 2000 Lt (579,24 eurų) vertės;

Iš viso turto 52131,60 eurų vertės;

26065,80 (dvidešimt šešių tūkstančių šešiasdešimt penkių eurų 80 ct.) piniginę kompensaciją už ½ dalį R. K. nuosavybėn tekusio turto;

Atsakovės O. K. priešieškinį dalyje dėl išlaikymo jai priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo, atmesti.

Iš ieškovo R. K. ir atsakovės O. K. priteisti lygiomis dalimis 7,27 eurus pašto išlaidų valstybei, t.y., po 3,64 eurus iš kiekvieno.

Iš O. K. priteisti 65,03 eurus žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Visagino miesto apylinkės teismą.