Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A - 429 - 252 - 2015

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 26 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Čeknienės, Margaritos Dzelzienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ir atsakovės O. K. apeliacinius skundus dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-40-531-2015 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei O. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir atsakovės O. K. priešieškinį ieškovui R. K., institucijai, teikiančiai išvadą, - Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, neturtinės žalos bei išlaikymo sutuoktinei priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas darė išvadą, kad ieškovo ir atsakovės šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jie abu pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas, dėl ko bendras jų gyvenimas tapo negalimu. Nustatė, jog šiuo metu šalių dukra gyvena su motina – atsakove jos tėvų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įprastoje aplinkoje, kuriame yra sąlygos vaiko teisių, interesų bei poreikių įgyvendinimui. Svarstydamas klausimą dėl išlaikymo dydžio teismas atsižvelgė į tai, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Nustatė, jog ieškovas mokestiniais pavedimais perveda apie 500 Lt sumą kiekvieną mėnesį. Vaiko kasdieniniai poreikiai yra patenkinami abiejų tėvų pastangomis. Šalių turtinė padėtis yra maždaug vienoda. Jie turi nekilnojamojo turto, kuriuo dabartiniu metu nė vienas jų nesinaudoja ir reikalauja padalinti. Jo vertė 178 000 Lt. Taip pat baldų komplektas – 2 000 Lt vertės. Atsakovės gaunamos pajamos yra apie 1 000 Lt per mėnesį arba 12 582 Lt per metus. Ieškovo pajamos sudarė 1 405,34 svarų sterlingų (6 042,96 Lt). Įvertinęs dabartinę R. K. turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas ir santykinai didesnes išlaidas, reikalingas pragyvenimui Londono mieste, atsižvelgdamas į tai, kad dabartiniu metu atsakovo teikiamas išlaikymas yra pakankamas patenkinti elementariems vaiko fiziologiniams poreikiams bei būtinoms pragyventi reikmėms ir nepažeidžia vaiko interesų, teismas laikė, jog yra pagrindo manyti, kad R. K. gali ir toliau teikti išlaikymą po 150 Eur, kas patenkintų minimalius dukros poreikius. Nustatė, kad butas, kuris priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra įgytas panaudojant ir ieškovo, ir atsakovės asmenines lėšas. Kadangi santuoką nutraukė dėl abiejų šalių kaltės, teismas sprendė, jog ieškovo siūlomas turto padalijimo būdas yra atitinkantis abiejų šalių norus, tačiau kompensacijos dydžio klausimas spręstinas laikantis lygių dalių principo. Atsakovės priešieškinyje išdėstytus reikalavimus dėl išlaikymo jai priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė kaip nepagrįstus, nes jos turtinė padėtis yra pakankamai gera, kad jai būtų priteista renta, o neturtinės žalos padarymas, grindžiamas tuo, jog ieškovas kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, nėra sietinas su šia byla.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo R. K. ir atsakovės O. K. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuodamas apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

CK 3.192 str. reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.198 str. 1 d. nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 str. įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš ieškovo išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį. Atsakovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismo nustatytas 150 Eur išlaikymo dydis yra neproporcingas jos gaunamoms pajamoms ir ieškovo gaunamoms pajamoms, ieškovas dukros minimaliems poreikiams turėtų skirti 289 Eur. Todėl apeliaciniu skundu atsakovė prašo padidinti išlaikymo sumą iki 289 Eur per mėnesį. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą su atsakove nesutinka, motyvuodamas tuo, kad teismas pagrįstai įvertino šalių turtinę padėtį ir kitas su pareiga išlaikyti vaikus, susijusias aplinkybes, o ta aplinkybė, kad jis gyvendamas Jungtinėje Karalystėje uždirba santykinai daugiau, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog jo turtinė padėtis yra kur kas geresnė nei atsakovės. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais sutinka iš dalies.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės gaunamos pajamos yra apie 289,62 Eur per mėnesį arba 3 644 Eur per metus (t. 1, b. l. 92 - 93). Ieškovo pateiktais duomenimis, jo pajamos sudarė 1405,34 svarų sterlingų mėnesiui(t. 1, b. l. 24). Taigi akivaizdu, jog ieškovo gaunamos pajamos yra gerokai didesnės nei atsakovės. Todėl nepagrįstas pirmos instancijos teismo sprendime nurodytas motyvas, kad šalių turtinė padėtis yra vienoda. Kartu nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentacija dėl ieškovui reikalingų didesnių išlaidų gyvenant Jungtinėje Karalystėje ir tuo pagrindu ignoruojant jo galimybę didesne dalimi prisidėti prie dukros išlaikymo. Teisėjų kolegijos vertinimu bei atsižvelgiant į teismų praktiką, toks pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio išlaikymas pažeidžia proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principą, kai ieškovas realiai turi galimybę teikti didesnį išlaikymą. Pažymėtina, jog šalių dukrai gyvenant Lietuvoje kartu su motina piniginės lėšos taip pat labai reikalingos. Įstatymų leidėjo nustatyta, jog teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus ir lygiaverčius faktus: konkretaus vaiko poreikius; abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėtų teisiškai reikšmingų faktų nustatymas atitinkamai lemia ir išlaikymo dydį, t. y. jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis visus vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti pačius būtiniausius (minimalius) vaiko poreikius. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šalių nepilnametės dukros poreikių turinį, neatsižvelgė į konkrečią situaciją, susiklosčiusią tarp šalių, bei nederino vaiko ir tėvų interesų.

Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad ieškovas turėtų skirti dukros minimaliems poreikiams viso 289 Eur. Atsižvelgtina į tai, kad nepilnametei yra tik 5 metai, jokių papildomų užsiėmimų nelanko. Nors O. K. nurodo, jog dukra dažnai serga, tačiau tokia aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti apie papildomus poreikius.

Apibendrindama tai, kas anksčiau pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tiksliai atsižvelgė į ieškovo turtinę padėtį bei įvertino jo realias galimybes (CK 3.192 str. 2 d., CPK 178 str., CPK 185 str.). Sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo, padidinant iš ieškovo R. K. priteisto išlaikymo dydį nepilnametei dukrai K. K. iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-04-23) iki vaiko pilnametystės.

Spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, teismas privalo padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, arba, esant vieno sutuoktinio prašymui, iki sutuoktinių pradėjimo gyventi skyriumi (CK 3.127 str. 1, 2 d.). Santuokoje įgytas turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117, 3.123 str.). CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Byloje ginčo dėl nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo būdo nėra. Pirmosios instancijos teismas šį turtą – trijų kambarių butą su rūsiu priteisė ieškovo asmeninei nuosavybei, laikydamas, kad kompensacijos dydžio klausimas turi būti sprendžiamas laikantis lygių dalių principo. Apeliantas teigia, jog iš asmeninių santaupų sumokėjo 2 896,20 Eur avansą bei 45 886,47 Eur buto kainos, tuo tarpu atsakovė savo asmeninėmis lėšomis prie būsto pirkimo prisidėjo 9 141,33 Eur suma, todėl jam turėtų atitekti 5/6 dalys dalintino turto, o atsakovei – 1/6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje sprendimo dalyje nepagrįstai neatsižvelgė į kiekvienos iš šalių įnašą į bendrą turtą, į tai, kad šalys nuo santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) iki nekilnojamojo turto pirkimo 2009-11-17 vedė bendrą ūkį 4 mėnesius. Todėl pagrįstas apelianto teiginys, kad jo dalis nekilnojamojo turto įsigijime yra ženkliai didesnė. Byloje nėra duomenų, atsakovė ir neįrodinėjo, kad jie iki santuokos gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį bei kaupė lėšas būsto įsigijimui. Iš byloje esančių duomenų (t. 1, b. l. 21-22), ko šalys neginčija, matyti, kad atsakovė ieškovui pervedė 9 141,33 Eur buto įsigijimui. Kaip patvirtina pats ieškovas, tai yra pinigai už nekilnojamąjį turtą – butą, esatį (duomenys neskelbtini). Neginčytina, jog gyvenant santuokoje, nors ir 4 mėnesius iki buto pirkimo, atsakovė gavo darbo užmokestį ir jis buvo naudojamas šeimos poreikių tenkinimui. Todėl teismas kritiškai vertina apelianto teiginį, neva per keturis mėnesius nuo santuokos sudarymo atsakovė neturėjo galimybių įgyti pajamų ir investuoti į nekilnojamąjį turtą, kas eliminuotų jos siekį į atitinkamai didesnę turto dalį. Ženklia pinigų suma atsakovė negalėjo prisidėti prie būsto įsigijimo, ko ji pati byloje ir neneigė bei neįrodinėjo, todėl, vertindamas byloje nustatytų įrodymų visumą, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.), šioje skundžiamo sprendimo dalyje apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkina R. K. apeliacinį skundą ir pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, nustatydamas proporcijas atitinkamai ieškovui 2/3 tenkančio turto dalies, atsakovei – 1/3. Tokiu būdu, ieškovo nuosavybei priteistinas trijų kambarių butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), 51552,36 Eur vertės, odinis minkštų baldų komplektas, 579,24 Eur vertės (iš viso turto – 52 131,60 Eur vertės), o atsakovei priteistina iš ieškovo 17 377,20 Eur piniginė kompensacija už 1/3 dalį R. K. nuosavybėn tekusio turto.

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 str. 5 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl apelianto skundo argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nebepasisako. Ieškovas už atstovavimą pirmosios instancijos teisme advokatei sumokėjo viso 1 737,72 Eur (t. 2, b. l. 90-95), už apeliacinio skundo surašymą – 500 Eur (t. 2, b. l. 133). Už apeliacinį skundą ieškovas turėjo mokėti 521 Eur žyminio mokesčio, sumokėjo 500 Eur (t. 2, b. l. 126). Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą advokatui sudaro 100 Eur (t. 2, b. l. 146-147). Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kad tenkinta 70 proc. ieškovo reikalavimų ir 30 proc. atsakovės reikalavimų, atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas: atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintas 30 procentų, iš ieškovo jai priteistina 30 € advokato pagalbos turėtų išlaidų, o iš atsakovės ieškovui priteistina 70 procentų turėtų advokato pagalbos išlaidų pirmos ir apeliacinės instancijos teisme, kas sudarytų 1566,40 €. Atlikus įskaitymą, t.y. iš ieškovui priteistinų 1566,40 € atėmus atsakovei priteistinus 30 €, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 1 536,40 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1 d.); iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 350 Eur sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 14,70 Eur valstybei, o iš ieškovo – 6,30 Eur valstybei (CPK 96 str.); išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 7,27 Eur, jos priteistinos iš ieškovo ir atsakovės lygiomis dalimis po 3,64 Eur valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

iš R. K. priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai K. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-04-23) iki vaiko pilnametystės, pavedant O. K. šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir ieškovo R. K. asmeninei nuosavybei priteisti trijų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51 552,36 Eur vertės, taip pat odinį minkštų baldų komplektą, susidedantį ir sofos – lovos ir dviejų fotelių, 579,24 Eur vertės, viso turto už 52 131,60 Eur; atsakovės O. K. asmeninei nuosavybei priteisti 17 377,20 Eur (septyniolika tūkstančių tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir 20 euro centų) piniginę kompensaciją už 1/3 dalį R. K. nuosavybėn tekusio turto.

Priteisti iš O. K. 1 536,40 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt šešis eurus ir 40 euro centų) advokato pagalbos išlaidų ir 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio R. K. naudai.

Priteisti iš O. K. 18,34 Eur (aštuoniolika eurų ir 34 euro centus), o iš R. K. – 9,94 Eur (devynis eurus ir 94 euro centus) išlaidų atlyginimo valstybei.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.