Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-01-07 · Civilinė byla Nr. 2-67-178/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-07
Bylos Nr.
2-67-178/2016
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01630-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Poškus
Ieškovas
V. M.
Pareiškėjas
V. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-67-178/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01630-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria nustatytas terminas pašalinti procesinio dokumento trūkumus, civilinėje byloje Nr. 2-901-267/2015 pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą su skundu atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl 2 896,2 Eur (10 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad nuo 2013 metų vasario mėnesio vartojo metadoną, 2014 m. sausio mėnesį kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatorių su prašymu pratęsti metadono programą, tačiau buvo nukreiptas į kitas institucijas, o gydymas jam nebuvo suteiktas, todėl jo sveikatai daroma didelė ir nepataisoma žala.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismas konstatavo, kad į bylą nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo kreipimąsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, t. y. nesilaikyta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Taip pat nurodė, kad procesinis dokumentas neatitinka CPK 111, 135 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų. Pažymėjo, kad iki nurodyto termino pareiškimo trūkumų nepašalinus, t. y. nepateikus rašytinių įrodymų apie išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos laikymąsi, pareiškimas bus paliktas nenagrinėtu (CPK 396 str. 1 d. 1 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Pareiškėjas V. M. (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantas nurodė, kad 2014 m. liepos 4 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą dėl žalos, atsiradusios dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Nei Šiaulių apygardos administracinis teismas, priimdamas 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartį stabdyti bylą, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nutartį, skundo trūkumų nenurodė. Byla yra vilkinama, kadangi perduodama iš vieno teismo kitam.

Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti procesinio dokumento trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, pažymi, jog apeliantas yra inicijavęs kitą panašaus pobūdžio ginčą, kuris buvo pradėtas Šiaulių apygardos administraciniame teisme, tačiau Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi buvo perduotas Vilniaus apygardos teismui (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-312-560/2016). Paminėto ginčo eiga yra aktuali sprendžiant procesinius klausimus ir nagrinėjamoje byloje, kadangi abiejuose ginčuose nagrinėjamas žalos, atsiradusios netaikant metadono programos Šiaulių tardymo izoliatoriuje, atlyginimo klausimas. Specialioji teisėjų kolegija 2015 m. gegužės 22 d. nutartyje (teismingumo bylos Nr. T-60/2015), išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą paminėtoje byloje, konstatavo, jog byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Specialioji teisėjų kolegija toje byloje nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatorius, taikydamas ar atsisakydamas taikyti metadono programą, veikia ne viešojo administravimo, bet sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teisinių santykių srityje, todėl ginčas dėl metadono programos taikymo yra susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu pagal Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 6 d. įsakymą Nr. V-653 „Dėl Pakaitinio gydimo skyrimo ir taikymo priklausomybei nuo opioidų gydyti ir Pakaitinių opioidinių vaistinių preparatų išrašymo, išdavimo, laikymo ir apskaitos asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašų patvirtinimo“ ir kitus sveikatos apsaugos srityje priimtus teisės aktus. Dėl šios priežasties Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi (c. b. Nr. I-792-621/2015) ir nagrinėjamą bylą pagal apelianto skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat perdavė nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (b. l. 104-105).

Taigi, Specialioji teisėjų kolegija nustatė, jog ginčas, kilęs dėl metadono programos taikymo, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme pagal sveikatos apsaugos srityje priimtus teisės aktus. Šiaulių apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog apeliantui į bylą nepateikus įrodymų, patvirtinančių kreipimąsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, t. y. nesilaikius nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, nustatytinas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Apeliacinis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai nagrinėjamu klausimu, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis garantuoja visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, o CPK 5 straipsnis taip pat numato kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiose normose įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinę tvarką nustato specialieji įstatymai – CPK ir kiti įstatymai, o kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – Įstatymas) ir CK nustatyta tvarka. Pagal Įstatymo 24 straipsnio 3 dalį Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Nagrinėjamu atveju apeliantas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad laikėsi Įstatymo nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta, nėra. Nagrinėjamo ginčo kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1577/2015 (dabar – Nr. 2-312-560/2016), jau yra nagrinėjęs to paties ieškovo (apelianto) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarties, kuria nustatyti ieškinio analogiški trūkumai (c. b. Nr. 2-5005-560/2015), ir paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas toje byloje pažymėjo, kad V. M. paduotas pareiškimas yra su trūkumais, kadangi nėra įrodymų, jog pareiškėjas laikėsi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytos išankstinio tokio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos (Įstatymo 24 str.). Taigi, apeliacinės instancijos teisme jau buvo išnagrinėtas tapatus procesinis klausimas kitoje apelianto inicijuotoje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl ir dėl šio teisminio precedento pirmosios instancijos teismo išvada nepripažintina nepagrįsta. Šiame kontekste pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nevertina aplinkybių, susijusių su nagrinėjamos ir pirmiau paminėtos kitos apelianto inicijuotos bylos ieškinių (ne)tapatumu, nes jos nėra apeliacijos dalykas. Apelianto teiginiai, jog procesinio dokumento trūkumai nebuvo nustatyti nagrinėjant bylą administraciniame teisme, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, kadangi Specialioji teisėjų kolegija tik vėliau nustatė teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, dėl ko pirmosios instancijos teismas, remdamasis šios kolegijos nuorodomis į ginčui taikytinus sveikatos apsaugos srityje priimtus teisės aktus, ir nurodė procesinio dokumento trūkumus.

Apeliacinės instancijos teismas dėl skundžiamoje nutartyje nurodytų CPK 111, 135 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų pažeidimo plačiau nepasisako, kadangi pats pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šie procesinio dokumento trūkumai nėra esminiai ir jų nepašalinus skundas negalėtų būti paliktas nenagrinėtu. Todėl jie vertintini tik kaip procesinių pasekmių nesukeliantis pasiūlymas apeliantui, pateikiant rašytinius įrodymus apie pasinaudojimą išankstine privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, kartu pateikti ir CPK 111, 135 straipsniuose nustatytus reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų nustatymą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista. Atsižvelgus į trūkumų pašalinimo galimybės specifiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytų procesinio dokumento trūkumų pašalinimui nustatytinas naujas terminas iki 2016 m. kovo 7 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjui V. M. terminą iki 2016 m. kovo 7 d. (įskaitytinai) pašalinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus.

Teisėjas Alvydas Poškus