- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-22
- Bylos Nr.
- T-60/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02125-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo V. M. (V. M.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Pareiškėjas nurodė, kad būdamas laisvėje dalyvavo metadono programoje. 2013 m. liepos 12 d. buvo atvežtas į Šiaulių tardymo izoliatorių, kur metadono programa buvo nutraukta. 2013 m. liepos 12 d. gydytoja psichiatrė R. M. išrašė pareiškėjui vaistų trims dienoms. 2013 m. liepos 16 d. pareiškėjas vėl kreipėsi į gydytoją R. M. su prašymu pratęsti gydymą ir pakeisti vaistus, nes anksčiau išrašyti vaistai buvo neefektyvūs ir nepadėjo. Pasak pareiškėjo, gydymas jam priklauso kaip ir laisvam žmogui, visi vaistai turi būti kompensuojami 100 procentų. Teigė, kad gydytoja R. M. yra psichiatrė, o ne narkologė, ir ji neturėjo teisės jį gydyti bei nustatyti diagnozę. Gydytoja turėjo išsiųsti pareiškėją į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, tačiau to nepadarė.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.
Šalies argumentai
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą ir skundą palikti nenagrinėtą. Nurodė, kad teismas nepasisakė dėl to, jog ginčų, kuriuose reikalavimai siejami su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu laisvės atėmimo vietose, teismingumo klausimu formuojama skirtina praktika, bei nenagrinėjo atsakovo reikalavimo palikti skundą nenagrinėtą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad, pareiškėjo teigimu, jį atvežus į Šiaulių tardymo izoliatorių, buvo nutraukta metadono programa, kurioje jis dalyvavo būdamas laisvėje; žalą patyrė taip pat dėl to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje gydytoja psichiatrė jam išrašė vaistų tik trims dienoms, o jiems pasibaigus, gydymo nepratęsė. Be to, pareiškėjas mano, jog jį gydyti turėjo gydytojas narkologas. Taigi pareiškėjas, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimą sieja su neteisėta Šiaulių tardymo izoliatoriaus veika, kuria jam neužtikrintas tinkamų sveikatos paslaugų teikimas šioje pataisos įstaigoje. Nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau ginčo teisinius santykius, atsiradusius tarp Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir pareiškėjo dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos. Tačiau sprendžiant, ar pagrįstai pareiškėjui nebuvo taikoma metadono programa, turėtų būti atsižvelgiama ir į tam tikrą Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiklą, susijusią su šios įstaigos dalyvavimu / nedalyvavimu tokio pobūdžio programoje. Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartyje, teismingumo byloje Nr. T-59/2014, pažymėta, kad prašant priteisti neturtinę žalą dėl suėmimo ir bausmių vykdymo institucijos veiklos, susijusios su institucijos organizacinės struktūros nustatymu bei nuteistųjų pristatymu į sveikatos priežiūros įstaigą, o ne dėl sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ar nesuteikimo, ginčas nagrinėjamas administraciniame teisme. Nors nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp ginčo šalių susiklostę teisiniai santykiai yra mišrūs, tačiau kyla abejonių dėl administracinių teisinių santykių vyravimo juose.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Byloje keliamas ginčas dėl neturtinės žalos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu asmeniui, laikomam Šiaulių tardymo izoliatoriuje, atlyginimo. Teisinius santykius dėl iš sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kilusios žalos atlyginimo reguliuoja civilinės teisės normos. Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, jog Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam buvo nutraukta metadono programa. Ginčas dėl metadono programos taikymo yra susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 6 d. įsakymą Nr. V-653 „Dėl Pakaitinio gydymo skyrimo ir taikymo priklausomybei nuo opioidų gydyti ir Pakaitinių opioidinių vaistinių preparatų išrašymo, išdavimo, laikymo ir apskaitos asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašų patvirtinimo“ ir kitus sveikatos apsaugos srityje priimtus teisės aktus. Šiaulių tardymo izoliatorius, taikydamas ar atsisakydamas taikyti metadono programą jame laikomiems asmenims, veikia ne viešojo administravimo, bet sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teisinių santykių srityje. Todėl aptariamoje byloje keliamas ginčas dėl žalos atlyginimo yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).
Kadangi dėl bylos rūšinio teismingumo į Specialiąją teisėjų kolegiją kreipėsi bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas ir Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja bylos rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimą, tai, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 7 dalimi, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimas, kuriuo ginčas buvo išspręstas, netenka teisinės galios.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjo V. M. (V. M.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimas netenka teisinės galios.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita RudėnaitėLietuvos vyriausiojo administracinio teismopirmininko pavaduotojasIrmantas JarukaitisLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė JanavičiūtėLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys