Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal K. M. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde K. M. nesutinka su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų atliktu įrodymų vertinimu ir jos nubaudimu pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį.

8. ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

9. Apylinkės teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad K. M. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, ir už ANK 506 straipsnio 4 dalyje padarytą administracinį nusižengimą paskyrė 90 Eur baudą.

10. Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė kyla už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, tai yra jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymo) 21 straipsnyje numatyta, jog, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi – panaudoti prievartą. Policijos pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę.

11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs ir įvertinęs byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjant K. M. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jos administracinės atsakomybės padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Byloje yra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, jog K. M. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, o pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir joje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas ir įrodymais pagrįstas išvadas dėl K. M. kaltės klausimo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas.

12. Susipažinęs su bylos medžiaga, skundžiamu nutarimu, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad protokole nurodytu laiku policijos pareigūnai vykdė savo tarnybines pareigas, t. y. už teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą sulaikė K. M.ir vedė ją į tarnybinį automobilį tolesniems procesiniams veiksmams atlikti. Apeliantė tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek apeliaciniame skunde neigė elgusis neteisėtai policijos pareigūnų atžvilgiu. Pareigūno A. K. tarnybiniame pranešime nurodytos įvykio aplinkybės, bei pažymėta, kad labai dažnai gaunami informaciniai pranešimai su analogiškomis aplinkybėmis (b. l. 4). Pirmosios instancijos teismo metu liudytoja G. J. paaiškino, kad K. M. atvažiavo pas ją į namus, ją menkino, niekino ir žemino, todėl ji paprašė dukros išeiti iš jos namų. Dukra nesutiko išeiti, todėl iškvietė policijos pareigūnus, nes jos dukra be policijos iš jos namų neišeina. Atvykus policijos pareigūnams K. M. nesutiko išeiti iš jos namų, t. y. neklausė policijos pareigūnų, kurie liepė jai išeiti iš namų. Ji nenori, kad dukra pas ją lankytųsi, nes dukra jos namuose yra nepageidaujama. Iš byloje esančio CD kompakto su vaizdo įrašu iš įvykio vietos matyti, kad atvykus policijos pareigūnams, duris atidaro senyvo amžiaus moteris, galimai K. M. mama, kuri pareigūnams paklausus, ar jūs skambinote, nurodo, kad tai ji. Moteris nurodo, kad negali dukros, kuri neduoda jai ramybės, išprašyti iš namų. Kaip matyti K. M. klausia pareigūnų, kas juos iškvietė. Iš pareigūnų ir galimai K. M. pokalbio galima suprasti, kad policijos pareigūnai dėl analogiško iškvietimo atvyksta jau ne pirmą kartą. Pareigūnai paprašo K. M. išeiti, tačiau prieš tai ji dar užsirašo pareigūnų pavardes, ir vėl pakartotinai prašoma jos gražiuoju išeiti, bei perspėjama, kad bus panaudota fizinė jėga. Pareigūnas aiškiai paprašo vykdyti jo teisėtą nurodymą – išeiti lauk iš patalpos, kurioje ji nepageidaujama, tačiau K. M. ir toliau neina lauk, o ginčijasi su policijos pareigūnais. Po ko, kaip matyti iš filmuotos vaizdo medžiagos, pareigūnas, suėmęs K. M. už dešinės rankos išveda ją iš namo ir įsodina į tarnybinį policijos automobilį.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, išklausęs liudytojos G. J. paaiškinimus, ištyręs rašytinius dokumentus, vaizdo medžiagą, šių duomenų visumos analizės pagrindu pagrįstai K. M. veiksmuose konstatavo ANK 506 straipsnio 4 dalies sudėtį ir sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, pripažįstant K. M. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, kaip teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą.

14. Negalima sutikti su K. M. skundo argumentu, kad jos mama G. J. nedalyvavo teismo posėdyje, kadangi kaip matyti iš liudytojo įspėjimo, G. J. pati pasirašė 2019 m. gegužės 20 d. (b. l. 23).

15. Administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ir nukentėjusiajam ar jų atstovams), jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą (ANK 629 straipsnio 1 dalis). Taigi būtina sąlyga išnagrinėti bylą yra traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens dalyvavimas teismo posėdyje arba tokio asmens žinojimas apie posėdžio laiką ir vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-6-2012, 2AT-2-2011, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-693/2018).

16. Atmestinas ir apeliantės argumentas, kad buvo pažeista jos teisė į gynybą, nes apie teismo posėdį ji nebuvo tinkamai informuota ir negalėjo jame dalyvauti bei pateikti paaiškinimų. Kaip matyti, administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta posėdžio data 2019 m. gegužės 14 d. 11.00 val., su kuo pasirašytinai buvo supažindinta pati K. M. (b. l. 2-3). Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi posėdžio data, atsižvelgus į bylos aplinkybes, kad reikalinga apklausti liudytojus, perkelta į 2019 m. gegužės 20 d. 14.00 val. (b. l. 12). Kaip matyti iš byloje gauto elektroninio laiško, K. M. 2019 m. gegužės 20 d. 10.42 val. teisėjai A. B. elektroniniu paštu atsiuntė laišką nurodydama, kad į teismo posėdį neatvyks, nepateikdama tam svarbių priežasčių, bei neprašydama atidėti posėdžio datą (b. l. 17).

17. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, konstatavo, kad K. M. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo į teismą priežastys nežinomos, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl nusprendė bylą nagrinėti šiai nedalyvaujant, su kuo sutinka ir aukštesnysis teismas, kadangi toks apylinkės teismo sprendimas neprieštarauja ANK 629 ir 630 straipsnių nuostatoms, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašius administracinio nusižengimo protokolą, bei vėliau priėmus teismo nutartį, buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, o be to, K. M. nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.

18. Nors apeliaciniame skunde nepasisakoma dėl skirtos nuobaudos dydžio, apygardos teismas pabrėžia, jog apylinkės teismas įvertino visas bylai svarbias aplinkybes bei apeliantę charakterizuojančius duomenis bei jai paskyrė sankcijoje numatytą minimalų baudos dydį. Turint omenyje, kad byloje neįžvelgiama išimtinių pagrindų, būtinų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, tokia nuobauda yra laikytina proporcinga ir teisinga.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nutarimą nepakeistą ir K. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.