Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – N. J. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl 2017 m. vasario 8 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d., 1200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 str. 4 d. 100 Eur bauda; pagal ANK 508 str. 100 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 str., nuobaudas subendrinus paskirta galutinė nuobauda - 1200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Pažeidėjas nubaustas už tai, kad 2016 m. lapkričio 26 d. apie 00.16 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis 1,68 promilių girtumas), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) namo tvorą. Eismo įvykio metu apgadinęs automobilį ir tvorą, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 127 punkto reikalavimus. Be to, Pažeidėjas 2016 m. lapkričio 26 d. apie 00.20 val., būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis 1,68 promilių girtumas), viešoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini)Nr. (duomenys neskelbtini), pasipriešino policijos pareigūnams R. B. ir D. K., nereagavo į teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus nusiraminti, nesistumdyti, bandė ištrūkti. Panaudojus fizinę jėgą ir kovinių imtynių veiksmus Pažeidėjas buvo sulaikytas ir perduotas policijos pareigūnams M. G. ir A. L., tačiau jis nepaklauso pareigūnų reikalavimams išlipti iš tarnybinio automobilio, pradėjo įžeidinėti policijos pareigūnus, suimtas už rankų pradėjo muistytis, bandė ištrūkti, todėl prieš jį buvo panaudotos specialiosios policijos priemonės (duomenys neskelbtini). Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo panaikinti skundžiamą nutarimą dalyje dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 3 d. ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti liudytoju A. J.. Nurodo, kad jo atsisakymas duoti parodymus bei nurodyti asmenį, kuris vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, neįrodo jo kaltės padarius minėtą administracinį teisės pažeidimą, kadangi duoti ar ne parodymus yra jo teisė. Teigia, jog buvo būtina paskirti pluoštinių medžiagų ekspertizę, kadangi tik tokiu būdu galima nustatyti tiesą byloje, t. y. kad jis nekontaktavo su vairuotojo sėdyne – nevairavo minėto automobilio.Galiausia nurodo, kad įvykio metu automobilį vairavo jo brolis, todėl prašo jį apklausti, kadangi brolis sutinka prisipažinti dėl Pažeidėjui inkriminuoto pažeidimo padarymo. Papildomai nurodo, kad nukentėjusiajam tvorą sutvarkė dėl to, jog jautėsi kaltas dėl brolio sukelto eismo įvykio.Atsiliepime į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba nurodo, kad teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti nutarimo nėra teisinio pagrindo.

Skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 2 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 7 str. nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais. Tačiau ANKPĮĮTĮ 3¹ str. nustatyta, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos ATPK nustatyta tvarka.Iš apeliacinio skundo matyti, kad Pažeidėjas ginčija nutarimo dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal ATPK 127 str., 3 d., tvirtindamas, kad automobilį vairavo ne jis, todėl prašo šioje dalyje bylą jo atžvilgiu nutraukti. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nutarimas patikrinamas nurodytose apeliacinio skundo ribose (ATPK 302¹¹ str.).Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Pažeidėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių (ATPK 257 str., 284 str. 1 d., 256 str.) nepažeidė, jas taikė tinkamai, todėl teismo nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą pagrįstai pripažinti Pažeidėją padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d. Pažeidėjas buvo nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį buvo neblaivus (1,68 promilės), padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo tvorą. Tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai visiškai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 3 d. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 3 d. Pažeidėjas patrauktas neįrodžius, jog būtent jis vairavo automobilį, nutarimą grindžiant prielaidomis ir spėliojimais, aukštesnysis teismas atmeta šiuos teiginius kaip visiškai nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamame nutarime aptartais įrodymais. Byloje esantys duomenys – administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 4-5), policijos pareigūnų N. G. ir R. S. tarnybiniai pranešimai bei parodymai teisme (b. l. 15-17, 18-19), asmens blaivumo testas, (b. l. 23), nukentėjusiojo V. A. D. paaiškinimas bei parodymai teisme (b. l. 22) bei kita byloje esanti medžiaga patvirtina, kad būtent Pažeidėjas vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino svetimą turtą. Šie duomenys neginčijamai patvirtina, kad būtent Pažeidėjas, o ne kitas asmuo (brolis), kaip jis tvirtina apeliaciniame skunde, padarė inkriminuotą pažeidimą. Nors Pažeidėjas ginčydamas savo kaltę apeliaciniame skunde nurodo, kad pažeidimą padarė jo brolis A. J., kuris po eismo įvykio iškart pasišalino, ir, kuris sutinka prisiimti kaltę bei duoti teisme parodymus apie įvykį, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą daro išvadą, kad reikšmingoms bylos aplinkybėms patikimai nustatyti pakanka byloje ištirtų įrodymų ir nėra tikimybės, kad ištyrus naujus įrodymus (apklausus Pažeidėjo brolį) galėtų būti daromos kitokios išvados dėl reikšmingų bylai faktų buvimo ar nebuvimo. Vien tik niekuo nepagrįstas teiginys, kad kitas asmuo ruošiasi prisipažinti, nesudaro pagrindo iš naujo atlikti įrodymų tyrimą, kuomet Pažeidėjas jau turėjo teisę teikti prašymus, teikti naujus įrodymus, įrodymų tyrimą atliekant pirmos instancijos teisme.Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pažeidėjo parodymai nėra patikimi jau vien dėl to, kad Pažeidėjas, stengdamasis išvengti atsakomybės, yra nenuoseklus. Bylos duomenys rodo, kad nuo pat tyrimo pradžios Pažeidėjas atsisakė pateikti paaiškinimus apie įvykį, vėliau, teismo posėdžio metu jau nurodė, kad vairavo jo draugas, apie kurį pateikti duomenis jis taip pat atsisakė, o galiausia, apeliaciniame skunde Pažeidėjas jau nurodo, kad pažeidimą padarė jo brolis. Tokia besikeičianti Pažeidėjo pozicija kelia pagrįstų abejonių jo parodymų patikimumu, todėl neabejojama, kad tokia įvykio versijų kaita yra tiesiog pasirinktas jo gynybos būdas išvengti administracinės atsakomybės. Be to, byloje nėra duomenų, kurie objektyviai patvirtintų, kad automobilį vairavo kitas asmuo, ne Pažeidėjas, kad tas kitas asmuo (neva Pažeidėjo brolis) nedelsiant pasišalino ir kt., atvirkščiai, byloje esantys nukentėjusiojo parodymai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei jų parodymai teisme kategoriškai patvirtina, kad automobilį vairavo būtent Pažeidėjas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, pastarasis vis dar sėdėjo automobilyje, kurio variklis buvo užvestas, o tai iš esmės patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad jis girdėjo, jog iš eismo įvykio vietos buvo bandoma išvažiuoti, pabėgti. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, neabejojama Pažeidėjo kalte padarius jam inkriminuotą pažeidimą, o netikėti policijos pareigūnų, teisėtai vykdančių savo tarnybines funkcijas, parodymais, taip pat nėra pagrindo. Susidariusioje situacijoje atmetamas, kaip visiškai nepagrįstas, Pažeidėjo prašymas paskirti pluoštinių medžiagų ekspertizę, kuri patvirtintų ar paneigtų jo kaltės buvimą, ar nebuvimą. Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, šį Pažeidėjo prašymą vertina pertekliniu, kaip paprasčiausią siekimą bet kokiomis priemonėmis bei būdais įvykio situaciją pakreipti sau palankia linkme. Šiuo atveju nekyla abejonių, jog pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.), be to, aiškiai ir išsamiai nurodė tokio sprendimo motyvus ir nurodė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitus atmeta, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl Pažeidėjo kaltės padarius jam inkriminuotą ATPK 127 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Papildomai pažymėtina, kad tik teismas sprendžia, kurie byloje esantys duomenys laikytini įrodymais, kita vertus, byloje turi būti surenkama tiek įrodymų, kurių pakaktų asmens kaltei konstatuoti. Todėl vien tai, kad bylos faktinės aplinkybės įvertintos kitaip nei tikėjosi Pažeidėjas ir konstatuota jo kaltė, nelaikytina, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo įvykio situaciją, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai Pažeidėją pripažino kaltu dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo. Galiausia, atkreipiamas Pažeidėjo dėmesys, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.). Taigi minėta įstatymo nuostata numato aukštesnės instancijos teismui teisę nuspręsti rengti konkrečiu atveju teismo posėdį ar ne, t. y. administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju Pažeidėjo apeliaciniam skundui išspręsti pakako byloje esančių duomenų. Be to, apeliaciniame skunde, kaip jau minėta, nėra nurodyta svarių argumentų, kurių pagrindu turi būti rengiamas teismo posėdis žodinio proceso tvarka, todėl nagrinėjamu atveju Pažeidėjo apeliacinis skundas nagrinėtas ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrintas rašytinio proceso tvarka, remiantis teismui pateikta medžiaga.

Remdamasis išdėstytais argumentais aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti N. J. apeliacinį skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis yra neskundžiama.