Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atstovui A. G.,

išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK), patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 127 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 ir 2 dalis, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) autoelektriku, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nebaustas (baustumas išnykęs), teistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. J. 2016 m. lapkričio 26 d. apie 00.16 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, būdamas neblaivus (jam buvo nustatytas vidutinis 1,68 promilių girtumas), vairavo automobilį ,,H. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į K. B. gatvės 7 namo tvorą. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir tvora. Tokiais savo veiksmais N. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 127 punkto reikalavimus ir padarė ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą.

Be to, N. J. 2016 m. lapkričio 26 d. apie 00.20 val., būdamas neblaivus (jam buvo nustatytas vidutinis 1,68 promilių girtumas), viešoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), pasipriešino policijos pareigūnams R. B. ir D. K., į teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus nusiraminti, nesistumdyti nereagavo, bandė ištrūkti. Panaudojus fizinę jėgą ir kovinių imtynių veiksmus N. J. buvo sulaikytas ir perduotas policijos pareigūnams M. G. ir A. L., tačiau jis nepaklauso pareigūnų reikalavimams išlipti iš tarnybinio automobilio, pradėjo įžeidinėti policijos pareigūnus, suimtas už rankų pradėjo muistytis, bandė ištrūkti, todėl prieš jį buvo panaudotos specialiosios policijos priemonės TASER X26 Nr. XOO-527842.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 7 straipsnyje numatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais, tačiau ANKPĮĮTĮ 3¹ straipsnyje nustatyta, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos ATPK nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), jei nurodyti veiksmai padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Iš ANK 423 straipsnio 3 dalies matyti, kad neblaivių asmenų padarytas KET pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia administracinę atsakomybę tik tuo atveju, jei pažeidėjui nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės).Taigi nurodyti veiksmai, padaryti neblaivaus asmens, kuriam nustatytas sunkesnis neblaivumas, kriminalizuoti, todėl nagrinėjamu atveju (N. J. nustatytos 1,68 promilės) taikomos ATPK nuostatos.

N. J. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole už jo padarytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, yra numatyta griežtenė sankcija, nei ANK, todėl N. J. veikos vadovaujantis ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, iš ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalių perkvalifikuojamos pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir ANK 508 straipsnį, nes įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią (ANK 3 straipsnio 2 dalis).

N. J. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 127 straipsnį nepripažino, su kitais administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytais pažeidimais sutiko, nurodė, kad priešinosi pareigūnams. Paaiškino, kad tėvui priklausančio automobilio nevairavo, jį vairavo jo draugas, kurio duomenų nenori nurodyti, nenorėdamas gadinti šiam gyvenimo, nes jis turi šeimą, darbą. Buvo išgėręs ir paprašė draugo, kad jis pavairuotų. Draugui ne pirmą kartą buvo davęs vairuoti savo automobilį. Važiavo su draugais į miestą, Poškaus gatvėje draugus paleido ir, su draugu pakalbėjęs, važiavo namo. Draugas davė per daug „gazo“, nesuvaldė mašinos, ji paslydo, sukosi ir nučiuožė, atsitrenkė į tvorą. Bandė išvažiuoti, bet nieko nesigavo. Draugas atsidarė duris ir nieko nesakęs pabėgo, o jis liko sėdėti keleivio vietoje priekyje. Nuo atsitrenkimo į tvorą iki draugo pabėgimo praėjo gal kelios sekundės. Be jo daugiau keleivių automobilyje nebuvo. Nežino, kodėl draugas bėgo nuo pareigūnų, prie jo draugas alkoholio nevartojo. Išlipo, pavaikščiojo, žiūrėjo, kas vyksta. Į mašiną atsisėsti negrįžo, gal kažką grįžo pasiimti, bet į mašiną neatsisėdo. Pareigūnai neteisigai užrašė, kad jis sėdėjo už vairo. Po penkių minučių atvažiavo policija, davė jam pūsti, nustatė, kad jis vairavo. Nukentėjusysis gal ir buvo atėjęs, šiam atėjus, jis buvo prie mašinos. Nepasirašė protokole ir atsisakė duoti paaiškinimą, nes pareigūnai atnešė lapus ir sakė jam rašyti, kad jis vairavo. Sakė jiems, kad atvažiavęs į policiją viską išaiškinsiu, bet jie tada su juo nekalbėjo. Tuo momentu, kai buvo išgėręs su juo niekas daug nesiaiškino. Atvažiavo ir filmuojantys asmenys, kadangi buvo išgėręs, pradėjo pykti, kad jį filmuoja. Įvykio vietoje buvo ir daugiau žmonių. Policija pradėjo jį tramdyti ir gal jis šiek tiek pasikarščiavo, išvadino pareigūnus necenzūriniais žodžiais. Labai dėl to gailisi. Administracinio teisės pažeidimo protokole minimos aplinkybės dėl ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimų nurodytos teisingai. Praėjus kelioms dienoms po įvykio nuvažiavo į nukentėjusiojo namus, paklausė, kokia atlygintina žala ir ją atlygino nukentėjusiajam, nes jaučiasi kaltas, kad įvyko įvykis. Nieko neprašė nukentėjusiojo, tik atlygino jam nuostolius. Vairavęs draugas su juo atsiskaitė, nenori jo čia „kišti“.

N. V. A. D. teismo posėdžio metu parodė, kad tą naktį miegojo antrame aukšte, išgirdo trinktelėjimą, atsikėlė ir pro langą pamatė mašinos šviesas. Suprato, kad kažkas įvažiavo į tvorą. Po smūgio girdėjosi, kad automobilio variklis užgeso, vėliau jį „uždegė“ ir gazavo. Tai išgirdęs, net neišėjęs iš namų suprato, kad bando išvažiuoti, pabėgti, ir iškvietė policiją. Gazuojant buvo viršuje, žiūrint pro langą, pro namo kampą, nesimatė, kas vairavo, pro langą daugiau nebuvo galima įžiūrėti. Nuo išgristo triukšmo, kol iškvietė policiją, kol apsirengė praėjo gal 10 min. Išėjęs į kiemą, pamatė, kad mašina į kiemą per tvorą įlėkusi. Jis nematė, kad kažkas būtų pabėgęs. N. J. nebandė važiuoti. N. J. vaikščiojo, paskui policiją jį pasodino į mašiną. Buvo dvi jaunos merginos, vaikinas. Merginos rėkė, kad N. J. buvo ne vienas, kitas asmuo pabėgo. Liudytojai nesakė, kas vairavo, tik sakė, kad ne vienas buvo. Atvažiavus policijai, du civiliai asmenys viską filmavo. Jam išėjus į lauką, vienas asmuo jau filmavo, o kitas vėliau atvažiavo. Jam buvo padaryta piniginė žalą, tik nežino kokia. Pagrindė tvora buvo pažeista. N. J. pats viską sutvarkė: sutaisė, subetonavo, naują tvorą sudėjo. Tvora dabar atrodo geriau nei iki įvykio. Žalą N. J. jam atlygino.

Liudytojas N. G. teismo posėdžio metu parodė, jog gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje įvyko eismo įvykis. Iš (duomenys neskelbtini) gatvės greitai atvažiavo. Atvykę su kolege pamatė, kad apgadinta namo tvora ir mašinos priekis. Už vairo sėdėjo N. J.. Automobilio variklis buvo neišjungtas, šviesos įjungtos. N. J. išlipus iš vairuotojo vietos, jie pasiūlė jam pasitikrinti girtumą. Jiems atvažiavus, nors aplinkui buvo daug žmonių (namo savininkas, aplinkinių namų žmonės), apklausus žmones, niekas nenurodė, kas vairavo. Pats klausinėjo žmonių, ar jie ką nors matė. Nukentėjusysis taip pat sakė, kad nematė paties eismo įvykio, tik išgirdęs trenksmą išėjo į lauką, apie merginas nieko neminėjo. Atvažiavo kitas patrulių ekipažas su filmuojančiais asmenimis, kurie greičiausiai filmavo laidai „Farai“. N. J. pradėjo priešintis, kad jis nevairavo. Buvo nufilmuotas N. J. pasipriešinimas, nes jis nevykdė policijos nurodymų. Jis su kolege apiformino eismo įvykį, o patruliai uždėjo N. J. antrankius ir pristatė į komisariatą.

Liudytoja R. S. teismo posėdžio metu parodė, kad gavo pranešimą, kad Tulpių gatvėje įvyko eismo įvykis. Nuvykę su kolega, pastebėjo užvestą automobilį įjungtomis šviesomis, kuriame sėdėjo N. J.. Išlipęs iš automobilio, N. J. prisistatė. Jie paprašė pateikti dokumentus, N. J. pateikė, sakė, kad ne jis vairavo, bet nenurodė draugo vardo ir pavardės. Apžiūrint įvykio vietą nebuvo jokių požymių, kad įvykio metu galėjo kažkas kitas sėdėti už vairo. Nusivedė N. J. patikrinti jo blaivumo. Bendravo ir su nukentėjusiuoju, klausė, kiek jis matė eismo įvykio dalyvių, nukentėjusysis parašė paaiškinimą, sakė, kad nematė, kas vairavo. Apsiklausinėjus žmones, niekas nenurodė, kad matytų, kad kažkas kitas būtų buvęs ar vairavęs, automobilyje paliktų kitų asmenų daiktų ji nematė. Atvažiavus kitam ekipažui su operatoriumi iš laidos „Farai“, N. J. gal sunervino priėjęs operatorius ir jis, iškišęs koją pro dureles, pradėjo smarkiai muistytis, pasipriešino patruliams R. B. ir D. K.. Pareigūnai prašė, kad nurimtų, bet į jų žodžius nereagavo ir buvo kito ekipažo sulaikytas. N. J. pradžioje muistėsi, spardėsi, priešinosi sulaikomas. Jie formino eismo įvykį, buvo surašytas protokolas.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. J. savo kaltės, padarius ATPK 127 str. 3 dalyje nurodytą pažeidimą, nepripažįsta, jį neigia, tačiau jo padarytą pažeidimą įrodo ne tik liudytojų parodymai, iš dalies ir paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo parodymai, bet ir rašytiniai įrodymai: 1) administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas, kad jis 2016 m. lapkričio 26 d. apie 00.16 val. Panevėžyje, Tulpių - K. B. gatvių sankryžoje, būdamas neblaivus (vidutinis girtumo laipsnis), vairavo automobilį ,,H. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į K. B. gatvės 7 namo tvorą. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad N. J. rašyti paaiškinimą ir nuo parašo protokole atsisakė (b. l. 4-5); 2) Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad P. J. priklausantis automobilis ,,H. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekine dalimi įvažiavęs į tvorą, eismo įvykio metu apgadintas automobilio priekinis bamperis, priekiniai dešinės ir kairės pusės ratai, priekiniai dešinės ir kairės pusės sparnai, variklio dangtis, priekiniai dešinės ir kairės pusės žibintai, priekiniai dešinės ir kairės pusės posūkio žibintai, radiatoriaus grotelės (b. l. 20-21); 3) Iš eismo įvykio fotonuotraukų matyti, kad automobilis ,,H. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi priekine savo dalimi įvažiavęs į tvorą, kuri sulūžusi, tvoros dalys užkritę ant automobilio variklio gaubto (b. l. 27-29); 4) Policijos pareigūno N. G. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 26 d. apie 00.16 val. buvo gautas pranešimas, kad Panevėžyje, K. B. ir Tulpių g. sankryžoje įvykoseismo įvykis; nuvykus į įvykio vietą per 3 minutes, pastebėjo automobilį ,,H. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už kurio vairo sėdėjo, kaip vėliau paaiškėjo, N. J., automobilio variklis buvo įjungtas, artimosios šviesos įjungtos, atsisėdęs į policijos automobilį blaivumo nustatymui N. J. pradėjo šūkauti ir muistytis, paprašius nutraukti savo veiksmus, pradėjo dar labiau šūkauti, spardytis, dėl to buvo panaudota fizinė jėga ir spec. priemonės – antrankiai. Aiškinantis eismo įvykio aplinkybes, buvo nustatyta, kad automobilio vairuotojas, vairuodamas automobilį nuo Aido g. važiuodamas K. B. g. link Tulpių g. ir K. B. sankryžos, nepasirinkdamas saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į K. B. 7 numeriu pažymėto namo tvorą, kuri priklauso Valentinui - A. D.. Eismo įvykio metu N. J. nenukentėjo, apgadinta tvora ir automobilis. Laikino sulaikymo patalpose N. J. buvo nustatytas 1,68 promilių neblaivumas (b. l. 16, 17);

5) policijos pareigūnės R. S. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos kaip ir N. G. tarnybiniame pranešime aplinkybės (b. l. 18, 19); 6) Valentino – A. D. paaiškinime nurodoma, kad 2016 m. lapkričio 26 d. apie 12 val. 15 minučių naktį išgirdo pro langą mašinos trenksmą į tvorą lauke. Išėjęs lauke pamatė „Honda“ automobilį Nr. (duomenys neskelbtini) įlėkusį į kiemą, esantį K. B. 7, Panevėžyje. Automobilis buvo išvertęs tvorą ir jo priekis buvo užšokęs ant kiemo paaukštinimo. Automobilis dar norėjo išvažiuoti, bet jam nepavyko (b. l. 22); 7) Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2016 m. lapkričio 26 d. 00.35 val. N. J. nustatytas 1,68 promilių girtumas (b. l. 23); 8) Pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo patvirtina, kad N. J. 2016 m. lapkričio 26 d. 00.20 val. nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 24).

Teismo posėdyje policijos pareigūnai patvirtino savo tarnybiniuose pranešime nurodytas įvykio aplinkybes, nuosekliai ir analogiškai jas paaiškino posėdžio metu, todėl teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir teismo posėdyje patvirtintomis įvykio aplinkybėmis, nes jų paaiškinimai nuoseklūs, logiški ir neprieštaringi. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai turėtų suinteresuotumą melagingai apkaltinti N. J. padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ikiteisminio tyrimo metu atsisakė pateikti savo paaiškinimą ir nors teisme nurodo, kad atvažiavęs į policiją ketino viską paaiškinti, iš bylos medžiagos matyti, kad to nepadarė. Savo elgesiu neprisidėjo prie to, kad būtų visapusiškai ištirtos įvykio aplinkybės, atsisakė nuo paaiškinimo. Teismo posėdžio metu neigė savo kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, nurodydamas, kad automobilį vairavo kitas asmuo, tačiau šio asmens duomenis teismui pateikti atsisakė. Vengimas nurodyti vairavusį asmenį kelia abejonių asmenį sakant tiesą, tuo labiau, kad ir kiti byloje esantys duomenys nepatvirtina N. J. nurodytų aplinkybių apie kokio nors asmens pasitraukimą iš automobilio vairuotojo pusės. Pareigūnai nuosekliai tvirtino, kad apklausus įvykio vietoje buvusius žmones, niekas nenurodė kad būtų matę kad kažkas kitas automobilyje būtų buvęs ar vairavęs, nukentėjusysis taip pat nurodė, kad nematė eismo įvykio, vairavusio asmens, nematė, kad kažkas būtų bėgęs, nėra nustatyta jokių asmenų, kurie galėtų patvirtinti N. J. nurodytas aplinkybes. Nukentėjusiojo teisme nurodytų aplinkybių, kad įvykio vietoje merginos rėkė, kad N. J. buvo ne vienas, nepatvirtina byloje surinktų duomenų visuma (pareigūnų teiginiai, kad įvykio vietoje buvę žmonės nenurodė, kad kažkas kitas nei N. J. būtų buvęs ar vairavęs; apie merginas įvykio vietoje nenurodė ir pats nukentėjusysis) bei paties nukentėjusiojo iki teismo duoti parodymai, kuriuose apie tai neužsimenama. Be to, net jei ir būtų buvęs pastebėtas bėgantis asmuo – neturint jokių patikimų duomenų, ar bėgo, ir, jei bėgo, tai koks (asmuo vairavęs ar keleivio vietoje sėdėjęs) asmuo bėgo, teismas negali tuo remtis, tuo labiau, kad remiantis išsamiais, nuosekliais nesuinteresuotų asmenų – pareigūnų parodymais nustatyta, kad buvo ieškota įvykio liudininkų įvykio vietoje buvusių žmonių tarpe, tačiau nebuvo rasta asmenų, kurie matė įvykį. Aplinkybes apie kito asmens nei N. J. vairavimą paneigia ir pareigūnų parodymai, iš kurių matyti, kad netoliese buvę ir greitai atvažiavę abu teisme liudiję pareigūnai (nukentėjusysis nurodo įvykį įvykus apie 12.15 val. (b. l. 22), pareigūnai nurodo iškvietimą gavę apie 00.16 minučių ir nuvykę į eismo įvykio vietą per tris minutes (b. l. 16)), pamatė įvykio vietoje už automobilio vairo sėdintį N. J., automobilio varikliui esant užvestam, o automobilio šviesoms – įjungtoms. N. J. parodymai apie tai, kad jis į mašiną atsisėsti negrįžo, neatitinka pareigūnų parodymų, kad jis buvo rastas sėdintis automobilyje. Be to, liudytoja R. S. patvirtino, kad apžiūrint įvykio vietą nebuvo jokių požymių, kad įvykio metu galėjo kažkas kitas sėdėti už vairo, automobilyje paliktų kitų asmenų daiktų ji nematė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, N. J. parodymai vertintini kaip gynybinė taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, todėl jo parodymai nelaikytini patikimais, vertintini kritiškai ir dėl to teismas jais nesivadovauja. N. J. versiją apie tai, kad ne jis vairavo automobilį paneigia ir tai, kad jis pats, ne kitas asmuo atlygino nukentėjusiajam žalą, t. y., kaip teismo posėdžio metu nurodė nukentėjusysis, N. J. pats viską sutaisė, subetonavo, naują tvorą sudėjo, kuri dabar atrodo geriau nei iki įvykio. N. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad žalą atlygino nukentėjusiajam dėl to, kad jaučiasi kaltas, kad įvyko įvykis, tačiau, teismo vertinimu, asmuo, kuris nepadarė pažeidimo vargu ar jaustųsi kaltas, nes ne dėl jo veiksmų žala padaryta. Be to, automobilis ,,H. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso N. J. tėvui, o ne kam nors iš jo draugų ar jų artimųjų, o N. J., atsižvelgiant į tai, kad po įvykio buvo nustatytas jo neblaivumas, turi pakankamai svarų motyvą vengti atsakomybės pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, tuo labiau vertinant tai, kad nuo pat pažeidimo padarymo momento jam buvo žinomos iš to galinčios kilti pasekmės, kadangi administracinėn atsakomybėn už vairavimą esant neblaiviam būtų traukiamas atsakomybėn ne pirmą kartą, praeityje yra padaręs ir daugiau šiurkščių administracinių teisės pažeidimų (b. l. 6-14).

Remiantis anksčiau nurodytais ir byloje ištirtais įrodymais daroma išvada, kad N. J. kaltas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, todėl baustinas.

N. J. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pažeidimų pripažino, dėl jų nuoširdžiai gailisi.

N. J. kaltė padarius administracinius teisės nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje įrodyta teisme duotais jo ir pareigūnų parodymais ir byloje esančia medžiaga: 2016 m. lapkričio 26 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 50P-78735098-16 (b. l. 37-38), vyriausiojo patrulių N. G., R. S. tarnybiniais pranešimais (b. l. 16-19); vyriausiųjų patrulių M. G., A. L., D. K., R. B. tarnybiniais pranešimais (39 - 42 b. l.) asmens blaivumo testu (b. l. 23) bei kitais byloje esančiais dokumentais.

Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu surinktus bei ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad N. J. kaltė padarius administracinus nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje, įrodyta visiškai, todėl jis baustinas.

N. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje, dėl jų nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad administraciniai nusižengimai padaryti neblaivaus asmens (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Skirdamas pažeidėjui administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį bei pavojingumą, pažeidimų padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę – asmuo yra teistas, nebaustas administracine tvarka (baustumas išnykęs), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl teismas daro išvadą, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti N. J. paskyrus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje numatytas administracines nuobaudas – baudas, artimas minimalioms. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, nuobaudos subendrintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3, 4, 5 straipsniais, ANK 635-637 straipsniais, teismas

nutaria:

- už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, paskirti administracines nuobaudas – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams;

-už nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, paskirti jam administracinę nuobaudą – 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą;

- už nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje paskirti jam administracinę nuobaudą – 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtas nuobaudas bendrinti apėmimo būdu, paskiriant N. J. galutinę administracinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Paskirta bauda per 40 dienų privalo būti sumokėta AB Swedbank į šiame banke esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Mokėjimo nurodyme turi būti nurodytas administracinio teisės pažeidimo identifikacinis kodas ROIK 16063559252, 16063559328 bei įmokos kodas 1001.

Papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones termino pradžią skaičiuoti nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teismui.