Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 261 straipsnyje ir nubaustas laisvės apribojimo bausme 1 metams 9 mėnesiams su intensyvia priežiūra, jos metu kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis G. K. buvimą jo namuose adresu(duomenys neskelbtini), nuo 22 val. iki 6 val. taip pat G. K. įpareigotas per 9 mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir per visą laisvės apribojimo bausmės laiką mokytis arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžia 2023 m. balandžio 20 d., bausmės vykdymo pabaiga 2025 m. sausio 16 d.

Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius (toliau – Probacijos tarnyba) teikimu prašo nuteistajam G. K. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu, nes jis vengia vykdyti teismo paskirtą bausmę, dėl savo atsainaus požiūrio pažeidžia intensyvios priežiūros sąlygas. t. y. nebūna nustatytu laiku jam nustatytoje vietoje, neatvyksta paskirtu laiku į Probacijos tarnybą. Jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal analogišką nusikalstamą veiką.

Probacijos tarnybos atstovas teismo posėdžio metu teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti teikime nurodytais motyvais.

Nuteistasis G. K. teismo posėdyje nurodė, kad beveik visus tarnybos atstovo nurodytus pažeidimus iš esmės pripažįsta. 2023 m. balandžio 25 d. nakties metus pareigūnams durų neatidarė, nes mama bijojo naktį atidaryti duris. Tada dar nebuvo „suvaikščioję“ dokumentai, dar nežinojo apie tikrinimus. Gegužės 30 d. pavėlavo grįžti, nes sugedo dviratis, teko jį stumtis. Dėl liepos 1 d. – 2 d. negali paaiškinti. Kai buvo (duomenys neskelbtini), tai ten buvo užsnūdęs tame kaime prie ežero. Sutinka, kad ne visai tinkamai laikosi teismo įpareigojimų. Pasekmės žinomos, tačiau paaiškinimų tam neturi. Pabaigęs mokyklą galvoja dirbti, studijuoti neketina. Konkretaus darbo pasiūlymo neturi. Arešto atlikti nenorėtų.

Prokurorė siūlė teikimą atmesti. Nuteistasis pripažįsta nurodytus pažeidimus. Jo paaiškinimai gana subjektyvūs. Tačiau G. K. pakankamai jauno amžiaus, pirmą kartą nubaustas tokia bausme su intensyvia priežiūra, galimai netinkamai įvertino galimas pasekmes už įpareigojimų nevykdymą. Kadangi nagrinėjamas pirmas teikimas, bausmė dar numatyta pakankamai ilga, visgi siūlo teismui suteikti nuteistajam galimybę įrodyti, kad jis gali tinkamai vykdyti įpareigojimus, gali būti pilnavertis visuomenės narys, kuriuo teismas gali pasitikėti.

Teikimas atmestinas.

Laisvės apribojimas yra viena iš bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Pagal BK 48 straipsnio 3dalį, laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsnio nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 10 dalis). Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatytos tvarkos pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir tai, kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu.

Iš asmens bylos ir Probacijos tarnybos teikimo matyti, kad nuteistasis G. K. 2023 m. gegužės 3 d. buvo supažindintas su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis. Jam buvo paaiškintas bausmės atlikimo turinys, jis įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti bausmę ir teismo skirtų įpareigojimų ar bendrų pareigų nevykdymą, buvo sudarytas priežiūros planas, kuriame numatyta teismo skirtų įpareigojimų ir bendrų pareigų vykdymo tvarka, terminai.

Sprendžiant klausimą dėl laisvės apribojimo pakeitimo areštu, teismas turi patikrinti, ar nuteistasis turėjo realią galimybę teismo paskirtus įpareigojimus įvykdyti, ar įpareigojimai neįvykdyti dėl svarbių priežasčių, ar egzistavo objektyvios priežastys, sutrukdžiusios juos įvykdyti. Teismas, svarstydamas laisvės apribojimo pakeitimo areštu klausimą dėl paskirtų įpareigojimų nevykdymo, taip pat turi patikrinti, ar nuteistasis stengėsi, kad įpareigojimai būtų įvykdyti (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-17-300/2018).

Probacijos tarnybos fiksuoti G. K. paskirto įpareigojimo būti namuose nustatytu laiku pažeidimai, leidžia daryti išvadą, kad bausmę nuteistais vykdo netinkamai. G. K. atžvilgiu pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas. Tačiau sprendžiant bausmės pakeitimo klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Teigti, jog G. K. visiškai ignoruoja teismo paskirtą bausmę ir įpareigojimus, nėra galima.

Padarytus pažeidimus nuteistasis iš esmės pripažino. Iš asmens bylos matyti, jog G. K. iki teikimo pateikimo teismui vykdė įpareigojimą dirbti arba mokytis, t. y. mokėsi/mokosi gimnazijoje ir dalyvavo egzaminų sesijoje, kaip pats nurodė teisme, netrukus gaus mokyklos baigimo pažymėjimą. Taip pat tarnybos nurodymu teikime G. K. kreipėsi dėl jam numatytų neatlygintinų darbų atlikimo. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, galimai nepakankamo socialinio brandumo. Teismo vertinimu, jo elgesys probacijos vykdymo metu, padaryti pažeidimai nėra tiek pavojingi, jog sudarytų pagrindą pakeisti laisvės apribojimo bausmę areštu. Specifinė aplinka atliekant arešto bausmę jo elgesį ateityje galimai netgi paveiktų neigiamai. Atsižvelgdamas į anksčiau minėtas aplinkybes, likusį laisvės apribojimo bausmės laikotarpį, teismas sprendžia, kad laisvės apribojimo bausmės pakeitimas areštu būtų neproporcingas, nepasitarnautų ir nepadarytų teigiamos įtakos nuteistojo socializacijai, todėl teikimas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis BK 48 straipsnio 10 dalimi, BPK 362 straipsnio 1 dalimi, 364 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimo dėl nuteistajam G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu.

Nutarčiai įsiteisėjus, Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriui grąžinti nuteistojo asmens bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą nutartį priėmusiame teisme.