- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- e2S-479-577/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38720-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“
- Ieškovas
- Lietuvos ir Čekijos uždarosios akcinės bendrovės „Grinduva“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos ir Čekijos uždarosios akcinės bendrovės „Grinduva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LitCon“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „LitCon“ 23 105,07 Eur skolos už atliktus darbus, 831,78 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, o jų nepakankant – atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas trečiuosius asmenis, kredito įstaigoje, neviršijant ieškinio reikalavimo sumos. Nurodė, kad reikalavimas yra turtinio pobūdžio, atsakovė neginčija prievolės, tačiau vengia atsiskaityti, turi kitų kreditorių. Pasak ieškovės, tai sudaro pagrindą daryti išvadą apie atsakovės sunkią finansinę padėtį. Mano, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 23 d. nutartimi tenkino ieškovės Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštavo atsakovei UAB „LitCon“ priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, jų esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, už 23 936,85 Eur; leisti atsakovei iš areštuotų lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei (savivaldybėms) ir socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškove. Teismas vertino, kad juridiniam asmeniui pareikšta 23 936,85 Eur reikalavimo suma (nežinant atsakovo turtinės-finansinės būklės) pakankamai didelė. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatęs, kad atsakovei iškelta bylų dėl prievolių nevykdymo, ieškovės reikalavimas neužtikrintas kokiomis nors kitomis priemonėmis ir byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų gerą, stabilią atsakovės finansinę-turtinę būklę, teismas sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priėmus ieškovei palankų procesinį sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nurodė, jog prioritetiškai taikytinas atsakovės nekilnojamojo turto areštas, jo nepakankant – areštuotini kilnojamieji daiktai, nepakankant nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų – areštuotinos piniginės lėšos ar turtinės teisės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atsakovė UAB ,,LitCon“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovės Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leisti vykdyti skubiai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Teismas neatliko preliminaraus ieškinio argumentų ir įrodymų vertinimo, todėl negalėjo nustatyti, kad ieškinys yra galimai pagrįstas. Ginčas tarp šalių yra kilęs iš statybos rangos sutarčių ir jos sąlygų, kurių teismas visiškai neanalizavo, o ieškovė teismui neatskleidė situacijos esmės.
3.2. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nenustatęs (nenustatinėjęs) realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nukrypo nuo aktualiausios teismų praktikos. Apeliantės teigimu, ieškovės reiškiamas reikalavimas nėra didelės vertės; pareikštą reikalavimą (jei jis teismo bus patenkintas) atsakovė turės galimybę įvykdyti. Iš 2017 m. balanso matyti, kad atsakovė turi 21 971 656 Eur vertės turto; net atėmus visas ieškovės mokėtinas sumas ir įsipareigojimus (13 865 674 Eur), lieka daugiau nei pakankamai atsakovės turto visiems ieškovės pareikštiems reikalavimams patenkinti. Be to, atsakovė dirba pelningai; per 2017 m. uždirbo 195 022 Eur grynojo pelno; atsakovė turi 50 transporto priemonių, kurių vertė 925 263 Eur, kitų vertingų įrengimų, mašinų ir priedų bei įvairaus trumpalaikio turto. Šiuo metu ieškovė vykdo daugybę viešųjų pirkimų pagrindu sudarytų sutarčių, kurių bendra vertė siekia dešimtis milijonų eurų, taip pat yra sutarčių, kuriose atsakovė dalyvauja jungtinės veiklos pagrindu ar kaip subrangovė.
3.3. Teiginiai, kad atsakovė vengia atsiskaityti su ieškove yra niekuo nepagrįstos. Nenustatytos aplinkybės, kad atsakovė elgsis nesąžiningai ir sieks išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Pažymi, kad atsakovė nuo 1995 metų įsteigta ir sėkmingai veikianti bendrovė, šiuo metu bendrovėje dirba virš 300 darbuotojų. Atsakovė viena didžiausių Lietuvos statybos ir inžinerinių darbų įmonių, jau 23 metus aktyvi rinkos dalyvė bei svarią pridėtinę vertę kurianti įmonė. Negali kilti jokių abejonių dėl atsakovės mokumo, nes priešingu atveju toks subjektas nedalyvautų ir nelaimėtų viešųjų pirkimų ar būtų įtrauktas į nepageidaujamų tiekėjų sąrašą. Nėra jokio pagrindo abejoti atsakovo sąžiningumu, todėl nekyla ir jokia grėsmė dėl ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymo.
4.4. Taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti vadovaujamasi proporcingumo, ekonomiškumo bei kitais teisės principais. Nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovei suteikia perdėtą pranašumą ir nepagrįstai varžo atsakovės teises ir teisėtus interesus. Bendrovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįsto reikalavimo pagrindu gali turėti neigiamas pasekmes tiek dalyvaujant viešųjų pirkimų rinkoje, bendrovę vertinant nepalankiai, tiek jau vykdant sutartis, sudarytas laimėtų viešųjų pirkimų būdu. Atsakovė vykdo kelias sutartis, sudarytas laimėtų viešųjų pirkimų pagrindu su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija dėl statybos rangos darbų objektuose, susijusiuose su žvalgybine veikla. Šių sutarčių įvykdymas susijęs su viešuoju interesu. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės trukdys toliau tinkamai vykdyti šias sutartis; be to, užsakovė gali sulaikyti mokėjimus, išreikšti nepasitikėjimą rangovu ar netgi nutraukti sutartis. Pasak atsakovės, kyla nepagrįstai didelė bei reali rizika ir viešiesiems interesams. Ieškovo nepagrįsto ieškinio pateikimas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus, ekonomiškumo ir proporcingumo principus, todėl, atsakovės manymu, nutartis turi būti panaikinta.
4.6. Atskirojo skundo nagrinėjimas gali užtrukti ne vieną mėnesį ir visą šį laiką atsakovė negalės pilnavertiškai naudotis savo nuosavybe, todėl prašo teismo leisti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai.
Atsiliepimas
5. Ieškovė Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ atsiliepime nurodė nesutinkanti su atskiruoju skundu. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė savo turtinę padėtį iliustruoja tik turimo turto finansine išraiška, nenurodydama neįvykdytų įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Prie atsiliepimo pridedamame atsakovo teiktame Restruktūrizavimo metmenų plane išdėstyta atsakovo turtinė padėtis, kuri yra artima nemokumo būsenai. Šis planas ieškovei pateiktas 2019 m. vasario 1 d., tai yra po 1 darbo dienos, pateikus teismui atskirąjį skundą, kuriuo yra įrodinėjama atsakovės stabili ir gera turtinė padėtis. Ieškovė pažymi, kad atsakovė 2019 m. vasario 4 d. teikė prašymą stabdyti bylą, remdamasi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartimi Nr. B2-2623-392/2019, kuria yra nutarta priimti UAB „LitCon“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo. Ieškovės manymu, išdėstytos aplinkybės ir Restruktūrizavimo metmenų planas paneigia atsakovės atskirajame skunde išdėstytus motyvus ir pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, todėl atskirasis skundas yra atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė UAB ,,LitCon“ 2017 m. balanso ir pelno – nuostolių ataskaitas; išrašą iš Centrinės Viešųjų pirkimų informacinės sistemos. Ieškovė prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėjo atsakovės restruktūrizavimo plano metmenis.
9. CPK 314 straipsnyje yra įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė atsisakyti priimti į bylą naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis). Šiuo atveju ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nagrinėjamas nepranešus apie tai atsakovei, todėl atsakovė neturėjo galimybės teikiamų įrodymų pateikti anksčiau, atsakovės pateikiamų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi jie su atskiruoju skundu išsiųsti ieškovei, todėl atsakovės pateikti papildomi įrodymai priimami ir vertinami. Taip pat priimamas ir ieškovės pateiktas papildomas įrodymas, kadangi jis susijęs su atsikirtimais į atskirąjį skundą; be to, šis dokumentas ieškovei pateiktas po skundžiamos nutarties priėmimo.
Dėl atskirojo skundo esmės
10. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
11. Nagrinėjamu atveju, apeliantė ginčija abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą, nurodydama ir tai, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones buvo pažeisti ekonomiškumo bei proporcingumo principai.
12. Pažymėtina, kad preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Taigi, pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
13. Apeliantė teigia, jog teismas neatliko preliminaraus ieškinio argumentų ir įrodymų vertinimo, todėl negalėjo nustatyti, kad ieškinys yra galimai pagrįstas; taip pat neanalizavo statybos rangos sutarčių, iš kurių kilęs ginčas, ir jų sąlygų.
14. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog nenurodymas teismo nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Kai pirmosios instancijos teismo nutartyje preliminarus ieškinio (pareiškimo) reikalavimų vertinimas atskirai neaptariamas, toks vertinimas, atsižvelgiant į atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, gali būti pateikiamas pareikštų atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014).
15. Apeliantė atskirajame skunde deklaratyviai nurodydama, kad pareikštas ieškinys yra nepagrįstas, objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie akivaizdų reikalavimų nepagrįstumą nenurodė; teigdama, kad teismas neanalizavo sutarčių sąlygų, atsiskaitymo terminų, šių sąlygų ar šalių veiksmų, galinčių patvirtinti ieškinio nepagrįstumą, neatskleidė, tik nurodė, jog teiks atsiliepimą į ieškinį, nes ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas. Be to, aplinkybės dėl sutarčių sąlygų yra susijusios su materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo bei teisėtumo vertinimu; toks vertinimas bus vertinamos bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne šioje proceso stadijoje. Ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą, taip pat pridėjo įrodymus, kuriais juos grindžia, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė tikėtinai pagrindė reikalavimus, t. y. šioje byloje egzistuoja pirmoji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio prima facie (preliminarus) pagrįstumas.
16. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.
17. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas vertino, jog 23 936,85 Eur reikalavimo suma atsakovei yra pakankamai didelė, be to, iš nustatęs, kad atsakovei iškelta bylų dėl prievolių nevykdymo, kad ieškovės reikalavimas neužtikrintas kokiomis nors kitomis priemonėmis ir byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų gerą, stabilią atsakovės finansinę-turtinę būklę, sprendė, jog yra pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
18. Atsakovė ginčija ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos egzistavimą. Teigia, kad ieškinio suma atsakovei nėra didelė.
19. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009, 2013 m. sausio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-298/2013 ir kt.). Ar yra faktinis pagrindas remtis šia prezumpcija kiekvienu atskiru atveju sprendžia teismas. Jeigu ja yra remiamasi, jos paneigimo našta, atsižvelgiant į ekonomiškumą įrodinėjimo procese, perkeliama atsakovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012, 2015 m. Liepos 7 d. Nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1017-178/2015 ir kitos). Taigi, vadovaujantis šiais išaiškinimais, siekdamas įrodyti, kad ieškovės pareikštas turtinis reikalavimas nėra didelis ir nesudaro pagrindo teismui taikyti didelės ieškinio sumos prezumpciją atsakovė turi teikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, t. y. rodančius jo gerą turtinę padėtį.
20. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė teiginius apie savo gerą turtinę padėtį grindė 2017 metų finansinės atskaitomybės dokumentais, kuriuose nurodyta informacija šiuo metu gali būti pasikeitusi. Teismui pateiktas išrašas iš Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos apie UAB ,,LitCon“ vykdomus viešuosius pirkimus taip pat nėra pakankamas pagrindas, leidžiantis konstatuoti gerą įmonės finansinę padėtį atskirojo skundo pateikimo dieną. Kaip minėta, ieškovė atsiliepime nurodė aplinkybes apie priimtą pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2623-392/2019 UAB ,,LitCon“ iškelta restruktūrizavimo byla; nutartis neįsiteisėjusi (pateikti atskirieji skundai); be to, kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, teismuose pareikštas ne vienas finansinis reikalavimas UAB ,,LitCon“, iš UAB ,,LitCon“ turto antstoliai vykdo piniginius išieškojimus kitų kreditorių naudai. Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad atsakovė UAB „LitCon“ turi finansinių sunkumų, ji nepaneigė didelės ieškinio sumos prezumpcijos, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja abi būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
21. Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, parenkant laikinąją apsaugos priemonę vadovaujamasi ekonomiškumo principu, kuris reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ekonomiškumo principas įpareigoja teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-48/2010, 2015 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-908-943/2015).
22. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs tai, kad skundžiama nutartimi teismas pirmiausia areštavo nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, ir tik jų esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, leido atsakovui iš areštuotų lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei (savivaldybėms) ir socialinio draudimo įmokas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ekonomiškumo ir proporcingumo principas nebuvo pažeistas. Laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės visuomet susijęs su asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų laikinu suvaržymu.
23. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
24. Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų. Atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.