Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams A. B. ir V. B. dėl nuostolių atlyginimo solidariai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Atsakovas A. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas į posėdį įteiktas atsakovui viešo paskelbimo būtu, prašymų atidėti teismo posėdį ar bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant negauta, atsakovo neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, todėl byla išnagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 24 d., V. Mačernio gatvėje, Plungėje, įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl atsakovo A. B. vairavusio V. B. priklausančios transporto priemonės „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės buvo apgadinta transporto priemonė „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu transporto priemonė „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ veikdama ieškovo vardu pagal Paslaugų teikimo sutarties Nr. 14 (toliau – Sutartis) 1.1 punktą, atsižvelgdama į nukentėjusio asmens prašymą bei vadovaudamasis TPVCAPDĮ nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir ją atlygino, išmokėdama 1 236,77 Eur dydžio draudimo išmoką už transporto priemonės „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimą. Ieškovas, vadovaudamasis Sutarties 2.1.3 punktu kompensavo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ išmokėtą 1 236,77 Eur draudimo išmoką bei vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnio nuostatomis kreipėsi į atsakovus dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovai iki ieškinio pateikimo dienos nuostolių neatlygino, todėl liko ieškovui skolingi 1 236,77 Eur.

6. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvusis reikalavimas, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad sudaryti draudimo sutartį yra transporto priemonės savininko pareiga. Be to, transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai kaltininkas padaro žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, išmoką už per eismo įvykį padarytą žalą nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims moka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą.

7. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atgręžtinis Draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, ir TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi suteikta Draudikų biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).

8. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta Draudikų biuro teisė pareikšti reikalavimą savininkui ir kaltininkui kaip solidariesiems skolininkams tarpusavyje siejasi su TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (automobilio savininkas ar savininkai) ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Įvertintina tai, kad automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 6.270 straipsnis), todėl transporto priemonės valdytojas (savininkas) turi suvokti apie atitinkamą perduoto naudotis automobilio galimą riziką ir iš to kilsiančius neigiamus padarinius.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė V. B., būdama automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininke, šios transporto priemonės nebuvo apdraudusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nors atsakovė kvestionuoja jos pareigą apdrausti privalomuoju civiliniu draudimu automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo, jog atsakovė V. B. automobilį nuosavybės teise dar iki eismo įvykio buvo perleidusi atsakovui A. B., kadangi tarp atsakovų vyko santuokos nutraukimo procesas, tačiau į bylą duomenų, kurie patvirtintų automobilio nuosavybės teisės perleidimo faktą atsakovui dar iki eismo įvykio, nepateikia. Priešingai iš 2019 m. vasario 13 d. Plungės apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-644-669/2019 matyti, jog atsakovai 2019 m. sausio 10 d., t. y. po eismo įvykio (2018 m. gruodžio 24 d.) sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarė, jog A. B. po santuokos nutraukimo nuosavybės teise atitenka automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ši teismo nustatyta aplinkybė paneigia pačią atsakovės dėstomą poziciją, kad automobilis nuosavybės teise atsakovui atiteko dar iki eismo įvykio.

10. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms bei pirmiau aptartam teisiniam reguliavimui, darytina išvada, jog kompensavęs ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ išmokėtą draudimo išmoką, ieškovas įgijo reikalavimo teisę regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo solidariai iš atsakovų, todėl ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas, ieškovui iš atsakovų solidariai priteistina 1 236,77 Eur nuostolių atlyginimas (CK 6.2 straipsnis, 6.111 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnis).

11. Atsakovė prašo netenkinti ieškovo reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, tačiau šio prašymo motyvų nepateikia. CK numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

12. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro – 28,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo atsakovei V. B.

13. Atsakovė taip pat prašo išdėstyti priteistą nuostolių atlyginimo mokėjimą, kadangi iškart sumokėti visos sumos neturi galimybės.

14. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį bei kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-117-464/2018). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti.

15. Nagrinėjamu atveju, atsakovas A. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti viešo paskelbimo būdu, o atsakovė teigia, kad atsakovas A. B. nesiruošia mokėti reikalaujamos sumos, todėl tikėtina, jog nuostolių atlyginimas visų pirma bus nukreiptas tik į atsakovę V. B..

16. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovė augina du nepilnamečius vaikus, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Plungės kooperatinė prekyba“, kurios atlyginimas per mėnesį, atskaičius mokesčius nesiekia 600 Eur, viešųjų registrų duomenimis savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Šie duomenys patvirtina, jog atsakovės turtinė padėtis nėra tokia, kad ji galėtų iš karto įvykdyti teismo sprendimą ir sumokėti iš jos solidariai su atsakovu priteistą skolą, o priteistą nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo išdėstymas yra labai reikšmingas atsakovei kaip fiziniam asmeniui, nes taip jai sudaroma galimybė grąžinti ieškovui skolą atitinkamomis pinigų sumomis. Priteistos sumos dydis, ieškovui, kaip juridiniam asmeniui nelaikytina didelė ir reikšminga, todėl atsižvelgiant į tai, kartu į tai, kad ieškovas nuostolių atlyginimo mokėjimui dalimis neprieštaravo, todėl šis atsakovės prašymas tenkinamas ir 1 236,77 Eur nuostolių atlyginimo mokėjimas atsakovei išdėstytinas 12 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 103,00 Eur, o paskutinįjį mėnesį sumokant – 103,77 Eur, pradedant mokėti einamąjį mėnesį po sprendimo priėmimo (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

17. Atsakovei V. B. išaiškintina, kad įvykdžiusi solidariąją prievolę ieškovui, ji turi teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo A. B. sumokėtų prievolės sumų bei visų dėl prievolės vykdymo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. B. ir V. B. 1 236,77 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų trisdešimt šešių eurų 77 ct) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 236,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. spalio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 14,00 Eur (keturiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas iš A. B. bei 14,00 Eur (keturiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas iš V. B. ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.

Priteistos nuostolių atlyginimo sumos (1 236,77 Eur) mokėjimą atsakovei V. B. išdėstyti 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę V. B. kas mėnesį mokėti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui po 103,00 Eur (vieną šimtą tris eurus 00 ct), o paskutinįjį mėnesį sumokant – 103,77 Eur (vieną šimtą tris eurus 77 ct), pradedant mokėti einamąjį mėnesį po sprendimo priėmimo.

Išaiškinti atsakovei V. B., kad įvykdžiusi solidariąją prievolę ieškovui, ji turi teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo A. B. sumokėtų prievolės sumų bei visų dėl prievolės vykdymo patirtų nuostolių atlyginimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.