- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-18
- Bylos Nr.
- 2-5352-868/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00096-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Ieškovas
- S. C., B. Š.
- Atsakovas
- A. C.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių S. C. ir B. Š. ieškinį atsakovei A. C. dėl turto padalijimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. S. (duomenys neskelbtini) ir B. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo paveldėtą nekilnojamąjį turtą padalinti tarp bendraturčių atskirais nekilnojamojo turto objektais:
A. C. – 1/2 dalis buto - (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė 125 000 Lt (1/2 - 62 500 Lt), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė 3154 Lt, žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė 4355 Lt - viso 70 009 litai;
B. Š. - butas - (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė 48 000 Lt, sodyba - (duomenys neskelbtini), kurios vieningą visumą sudaro atskiri sodybos pastatai: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vertė 5300 Lt, ūkio pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė 957 Lt, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė 171 Lt, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė 1740 Lt, pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė 144 Lt, klėtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė 458 Lt, kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė 40 Lt, žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė 9200 Lt, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė 5038 Lt-viso 71 048 litai;
S. C. – 1/2 dalis buto - (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė 44 500 Lt (1/2 - 22 250 Lt), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė 24 122 Lt - viso 46 372 litai.
Padalinto turto vertės skirtumą paskirstyti taip: B. Š. sumoka S. C. 485,25 Lt; B. Š. sumoka A. C. 276,87 Lt.
Nurodė, kad 2012 m. gegužės 2 d. mirus P. C. atsirado paveldėjimo teisė į P. C. nekilnojamąjį turtą, t.y. asmeninės nuosavybės teise valdytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kurią sudaro žemės sklypas, gyvenamasis namas, 3 ūkio pastatai, pirtis, klėtis, kiemo statiniai (inžinieriniai), 3 žemės sklypai (bei jungtine nuosavybės teise kartu su sutuoktine S. C., bendromis, 1/2 dalimis valdytą butą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir butą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Palikėją pergyvenusi sutuoktinė S. C., palikėjo dukros B. Š. A. C., būdamos įstatyminės turto paveldėtojos (kadangi nebuvo surašytas testamentą kreipėsi į Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarę dėl palikimo priėmimo įstatymų nustatyta tvarka pagal paskutinę P. C. registruotą gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)). Notarė A. A. šalims pranešė, kad turi galutinai sutvarkyti nekilnojamojo turto dokumentus, juos pateikti notarui bei pasiūlė bendru tarpusavio susitarimu pasidalinti paveldėtą turtą, ir kreiptis dėl Paveldėjimo teisės liudijimo atsiėmimo. Tą dieną, išėjusios iš notarės, S. C., būdama dukrų motina, pasiūlė pagalvoti kokiu būdu ir kaip dalins paveldėtą turtą, nes jo yra net keli atskiri nekilnojamieji objektai, kuriuos valdyti visoms trims tam tikra konkrečia įstatymu nustatyta dalimi yra nepraktiška, neekonomiška ir net neatsakinga, todėl yra galimybė natūra pasidalinti po atskirą nekilnojamąjį turtą. Dukra B. Š. iš karto sutiko, pritarė, jog tokiu būdu paveldėtas turtas bus prižiūrėtas, laiku sumokėti mokesčiai, nei valdant įstatymu nustatyta paveldėta dalimi visą palikėjo turtą. Tuo tarpu atsakovė A. C. net nenorėjo su ieškovėmis kalbėtis ir aptarti galimų pasidalijimo variantų, juo labiau pati nieko nesiūlė. Ieškovės sutvarkė P. C. nekilnojamojo turto dokumentus ir notarė A. A. joms išdavė Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus. Atsakovė nesidomi paveldėto turto išlaikymu, ieškovių pasiūlytos iki bylos iškėlimo Turto pasidalijimo sutarties nepasirašė. Kadangi A. C. nereiškia jokio noro bendrauti, nepateikia pasiūlymų dėl nekilnojamojo turto dalių pasidalijimo, ieškovės mano, jog išnaudojo visas galimybes taikiai susitarti ir bendru sutarimu pasidalinti nekilnojamąjį turtą, todėl remiantis Civilinio bei Civilinio proceso kodeksų normomis, kreipiasi į teismą dėl nekilnojamojo turto padalijimo natūra teismine tvarka.
A. A. C. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesinius dokumentus gavo (b.l. 101).
Teismo posėdyje ieškovė S. C. prašė ieškinį patenkinti.
Teismo posėdyje ieškovė B. Š. prašė ieškinį patenkinti.
Teismo posėdyje atsakovė A. C. prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad 2012-05-02 mirė P. C. ( b.l. 29) ir ieškovės ( 2012-06-05) bei atsakovė A. C. (2012-06-19) kreipėsi į Vilniaus miesto 4 notaru biurą dėl palikimo priėmimo. I. S. C. ir ieškovei B. Š. 2012-10-09 išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį mirusiojo sutuoktinė S. C. (ieškovė) paveldėjo ¼ dalį P. C. turto, o dukra B. Š. (ieškovė) 3/8 dalis ( b.l. 6-27). Ieškovės atsakovei iki bylos teisme iškėlimo siuntė Turto pasidalijimo sutartį registruotu paštu bei nurodytą sutartį norėjo atsakovei įteikti antstolio padėjėjas, tačiau atsakovė A. C. nurodė, kad tokią sutartį jau yra gavusi ir jokių dokumentų nepriimsianti ( b.l. 53-54, 55, 56, 57).
CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. ir kt. v. R. E. B., bylos Nr. 3K-3-482/2009). Taip pat teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-638/2005; kt.). Šią pareigą derindamas su visiško bendraturčių atidalijimo prioritetu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).
Atsižvelgiant į būtinybę išlaikyti bendraturčių interesų pusiausvyrą, tokio pobūdžio bylose itin svarbus šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymo klausimas. Bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar daugiau lygiaverčių bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Šalių įrodinėjimo pareiga svarbi ne tik sprendžiant dėl geriausio bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdo, tačiau taip pat nustatant teisingą kompensacijos pinigais dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2012).
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad ieškovė S. C. gyvena bute (duomenys neskelbtini), o atsakovė A. C. gyvena bute (duomenys neskelbtini). Pagal ieškinio reikalavimus ieškovei S. C. atitenka ½ dalis buto (duomenys neskelbtini), o atsakovei A. C. ½ dalis buto (duomenys neskelbtini). Atitinkamai nustatytina, ieškovių pasiūlytas turto atidalinimas nepažeidžia atsakovės interesų.
Teismo posėdyje atsakovė pareiškė, kad nesutinka su ieškiniu, nes seneliai žodžiu jai žadėjo perleisti nekilnojamąjį turtą esantį Utenoje, be to, mano, kad jog sesuo, t.y. ieškovė B. Š. nuo tėvų jau ir taip gavo nemažai piniginių lėšų, todėl dabar, po tėvo mirties, daugiau turto turėtų gauti atsakovė. Teigė, kad jai nesudarytos galimybės apžiūrėti turtą, esantį Utenoje. Tačiau teisimo posėdyje atsakovė nesiūlė savo padalinimo varianto bei nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės siūlo netinkamą turto padalinimą, dėl ko jos interesai bus pažeisti. Ieškovės siūlo padalinti paveldėtą turtą pagal vidutinės rinkos vertę, nurodytą paveldėjimo teisės liudijime (b.l. 6-27). Kadangi teismas kitų įrodymų patvirtinančių turto vertę neturi, nes atsakovė jų nepateikė, sprendžiant turto atidalijimo klausimą, teismas vadovaujasi turto verte, nurodyta paveldėjimo teisės liudijime, kuri atitinka Valstybinės įmonės Registrų centro duomenims ( b.l. 77-94).
Pagal byloje esančius įrodymus matyti, kad ieškovei S. C. priklauso ¼ dalis mirusiojo sutuoktinio P. C., o ieškovei B. Š. ir atsakovei A. C. po 3/8 dalis mirusiojo P. C. turto.
Atsižvelgiant į nurodytas ir nustatytas aplinkybes ieškovių ieškinys tenkintinas visiškai
(CK 4.80 str.). Taip pat teismas nurodo, kad ieškovės teisingai apskaičiavo piniginių kompensacijų sumas, atitinkančias S. C. ir A. C. dėl mažesnės vertės turto gavimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas
nusprendė:
Ieškinį patenkinti.
Paveldėtą nekilnojamąjį turtą padalinti tarp bendraturčių atskirais nekilnojamojo turto objektais, priteisiant nuosavybės teise:
A. C. – 1/2 dalis buto - (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė 125 000 Lt (1/2 - 62 500 Lt), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė 3154 Lt, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė 4355 Lt - viso 70 009 litai;
B. Š. - butas - (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė 48 000 Lt, sodyba - (duomenys neskelbtini), kurios vieningą visumą sudaro atskiri sodybos pastatai: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vertė 5300 Lt, ūkio pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė 957 Lt, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė 171 Lt, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė 1740 Lt, pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė 144 Lt, klėtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė 458 Lt, kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė 40 Lt, žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė 9200 Lt, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė 5038 Lt-viso 71 048 litai;
S. C. – 1/2 dalis buto - (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė 44 500 Lt (1/2 - 22 250 Lt), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė 24 122 Lt - viso 46 372 litai.
Priteisti iš ieškovės B. Š. ieškovei S. C. 485,25 Lt kompensaciją.
Priteisti iš ieškovės B. Š. atsakovei A. C. 276,87 Lt kompensaciją.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.