- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-10
- Bylos Nr.
- eA-2468-525/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00343-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė, Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- A. V., K. V.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. V. ir K. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai A. V. ir K. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 8SD-359-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. V.“ (toliau – ir Sprendimas) už 0,2282 ha žemės išmokant kompensaciją pinigais 1 134 Eur; 2) įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti S. V. nuosavybės teisių atkūrimo į 0,2282 ha žemės klausimą ir priimti naują sprendimą.
2. Pareiškėjai paaiškino, kad NŽT, priimdama skundžiamą Sprendimą, nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes valia natūra ir ekvivalentine natūra dėl būdo, kuriuo pageidaujama atkurti nuosavybės teises, buvo išreikšta S. V. 1991 m. gruodžio 3 d. prašyme, kuria nurodytas atkūrimo būdas – ekvivalentinė natūra, yra tapatus Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte nustatytam būdui – perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos). Vyriausybės nustatyta tvarka piliečio pageidavimu lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus.
3. Pareiškėjų įsitikinimu, NŽT, priimdama skundžiamą Sprendimą, neturėjo pagrindo vadovautis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi ir mirusio S. V. vardu atkurti nuosavybės teises išmokant kompensaciją pinigais, nes pretendento valia dėl atkūrimo būdo buvo pareikšta iki 2003 m. balandžio 1 d., ir ši valia buvo aiški – natūra ir ekvivalentinė natūra. Kompensavimo už valstybės išperkamą žemę būdas – ekvivalentine natūra, turėtų atitikti Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkto nuostatas. Pareiškėjai 2015 m. vasario 25 d. pateikė NŽT Kauno miesto skyriui prašymą už valstybės išperkamą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotų Švenčioniu rajone, Prienų kadastrinėje vietovėje. Pretendento atkurti nuosavybės teises S. V. vardu buvo parengta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai. Tai įrodo, kad atsakovas neturėjo pagrindo priimti ginčijamą Sprendimą kompensuoti už valstybės išperkamą žemę pinigais.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjai teigė, Sprendime nurodyta 1 134 Eur suma yra neteisinga. Be to, Sprendimas buvo priimtas pareiškėjams nedalyvaujant ir jiems tinkamai nepranešus. Sprendimas, kuris pareiškėjams realiai sukėlė teises ir pareigas, buvo priimtas 2019 m. lapkričio 19 d., t. y. anksčiau nei pareiškėjai buvo informuoti atsakovo 2019 m. lapkričio 20 d. raštu Nr.8SD-5921-(14.8.94.) apie parengtą sprendimo projektą.
Atsiliepimas
5. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad žemės savininkas P. V. nuosavybės teise valdė 1,6200 ha žemės, esančios Kauno apskr., Garliavos vlsč., Julijanavos k., bei (duomenys neskelbtini). Savininkas mirė (duomenys neskelbtini). Prašymus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, giminystės ryšį su savininku bei Lietuvos Respublikos pilietybę įrodančius dokumentus pateikė savininko P. V. vaikai S. V., V. Č. ir V. J. N. Kiekvienam pretendentui priklauso po 1/3 dalį, t. y. po 0,5400 ha. Pareiškėjai yra pretendento atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. V. nuosavybės teise valdytą žemę Kauno mieste, S. V., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdiniai. Nuosavybės teisės S. V. ekvivalentine natūra atkurtos į 0,3118 ha plotą, o dėl likusio 0,2282 ha ploto buvo parengtas sprendimo projektas dėl atlyginimo pinigine kompensacija – 1 134 Eur suma. NŽT Kauno miesto skyriuje 2019 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 8SD-5921-(14.8.3) informavo pareiškėjus, kad yra parengtas sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendento S. V. vardu už 0,2282 ha ploto žemės atlyginant pinigine kompensacija. Pareiškėjai buvo kviečiami iki 2019 m. gruodžio 3 d. atvykti į NŽT Kauno miesto skyrių susipažinti su sprendimo projektu. Sprendimo projektas buvo parengtas 2019 m. lapkričio 19 d., ši data liko ir dokumento originale sprendime Nr. 8S-359-(l4.8.3.). NŽT Kauno miesto skyriuje 2019 m. gruodžio 2 d. gautas pareiškėjų raštas, kuriuo pareiškėjai nesutinka, kad nuosavybės teisės į pretendentui S. V. priklausančios 0,5400 ha ploto žemės dalį – 0,2282 ha būtų atkurtos atlyginant pinigine kompensacija, nesutinka ir su piniginės kompensacijos dydžiu.
7. Atsakovas pažymėjo, jog atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo procedūrose dalyvauja ne tik tie viešojo administravimo subjektai, kuriems įstatymu suteikti įgaliojimai nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę (iki 2010 m. liepos 1 d. apskričių viršininkų administracijoms, nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinei žemės tarnybai), bet ir savivaldybių administracijos. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2019 m. spalio 24 d. raštu Nr. 70-2-3691 pakartotinai informavo, kad laisvos (neužstatytos) žemės, buvusios savininko P. V. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribose, nėra.
8. Kadangi pretendento pirminiame prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodytas atlyginimo ekvivalentine natūra būdas už valstybės išperkamą turtą nenumatytas galiojančiame Atkūrimo įstatyme, o pareiškėjai nepasirinko kito atlyginimo būdo nustatytu Atkūrimo įstatyme terminu, todėl buvo priimtas sprendimas nuosavybės teises atkurti pinigais.
II.
9. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino – panaikino Sprendimą, įpareigojo NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. V. į 0,22282 ha žemės dalį ir priteisė pareiškėjui A. V. 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjai yra mirusio (duomenys neskelbtini) pretendento S. V. įpėdiniai, siekiantys atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. V., mirusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdytą 1,6200 ha žemės dalį Kauno apskr., Garliavos vlsč., Julijanavos k., bei (duomenys neskelbtini). Prašymus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo buvo pateikę savininko P. V. vaikai, t. y. S. V., V. Č. ir V. J. N., kuriems kiekvienam priklausė 1/3 dalis žemės, t. y. po 0,5400 ha. Pretendentas S. V. 1991 m. gruodžio 3 d. prašyme dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo į buvusio savininko P. V. žemę buvo nurodęs nuosavybės atkūrimo būdą – natūra ir ekvivalentinė natūra. Kauno miesto valdyba 1994 m. gruodžio 27 d. potvarkiu Nr. 1731-v atkūrė nuosavybės teises S. V. suteikdama neatlygintinai naują 2000 kv. m sklypą (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 7554 S. V. atkurtos nuosavybės teisės natūra turėtoje vietoje į 0,0144 ha dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir į 0,0794 ha dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). Be to, S. V. atsakovo 2013 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-147 buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra turėtoje vietoje į 0,0090 ha žemės dalį (duomenys neskelbtini). Atsakovo 2018 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 8S-196-(14.8.3.) S. V. atkurtos nuosavybės teisės natūra turėtoje vietoje į 0,0090 ha žemės dalį (duomenys neskelbtini). Taigi, nuosavybės teisės S. V. buvo atkurtos natūra ir ekvivalentine natūra iš viso į 0,3118 ha žemės plotą, už likusią žemės dalį – 0,2282 ha buvo priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais – 1 134 Eur.
11. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2019 m. spalio 24 d. raštu Nr. 70-2-3691 pakartotinai informavo NŽT, kad laisvos (neužstatytos) žemės, buvusios savininko P. V. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribose, nėra. NŽT 2019 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 8SD-5921-(14.8.94) informavo pareiškėjus, kad yra parengtas sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendento S. V. vardu už 0,2282 ha ploto žemės atlyginant pinigine kompensacija – 1 134 Eur ir pareiškėjai buvo kviečiami iki 2019 m. gruodžio 3 d. atvykti į Kauno miesto skyrių susipažinti su sprendimo projektu.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas pažymėjo, jog S. V. buvo nurodęs ir alternatyvų nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra būdą, kuris tuo metu atitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas) 16 straipsnyje numatytą atlyginimo būdą už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą – tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimu nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra). Teismo nuomone, pretendentas S. V. buvo tinkamai išreiškęs valią dėl tokios pat rūšies turto perdavimo nuosavybėn neatlygintinai – ekvivalentine natūra, t. y. lygiaverčio žemės sklypo neatlygintino suteikimo kitoje vietoje.
13. Pretendento S. V. prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra būdas iš esmės atitiko Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte nurodytą būdą ir pretendento valią, jog nuosavybės teisės į jam tenkančio išlikusio nekilnojamojo turto dalį būtų atkuriamos grąžinant turtą nepaisant turėtos žemės vietos lygiaverčiu žemės sklypu, kiti atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdai – piniginių prievolių panaikinimas ar atlyginimas pinigais jo prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodyti nebuvo.
14. Įvertinęs jau priimtus sprendimus dėl S. V. atkurtų nuosavybės teisių į žemės sklypus, teismas nurodė, jog S. V. nuosavybės teisės buvo atkuriamos visų pirma natūra, iki paaiškėjo, jog nėra realios galimybės atkurti nuosavybės teises į likusią žemės dalį natūra. NŽT nuosavybės teisių atkūrimą atlyginant pinigais inicijavo po to, kai Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2019 m. spalio 24 d. raštu Nr. 70-2-3691 informavo, jog laisvos (neužstatytos) žemės, buvusios savininko P. V. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribose, nėra. NŽT, gavusi šią informaciją, nepranešė pareiškėjams, jog nėra galimybės atkurti nuosavybės teises natūra, todėl pareiškėjai, neturėdami tokios informacijos, pagrįstai tikėjosi, jog nuosavybės atkūrimas bus tęsiamas natūra, ir nesikreipė į NŽT dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo kitoje konkrečioje vietoje. Pareiškėjai, tikėdamiesi nuosavybės teisių atkūrimo į likusią žemės dalį natūra buvusioje vietoje, pateikė 2015 m. balandžio 13 d. atsakovui prašymą panaikinti jų ankstesnį 2015 m. vasario 25 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo lygiaverčiu miško plotu Švenčionių rajone, Prienų kadastrinėje vietovėje. Atsakovas 2018 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 8VĮ-554-(14.8.2.) nurodė neatkurti pareiškėjams nuosavybės teisių pagal 2015 m. kovo 19 d. išvadą Nr. 8IP-152 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvavo rūpestingai ir sąžiningai. Atkūrimo įstatyme nustatytais terminais jie pateikė visus nuosavybės teisių atkūrimui reikalingus dokumentus, taip pat buvo pakankamai aktyvūs, domėjosi galimybe atkurti nuosavybės teises natūra bei siekė išsamiai sužinoti apie kompensavimo būdų įvykdymo eigą ir metodus. Tačiau institucijos, vykdančios nuosavybės teisių atkūrimą, neveikimas ir buvo būtent ta priežastis, turėjusi įtakos neteisingam ir nepagrįstam nuosavybės teisių atkūrimui pinigais, bei lėmė teisines pasekmes pareiškėjams, nes jų teisės į nuosavybės atkūrimą negalėjo būti įgyvendintos S. V. pirminiame prašyme nurodytu alternatyviu atlyginimo ekvivalentine natūra būdu, atitinkančiu Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte nurodytą atlyginimo būdą lygiaverčiu žemės sklypu kitoje vietoje. Nors pretendento S. V. prašyme nurodyto atlyginimo būdo – ekvivalentinė natūra – pavadinimas, numatytas galiojusiame Atstatymo įstatyme, pasikeitė, tačiau nepaisant to, Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte nurodytas naujas atlyginimo būdas atitiko savo esme ir turiniu ekvivalentinės natūros būdą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog pareiškėjams nepagrįstai nuosavybės teisės atkurtos atlyginant pinigais, įvertinus tai, kad pirminiame pretendento S. V. prašyme nurodyta valia dėl alternatyvaus nuosavybės teisių atkūrimo būdo žeme kitoje, nei buvo natūrinė žemė, vietoje, t. y. ekvivalentine natūra, nebuvo keičiama.
16. Teismo įsitikinimu, NŽT, priimdama pareiškėjams nepalankų sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais, neturėjo teisės nepaisyti S. V. išreikštos valios atkurti nuosavybės teises ekvivalentine natūra, reiškiančios nuosavybės teisių atkūrimą lygiaverčiu žemės sklypu, ir taip paneigti pareiškėjų teisę į nuosavybės teisių atkūrimą pageidaujamu būdu.
17. Kadangi nebuvo išnaudotos Atkūrimo įstatyme numatytos visos galimybės atkurti nuosavybės teises lygiaverčiu žemės sklypu, teismas nusprendė panaikinti NŽT Sprendimą.
III.
18. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.
Atsiliepimas
19. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjai teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų teiginius, kokiu pagrindu vadovaudamiesi jie tikėjosi, kad nuosavybės teisės jiems bus atkurtos natūra, jeigu jau Kauno miesto savivaldybės administracija 2014 m. kovo 7 d. raštu Nr. 70-2-630 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ informavo NŽT Kauno miesto skyrių, jog P. V. iki 1940 m. valdytos žemės vietoje laisvos žemės nėra ir šiuo pagrindu pareiškėjai NŽT Kauno miesto skyriui 2015 m. vasario 25 d. pateikė prašymą pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir už buvusio savininko P. V. valdytą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu. NŽT Kauno miesto skyriuje 2015 m. balandžio 13 d. buvo gautas pareiškėjų 2015 m. balandžio 8 d. prašymas anuliuoti pastarųjų 2015 m. vasario 25 d. teiktą prašymą už buvusio savininko P. V. valdytą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu.
20. Teismo sprendime klaidingai nurodoma, jog vieninteliu Kauno miesto valdybos 1994 m. gruodžio 27 d. potvarkiu Nr. 1731-v nuosavybės teisės S. V. atkurtos ekvivalentine natūra suteikiant neatlygintinai nuosavybėn naują 200 kv. m sklypą (duomenys neskelbtini), t. y. perduodant tokios pat rūšies ar vertės turtą nuosavybėn neatlygintinai kitoje vietoje. Atsakovo įsitikinimu, jeigu tai būtų nustatyta pagal archyvinėje byloje esančius dokumentus, tuomet būtų laikoma, kad ekvivalentine natūra pretendentui jau buvo atkurta, nes galimybė atkurti ekvivalentine natūra buvo tik vienu nauju žemės sklypu (perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė), ne didesniu kaip 0,2 ha, pagal tuo metu galiojusią Atstatymo įstatymo redakciją (dabar Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 3 p.). Tačiau teismas nevertino, kad tiek pareiškėjų skunde, tiek archyvinėje byloje esančioje kartografinėje informacijoje apie P. V. turėtą žemę, akivaizdu, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas atlygintinai buvusio savininko P. V. natūra turėtos žemės vietoje, o ne kitoje vietoje pagal ekvivalentinės natūros būdą. Vadovaujantis teisės aktais, žemės sklypai individualiai statybai buvo suteikiami toje pačioje gyvenamojoje teritorijoje, kur buvo žemės sklypas.
21. Atsakovo nuomone, NŽT Kauno miesto skyrius 2014 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94)-7076 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ tinkamai įgyvendino pareigą informuoti pareiškėjus, kad pastarieji iki 2015 m. kovo 1 d. turi teisę pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir už buvusio savininko P. V. žemę prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Pareiškėjai, NŽT Kauno miesto skyriui 2015 m. vasario 25 d. pateikdami prašymą pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir už buvusio savininko P. V. valdytą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu, pakeitė pirminiame S. V. prašyme nurodyta valią atkurti nuosavybės teises „Natūra ir ekvivalentine natūra“. Kadangi pareiškėjai savo prašymą anuliavo, neįvertindami to, kad valios keitimas nuo 2012 m. lapkričio 22 d. įsigaliojus naujai Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcijai su vėlesniais pakeitimais, kuri nebenumato piliečiams teisės pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, pareiškėjams nebelieka galimybės persigalvojus vėl grįžti prie pirminiame prašyme nurodytų atkūrimo būdų ir atkurti nuosavybės teises „ekvivalentine natūra“, kuomet toks atkūrimo būdas 2015 m. nebuvo numatytas. NŽT teigimu, Sprendimo atkurti nuosavybes teises atlyginant pinigais priėmimas buvo nulemtas pačių pareiškėjų elgesio. Pareiškėjai, būdami rūpestingi ir apdairūs, prieš teikdami prašymą anuliuoti jų 2015 m. vasario 25 d. prašymą, galėjo Kauno miesto savivaldybėje pasidomėti apie realias galimybes susigrąžinti žemę natūra, taip pat savo teisėmis ir galimybe laiku pateikti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo.
22. NŽT atkreipia dėmesį, jog Atkūrimo įstatyme nustatytas terminas, iki kada piliečiai gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, yra naikinamasis. Atkūrimo įstatymas nenustatė nuosavybės teisių atkūrimą į žemę vykdančios institucijos pareigos iki 2012 m. sausio 31d. visais atvejais (visa teisės į nuosavybės teisių atkūrimą įgyvendinimo apimtimi) priimti sprendimus dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, parinkimo, todėl dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusį neatkurtos žemės plotą taikytini būdai, kurie Atkūrimo įstatyme nustatyti nuo 2012 m. vasario 1 d., t. y. nuosavybės teisių atkūrimas natūra, jei tai yra galima, arba pinigais, jei nuosavybės teisių atkūrimas natūra nėra galimas (Atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d.). 2012 m. lapkričio 22 d. įsigaliojo nauja Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcija su vėlesniais pakeitimais, kuri nebenumato piliečiams teisės pareikšti arba pakeisti valia dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, išskyrus tuos atvejus, kai pilietis, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013 m. liepos 1 d. turi teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, taip pat tuos atvejus, kai piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valia dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančiu valstybiniu mišku, rezervuotu nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisiu atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas.
23. Atsakovo nuomone, pareiškėjui priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis turėtų būti sumažintas, nes skundas susideda iš 10 puslapių, yra nesudėtingas, dalyje puslapių yra perkelti teisės aktai, cituojami NŽT raštai. Be to, skunde nebuvo keliami sudėtingi teisės aktų aiškinimo klausimai, skundo pagrindas yra faktinių aplinkybių išdėstymas, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl atlygio už skundo parengimą pagrįstumo.
Atsiliepimas
24. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Taip pat iš atsakovo pareiškėjo A. V. naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
25. Pareiškėjų nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, įvertino visus byloje esančius įrodymus, vertino juos pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą teisės aktų nuostatomis. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, jog viso nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu pareiškėjai, kaip S. V. teisių perėmėjai, siekė gauti žemės sklypą ekvivalentinė natūra. Pretendento S. V. pirminiame prašyme išreikštas pageidavimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo - ekvivalentinė natūra, vertinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką panašaus pobūdžio bylose. Tuo tarpu NŽT nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėjams nuosavybės teisės negalėtų būti atkuriamos atlyginant už valstybės išperkamą turtą Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte numatytu būdu - perduodant lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje arba atkuriant nuosavybės teises Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
26. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad Kauno miesto valdybos 1994 m. gruodžio 27 d. potvarkiu Nr. 1731-v S. V. buvo suteiktas neatlygintinai nuosavybėn naujas žemės sklypas individualiai statybai 2 000 kv. m ploto (duomenys neskelbtini), kuris yra buvusio savininko P. V. natūra turėtos žemės vietoje, o ne kitoje vietoje pagal „ekvivalentinės natūros“ atkūrimo būdą. Tačiau ši aplinkybė tik patvirtina, kad S. V. pirminiame prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas - ekvivalentinė natūra, nėra realizuotas iki šiol, o atsakovas neturėjo nei teisinio nei faktinio pagrindo nuosavybės teises S. V. vardu atkurti išmokant kompensaciją pinigais.
27. Pareiškėjai pažymi, kad Kauno miesto skyrius 2014 m. lapkričio 13 d. raštas Nr. 8SD- (14.8.94.)-7076 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ negali būti vertinamas kaip tinkamas pasiūlymas pasirinki vieną ar kelis Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 9 dalyje numatytų kompensavimo būdų, nes šiuo raštu pareiškėjai nebuvo informuoti, kad nebus galimybės atkurti nuosavybės teises natūra. Pareiškėjai tik buvo informuoti, kad pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatas piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Be to, 2018 m. birželio 29 d. S. V. vardu buvo priimtas sprendimas Nr. 8S-196-(14.8.3.), kuriuo atkurtos nuosavybės teisės natūra turėtoje vietoje į 0,0090 ha žemės dalį (duomenys neskelbtini).
28. Pareiškėjai 2019 m. gruodžio 2 d. rašte dėl sprendimo projekto atkurti nuosavybės teises miesto gyvenamojoje vietovėje mirusio pretendento S. V. vardu pinigais, patvirtino, jog pageidauja atitinkamo ploto grąžinimo Kauno mieste ar kito adekvataus sprendimo (kas atitiktų S. V. 1991 m. gruodžio 3 d. prašyme nurodytą atkūrimo būdą ekvivalentinė natūra (Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 3 p., 16 str. 9 d. 4 p.)).
Šalies argumentai
29. Pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra žymiai mažesnis už maksimalią galima priteisti sumą, todėl Teismas pagrįstai ją priteisė. Apeliaciniame skunde tik deklaratyviai teigiama, kad prašoma priteisti suma nėra proporcinga suteiktų paslaugų apimčiai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 8SD-359-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. V.“ panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti S. V. nuosavybės teisių atkūrimo į 0,2282 ha žemės klausimą ir priimti naują sprendimą.
31. Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas) bei jį lydinti LR Vyriausybės 1997m. rugsėjo 29d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka).
32. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis nustato, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad apie sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo laiką raštu turi būti informuoti šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai, t. y. asmenys, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.
33. Įstatymo nustatyta sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo tvarka detalizuojama Tvarkoje. Tvarkos 99 punktas nustato, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į miestuose esančią žemę nagrinėja miestų, rajonų žemėtvarkos skyriai, o Tvarkos 112 punktas nustato, kad ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio, kuriame priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, piliečiui turi būti raštu pranešta apie posėdžio vietą ir laiką. Tvarkos 116 punktas nustato, kad sprendimo priėmimo data yra nuosavybės teisių atkūrimo diena.
34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas, kaip ir numatyta Tvarkos 112 punkte, 2019 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 8SD-5921-(14.8.94) informavo pareiškėjus, kad yra parengtas sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendento S. V. vardu už 0,2282 ha ploto žemės atlyginant pinigine kompensacija – 1 134 Eur ir pareiškėjai buvo kviečiami iki 2019 m. gruodžio 3 d. atvykti į Kauno miesto skyrių susipažinti su sprendimo projektu.
35. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovo sprendimas Nr. 8SD-359-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. V.“ buvo priimtas 2019 m. lapkričio 19 d., t. y. dar iki atsakovui pateikiant pareiškėjams 2019 m. lapkričio 20 d. pranešimą Nr. 8SD-5921-(14.8.94) apie numatomą sprendimo priėmimą.
36. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad atsakovas pažeidė Tvarkos 112 punkto reikalavimus, sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmė nesavalaikiai, anksčiau nei tai turėjo padaryti laikydamas teisės aktų reikalavimų, ir tai sudaro pakankamą pagrindą atsakovo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 8SD-359-(14.8.3.) panaikinti. Panaikinus 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 8SD-359-(14.8.3.), atsakovas įpareigotinas iš naujo spręsti S. V. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,2282 ha žemės.
37. Kartu apeliacinės instancijos teismas, iš dalies nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktais argumentais, atkreipia dėmesį į byloje nustatytas aplinkybes, kurios gali turėti reikšmės iš naujo sprendžiant prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 3 dalį institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus.
38. Nagrinėjamoje byloje pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. kovo 7 d. raštas Nr. 70-2-630 bei 2019 m. spalio 24 d. raštas Nr. 70-2-3691 patvirtina, jog atsakovas šiais raštais buvo informuotas apie tai, jog buvusio savininko P. V. turėtos žemės ribose laisvos neužstatytos žemės nėra.
39. Nagrinėjamoje byloje pateikti atsakovo 2014 m. kovo 13 d. raštas Nr. 8SD-(14.8.94)-1150 bei 2014 m. lapkričio 13 d. raštas Nr. 8SD-(14.8.94.)-7076 patvirtina, jog atsakovas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatytą pareigą iš esmės įvykdė ir raštu informavo pareiškėjus apie tai, jog laisvos žemės, į kurią galima būtų atkurti nuosavybės teises natūra nėra, taip pat informavo apie galimybę pasirinkti kitus nuosavybės teisių atkūrimo būdus bei galimybę, jog nuosavybės teisės gali būti atkurtos kompensuojant pinigais.
40. Vėliau sekę pareiškėjų veiksmai – tai kad jie teikė prašymą už valstybės išperkamą žemę gauti lygiavertį miško plotą Švenčionių rajono Prienų kadastro vietovėje, ir šio pareiškėjų prašymo pagrindu buvo parengta atitinkama išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, kurią vėliau pareiškėjai atšaukė, leidžia konstatuoti, jog pareiškėjams buvo išaiškintos teisės aktuose numatytos galimybės realizuoti savo teises į nuosavybės teisių atkūrimą, tame tarpe ir būtinybė pasirinkti lygiaverti žemės (miško) sklypą kitose kadastrinėse vietovėse.
41. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjui priteistas bylinėjimosi dydis turėtų būti mažinamas, kadangi skundas yra mažos apimties, jame yra perkelti teisės aktai, cituojami NŽT raštai. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundo turinį ir įvertinusi maksimalų galimą priteisti dydį už skundo parengimą, pažymi, jog pareiškėjo prašo 950 Eur suma yra ženkliai mažesnė už maksimalią sumą, todėl jos dar labiau mažinti nėra pagrindo.
42. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.
43. Pareiškėjas A. V. pateikė prašymą pateikė prašymą priteisti 900 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (išlaidas grindė 2020 m. gruodžio 21 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 406 bei bankinio mokėjimo pavedimo išrašu).
44. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
45. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šių Rekomendacijų 8.11 punkte numatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 1,3. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą buvo sumokėta 2020 m. IV ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2020 m. II ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 398,5 Eur (Rekomendacijų 7 punktas), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už vieno atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 1 818,05 Eur. Pareiškėjo prašoma 900 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, todėl ji priteistina pareiškėjui iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjui A. V. 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.