- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-17
- Bylos Nr.
- e2S-696-864/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05986-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „Hoptrans projects“
- Kategorijos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. K. atskirąjį skundą dėl 2016 m. lapkričio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą ieškovui J. K., suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „Hoptrans projects“, likviduojama UAB „Juodagis“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“, kredito unija „Sostinės kreditai“, antstolis D. B., antstolis V. Č., antstolė A. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą.
Nurodė, kad J. K. kreditoriams yra skolingas 150 939,05 EUR, skolų terminai yra suėję, todėl bendra įsiskolinimų suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Teigė, kad negali įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų, todėl yra pripažintinas nemokiu.
Paaiškino, kad jo nemokumas atsirado dėl laidavimo, išrašant vekselį už UAB „Juodagis“, kurios direktoriumi pareiškėjas buvo, prisiimtus įsipareigojimus. Teigė, kad įmonė vertėsi rapsų auginimu, sėklos pirkimui įmonė skolinosi pinigų iš UAB “Hoptrans Projects”, už šią skolą J. K. laidavo asmeniškai, išrašydamas vekselį. Nurodė, kad šiuo metu minėtai įmonei iškelta bankroto byla, o bankroto administratorius UAB “Vantolina” padavė J. K. į teismą už jo valdytos įmonės (duomenys neskelbtini) įsigytą ofisą, kuris, pasak bankroto administratoriaus, buvo pirktas per didele kaina. Suma už šį sandorį solidariai buvo priteista ir iš pareiškėjo. Pareiškėjas pažymėjo, kad apie priteistą skolą jis sužinojo tik iš antstolio pradėtų vykdymo veiksmų.
Pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), jo pareigos – tolimųjų reisų vairuotojas, jo pajamos – minimalus darbo užmokestis. Kitų pajamų neturi. Pareiškėjas neturi registruoto kilnojamojo, nekilnojamojo turto bei lėšų banko sąskaitose. Nurodė, kad jo atžvilgiu pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo dienai nėra iškeltų civilinių ar baudžiamųjų bylų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime teigė, kad jam nėra žinomos Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnyje numatytos sąlygos, dėl kurių negalimas bankroto kėlimas. Nurodė, kad 2016 m. kovo 14 d. balanso duomenimis pareiškėjas turėjo 2 191,60 EUR mokestinę nepriemoką pagal vykdomuosius raštus.
Suinteresuotas asmuo antstolis D. B. atsiliepimu prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad jo vedamoje vykdomojoje byloje pareiškėjo skola sudaro 15 604,66 EUR.
Suinteresuotas asmuo antstolis V. Č. atsiliepimu nurodė, kad jo kontoroje vykdomas skolos išieškojimas pagal 2015 m. gegužės 5 d. Vilniaus apygardos teismo raštą dėl 114 519,55 EUR skolos išieškojimo (duomenys neskelbtini), bankroto administratoriaus UAB ,,Vantolina“ naudai. Pažymėjo, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad J. K. būtų bandęs bendradarbiauti su antstoliu ar tiesiogiai su išieškotoju ir būtų taręsis dėl skolos dengimo būdų. Nurodė, kad skolininkas dirba (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, kad siūloma 30 EUR suma kreditorių reikalavimams patenkinti yra labai maža. Prašė J. K. pareiškimo netenkinti.
Suinteresuotas asmuo UAB ,,Hoptrans projects“ su pareiškimu nesutiko, nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) bankrotas pripažintas tyčiniu, kas, suinteresuoto asmens teigimu, yra įmonės vadovo ir akcininko J. K. veiksmų padarinys. Taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 13 d. sprendimu iš J. K. (duomenys neskelbtini) naudai, priteisė 132 308 EUR žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
Likviduojamos (duomenys neskelbtini) bankroto administratorius UAB ,,Vantolina“ su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) iškeltas bankrotas pripažintas tyčiniu, buvęs įmonės akcininkas ir direktorius J. K. 2016 m. vasario 22 d. pateikdamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos jam iškėlimo buvo nesąžiningas, nes nurodė, kad nežino apie tai, jog iš jo 2014 m. spalio 13 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu priteista 114 519,53 EUR žalos atlyginimo (duomenys neskelbtini), nors pats pareiškėjas 2014 m. spalio 13 d. sprendimą apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Pažymėjo, jog pareiškėjo teiginius, kad nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų, dėl kurių galėtų būti neiškelta bankroto byla, paneigė Vilniaus apygardos teismo nutartys ir sprendimas bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškovui J. K. atsisakė iškelti bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu.
Teismas nurodė, jog vien pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma, kuri viršija 25 MMA, nesudaro pagrindo pareiškėjo nemokumui konstatuoti, kadangi suinteresuoto asmens likviduojamos (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus ir kitų suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės davė teismui pagrindą abejoti pareiškėjo sąžiningumu.
Teismas mano, kad pareiškėjo nesąžiningumą patvirtina tai, kad pareiškėjas, nurodydamas pareiškime, jog jo atžvilgiu teismuose nėra civilinių ar baudžiamųjų bylų, nuslėpė aplinkybę, kad 2016 m. sausio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas pripažino (duomenys neskelbtini) bankrotą tyčiniu ir konstatavo šios įmonės vadovo J. K. elgesį nesąžiningu, privedusiu įmonę prie bankroto bei, kad šio fakto pagrindu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 209 straipsnyje. Teismas tokį ieškovo elgesį vertino kaip nesąžiningą vengimą atkurti savo mokumą, mėginimą pasinaudoti FABĮ ir išvengti skolinių įsipareigojimo vykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas J. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės – ieškovui J. K. iškelti bankroto bylą.
Nurodo, kad teismas netinkamai taikė FABĮ nuostatas, kadangi, konstatuodamas ieškovo nesąžiningumą, vertino pareiškėjo elgesį per ilgesnį terminą nei už paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, taip nepagrįstai išplėsdamas FABĮ 5 straipsnio 8 numatytų pagrindų sąrašą. Dėl ko netinkamai įvertino pareiškėjo nesąžiningumą ir nepagrįstai atsisakė iškelti bankroto bylą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) bankroto administratorius UAB „Vantolina“ atsiliepimu prašo atmesti apelianto atskirąjį skundą. Nurodo, kad teismas nagrinėjo bylos iškėlimo klausimą žodinio proceso tvarka, posėdžio metu buvo atskleistos visos bylai reikšmingos aplinkybės bei išklausytas pareiškėjas ir jo atstovas. Suinteresuoto asmens nuomone, teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis ir dokumentus, pagrėstai atsisakė iškelti bankroto bylą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl nutarties pagrįstumo.
FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytas atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų sąrašas yra baigtinis. Fizinio asmens bankroto bylą iškelti atsisakoma, jei teismas nustato, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 - 4 punktai), mokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas), kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas), arba paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas).
Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra nemokus, t. y. jo pradelsti įsipareigojimai viršija 25 MMA ir ji jų negali įvykdyti.
Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti ieškovui J. K. bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, kuriame nurodyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; t. y. nurodęs, jog ieškovas neatitiko sąžiningumo kriterijaus.
Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nagrinėjamu atveju, ieškovo sąžiningumas vertintas nemokumo susidarymo bei pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui metu.
Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į tai, jog civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, nesąžiningumas turi būti nustatytas.
Ieškovas nesutinka su pirmos instancijos teismo nutartimi, kadangi, jo nuomone, teismas nepagrįstai vertino pareiškėjo elgesį per ilgesnį terminą nei už paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir todėl įvertino į vertintiną laikotarpį nepatenkančių sandorių sąžiningumą bei tokiu būdu nepagrįstai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindą.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija, kadangi pirmos instancijos teismas aplamai nevertino ieškovo sandorių sudarymo aplinkybių ir jų teisėtumo. Teismas vertino J. K. elgesį sąžiningumo aspektu pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui metu, t. y., kad ieškovas nuslėpė faktines aplinkybes, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1472-603/2016 pripažino (duomenys neskelbtini) bankrotą tyčiniu, įvertinęs, būtent, ieškovo J. K. elgesį kaip nesąžiningą vykdant minėtos įmonės vadovo pareigas, bei aplinkybę, kad šios nutarties pagrindu Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-04052-16 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 209 straipsnyje. Minėtos aplinkybės patenka į laikotarpį, kuris turi būti vertinamas sprendžiant dėl ieškovo veiksmų sąžiningumo, t. y. tris metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos priėmimo (pareiškimas priimtas 2016 m. vasario 25 d.).
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas, kadangi jo, kaip (duomenys neskelbtini) vadovo veiksmai, konstatuoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais (2014 m. spalio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2015 m. balandžio 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2016 m. sausio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis), reikšmingai prisidėjo prie jo nemokumo. Teismo vertinimu, patenkinto civilinio ieškinio suma (114 519,55 Eur) viršija (tiek nutarties priėmimo, tiek šios bylos nagrinėjimo metu) FABĮ nustatytą 25 MMA sumą. Pažymėtina, kad byloje nepateikta įrodymų apie tai, jog pareiškėjas priteistas sumas būtų sumokėjęs nurodytam kreditoriui (duomenys neskelbtini), priešingai, pareiškėjas nurodytą kreditorių įtraukė į savo kreditorių sąrašą, teikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas su juo nėra atsiskaitęs. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad vien dėl 2016 m. sausio 11 d. Vilniaus apygardos nutartimi konstatuotų J. K. veiksmų ir 2015 m. balandžio 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi priteistų sumų pareiškėjas tapo nemokus (nepaisant prieš tai turėtų įsiskolinimų), t. y. minėtoje nutartyje konstatuotas pareiškėjo veiksmų nesąžiningumas turėjo tiesioginės įtakos jo nemokumui.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui.
Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustačius vieną iš FABĮ nustatytų imperatyvių sąlygų, dėl kurių privaloma atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teismas dėl kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių ir padarytų išvadų nepasisako; tuo labiau, kad pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės ginčijo tik FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymą.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iškelti pareiškėjui J. K. bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
ieškovo J. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.