- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-10
- Bylos Nr.
- 2S-1012-357/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01161-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Suinteresuotas asmuo
- G. L.
- Pareiškėjas
- Šiaulių AVPK Radviliškio rajono policijos komisariato
- Skolininkas
- V. B.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. L. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių AVPK Radviliškio rajono policijos komisariato pareiškimą skolininkui V. B., suinteresuotiems asmenims G. L. ir antstoliui A. B. dėl skolininko turto dalies nustatymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatas pateikė pareiškimą teismo sprendimo vykdymo procese padalinti sutuoktinių V. B. ir G. L. bendrąją jungtinę nuosavybę lygiomis dalimis, nustatant, kad skolininko V. B. turto dalis, esanti bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kuri išskaitytina 260,66 Eur ir susidariusių vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 41-1799/09 skolai dengti, t. y. dalis nuo sutuoktinės gaunamų pajamų iš darbinės veiklos ir/ar pensijos yra 10% nuo Vyriausybės nustatytos MMA dalies ir 35% nuo dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA.
Suinteresuotas asmuo G. L. prašė pridėti prie nagrinėjamos civilinės bylos 2015 m. gegužės 7 d. sudarytą vedybų sutartį. Nurodė, kad su V. B. susituokė 2014 metų liepos 15 d., o vedybinė sutartis buvo sudaryta 2015 m. gegužės 7 d., nes po santuokos sudarymo gaudavo iš antstolių laiškus apie vyro esamus įsiskolinimus, todėl sudarė vedybinę sutartį ir mano, kad ji neturi dengti jo skolų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 30 d. nutartimi pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato pareiškimą tenkino, nustatė, kad skolininkui V. B. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės G. L. gaunamų pajamų, nustatant, kad skolininko V. B. turto dalis, esanti bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kuri išskaitytina 260,66 Eur ir susidariusių ir vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 41-1799/09 skolai dengti, t. y. dalis nuo sutuoktinio gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, ar pensijos yra 10 procentų nuo Vyriausybės nustatytos MMA dalies ir 35 procentai nuo dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA. Teismas vertino, kad suinteresuotų asmenų vedybinė sutartis sudaryta po 2015-04-28 antstolio padėjėjo Ž. P. priimto pasiūlymo Nr. BLO018797 kuomet buvo areštuotos skolininko V. B. sutuoktinės G. L. gaunamos pajamos, todėl suinteresuotas asmuo vedybinės sutarties sąlygomis gintis nuo jam pareikšto reikalavimo negali.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. L. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio mėn. 30 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria atmesti Šiaulių AVPK Radviliškio PK pareiškimą dėl skolininkui V. B. priklausančios turto dalies jo sutuoktinės G. L. gaunamų pajamų dalyje nustatymo.
1. G. L. susituokė su V. B. (duomenys neskelbtini).Vykdomoji byla buvo pradėta 2009 m. kovo mėn. 13 d. Pagal CK 3.110 str. 1 d. iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies. Suinteresuotas asmuo nieko bendro neturi su 2009.03.13 atsiradusiomis jos sutuoktinio prievolėmis, niekam nėra skolinga. Pagal CK 3.112 str. visi išieškojimai turėtų būti vykdomi iš V. B. asmeninio turto. Visos vykdymo išlaidos taip pat pagal šį straipsnį turi būti išieškomos tik iš jo asmeninio turto, kadangi šiame įstatymo straipsnyje aiškiai nurodyta, kad išlaidos atlyginamos iš asmeninio sutuoktinio turto, jeigu byla nebuvo susijusi su bendru sutuoktinių turtu ar šeimos interesais. Ši byla su šeimos interesais nebuvo susijusi, kadangi prievolė atsirado iki santuokos sudarymo ir bendro turto neliečia.
2. 2015.05.07 sudaryta vedybų sutartis yra patvirtinta notaro ir tinkamai įregistruota Centrinės hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registre 2015.05.12, todėl ji gali būti naudojama prieš trečiuosius asmenis.
Atsiliepimas
Pareiškėjas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatas pateiktu atsiliepimu prašo atmesti suinteresuoto asmens atskirąjį skundą. Mano, kad teismas tinkamai taikė teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas susijęs su sutuoktinių turto dalies nustatymu bei galimybe išieškoti skolą iš kito sutuoktinio gaunamų pajamų.
CPK 2 str. nustato, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio A. B. kontoroje vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje pagal Radviliškio rajono policijos komisariato 2009 m. kovo 13 d. pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. F197396 dėl 260,66 Eur skolos išieškojimo iš V. B. Šiaulių apskrities VMI prie LR FM naudai. Antstolio padėjėjas Ž. P. priėmė pasiūlymą Nr. BLO018797 dėl skolos išieškojimo iš skolininko sutuoktinio gaunamų pajamų ir šių pajamų arešto, kuriuo areštavo skolininko V. B. sutuoktinės G. L. gaunamas pajamas, pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. 2015 m. gegužės 12 d. buvo įregistruota G. B. ir V. B. povedybinė sutartis, kuria nustatyta, kad turtas įgytas po santuokos yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė, kiekvienas atsako už savo prievoles.
Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys). Nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų (išieškotojų) H. Ž. ir kt. prašymus nustatyti skolininkės P. A. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, bylos Nr. 3K-3-423/2006).
Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai iš anksto nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato CK trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Pagal CK 3.102 straipsnio 2 dalį povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Taigi nuo povedybinės sutarties įsigaliojimo visas sutuoktinių įgytas turtas pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, tuo tarpu turtas, įgytas po šios sutarties sudarymo, yra pripažįstamas kiekvieno jį įgijusio sutuoktinio asmenine nuosavybe. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinio turto (LAT 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008). Tačiau šis išaiškinimas nereiškia, kad kreditoriui visas sutuoktinių įgytas turtas po povedybinės sutarties sudarymo turi būti vertinamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, į kurios dalį visada galima nukreipti išieškojimą.
Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, tai yra tokios, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais. CK 3.109 straipsnio 1 dalyje pateikiamas prievolių, kurios laikomos bendrosiomis sutuoktinių prievolėmis, sąrašas. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrosios prievolės gali atsirasti ne tik dėl abiejų sutuoktinių veiksmų, bet ir vieno sutuoktinio iniciatyva, jei konkretų sandorį vienas sutuoktinis sudarė kito sutuoktinio sutikimu arba jį kitas sutuoktinis vėliau patvirtino, arba tokiam sandoriui kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jis sudarytas šeimos interesais. Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata kyla iš bendrosios nuosavybės esmės ir sutuoktinių lygiateisiškumo principo – nesuteikti nė vienam sutuoktiniui daugiau teisių į bendrą turtą, negu jų turi kitas. Pagal CK trečiosios knygos III dalies VII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, galimos įvairios sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles modifikacijos. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai. Tai ir nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą: į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, į jo dalį bendrame sutuoktinių turte ar į bendrą sutuoktinių turtą.
Nagrinėjamos bylos atveju sutuoktinių įgytas turtas nuo (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo iki 2015 m. gegužės 12 d. povedybinės sutarties sudarymo išlieka bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau visas kitas turtas, įgytas po šios sutarties sudarymo, pripažįstamas kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Pažymėtina, kad antstolis vykdo vykdomąjį dokumentą pagal Radviliškio rajono policijos komisariato 2009 m. kovo 13 d. pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. F197396 dėl 260,66 Eur skolos išieškojimo iš V. B. Šiaulių apskrities VMI prie LR FM naudai. Nurodyta skola susidarė dar iki skolininkui sudarant santuoką, todėl pripažintina, kad antstolio išieškoma 260,66 Eur skola yra jo asmeninė prievolė. Taigi išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į skolininko asmenines lėšas ir į jam priklausančią turto, įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki 2015 m. gegužės 12 d., dalį. Todėl į skolininko sutuoktinės ½ dalį gaunamų pajamų po 2015 m. gegužės 12 d. povedybinės sutarties sudarymo negali būti nukreiptas skolininko skolos išieškojimas.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir taikė teisės normas, susijusias su sutuoktinio turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymu, todėl atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą iš dalies pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Nustatyti, kad skolininkui V. B. priklausė ½ dalis jo sutuoktinės G. L. iki 2015 m. gegužės 12 d. gautų pajamų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartį pakeisti.
Nustatyti, kad skolininkui V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priklausė ½ dalis jo sutuoktinės G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iki 2015 m. gegužės 12 d. gautų pajamų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.