- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-10
- Bylos Nr.
- 2A-1327-392/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00935-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- P. O.
- Ieškovas
- A. A.
- Kategorijos
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. O. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013-10-30 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-366-617/2013 pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui P. O. dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovo P. O. priešieškinį ieškovui A. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. A. pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo P. O. 10.000 Lt skolą, 667,12 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2008-12-16 pasiskolino iš jo 10.000 Lt ir įsipareigojo iki 2009-04-01 grąžinti pinigus arba už šią sumą atidirbti, nes tuo metu ieškovas statė namą. Tai patvirtina 2008-12-16 pakvitavimas. Atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl nurodytos skolos ir 5 proc. dydžio palūkanų priteisimo, kurios nuo 2009-04-01 iki 2010-08-01 sudarė 667,12 Lt (t. I, b.l. 1-2, 86-87, 94-95).
Atsakovas P. O. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad iš ieškovo A. A. pinigų niekada nesiskolino ir su tuo susijusių dokumentų nepasirašė. Ieškovas pasamdė atsakovą atlikti statybos darbus, už kuriuos neatsiskaitė ir pats liko skolingas atsakovui. 2008-12-16 pakvitavimas yra susijęs su statybos darbais. Pasirašydamas šį dokumentą, atsakovas įsipareigojo atlikti statybos darbų už 10.000 Lt, tai ir padarė, tačiau tarp šalių nesusiklostė paskoliniai santykiai (t. I, b.l. 12-13, 87-88, 95).
Žemesnės instancijos teismas
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį atmetė (t. I, b.l. 97-99). Teismas darė išvadą, kad ieškovo pateiktas pakvitavimas neatitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes jame nėra patvirtinimo apie paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovui perdavė 10.000 Lt ir kad atsakovas šiuos pinigus gavo. Teismas, vertindamas, ar tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, atsižvelgė ir į tai, kad pakvitavimo surašymo metu atsakovas dirbo pas ieškovą statybos darbus. Ieškovas atsakovui už darbą mokėjo, atsakovas teigia, kad jis gavo 3.000 Lt dydžio avansą, pasirašė pakvitavimą, kurį surašė ieškovas.
Vilniaus apygardos teismas 2012-02-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1107-275/2013 Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012-07-31 sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui (t.I, b.l. 115-117). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad ieškovo pateiktame pakvitavime yra parašyta, jog atsakovas skolinasi 10.000 Lt, nurodyta, kada ir kokiu būdu juos įsipareigoja grąžinti, leidžia pripažinti skolinimosi faktą. Atsakovas nepaneigė patvirtinęs parašu pakvitavimo, todėl nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, dėl kokių priežasčių šis atsakovo patvirtintas pakvitavimas neįrodo skolos gavimo fakto, ar atsakovas yra atidirbęs ieškovui už paskolą. Pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti ieškovui pateikti papildomus įrodymus apie tai, ar jis turėjo tokią sumą pinigų skolinimui. Ieškovas ir atsakovas turėjo pateikti įrodymus, kokius darbus ir už kokią pinigų sumą atliko ieškovo naudai atsakovas. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, pagal byloje esančius įrodymus išvada dėl skolinimosi fakto nebuvimo yra nepagrįsta, todėl iš naujo nagrinėjant bylą turi būti ištirta tai, kas sudaro bylos esmę – už kokią sumą darbų atliko ieškovui atsakovas, kiek yra apmokėjęs už tai ieškovas, ar nėra grąžinęs ieškovui paskolos atsakovas atidirbdamas jam.
Šalies argumentai
Atsakovas P. O. pateikė teismui priešieškinį ir vėlesnį jo papildymą, kuriuo prašė teismo priteisti iš ieškovo A. A. atsakovo naudai 13.376,99 Lt ir patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. I, b.l. 146-147, 163). Atsakovas nurodė, kad ieškovo užsakymu atliko statybos darbus, už kuriuos ieškovas pilnai neatsiskaitė ir liko skolingas 13.376,99 Lt. Atitinkamai atsakovas prašė teismo atmesti ieškovo ieškinį dėl skolos pagal pakvitavimą priteisimo (t. I, b.l. 176-181).
Ieškovas A. A. su pareikštu priešieškiniu nesutiko, nurodė, kad neaišku, kuo grindžiama prašoma priteisti skola už neva atliktus darbus, nes atsakovas atliko mažiau darbų nei nurodo, suteiktos 10.000 Lt paskolos neatidirbo (t. I, b.l. 170, 176-181).
Žemesnės instancijos teismas
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo P. O. ieškovo A. A. naudai 6.900 Lt skolos, 460,31 Lt palūkanų, 541 Lt žyminį mokestį, iš viso – 7.901,31 Lt ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (7.360,31 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-09-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė (t. I, b.l. 182-186).
Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2008-12-16 pasirašė pakvitavimą, kuriame nurodyta, kad atsakovas skolinasi iš ieškovo 10.000 Lt ir įsipareigoja grąžinti arba atidirbti iki 2009 m. balandžio mėn. Kaip paskolos fakto tarp šalių buvimą ieškovas pateikė pakvitavimą, taip pat nurodė, kad pakvitavimo surašymas ir pinigų perdavimas atsakovui vyko ieškovo namuose, kur tuo metu buvo ieškovo sutuoktinė. Pakvitavimas surašytas ieškovo ranka, rusų kalba, kurią gerai moka atsakovas. Teismo posėdyje apklausta ieškovo sutuoktinė J. A. patvirtino paskolos raštelio ir pinigų perdavimo faktą. Ieškovo pozicija dėl paskolos suteikimo atsakovui visos bylos nagrinėjimo laikotarpiu buvo nuosekli. Tuo tarpu atsakovo pozicija nuolat kito. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad paskolos raštelio 10.000 Lt sumai nebuvo pasirašęs, nes tokių pinigų nėra iš ieškovo nei skolinęs, nei gavęs už darbą. 2012-06-25 teismo posėdyje atsakovas jau nurodė, kad paskolos raštelyje esančio parašo jis neginčija, prieš pasirašydamas paskolos raštelį jį perskaitė, suprato, jog pasirašė už 3.000 Lt. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodė, kad pakvitavime buvo nurodyta alternatyva – įsipareigojimas atidirbti, kas ir buvo padaryta, t.y. atsakovas pripažino, jog jis atidirbo už paskolą. 2013-09-16 teismo posėdyje atsakovas pripažino, kad pakvitavimas buvo parašytas ieškovo namuose, kur tuo metu buvo ieškovo sutuoktinė, jis perskaitė pakvitavimą, jį pasirašė, suprato, jog pasirašo dėl 10.000 Lt gavimo, bet pinigų negavo. Atsakovas neginčija savo parašo pakvitavime, bet aiškindamas, jog pinigų negavo, taip pat neginčija ir pakvitavimo kaip sandorio. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog jis pakvitavime nurodytų pinigų nėra gavęs. Vilniaus apygardos teismas 2013-02-07 nutartyje konstatavo, kad pakvitavime yra parašyta, jog atsakovas skolinasi 10.000 Lt, nurodyta, kada ir kokiu būdu juos įsipareigoja grąžinti, kas šiuos žodžius leidžia vertinti kaip skolinimosi fakto patvirtinimą. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodė, jog teismo išvada dėl skolinimosi fakto nebuvimo yra nepagrįsta, o iš naujo nagrinėjant bylą reikia nustatyti, už kokią sumą darbų atliko ieškovui atsakovas, kiek yra apmokėjęs už tai ieškovas, ar nėra grąžinęs ieškovui paskolos atsakovas atidirbdamas jam. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovo pateiktas pakvitavimas patvirtina paskolinių santykių būvimą tarp ginčo šalių. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas, dirbdamas pagal verslo liudijimus, statė ieškovui ūkinį pastatą. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad tarp šalių buvo pasirašyta rangos sutartis, bet teismui sutarties nepateikė. Ieškovas paaiškino, kad sutartis sudaryta nebuvo, bet prieš atliekant darbus 2008-11-10 buvo šalių pasirašytas ūkinio pastato statybos planas-grafikas, kurį ieškovas pateikė teismui ir kuriame buvo numatyti darbai, jų kaina bei bendra statybos darbų vertė – 20.000 Lt. Atsakovas neįrodė, jog šalys buvo susitarę kitaip nei nurodo ieškovas. Todėl ieškovo pateiktas ūkinio pastato statybos planas-grafikas laikytinas šalių susitarimu dėl darbų atlikimo, t.y. rangos sutartimi. Šalys susitarė, jog atlikus visus plane-grafike nurodytus darbus ieškovas atsakovui turėtų sumokėti 20.000 Lt. Tarp šalių nėra ginčo dėl atliktų darbų kiekio. Šalys pripažįsta, kad atsakovas su kitais darbuotojais, kuriems už darbą buvo mokama atskirai, pastatė statinį, kuris yra atvaizduotas teismui pateiktoje nuotraukoje, t. y. atliko šiuos darbus: senų pastatų išmontavimas, ūkinio pastato atraminių kolonų montavimas, pamatų užpylimas, pakaitinių kolonų montavimas, perdengimų montavimas, tvoros montavimas. Šie darbai yra numatyti plano-grafiko 1-6 punktuose. Šalys nesutarė tik dėl atliktų darbų vertės. Atsakovas nurodė, jog tam, kad būtų tinkamai nustatyta atliktų darbų kaina, jis kreipėsi į specialistus ir UAB „ITR grupė“ pateikė lokalinę sąmatą, iš kurios matyti, jog jo atliktų darbų vertė yra 16.376,99 Lt. Tačiau iš ieškovo pateikto plano-grafiko, kurį pasirašė atsakovas ir kurio jis neginčija, matyti, jog šalys susitarė dėl darbų kainos atlikus atskirus darbus bei viso objekto darbų vertės. Darbų vertė, jų kaina yra šalių susitarimo dalykas. Todėl atsakovo pateikta lokalinė sąmata neturi įrodomosios vertės nustatant atsakovo atliktų darbų vertę, nes darbų vertė yra numatyta tarp šalių sudarytoje sutartyje. Atsakovas atliko plane-grafike 1-6 punktuose numatytus darbus, kurių vertė yra 6.100 Lt. Atsakovas pripažįsta, kad yra gavęs iš ieškovo 3.000 Lt avansą už atliktus darbus. Iš viso ieškovas atsakovui yra perdavęs 13.000 Lt, o atsakovas atliko darbų už 6.100 Lt, todėl turi grąžinti ieškovui 6.900 Lt skolą. Atsakovas skolos negrąžino, atidirbo tik iš dalies, todėl iš atsakovo priteistina 6.900 Lt skolos dalis. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas ieškinį tenkino iš dalies, o atsakovo priešieškinį atmetė. Nors ieškovas prašė priteisti 667,12 Lt palūkanų už negrąžintą skolą, ieškinį patenkinus iš dalies, priteistinos palūkanos teismo apskaičiuotos nuo priteistos sumos – 6.900 Lt už laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2010-08-01, tai sudaro 460,31 Lt. Iš atsakovo, proporcingai tenkintai sumai, priteisė pastarojo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 541 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas P. O. teismo prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013-10-30 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-366-617/2013 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti visiškai, priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. II, b.l. 1-4). Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, nepagrįstai sprendė, kad tarp šalių susiklostė ir paskoliniai, ir rangos sutarties santykiai. Pačiame ieškovo pateiktame 2008-12-16 pakvitavime nėra vieno iš būtinųjų paskolos sutarties požymių – paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Pagal byloje esančias faktines aplinkybes labiau tikėtina, jog paskolinių santykių tarp šalių nebuvo, o tokiu būdu buvo įformintas atsakovo nurodytas darbo avansas už statybos darbus. Šioje byloje nėra įrodyta, kad ieškovas 10.000 Lt paskolą perdavė atsakovui, todėl laikytina, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Tad nepagrįstai teismas teigia, jog atsakovas neginčija sutarties, nes ši sutartis net nesudaryta. Remiantis 2008-12-16 pakvitavimu, atsakovas pasirašė įsipareigojimą arba grąžinti pakvitavime nurodytą sumą (10.000 Lt), arba ją atidirbti iki 2009 m. balandžio mėn. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2008 m. rudenį, iki pakvitavimo pasirašymo, susitarė dėl statybos darbų atlikimo – gamybinio pastato statybos. Šiuos darbus atsakovas vykdė nuo 2008 m. rudens, nuo nulinio gamybinio pastato etapo, iki nuotraukoje, kurią pateikė teismui, atvaizduoto etapo, 2009 m. pavasario. Ieškovas sutiko su šia aplinkybe. Taigi, nėra abejonių, kad atsakovas dirbo ieškovui, kaip tai ir numatyta 2008-12-16 pakvitavime. Atsakovas taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-02-07 nutartimi įpareigojo pirmosios instancijos teismą iš naujo nagrinėjant bylą ištirti, už kokią pinigų sumą ieškovui atsakovas atidirbo, tačiau teismas to nepaisė ir netinkamai vertino įrodymus. Teismas nepagrįstai laikė įrodymu dėl darbų kainų neinformatyvų taisytą 2008-11-10 planą-grafiką, kuriame nėra duomenų apie atliktų statybos darbų apimtį, atlikimo laiką ir kainas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo paaiškinimai dėl rašytinės statybos rangos sutarties buvo prieštaringi, atsakovas aiškino, kad planas-grafikas tai ne ta sutartis, buvo kita. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra silpnoji sutarties šalis, negalima atmesti tikimybės, jog rašytinė rangos sutartis liko pas ieškovą, kuris jos teismui nepateikė, nes būtų jam nenaudinga. Teismas nepagrįstai atmetė kaip įrodymą UAB „ITR Grupė“ parengtą atsakovo atliktų statybos darbų sąmatą. Byloje esant nustatytiems faktams, kad atsakovas atliko statybos darbus nuo gamybinio pastato beveik nulinio ciklo iki visos dėžutės pastatymo, kaip tai matosi iš į bylą pateiktos nuotraukos, ir patvirtinta ne tik liudytojų parodymais, tačiau ir ieškovo, neleidžia daryti išvados, kad per kelis mėnesius efektyvaus ir sunkaus darbo bei vadovavimo darbams nuo 2008 m. rudens iki 2009 m. pavasario atsakovo atlikti darbai tegalėjo būti verti teismo sprendime šališko paskaičiavimo, kuris kertasi su logika ir realiomis statybos versle galiojančiomis kainomis. Byloje nustatyta, kad be atsakovo statybos objekte dirbo dar vienas pagalbinis darbuotojas ir krano mašinistas, kuriems vadovavo ir darbus skirstė atsakovas, t. y. kad atsakovas ne tik pats vykdė darbus (virino, betonavo krovė, pjaustė kt.), bet ir buvo darbų vykdytojų.
Ieškovas A. A. atsiliepimo į atsakovo P. O. apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2008-12-16 tarp ieškovo A. A. ir atsakovo P. O. buvo sudarytas pakvitavimas, kurio tekstas toks: „Aš, P. O., gim. 1959-12-01, a/k (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), skolinuosi iš A. A., gim. 1952-07-29, a/k - , dešimt tūkstančių litų, įkeičiu nuosavą namą, esantį (duomenys neskelbtini). Įsipareigoju grąžinti arba atidirbti iki 2009 metų balandžio“ (t. I, b.l. 7-6, 33). Ieškovas, remdamasis šiuo pakvitavimu, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl 10.000 Lt skolos ir palūkanų priteisimo, teigdamas, kad atsakovas skolos ieškovui negrąžino ir jos neatidirbo (t. I, b.l. 1-2, 86-87, 94-95). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, ieškinį tenkino iš dalies, nustatęs, jog iš viso ieškovas atsakovui yra perdavęs 13.000 Lt (10.000 Lt pagal 2008-12-16 pakvitavimą ir 3.000 Lt avansą), tuo tarpu atsakovas atliko darbų už 6.100 Lt, todėl turi grąžinti ieškovui 6.900 Lt skolą. Atitinkamai teismas atmetė atsakovo priešieškinį dėl skolos už atliktus darbus priteisimo kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka.
Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi, paskolos sutarties esminėmis sąlygomis yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Paskolos teisinius santykius reglamentuojančio CK 6.871 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į šių santykių specifiką, paplitimą, paskolos sutarties realinį pobūdį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata ir nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ši teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Pažymėtina ir tai, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo-priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, tai nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, panaudota terminologija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Dėl to teismas, byloje surinktų įrodymų viseto duomenų kontekste, įvertinęs sutarties sąlygas „<...> pasiskolinau <...>“, „<...> skolinuosi <...>“, gali jomis remiantis konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo šalys yra sudariusios 2008-12-16 pakvitavimą, kuriame nurodyta: „Aš, P. O., gim. 1959-12-01, a/k (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), skolinuosi iš A. A., gim. 1952-07-29, a/k - , dešimt tūkstančių litų, įkeičiu nuosavą namą, esantį (duomenys neskelbtini). Įsipareigoju grąžinti arba atidirbti iki 2009 metų balandžio“ (t. I, b.l. 7-6, 33). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino pasirašęs pakvitavimą ir supratęs jo turinį (t. I, b.l. 88, 159). Pakvitavimas surašytas ieškovo ranka, rusų kalba, kurią gerai moka atsakovas. Vertinant pakvitavimo tekstą matyti, kad jame vartojamos sąvokos yra būdingos paskolos sutarčiai, šalys susitarė ne tik dėl paskolos dydžio, bet ir dėl kitų paskolos sąlygų – prievolės įvykdymo užtikrinimo ir paskolos grąžinimo būdų. Byloje nustatyta, kad pakvitavimas yra pas ieškovą, kuris paaiškino, kad šis dokumentas šalių buvo pasirašytas jo namuose ir iš karto perduoti pinigai (t. I, b.l. 86-87). Teismo posėdyje apklausta liudytoja, ieškovo sutuoktinė J. A., patvirtino ieškovo nurodytas pakvitavimo sudarymo ir pinigų perdavimo aplinkybes (t. I, b.l. 159-160). Tai, kad tarp ginčo šalių buvo susiklostę paskoliniai santykiai, patvirtino ir liudytojas V. B. (t. I, b.l. 88-89). Taigi, ginčo šalių sudaryto 2008-12-16 pakvitavimo sąlygos, jas vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas šioje byloje įrodė paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo faktą (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Tokia išvada atitinka ir Vilniaus apygardos teismo 2012-02-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1107-275/2013 išdėstytą poziciją, jog tarp ginčo šalių buvo susiklostę paskoliniai santykiai (t. I, b.l. 115-117).
Tuo tarpu atsakovas, remdamasis pinigų negavimo aplinkybe, jam tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir nurodytos aplinkybės neįrodė. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pinigų negavimo faktą atsakovas ginčijo tik savo nenuosekliais paaiškinimais, iš pradžių teigdamas, kad neva pakvitavimo apskritai nepasirašė ir jokių pinigų negavo (t. I, b.l. 12-13, 35, 53), vėliau nurodydamas, kad pakvitavimas, vis tik, buvo pasirašytas, tačiau ne paskoliniams santykiams patvirtinti, o atsiskaitymui už statybos darbus įforminti 3.000 Lt sumoje (t. I, b.l. 88), dar vėliau nurodė, kad gautą 10.000 Lt sumą atidirbo (t. I, b.l. 108, 157). Nors paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, tačiau jis privalo įrodyti šias aplinkybes (CK 6.875 straipsnis). Šiuo atveju atsakovas jokių tai patvirtinančių įrodymų, apart savo paaiškinimų, nepateikė ir nepaneigė 2008-12-16 pakvitavimu įrodytos savo pareigos grąžinti ieškovui jo suteiktą 10.000 Lt paskolą arba sumokant tokią pačią pinigų sumą, arba atidirbant (CK 6.26 straipsnis, 6.870 straipsnis).
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad tarp ginčo šalių nebuvo susiklostę paskoliniai santykiai, jog ieškovo pateiktame pakvitavime nėra būtinųjų paskolos sutarties požymių – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus, jog šiuo pakvitavimu buvo įformintas tik avanso už statybos darbus sumokėjimas.
Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovas atidirbo tik dalį ieškovo jam suteiktos 10.000 Lt paskolos, t. y. 3.100 Lt, todėl turi grąžinti likusius 6.900 Lt.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas statė ieškovui ūkinį pastatą. Abi ginčo šalys yra fiziniai asmenys, statyba buvo vykdoma ūkio būdu, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovu, kad ieškovas, neva, yra stipresnė santykių šalis ir įrodymai turėtų būti vertinami atsakovo kaip silpnesnės šalies naudai. Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp ginčo šalių buvo pasirašytas 2008-11-10 ūkinio pastato statybos planas-grafikas (t. I, b.l. 51, 58-59), kuriame buvo numatyti statybos darbai, jų kaina ir bendra darbų vertė – 20.000 Lt. Šis dokumentas, priešingai nei teigia atsakovas, yra informatyvus. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad atskiros statybos darbų rangos sutarties su atsakovu nepasirašė, tik minėtą ūkinio pastato statybos planą-grafiką, pagal kurį atsakovui už atliktą darbą įsipareigojo sumokėti 20.000 Lt (t. I, b.l. 54, 141-142). Šios aplinkybės atsakovas nepaneigė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ši statybos darbų vertė, nurodyta ūkinio pastato statybos plane-grafike, yra šalių susitarimo dalykas ir joms privaloma, todėl atsakovo pateikti kiti su tuo susiję įrodymai – UAB „ITR grupė“ lokalinė sąmata (t. I, b.l. 82-84) bei atsakovo apeliacinio skundo paaiškinimai apie savo darbo įvertinimą yra teisiškai nereikšmingi. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas su kitais darbuotojais, kuriems už darbą buvo mokama atskirai, pastatė statinį, kuris yra atvaizduotas į bylą pateiktoje nuotraukoje (t. I, b.l. 139). Atsakovas atliko šiuos darbus – senų pastatų išmontavimas, ūkinio pastato atraminių kolonų montavimas, pamatų užpylimas, pakaitinių kolonų montavimas, perdengimų montavimas, tvoros montavimas (t. I, b.l. 158-159). Tai patvirtino tiek ieškovas, tiek atsakovas. Šie darbai yra numatyti 2008-11-10 ūkinio pastato statybos plano-grafiko 1-6 punktuose ir jų vertė pagal šalių susitarimą yra 6.100 Lt (t. I, b.l. 158, 178). Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad be 10.000 Lt paskolos ieškovas atsakovui yra sumokėjęs 3.000 Lt avansą (t. I, b.l. 87-88). Taigi, iš viso ieškovas atsakovui yra perdavęs 13.000 Lt, o atsakovas atliko darbų už 6.100 Lt. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas ieškovui turi grąžinti 6.900 Lt skolą. Įrodymų, kad atsakovas šią skolą būtų grąžinęs ar kitaip atsiskaitęs su ieškovu, byloje nėra (CPK 176, 177, 185 straipsniai).
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsakovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė tarp ginčo šalių bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka, nes bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstai paskirstytos proporcingai atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis).
Kiti atsakovo nurodyti argumentai neturi įtakos priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis), tačiau ieškovas atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013-10-30 sprendimą palikti nepakeistą.