Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-12-14 · Civilinė byla Nr. e2S-1241-372/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-14
Bylos Nr.
e2S-1241-372/2015
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-03523-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Pareiškėjas
K. S.
Civilinė byla Nr. e2S-1241-372/2015Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03523-2015-7Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.1.11.4.; 3.3.2.4.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. S. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-2483-339/2015, kuria nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja K. S. kreipėsi į teismą pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Prašė iškelti jos atžvilgiu fizinio asmens bankroto bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjai K. S. 14 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos terminą nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti: pateikti tarp pareiškėjos ir AB SEB banko sudarytą paskolos sutartį ar kitus dokumentus, į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti V. S., nurodyti savo skolininkus, jų duomenis, kredito įstaigų, kuriose ji turi sąskaitas, pavadinimus, pakeisti savo procesinę padėtį iš „pareiškėjas“ į „ieškovas“, iš trečiųjų asmenų pašalinti antstolę I. G..

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja K. S. nurodo, kad jos nemokumą sukėlė nebegalėjimas dėl pasaulinės finansų krizės, buvusio sutuoktinio V. S. darbo praradimo, ištuokos bei sumažėjusių pajamų grąžinti iš AB SEB banko gautos paskolos, kurios grąžintinas likutis po varžytinėse parduoto minėtam bankui hipoteka įkeisto turto yra 32036,08 Eur, tačiau prie pareiškimo nepateikta jokia paskolos sutartis ar kitas dokumentas patvirtinantis pareiškėjos įsipareigojimus AB SEB bankui. Teismas nurodė, kad iš antstolės I. G. pažymos matyti, kad AB SEB bankui skolos likutis bei palūkanos priteistos tiek iš pareiškėjos K. S., tiek iš V. S., todėl šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos V. S. teisėms ir pareigoms, jį būtina įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str. 1 d.). Taip pat pareiškėja nurodo, jog turi 837 Eur skolą valstybei. Teismas nustatė, kad iš Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. nutarties matyti, kad iš K. S. valstybei priteistas 837 Eur žyminis mokestis, tačiau pareiškėja nepateikė duomenų ar yra pradėtas šios sumos priverstinis išieškojimas, koks antstolis jį vykdo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja pareiškime nenurodė savo skolininkų sąrašo, jų duomenų (FABĮ 4 str. 4 d. 6 p.), bei kredito įstaigų, kuriose ji turi sąskaitų, pavadinimų (FABĮ 5 str. 6 d.). Pažymėjo, jog pagal formuojamą teismų praktiką išieškojimus vykdantys antstoliai nėra asmens, kuris siekia, kad jam būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla, kreditoriai, todėl pareiškėja neprivalėjo į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti antstolės I. G. ir pranešti jai apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Be to fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos ginčo teisenos tvarka, todėl fizinio asmens, pateikusio pareiškimą dėl jo bankroto bylos iškėlimo, procesinė padėtis yra ne pareiškėjas, o ieškovas. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjai teismas nustatė terminą nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja K. S. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nurodo, kad nepateikta jokia paskolos sutartis ar kitas dokumentas patvirtinantis pareiškėjos įsipareigojimus AB SEB bankui, toliau nurodo, kad iš antstolės I. G. pateiktos pažymos matosi AB SEB bankui skolos likutis. FABĮ 4 str. 3 d. numato, kad prie pareiškimo pridedami nemokumą pagrindžiantys dokumentai (jeigu fizinis asmuo juos gali pateikti), ką pareiškėja ir padarė. Pateikė pažymą ir nutartį apie esamas skolas ir jų dydžius. Tarp banko ir pareiškėjos sudaryta paskolos sutartis nėra pareiškėjos nemokumą įrodantis dokumentas, net nėra nemokumą nulėmusi priežastis. Asmens turtinės padėties ir nemokumą nulėmusių priežasčių įvertinimas atliekamas ne pareiškimo priėmimo stadijoje, bet sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str., 6 str., 8 str.). Taigi, įrodymų trūkumo klausimas gali būti sprendžiamas ir priėmus pareiškimą (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-306- 479/2014).

2. Teismo reikalavimas pareiškėjai įtraukti trečiuoju asmeniu buvusį sutuoktinį niekuo nepagrįstas. FABĮ 4 str. 4 d. 5 ir 6 punktuose nurodyta, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą nurodomi kreditorių ir skolininkų sąrašai. Pareiškėjos buvęs sutuoktinis V. S. nėra nei pareiškėjos kreditorius, nei skolininkas.

3. Teismas nutartyje teigė, kad iš pateiktos pažymos matyti, kad AB SEB bankui skolos likutis bei palūkanos priteistos tiek iš pareiškėjos K. S., tiek iš V. S., tai akivaizdu, kad buvusiam sutuoktiniui jau yra pareiga grąžinti minėtą skolą AB SEB bankui, todėl pareiškėja neįgis jokių teisių ir tai jai nesukurs jokių pareigų.

4. FABĮ pateikiant pareiškimą nėra numatytas reikalavimas pareiškėjams į bylą įtraukti trečiuosius asmenis. Jeigu teismo manymu reikalinga įtraukti pareiškėjos buvusį sutuoktinį trečiuoju asmeniu, tai teismas priimdamas pareiškimą ar jį priėmęs šitą klausimą galėjo išspręsti, netaikant formalaus trūkumų šalinimo instituto.

5. Toks pats formalus trūkumų šalinimo institutas teismo taikytas ir dėl reikalavimo iš trečiųjų asmenų pašalinti antstolę I. G. bei įpareigojimas pakeisti procesinę padėtį iš „pareiškėjos“ į ‚ieškovą“. Nors pareiškėja nesutinka, jog jos procesinė padėtis yra „ieškovė“, kadangi pagal FABĮ 4 str. 1 d. teismui fizinis asmuo pateikia „pareiškimą“ iškelti bankroto bylą, o ne „ieškinį“.

6. Teismo reikalavimas, vadovaujantis FABĮ 4 str. 4 d. 6 p. nurodyti skolininkus ir vadovaujantis FABĮ 5 str. 6 d. kredito įstaigų duomenis bei sąskaitas jose, yra perteklinis ir neteisėtas. Pareiškėja pareiškime informuoja teismą, jog piniginių lėšų sąskaitose neturi ir turėti negali, nes vykdomas priverstinis skolos išieškojimas, kurio metu sąskaitose esančios lėšos antstolių areštuojamos ir panaudojamos skolai padengti. FABĮ 4 str. 4 d. 6 p. reikalaujama, kad pareiškėjas pateikdamas pareiškimą nurodytų skolininkų sąrašą. Kadangi pareiškėja skolininkų neturi, tai tokio sąrašo nepateikė ir įvykdyti Telšių rajono apylinkės teismo reikalavimą nurodyti skolininkus ir jų duomenis negali, nes skolininkų neturi.

7. Teismas pasisakė, kad pareiškėja nepateikė duomenų, ar yra pradėtas 837 Eur sumos priverstinis išieškojimas valstybei. Pareiškėja, pateikdama kreditorių sąrašą, nurodė kam skolinga šią sumą, kreditoriaus duomenis ir nurodė, kad neturi duomenų apie šios skolos perdavimą priverstiniam išieškojimui. Kaip matyti iš prie pareiškimo pateiktų dokumentų, VMI pranešimas dėl pareiškimo padavimo dėl bankroto bylos yra išsiųstas ir kreditorius yra jį gavęs. Pranešime pareiškėja prašo pateikti duomenis apie jos skolą. Tačiau jokių duomenų iki šios dienos pareiškėja negavo ir neturi. Tai neaiškūs teismo pasisakymai šiuo klausimu, ką pareiškėja šiuo klausimu turėtų daryti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 1 d. numato, jog fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 3 d. 1 p. numatyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus. Fizinių asmenų bankroto įstatyme nereglamentuotas pareiškimo trūkumų šalinimo institutas, todėl turi būti vadovaujamasi CPK normomis. Pagal CPK 115 str. 2 d., jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Jei pareiškėjas teismo nustatytu terminu pašalina ieškinio (pareiškimo) trūkumus, ieškinys (pareiškimas) laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju ieškinys (pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.).

Dėl paskolos sutarties pateikimo

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, pareiškėja pareiškime privalėjo nurodyti ne tik jos nemokumą sukėlusias priežastis, bet ir pridėti nemokumą pagrindžiančius dokumentus.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str. 3 d. nustatyta, jog pareiškime iškelti bankroto bylą teismui nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys ir pridedami šį nemokumą pagrindžiantys dokumentai (jeigu fizinis asmuo gali juos pateikti).

Iš pateikto pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėja K. S. nemokumą sukėlusiomis priežastimi nurodė pasaulinę finansų krizę, buvusio sutuoktinio V. S. darbo praradimą, ištuoką bei sumažėjusias pajamas, todėl ji negalinti grąžinti iš AB SEB banko gautos paskolos, kurios grąžintinas likutis po varžytinėse parduoto minėtam bankui hipoteka įkeisto turto yra 32036,08 Eur. Prie pareiškimo pareiškėja K. S. pridėjo įrodymus, kad skolos išieškojimą vykdo antstolė, tačiau nenurodė, kad kai kurių savo nemokumą pagrindžiančių įrodymų pateikti negali ir, kad prašo juos išreikalauti teismo (CPK 135 str. 2 d.). Atskirajame skunde pareiškėja taipogi nenurodo priežasčių, dėl kurių ji negali pateikti paskolos sutarties, iš kurios jai atsirado piniginė prievolė kreditoriui AB SEB bankui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šie duomenys yra būtini.

Dėl buvusio sutuoktinio įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu

Iš byloje esančios Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-544-210/2015, nustatyta, kad minėta apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nutartimi buvo paliktas nepakeistas Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimas, kuriuo nutraukta pareiškėjos ir jos sutuoktinio V. S. santuoka ir be kito ko, nuspręsta, kad buvusių sutuoktinių prievolės, kylančios iš kredito sutarties, AB SEB bankui po santuokos nutraukimo palieka solidariosiomis K. S. ir V. S. prievolėmis. Kas reiškia, jog tokiu atveju, jeigu pareiškėjai būtų iškelta bankroto byla, iš V. S. būtų toliau išieškoma (išieškota) solidari skola kreditoriui AB SEB bankui. CK 6.6 str. 6 d. nurodyta, kad bendraskoliai yra įpareigoti iki tol, kada bus įvykdyta visa prievolė. CK 6.9 str. 1 d. nurodyta, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį. Tai, ko vienas iš bendraskolių dėl savo nemokumo nesumoka solidarią pareigą įvykdžiusiam skolininkui, turi padengti lygiomis dalimis kiti bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai jų skolos dalys nelygios. Tai reiškia, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai be abejonės turėtų įtakos V. S. teisėms ir pareigoms, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjai nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti - į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti buvusį sutuoktinį V. S..

Dėl kredito įstaigų, kuriose pareiškėja turi sąskaitas, nurodymo

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str. 4 d. 3 p. nurodyta, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedama ir pateikiama fizinio asmens turimo viso turto sąrašas (nekilnojamasis turtas; sąskaitose esančios lėšos, nurodant sąskaitas kredito įstaigose; grynieji pinigai, jeigu jų suma viršija 1 MMA; akcijos, kiti vertybiniai popieriai ir kitas turtas) (toliau – turtas) ir fizinio asmens nurodoma jo vertė.

Iš byloje esančių pareiškėjos prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo matyti, kad pareiškėjai yra pervedamas darbo užmokestis, iš kurio yra išieškoma skola, todėl akivaizdu, kad pareiškėja turi sąskaitą banke, į kurią jai ir yra pervedamas darbo užmokestis. Pati pareiškėja nurodo, kad ji gauna 670 Eur darbo užmokesčio, iš kurio skolai padengti antstolis išskaito apie 250 Eur, todėl nieko nepagrįsti apeliantės argumentai, jog piniginių lėšų sąskaitose ji neturi ir turėti negali. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjai terminą pateikti kredito įstaigų, kuriose ji turi sąskaitas, pavadinimus.

Dėl pareiškimą pateikusio asmens procesinės padėties ir pareigos nurodyti duomenis apie turimus skolininkus

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjos argumentais, kad jos procesinė padėtis yra „pareiškėja“, o ne „ ieškovė“, nes tokia pareiškėjos procesinė padėtis seka iš Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str. 1 d. nuostatos, numatančios, kad fizinis asmuo pateikia pareiškimą iškelti bankroto bylą, o tuo atveju, kai procesinis dokumentas įvardijamas „pareiškimu“, jį paduodantis asmuo laikytinas „pareiškėju“, nepriklausomai nuo to, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos ginčo teisenos tvarka. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina.

Iš pareiškėjos pareiškimo turinio matyti, jog ji nurodė, kad neturi skolininkų, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti ją nurodyti duomenis apie turimus skolininkus, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina.

Dėl įpareigojimo pateikti duomenis apie priverstinį skolos išieškojimą valstybės naudai

FABĮ 3 str. nurodyta, kad fizinio asmens kreditoriais yra turintys teisę reikalauti iš fizinio asmens įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys. Tačiau įstatymas nenumato, kad kreditoriumi galimi būti tik fizinis ar juridinis asmuo, inicijavęs priverstinį skolos išieškojimą iš asmens, prašančio iškelti bankroto bylą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja K. S. į bylą yra pateikusi įsiteisėjusią Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-544-210/2015, iš kurios matyti, kad iš pareiškėjos valstybei yra priteista 837,00 Eur žyminio mokesčio. Ji pareiškime nurodė, kad priteistos 837,00 Eur sumos valstybei nėra sumokėjusi, duomenų apie priverstinį išieškojimą neturi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad valstybę atstovaujančią instituciją – Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškėja yra informavusi apie tai, kad kreipsis į teismą dėl bankroto bylos jai, kaip fiziniam asmeniui, iškėlimo.

Minėta teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad esant įrodymų apie galiojančią valstybės reikalavimo teisę dėl pareigos pareiškėjai sumokėti priteistą 837,00 Eur žyminį mokestį, pareiškėjai nurodžius, kad ji neturi duomenų apie pradėtą priverstinį skolos išieškojimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo pareiškėją tokius duomenis pateikti, nurodant, koks antstolis vykdo išieškojimą, todėl šioje dalyje Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis panaikintina.

Dėl antstolės, kaip trečiojo asmens, fizinio asmens bankroto byloje

Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl antstolio, kaip pareiškėjos kreditoriaus, informavimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei antstolio įtraukimo trečiuoju asmeniu, pažymi, kad kreditoriaus sąvoką, kaip jau minėta, apibrėžia Fizinių asmenų bankroto įstatymo 3 str., kuriame nurodyta, kad fizinio asmens kreditoriumi laikomi fiziniai ir juridiniai asmenys turintys teisę reikalauti iš fizinio asmens įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus. Toks įstatyminis reguliavimas leidžia spręsti išieškojimus vykdantys antstoliai nėra asmens, kuris siekia, kad jam būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla, kreditoriai, nes jie vykdo išieškojimą išieškotojo naudai, todėl pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėja neprivalėjo į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti antstolės I. G..

Nors teismas nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens teisėms ir pareigoms, motyvuota nutartimi turi teisę savo iniciatyva pašalinti trečiąjį asmenį iš bylos (CPK 47 str. 5 d.), tačiau šiuo atveju esant nustatytiems kitiems pareiškimo trūkumams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo pačią pareiškėją pašalinti antstolę I. G., kaip trečiąjį asmenį, iš bylos, ir tai nėra formalus pareiškimo trūkumas.

Dėl išdėstyto, Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis panaikintina dalyje, kurioje pareiškėja įpareigota pašalinti pareiškimo trūkumus, susijusius su jos procesine padėtimi, duomenų apie skolininkus pateikimu, bei duomenų apie priverstinį skolos išieškojimą valstybės naudai pateikimu. Likusioje dalyje, kurioje pareiškėja įpareigota pateikti paskolos sutartį, įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu savo buvusį sutuoktinį, nurodyti kredito įstaigų, kuriose turi sąskaitas, pavadinimus, iš trečiųjų asmenų pašalinti antstolę, paliktina nepakeista.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, pareiškėjai K. S. nustatytinas naujas terminas, t. y. iki 2015 m. gruodžio 18 d., pašalinti nepanaikintoje Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutarties dalyje nurodytus pareiškimo trūkumus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį dalyje, kurioje pareiškėja K. S. įpareigota pašalinti pareiškimo trūkumus, susijusius su jos procesine padėtimi, duomenų apie skolininkus pateikimu, bei duomenų apie priverstinį skolos išieškojimą valstybės naudai pateikimu.

Likusioje dalyje, kurioje pareiškėja K. S. įpareigota pateikti paskolos sutartį, įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu savo buvusį sutuoktinį, nurodyti kredito įstaigų, kuriose turi sąskaitas, pavadinimus, iš trečiųjų asmenų pašalinti antstolę, Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjai K. S. naują terminą, t. y. iki 2015 m. gruodžio 28 d., pašalinti nepanaikintoje Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutarties dalyje nurodytus pareiškimo trūkumus.

Teisėja Birutė Simonaitienė