- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-14
- Bylos Nr.
- 1-979-1151/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11674-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julius Lankelis
- Kaltinamasis
- R. G.
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Šalčininkai) prokurorui Renaldui Budriui, kaltinamajam R. G. (R. G.),
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylos palaikantis subjektas – prokuroras – reiškia kaltinimą R. G. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl to, kad:
1.1. laikotarpiu nuo 2022-04-05 12.25 val. iki 2022-04-05 14.05 val., įsibrovęs į neužrakintą automobilį „VW Passat“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį (duomenys neskelbtini), stovėjusį prie pastato, esančio Trakų r. sav., Lentvaryje, Klevų al. 48, iš minėto automobilio porankyje gulėjusios A. V. priklausančios piniginės pagrobė 750 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. V. 750 Eur turtinę žalą.
2. Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2022-08-31 kaltinamasis R. G. dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai. Parodė, kad Lentvario mieste iš automobilyje esančio porankio pavogė piniginėje buvusius pinigus. Paaiškino, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus. Nukentėjusiajam 200 Eur atidavė, likusius 550 Eur žada atiduoti. Dirba pas ūkininką.
3. Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2022-08-31, valstybinį kaltinimą palaikantis subjektas – prokuroras – kaltinimą palaikė kaltinamajame akte, surašytame 2022-06-21, nurodytais motyvais bei argumentais. Atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, dalį žalos nukentėjusiajam atlygino, sutinka atlyginti likusią 550 Eur žalą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, prokuroras prašė (siūlė) pripažinti R. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti griežčiausią bausmės rūšį (laisvės atėmimą), paskiriant 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti 1/3 ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant 2 (dvejiems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu; pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; atlyginti nukentėjusiajam žalą. Civilinį ieškinį siūlė tenkinti pilnai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Šalčininkai) prokuroro kaltinamajame akte, surašytame 2021-06-21, R. G. inkriminuojamo kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, (ne)pagrįstumo (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 6 straipsnis, 42 straipsnis, 302–305 straipsniai).
5. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, prokurorui neprieštaraujant ir kaltinamajam sutinkant, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis).
Dėl įrodymų ir aplinkybių, kuriais grindžiamas kaltinimas ir teismo išvados
6. Nustatyta, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. G. prisipažino dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nepaisant to, kad kaltinamasis prisipažįsta inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymu, teismas turi pareigą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodyti įrodymus, kurie legitimuoja (patvirtina, pagrindžia) kaltinamojo prisipažinimą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
7. Be kaltinamojo kaltės prisipažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu rašytine ir teisiamojo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga:
7.1. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose. Trakų r. sav., Lentvaryje, Klevų al. 48, renovuoja Tiškevičių dvarą. 2022-04-05, apie 12.25 val., į statybvietę atėjo maždaug 25 metų amžiaus, tamsaus gymio, apie 175 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo vyriškis. Vilkėjo tamsios spalvos striukę su baltos spalvos elementais, tamsios spalvos kelnes (juodas arba tamsiai mėlynas, galimai sportines). Vyriškis paklausė ar nereikia darbininkų. Atsakė, kad darbininkų nereikia, o vyriškis paliko savo telefono numerį ir išėjo, o jis (A. V.) nuėjo dirbti. Apie 18.00 val., po darbo, atsisėdęs į VW PASSAT automobilį, pastebėjo, kad atidarytas porankis bei atversta jam (nukentėjusiajam) priklausanti piniginė, kurioje buvo 750 Eur. Patikrinęs piniginę aptartų 750 Eur nerado. Kadangi statybvietė filmuojama, todėl peržiūrėjo vaizdo stebėjimo kamerų įrašus. Peržiūrėjęs įrašus pamatė, kaip tas pats vyras, kuris klausė dėl darbo, įlindo pro priekines kairės pusės dureles į automobilio vidų, po to staigiai pėsčiomis pasišalina. Jam (A. V.) padaryta 750 Eur turtinė žala. Papildomos apklausos metu parodė, kad A. V. draugas į „Facebook“ paskyrą įdėjo statybų aikštelės vaizdo kameros užfiksuotą vaikino nuotrauką su tikslu vaikiną atpažinti. Į parašymą atsiliepė moteris, kuri nurodė, kad tai yra R. G.. Tuomet jis (A. V.) per „Messenger“ programą, nusiuntė vaikinui vaizdo kamerose užfiksuotą nuotrauką. Vaikinas atrašė, kad čia jis (R. G.), atsiprašė ir įsipareigojo per mėnesį iki 2022-05-08 grąžinti pavogtus pinigus. R. G. iki susitarimo dienos grąžino 200 Eur, kitų pavogtų pinigų negrąžino;
7.2. iš 2022-06-09 parodymų patikrinimo vietoje protokolo turinio matyti, kad kaltinamasis parodė vietą, kur jis (R. G.) 2022-04-05 pateko į neužrakintą automobilį VW PASSAT ir iš jo (automobilio) pagrobė 750 Eur.
8. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog esminių prieštaravimų tarp kaltinamojo parodymų ir prokuroro kaltinime pateiktų aplinkybių, taip pat kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, galinčių turėti įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar kaltės (ne) konstatavimui, nenustatyta. Likę įrodymai neprieštaringi, nuoseklūs. Proceso dalyviai byloje esančių įrodymų nekvestionavo, neginčijo ir kaltinime nurodytų aplinkybių. Teismas sprendžia, jog iš byloje esančių duomenų galima spręsti (daryti išvadas) apie padarytą nusikaltimą bei atlikti teisinę nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal atitinkamas BK nuostatas.
Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų ir teismo išvados
9. Baudžiamoji atsakomybė už vagystę numatyta BK 178 straipsnyje. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas skiria paprastąją vagystę bei kvalifikuotą vagystę (žr. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. Knyga 2. Specialioji dalis (99–212 straipsniai). Vilnius: Registrų centras, 2009, p. 280). Paprastosios vagystės sudėtis numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato baudžiamąją atsakomybę už slaptą svetimo turto pagrobimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-458/2008).
10. Kasacinio teismo išaiškinta (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2–3 dalys), jog: i) pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam (asmeniui) priklausantį turtą, juo (turtu) naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo (turto) neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis (kaltininkas) šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Vagystė paprastai padaroma savanaudiškais tikslais, tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nebūtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai; ii) BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta paprastosios vagystės sudėtis; iii) vagystė laikoma slapta, kai nei turto savininkas ar turto valdytojas, nei pašaliniai asmenys nemato kaltininko nusikalstamų veiksmų ir kaltininkas suvokia, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai šie asmenys mato kaltininko daromus veiksmus, tačiau nesuvokia nusikalstamo jų pobūdžio ir kaltininkas tai supranta, t. y. kaltininkas galvoja, kad veikia slaptai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-25 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251-495/2020, nutarties 16 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-05 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-458/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-415/2008).
11. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis R. G. laikotarpiu nuo 2022-04-05 12.25 val. iki 2022-04-05 14.05 val. įsibrovęs į neužrakintą automobilį „VW Passat“, priklausantį (duomenys neskelbtini), stovėjusį prie pastato, esančio Trakų r. sav., Lentvaris, Klevų al. 48, iš automobilio porankyje gulėjusios A. V. priklausančios piniginės pagrobė 750 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. V. 750 Eur turtinę žalą.
12. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, tiek nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. parodymai, tiek įvykio vietos apžiūros protokole, 2022-06-09 parodymų patikrinimo vietoje bei 2022-05-10 daiktų apžiūros protokole užfiksuota informacija. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.
13. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog kaltinamojo R. G. padaryta nusikalstama veika prokuroro teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuota. Konstatuotina, kad R. G. laikotarpiu nuo 2022-04-05 12.25 val. iki 2022-04-05 14.05 val. įsibrovęs į neužrakintą automobilį „VW Passat“, priklausantį (duomenys neskelbtini), stovėjusį prie pastato, esančio Trakų r. sav., Lentvaris, Klevų al. 48, iš automobilio porankyje gulėjusios A. V. priklausančios piniginės pagrobė 750 Eur, t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Pripažinus kaltinamąjį kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, toliau svarstomas bausmės skyrimo klausimas.
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio
14. Pripažinus kaltinamąjį R. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, toliau turi būti sprendžiama dėl skirtinos valstybės prievartos priemonės – bausmės – ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo (BK 41 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 1 dalis).
15. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 178 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
16. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokuroras – siūlo kaltinamajam už 2022-04-05 nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant 2 (dvejiems) metams.
17. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam R. G. atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnio 1 dalis); R. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, dalį žalos nukentėjusiajam atlygino ir sutinka atlyginti likusią 550 Eur žalą, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai); nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu), iš Administracinių nusižengimų registro 2022-04-07 išrašo matyti, kad kaltinamasis administracine tvarka nebaustas; devynis kartus teistas; apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitas duomenų nėra. R. G. yra recidyvistas, turintis ankstesnį teistumą už analogišką veiką. Kadangi kaltinamasis padarė nukentėjusiajam žalą, kurią įsipareigojo atlyginti, todėl, teismo vertinimu, skirti piniginę baudą neracionalu. Teismo vertinimu, piniginės bausmės skyrimas kaltinamajam trukdytų atlyginti padarytą žalą nukentėjusiam. Areštas ir laisvės apribojimas, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, būtų per švelni bausmė, kuri neatliktų savo paskirties. Teismo įsitikinimu, aptariamos situacijos kontekste protingiausia yra skirti bausmę, kurį riboja asmenines neturtines teises, t. y. terminuotą laisvės atėmimą (BK 50 straipsnis). Teismui apsisprendus skirti kaltinamajam konkrečią bausmės rūšį (laisvės atėmimą), būtina individualizuoti skiriamos bausmės dydį (aptariamu atveju laisvės atėmimo laiką).
18. Terminuoto laisvės atėmimo bausmė – bausmė, kurios esmę sudaro nuteistojo izoliavimas tam tikram laikui nuo visuomenės, laikant nuteistąjį specialiai tam skirtose pataisos įstaigose (BK 42 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 50 straipsnis). Terminuoto laisvės atėmimo bausmės esmę sudaro fizinė asmens izoliacija, o turinį – terminuotas tam tikrų teisių ir laisvių apribojimas bei specialiųjų teisių / pareigų nustatymas. Baudžiamasis įstatymas apibrėžia laisvės atėmimo rūšies bausmės dydžio vidurkio nustatymo būdą (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-29 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123/2011), t. y. laisvės atėmimo nustatymo vidurkis grindžiamas sankcijos medianos vidurkio taisykle ir apskaičiuojamas sudedant minimalų ir maksimalų BK straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydžius ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. BK 178 straipsnio 1 dalis nenumato laisvės atėmimo bausmės minimumo, bet numato laisvės atėmimo bausmės maksimumą – 3 (treji) metai. Kadangi BK 178 straipsnio 1 dalis nenumato laisvės atėmimo bausmės minimumo, todėl vadovaujamasi bendrąja nuostata, įtvirtinta BK 50 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad minimalus terminuotas laisvės atėmimo bausmės dydis – 3 (trys) mėnesiai. Aptariamu atveju, vadovaujantis medianos vidurkio taisykle, BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis būtų 19,5 mėnesio (36 mėnesiai (sankcijos maksimumas) + 3 mėnesiai (sankcijos minimumas) = 39 mėnesiai; 39 mėnesius / 2 = 19,5 mėnesio). Tai reiškia, jog individualizuojant kaltinamajam skirtiną bausmę atspirties tašku laikytinas 19,5 mėnesio laisvės atėmimo bausmės dydis. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus mažesnę už sankcijos vidurkį - 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
19. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 3 mėnesiai laisvės atėmimo). Tai reiškia, kad skirtina galutinė 6 (šešių) mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė.
20. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Prokuroras prašė (siūlė) R. G. bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu; pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; atlyginti nukentėjusiajam žalą. Kaltinamasis su prokuroro siūlomos bausmės vykdymo atidėjimo terminu nesutiko ir prašė bausmės vykdymo atidėjimo terminą sutrumpinti, motyvuodamas tuo, kad nori dirbti, kurti naują gyvenimą, augina du mažamečius vaikus, kuriuos reikia išlaikyti, įsipareigojo per 2 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam žalą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad R. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, dalį žalos nukentėjusiajam atlygino ir sutinka atlyginti likusią 550 Eur žalą, į tai, kad augina du mažamečius vaikus, kuriuos reikia išlaikyti, nori dirbti, bausmės vykdymą R. G. atideda vienerių metų laikotarpiui, kartu paskiriant šias baudžiamojo poveikio priemones: pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Likusios prokuroro prašomos taikyti baudžiamojo poveikio priemonės, teismo vertinimu, perteklinės ir jau orientuotos ne į atgrasymą nuo naujų nusikaltimų darymo, o į asmens nubaudimą.
Dėl civilinio ieškinio (ne)pagrįstumo
21. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius.
22. Nustatyta, kad byloje nukentėjusysis A. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 550 Eur žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad dalį turtinės žalos, t. y. 200 Eur kaltinamasis R. G. atlygino, o likusią 550 Eur žalą sutinka atlyginti, teismas civilinį ieškinį tenkina ir nukentėjusiajam A. V. iš R. G. priteisia likusią grąžintiną 550 Eur sumą (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Dėl kaltinamajam paskirtų kardomųjų priemonių likimo (galiojimo)
23. Procesinių prievartos priemonių sistema, numatyta BPK IV dalyje, sudaryta iš dviejų dalių: i) kardomųjų priemonių (BPK 119–139 straipsniai) ir; ii) kitų procesinių prievartos priemonių (BPK 140–163 straipsniai).
24. Nustatyta, kad kaltinamajam R. G. paskirtos šios kardomosios priemonės: i) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022-04-08 nutarimu paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti; ii) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022-04-08 nutarimu skirtas dokumentų (asmens tapatybės kortelė) paėmimas.
25. Pagal bendrą taisyklę, nurodytą BPK 139 straipsnio 1 dalyje, paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga; kitų procesinių prievartos priemonių galiojimo (panaikinimo) klausimai numatyti konkrečiuose kitas procesines priemones reguliuojančiuose BPK straipsniuose. Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį R. G. kaltu bei paskyrus bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šias kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą. Visgi, teismo vertinimu, kardomoji priemonė: rašytinis pasižadėjimas neišvykti turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, o dokumento – asmens tapatybės kortelės paėmimas aptartų bylos faktinių aplinkybių kontekste yra perteklinis procesinis veiksmas, todėl, nelikus poreikio taikyti aptartą kardomąją priemonę, kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas – panaikintina ir nelaukiant nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 134 straipsnis, 139 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo atžvilgiu taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra pakankama, kad būtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, likimo
26. Įstatymų leidėjas teismą įpareigoja nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, be kita ko, taip pat išspręsti klausimus dėl daiktinių įrodymų likimo (BPK 307 straipsnio 6 dalies 2 punktas). BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog priimant nuosprendį daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip: daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami.
27. Teismas sprendžia, jog daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su daktiloskopine plokštele su rankų pėdsakais, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kambaryje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; 1 (vieną) kompiuterinę laikmeną su vaizdo įrašu, saugomą prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje R. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 303 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,
nusprendžia:
R. G. (R. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. G. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi bei 5 dalimi, atidėti paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vienerių) metų laikotarpiui, paskiriant R. G. šias pareigas: pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Tenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. ieškinį dėl 550 Eur žalos atlyginimo, t. y. priteisti iš R. G. (R. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 550 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt eurų) turtinę žalą.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022-04-08 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022-04-08 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (asmens tapatybės kortelė) paėmimą – panaikinti ir grąžinti R. G. nuo nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo momento.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 (vieną) kompiuterinę laikmeną su vaizdo įrašu, saugomą prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje; voką, kuriame supakuota daktiloskopinė plokštelė su rankų pėdsakais, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kambarį, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.