Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Artūrui Šukevičiui, atsakovo atstovui Arūnui Jarašiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. V. D. skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl išeitinės kompensacijos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad iš tarnybos buvo atleista pagal Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 44 straipsnio 1 dalies 6 punktą – valstybės tarnautojui suėjus 65 metams. Kadangi VTĮ nėra nurodyta, kokia tiesiogiai išeitinė išmoka priklauso pensinio amžiaus sulaukusiam subjektui, pareiškėjos nuomone, turėtų būti taikoma įstatymo analogija ir, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pagal VTĮ 41 straipsnio 1 dalį pareiškėjai išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka. Skunde teigiama, kad negali būti pateisinama situacija, kai to paties straipsnio tuo pačiu punktu tik kitu pagrindu atleidžiamas valstybės tarnautojas atsiduria blogesnėje padėtyje.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundo reikalavimus, prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai bus pateikti įsiteisėjus teismo sprendimui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjos teisės gauti išeitinę išmoką VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu atleidus ją iš valstybės tarnybos.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja Tarnybos direktoriaus 2015-10-23 įsakymu Nr. B2-1021 nuo 2015-11-01 buvo atleista iš Tarnybos Pasienio maisto ir veterinarinės kontrolės skyriaus Lavoriškių pasienio veterinarijos posto (poskyrio) veterinarijos gydytojo pareigų. Tuo pačiu Įsakymu nurodyta pareiškėjos atleidimo dieną išmokėti jai priklausantį darbo užmokestį ir piniginę kompensaciją už 33,56 kalendorinių dienų (23,49 darbo dienų) nepanaudotų kasmetinių atostogų už darbo laikotarpį nuo 2014-09-06 iki 2015-11-01.

Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – VTĮ). Šis įstatymas be išlygų yra taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus (VTĮ 4 straipsnio 1 dalis).

Viena iš valstybės tarnautojų garantijų – išeitinės išmokos (kompensacijos), atleidžiant iš valstybės tarnybos tam tikrais nustatytais atvejais išmokėjimas. VTĮ 41 straipsnyje yra reglamentuoti atleidžiamų iš tarnybos asmenų išeitinių išmokų mokėjimo pagrindai ir tvarka, nustatyta, kad valstybės tarnautojo atleidimo iš tarnybos metu išeitinės išmokos mokėjimas priklauso nuo jo buvusių pareigų ir atleidimo pagrindo. Šiuo atveju, pareiškėja iš valstybės tarnybos buvo atleista VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu – valstybės tarnautojui suėjus 65 metams, tačiau VTĮ 41 straipsnyje nėra nustatyta darbdavio pareiga išmokėti išeitinę išmoką aukščiau nurodytu pagrindu atleidžiamam valstybės tarnautojui.

VTĮ 41 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad VTĮ 44 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytais pagrindais atleidžiamam (tame tarpe ir 65 metų amžiaus sulaukusiam valstybės tarnautojui), pagal 18 straipsnio 2 dalį ar 20 straipsnį perkeliamam į kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą valstybės tarnautojui jo atleidimo (perkėlimo) iš pareigų dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, išskyrus VTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, mokamą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, ir VTĮ 41 straipsnio 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką. Toks reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad VTĮ 44 straipsnyje nustatytas išeitinių išmokų valstybės tarnautojams mokėjimo atvejų sąrašas yra baigtinis ir išeitinės kompensacijos mokėjimas asmenims, konkrečiai nenurodytiems VTĮ 41 straipsnyje, nėra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme yra reglamentuoti konkretūs atvejai, kuomet atleidžiamiems valstybės tarnautojams turi būti išmokamos išeitinės išmokos, pareiškėjos prašymas taikyti teisės analogiją atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad VTĮ 44 straipsnyje numatytos išeitinės išmokos išmokėjimas su tarnybos laikotarpiu toje pačioje darbovietėje siejamas tik atleidžiant darbuotoją VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. panaikinus jo pareigybę (VTĮ 41 straipsnio 2 dalis), todėl darytina išvada, kad pareiškėjos 20 m. tarnybos laikotarpis Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje negalėjo įtakoti sprendimo dėl išeitinės išmokos jai išmokėjimo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Tarnybos direktorius 2015-10-23 įsakymu Nr. B2-1021, atleisdamas pareiškėją iš valstybės tarnybos VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu – valstybės tarnautojui suėjus 65 metams, pagrįstai nenurodė išmokėti jai išeitinę išmoką. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, teisę iš kitos šalies gauti byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Šiuo atveju teismui atmetus pareiškėjos skundą, jai nelieka teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos V. V. D. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.