- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-18
- Bylos Nr.
- e2-2078-657/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00731-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sotėja“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sotėja“ ieškinius atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų viešuosiuose pirkimuose, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Sotėja“ kreipėsi į teismą ginčydama Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdomų viešųjų pirkimų Nr. 448935 „Maisto produktų (paukštienos) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“ ir Nr. 449630 „Maisto produktų (perdirbtų vaisių, uogų ir daržovių) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“ Pirkimo sąlygas. Ieškiniuose reiškiami reikalavimai:
1) dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdomo viešojo pirkimo Nr. 448935 „Maisto produktų (paukštienos) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“:
- pripažinti Pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus nepakankamais ir įpareigoti atsakovę įtraukti kvalifikacijos reikalavimą dėl teisės verstis maisto produktų transportavimo veikla;
- įpareigoti atsakovę patikslinti Pirkimo sąlygas, reikalaujant produktų gamintojus nurodyti jau pradiniame pasiūlyme, teikiamame siekiant sudaryti preliminariąją sutartį, arba kitu būdu ištaisyti Pirkimo sąlygų spragą, sudarančią prielaidas tiekėjų manipuliavimui;
- įpareigoti atsakovę patikslinti pasiūlymų vertinimo arba sutarties vykdymo ir kontrolės tvarką reikalaujant tiekėjų pateikti ne tik deklaraciją, bet ir kompetentingų trečiųjų šalių dokumentus, kurie be jokių abejonių pagrįstų vaikams ketinamų tiekti produktų tinkamumą;
- pripažinti, kad Pirkimo sąlygos, nenumatančios minimalios Pirkimo objekto apimties pagrindinėje sutartyje, yra neteisėtos, nepakankamai apibrėžtos, neaiškios, netikslios ir nepagrįstai visą sutarties vykdymo riziką perkeliančios tiekėjui, taip pat įpareigoti Perkančiąją organizacija tinkamai apibrėžti Pirkimo objekto apimtį, nurodant konkrečią apatinę ribą (pavyzdžiui, ne mažiau kaip 50 procentų maksimalios pagrindinės sutarties vertės);
2) dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdomo viešojo pirkimo Nr. 449630 „Maisto produktų (perdirbtų vaisių, uogų ir daržovių) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“:
- pripažinti Pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus nepakankamais ir įpareigoti atsakovę įtraukti kvalifikacijos reikalavimą dėl teisės verstis maisto produktų transportavimo veikla;
- pripažinti, kad Pirkimo sąlygos, nenumatančios minimalios Pirkimo objekto apimties pagrindinėje sutartyje, yra neteisėtos, nepakankamai apibrėžtos, neaiškios, netikslios ir nepagrįstai visą sutarties vykdymo riziką perkeliančios tiekėjui, taip pat įpareigoti Perkančiąją organizacija tinkamai apibrėžti Pirkimo objekto apimtį, nurodant konkrečią apatinę ribą (pavyzdžiui, ne mažiau kaip 50 procentų maksimalios pagrindinės sutarties vertės);
3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija vykdo viešuosius pirkimus Nr. 448935 „Maisto produktų (paukštienos) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“ (toliau – pirkimas Nr. 448935) ir Nr. 449630 „Maisto produktų (perdirbtų vaisių, uogų ir daržovių) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“ (toliau – pirkimas Nr. 449630). Ieškovė, susipažinusi su pirkimų sąlygomis, pateikė atsakovei pretenzijas dėl per žemų kvalifikacijos reikalavimų, neaiškių ir tiekėjus klaidinančių Pirkimo sąlygų, nepakankamo produktų kokybės vertinimo bei nepagrįsto sutarties vykdymo rizikos perkėlimo tiekėjui, kurias atsakovė atmetė. Maisto produktų transportavimas yra licencijuojama (sertifikuojama) veikla, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nors tiekėjams Pirkimo sąlygose nėra tiesiogiai keliami reikalavimai dėl teisės transportuoti maisto produktus, laimėtojais galės būti pripažinti tik tie tiekėjai, kurie tokią teisę turės. Pirkimo objektas yra greitai užšaldyta kalakutiena ir vištiena (pirkime Nr. 448935) ir šaldytos uogos ir daržovės (pirkimo Nr. 449630 IV dalis). Šie produktai yra skirti ypatingai jautriai socialiniai grupei – ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams. Tai papildomai patvirtina, jog šiuo atveju yra būtina visa apimtimi įsitikinti tiekėjo pajėgumu pristatyti tinkamos kokybės maisto produktus. Todėl atsakovės nustatyti kvalifikacijos reikalavimai yra per žemi ir nepakankami įsitikinti tiekėjo pajėgumu tinkamai įvykdyti sutartį, Pirkimo sąlygos yra nepakankamai aiškios ir tikslios, pažeidžia skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus, kadangi tai gali lemti dalies tiekėjų suklaidinimą.
Be to, pradiniame pasiūlyme nenurodžius gamintojų, tiekėjams sudaromos nevienodos sąlygos dalyvauti pirkime, sudaromos prielaidos nesąžiningiems tiekėjams manipuliuoti Pirkimo sąlygomis. Kadangi produktai bus teikiami ypatingai jautriai asmenų grupei – vaikams, todėl siekiant įsitikinti tiekėjo pasiūlymo tinkamumu, nepakanka tik formalaus dalyvio pažymėjimo techninėje specifikacijoje, jog siūlomas produktas atitinka nustatytus juslinius, cheminius ir mikrobiologinius rodiklius, kaip to reikalaujama Pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje. Viešasis interesas reikalauja, kad jusliniai, cheminiai ir mikrobiologiniai rodikliai būti tikrinami prieš pateikiant produktus vaikams, t. y., patikrinami kartu su pradiniu pasiūlymu arba pristatant prekes.
Pirkimo sąlygose sudaryta praktiškai neribota galimybė švietimo ir ugdymo įstaigoms neįsigyti viso preliminaraus kiekio sukelia itin didelius sunkumus tiekėjams ir sutarties vykdymo riziką perkelia išimtinai Pirkimo dalyviams. Preliminarus produktų kiekis yra itin reikšmingas tiekėjui skaičiuojant prekių ir transportavimo kaštus bei bendrą pasiūlymo kainą. Kadangi šiuo atveju Pirkimo sąlygos nenumato jokios minimalios išperkamų prekių dalies, tiekėjai ne tik gali patirti didelių nuostolių vykdydami sutartį, bet ir yra priversti į kainą įskaičiuoti galimą riziką bei siūlyti didesnes produktų kainas. Kiekviena švietimo ir ugdymo įstaiga kaupia duomenis apie vaikų lankomumą, todėl nėra pagrindo teigti, kad neįmanoma prognozuoti įstaigų minimalaus poreikio.
Atsakovės įpareigojimas patikslinti pirkimų sąlygas yra vienintelė efektyvi priemonė ieškovei pasinaudoti teise į veiksmingą ir efektyvią jos teisių ir teisėtų interesų gynybą. Atsakovei vykdant pirkimo procedūras pagal neaiškias ir nepakankamas Pirkimų sąlygas, kiltų rizika, kad bus išrinktas tinkamai sutarties įvykdyti nesugebantis tiekėjas, būtų sudarytos galimybės tiekėjų manipuliavimui,
ar tiekėjų siūlomos prekės būtų netinkamos kokybės, pažeistų viešąjį interesą.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškiniais nesutiko, prašė juos atmesti.
Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė neįrodo, kaip skundžiamos pirkimo sąlygų nuostatos pažeidžia ir/ar galėtų pažeisti jos teisėtus interesus ir byloje siekia ne pašalinti tariamus pirkimo sąlygų trūkumus, o suteikti galimybę sau ir kitoms įmonėms (su kuriomis ieškovė, tikėtina, koordinuoja savo veiksmus) nesąžiningai pelnytis viešojo intereso sąskaita, kas sudaro savarankišką ir savaime pakankamą pagrindą ieškinius atmesti pilna apimtimi. Be to, ieškovė byloje pasirinko neleistiną ir aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, prašydama ginti jos tariamai pažeistas teises tokiais būdais (įpareigojant atsakovę suformuluoti pirkimo sąlygas pagal ieškovės pageidavimą), kurie nėra numatyti teisės aktuose. Teismų praktikoje yra aiškiai konstatuota, kad tokie reikalavimai yra ydingi ir atmestini.
Pirkimo sąlygos yra teisėtos ir pagrįstos, o ieškovė jas ginčija išimtinai tik formaliais ir sąžiningos konkurencijos užtikrinimui Pirkime neigiamą poveikį galinčiais turėti motyvais. Iki šiol Kauno mieste veikiantys darželiai kiekvienas atskirai (decentralizuotai) vykdė viešuosius pirkimus reikalingiems maisto produktams įsigyti. Daugeliu atvejų tokie pirkimai vykdyti neskelbiamos apklausos būdu, kuris suteikia teisę perkant prekių už mažiau nei 10 000,00 Eur kviesti tik vieną tiekėją. Šie pirkimai neskelbiami viešai, todėl juos laimėdavo iš esmės tos pačios įmonės. Šios aplinkybės lėmė atsakovės sprendimą organizuoti centralizuotus pirkimus, taip siekiama užtikrinti skaidrias ir atviras pirkimų procedūras, realią konkurenciją tarp tiekėjų bei racionalų viešųjų lėšų panaudojimą.
Pirkimo sąlygose nustatyti reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai yra tinkami ir leidžia atsakovei, kaip perkančiajai organizacijai, įsitikinti tiekėjo pasirengimu vykdyti veiklą pagal viešojo pirkimo sutartį; ieškovė pati nenurodo, kokio turinio dokumentas įrodytų tiekėjo pasirengimą vykdyti veiklą; ir, galiausiai, atsakovė neprivalo pirkimo sąlygose nurodyti konkretaus specialaus turinio leidimo, kaip to reikalauja ieškovė – įtraukti į pirkimų sąlygas kvalifikacinį reikalavimą dėl tiekėjų teisės verstis maisto produktų transportavimo veikla. Teisės aktai draudžia pirkimo vykdytojui kelti tokius kvalifikacijos reikalavimus, kurie dirbtinai riboja konkurenciją, o keliami reikalavimai turi būti susiję su pirkimo objektu, proporcingi pirkimo objektui, tikslūs, aiškūs ir objektyviai patikrinami, įrodantys tiekėjo galimybes įvykdyti pirkimo sutartį, todėl atsakovė pirkimo sąlygose nustatė kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams turėti teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti.
Ieškovės argumentai dėl pirkimų sąlygų, kiek jos yra susijusios su produkto gamintojų (ne)nurodymu, nepakankamu aiškumu ir dviprasmiškumu nėra pagrįsti, nes Pirkimų sąlygos yra suformuluotos tokiu būdu, kuris įgalina potencialius tiekėjus aiškiai identifikuoti, kuriuose pirkimo dokumentuose ir kokia apimtimi turi būti nurodyta informacija apie produktų gamintojus. Tos pačios prekės siūlymą atnaujintame varžymesi užtikrina pirkimo techninėje specifikacijoje įtvirtinti detalūs reikalavimai pačiam produktui, kadangi pirkimuose siekiama įsigyti būtent maisto produktus. Perkančiajai organizacijai yra priimtinos visų gamintojų techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus atitinkančios prekės.
Ieškovė niekaip nepagrindžia savo argumentų dėl produktų atitikties vertinimo, nurodydama tik savo deklaratyvius pasvarstymus, nereferuoja į absoliučiai jokias VPĮ ar kitų teisės aktų nuostatas ir net neįrodinėja, kad Pirkimų sąlygos kokius nors teisės aktus pažeidžia. Ieškovė neturi teisės įpareigoti ar juo labiau priversti atsakovę, kaip perkančiąją organizaciją, numatyti tam tikras pirkimo sąlygas pagal niekuo nepagrįstus norus. Tuo labiau, kai tokie ieškovės reikalavimai (dėl maisto produktų juslinių, cheminių ir mikrobiologinių rodiklių patikrinimo akredituotoje laboratorijoje prieš pradedant tiekti maisto produktus darželiams) bereikalingai apsunkintų potencialių tiekėjų dalyvavimą Pirkimuose ir niekaip nepadėtų pasiekti tikslų dėl maisto produktų kokybės užtikrinimo. Kiekviena perkančioji organizacija nusistato pirkimo sąlygas būtent pagal savo poreikius, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis ir įvairiomis rekomendacijos.
Atsakovė tinkamai ir pagrįstai pirkimo dokumentuose numatė tik maksimalią sutarties vertę. Pirkimų objektų specifika (perkami maisto produktai ikimokyklinėms įstaigoms), neprognozuojamas ir nuo įvairių veiksnių priklausantis vaikų lankomumas lemia tai, kad minimali sutarties vertė negali būti nustatyta. Tokiu būdu su pirkimu susijusi rizika nėra nepagrįstai perkeliama tiekėjams. Priešingai, bandant nuspėti galimą minimalią sutarties vertę, nepagrįstą riziką tektų prisiimti atsakovei, kadangi darželiai būtų priversti įsigyti jiems visiškai nereikalingus ir perteklinius maisto produktus, kad pasiektų minimalią sutarties vertės ribą, kas akivaizdžiai prieštarautų racionalaus lėšų naudojimo principui. Atsakovė parengė kainodaros taisykles ir nurodė jas pirkimų dokumentuose bei pirkimo sutarties projekte laikydamasi teisės aktų reikalavimų. Reikiamų įsigyti maisto produktų kiekis ir valgiaraščio formavimas tiesiogiai ir išimtinai priklauso nuo vaikų lankomumo, todėl iš anksto ir tokiam ilgam laikotarpiui prognozuoti vaikų lankomumo tendencijas yra iš esmės neįmanoma.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija vykdo viešuosius pirkimus Nr. 448935 „Maisto produktų (paukštienos) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“ (toliau – pirkimas Nr. 448935) ir Nr. 449630 „Maisto produktų (perdirbtų vaisių, uogų ir daržovių) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“ (toliau – pirkimas Nr. 449630). Pirkimai vykdomi pagal Viešojo pirkimo komisijos 2019 m. rugpjūčio 9 d. protokolu Nr. 32-17-62 (pirkimas Nr. 448935) ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. protokolu Nr. 32-17-63 (pirkimas Nr. 449630) patvirtintas pirkimo sąlygas.
Pirkimo Nr. 448935 objektas – maisto produktai – šviežia paukštiena (kalakutiena ir vištiena), Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, nurodytoms Preliminariosios sutarties 2 priede, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas; pirkimas skaidomas į 2 dalis. Pirkimo Nr. 449630 objektas – maisto produktai – perdirbti vaisiai, uogos ir daržovės (džiovinti vaisiai ir uogos, liofilizuoti vaisiai ir uogos, konservuoti vaisiai, uogos ir daržovės, šaldyti vaisiai, uogos ir daržovės), Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, nurodytoms Preliminariosios sutarties 2 priede, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas; pirkimas skaidomas į 4 dalis.
Apie pirkimą Nr. 448935 CVP IS buvo paskelbta 2019 m. rugpjūčio 14 d., o apie pirkimą Nr. 449630 CVP IS buvo paskelbta 2019 m. rugpjūčio 22 d. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 26 d. (pirkime Nr. 448935) ir 2019 m. rugsėjo 2 d. (pirkime Nr. 449630) pateikė perkančiajai organizacijai pretenzijas dėl per žemų kvalifikacijos reikalavimų, neaiškių ir tiekėjus klaidinančių Pirkimo sąlygų bei nepagrįsto sutarties vykdymo rizikos perkėlimo tiekėjams. Atsakovė ieškovės pretenzijų netenkino (2019 m. rugsėjo 2 d. pranešimas Nr. 7536228, 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštas Nr. 32-14-816 ir 2019 m. rugsėjo 4 d. pranešimas Nr. 7545917, 2019 m. rugsėjo 4 d. raštas Nr. 32-14-819).
Dėl ieškovės suinteresuotumo ginčyti pirkimų sąlygas
Ieškovė procese atskirai neįrodinėjo savo suinteresuotumo kvestionuoti ginčo pirkimų sąlygas. Tuo tarpu, atsakovė, nesutikdama su ieškinių reikalavimais, teigė, jog ieškovė ieškiniuose net nenurodo, kaip skundžiamos pirkimų sąlygų nuostatos bent potencialiai galėtų pažeisti jos interesus, todėl ji byloje neturi jokio suinteresuotumo. Šios aplinkybės sudaro savarankišką ir savaime pakankamą pagrindą ieškinius atmesti pilna apimtimi, nenagrinėjant iš esmės ieškovės dėstomų painių ir tikrovės neatitinkančių teiginių dėl pirkimų sąlygų tariamo neatitikimo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymui (toliau – VPĮ).
Pažymėtina, jog kasacinis teismas aiškindamas dėl tiekėjų (ieškovų) teisės ginčyti viešojo pirkimo sąlygas įgyvendinimo, yra konstatavęs, kad tiekėjų teisės inicijuoti peržiūros procedūrą įgyvendinimas priklauso nuo ieškovo naudojamo civilinių teisių gynybos būdo, todėl tiekėjų suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo nuostatas ir reikšti kitokio pobūdžio reikalavimus turinys (sąlygos) nėra visiškai tapatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; kt.). Taigi, tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų. Tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).
Perkančiosios organizacijos sprendimų (ar veiksmų) peržiūros procedūros objektas yra bet kokie sprendimai, kuriais pažeistos viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo nuostatos, nenustatant jokių suvaržymų dėl šių sprendimų prigimties ir turinio, nepriklausomai nuo galimybės tiekėjui prisiteisti žalos atlyginimą bei sprendimų priėmimo momento.
Ieškovė UAB „Sotėja“ nurodė, jog jos suinteresuotumas pasireiškia tuo, jog ji turėjo tikslą – sudaryti sutartis su perkančiąja organizacija dėl maisto produktų tiekimo, todėl akivaizdu, kad ieškinių reikalavimais siekiama apginti UAB „Sotėja“ subjektines teises.
Neabejotina, kad reikalavimai dėl leidimo vykdyti maisto produktų transportavimo veiklą turėjimo, produkto kokybės, sutarties kainos gali turėti įtakos tiekėjų galimybei dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. VPĮ 37 straipsnyje nėra jokios nuorodos į tokį tiekėjų (rangovų) teisių ribojimą, nes bendrųjų nediskriminavimo ir konkurencijos užtikrinimo imperatyvų taikymas nesusietas su konkrečiu pirkimo objektu, todėl darytina išvada, kad UAB „Sotėja“ yra tinkama ieškovė kvestionuoti ginčo pirkimų sąlygas.
Tačiau byloje nėra pagrindo pripažinti ieškovės suinteresuotumą kvestionuoti pirkimų sąlygas antrojo jo elemento – subjektinių teisių pažeidimo – pagrindu. Ieškovė, be bendrojo siekio dalyvauti pirkimuose, savo subjektinių teisių pažeidimą dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų procese grindė teigdama, jog į pirkimo sąlygas, neįtraukus jos nurodomų pataisų, būtų sudaryta galimybė pirkime dalyvauti nesąžiningiems tiekėjams, siūlantiems netinkamos kokybės produktus itin mažomis kainomis. Ieškovė iš esmės nenurodė jokių kitų argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie jos teisių suvaržymą ar pažeidimą ir nepateikė kokių nors konkrečių įrodymų dėl savo teisių pažeidimo nei teisme, nei perkančiajai organizacijai kartu su pretenzijomis (ikiteisminėje stadijoje).
Atsižvelgiant į tai, byloje nesant kitų ieškovės pateiktų argumentų (įrodymų), VPĮ 37 straipsnio nuostatų taikymas sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo reikštų ne konkretaus ūkio subjekto teisių įgyvendinimą (gynimą), o viešojo intereso apsaugos užtikrinimą, todėl teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog nustatant ginčo pirkimų sąlygos buvo pažeistos jos subjektinės teisės ir kaip tai buvo padaryta, todėl jai nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas kvestionuoti ginčo pirkimų sąlygas antrojo elemento (subjektinių teisių pažeidimo) pagrindu.
Pirkimų sąlygose nurodyta, kad pirkimai vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais bei pirkimų sąlygomis.
Pagal VPĮ 47 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs, taip pat nepažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų viešųjų pirkimų principų.
Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Pagal teismų praktiką, perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).
Dėl Pirkimo dokumentuose tiekėjams nenustatyto reikalavimo turėti leidimą vykdyti maisto produktų transportavimo veiklą
Pirkimų sąlygų 2.5.2. punkte yra nustatyti Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijai ir atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams patvirtinančių dokumentų sąrašas. Konkurso dalyvis turi teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti, t. y.: 1) Tiekėjas turi turėti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą; 2) Tiekėjas turi turėti Gyvūninio maisto tvarkymo subjekto veterinarinį patvirtinimą (jei tiekėjas ir gamintojas yra tas pats fizinis / juridinis asmuo); 3) Tiekėjas nėra įrašytas į Nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą, skelbiamą Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos internetinėje svetainėje. Šiems kvalifikaciniams reikalavimams pagrįsti turi būti pateikiama: galiojančio Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo kopija arba Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto tvarkymo subjektų registro išrašas su nurodytu maisto tvarkymo subjekto pažymėjimo numeriu; Gyvūninio maisto tvarkymo subjekto veterinarinio patvirtinimo kopiją (jei tiekėjas ir gamintojas yra tas pats fizinis / juridinis asmuo) arba Gyvūninio maisto tvarkymo subjekto registro išrašą su nurodytu indentifikaciniu numeriu; tiekėjo pasirašyta laisvos formos deklaracija, kad Tiekėjas nėra įrašytas į Nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą (Pirkimo Nr. 448935 sąlygų 2.5.2.1 p.). Taip pat 1) Tiekėjas turi turėti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą; 2) Tiekėjas nėra įrašytas į Nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą, skelbiamą Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos internetinėje svetainėje. Šiems kvalifikaciniams reikalavimams pagrįsti turi būti pateikiama: galiojančio Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo kopija arba Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto tvarkymo subjektų registro išrašas su nurodytu maisto tvarkymo subjekto pažymėjimo numeriu bei tiekėjo pasirašyta laisvos formos deklaracija, kad Tiekėjas nėra įrašytas į Nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą (Pirkimo Nr. 449630 sąlygų 2.5.2.1 p.).
Ieškovės teigimu, maisto produktų tiekėjui, atliekančiam ir maisto prekių pristatymą, teisės aktuose įtvirtinta pareiga turėti specialų leidimą vykdyti maisto produktų transportavimo veiklą, tačiau tokio perkančioji organizacija tokio reikalavimo nepagrįstai nenurodė pirkimų sąlygose.
VPĮ 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose pareikalauti, kad tiekėjas turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos 11 punkte nustatyta, jog tais atvejais, kai kiti norminiai teisės aktai numato pareigą tiekėjui turėti specifinę teisę verstis sertifikuojama (licencijuojama) veikla, pareiga pateikti pagal specialiuosius teisės aktus išduotus dokumentus ar kitus teisę veikti suteikiančius dokumentus išlieka net ir tais atvejais, kai iš anksto žinomas atitinkamas reikalavimas nebuvo įrašytas į pirkimo dokumentus ar buvo įrašytas klaidingai (galimas pasiūlymų trūkumo taisymas, jei jį lėmė išimtinai netikslios pirkimo dokumentų sąlygos). Taigi, perkančiajai organizacijai įtvirtinta pareiga nustatyti kvalifikacijos reikalavimus, kurie negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi, susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Taip pat perkančiajai organizacijai įtvirtinta prievolė įsitikinti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pirkime pateikusio tiekėjo atitiktimi teisės aktuose nustatytiems privalomiems reikalavimams, neatsižvelgiant į tai, ar minėti reikalavimai buvo įtvirtinti pirkimo sąlygose.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. B1-527 patvirtinto Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo (2017 m. birželio 12 d. įsakymo redakcija) (toliau – aprašas) 4.2 punkte nustatyta, jog maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduodamas dokumentas, kuriuo ūkio subjektui suteikiama teisė vykdyti maisto tvarkymo veiklą. Aprašo 6 punkte nurodyta, kad kai maisto tvarkymo subjektas vykdo ar numato vykdyti su transporto priemonės naudojimu susijusią veiklą, maisto tvarkymo subjektą patvirtina bei įtraukia į VMVT tvarkomą Maisto tvarkymo subjektų sąrašą ta teritorinė VMVT, kurios teritorijoje subjektas vykdo ar numato vykdyti nuolatinę veiklą. Šio aprašo 15 punkte nustatyta, kad siekdami gauti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą subjektai turi pateikti šiuos dokumentus: nustatytos formos prašymą dėl maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo išdavimo / registracijos; maisto tvarkymo vietos (patalpų) projektą (planą) su įrenginių išdėstymu; maisto tvarkymo proceso aprašymą, projektines gamybos ir kitas su maisto tvarkymu susijusias apimtis, maisto tvarkymo subjekto darbuotojų skaičių, numatomą steigiamo maisto tvarkymo subjekto darbuotojų skaičių, pamainų skaičių; dokumentus, kuriais reglamentuojama Rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų principais pagrįsta savikontrolės sistema, vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ patvirtinimo“, nuostatomis; dokumento, kuriuo patvirtinama teisė naudotis maisto tvarkymo vieta, įskaitant transporto priemones, kurioje numatoma vykdyti su maisto tvarkymu susijusią veiklą, kopiją; transporto priemonės registracijos liudijimo kopiją, kai numatoma vykdyti su transporto priemonės naudojimu susijusią maisto tvarkymo veiklą; valstybės rinkliavos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą (apmokėjimo banke išrašą), kurio mokėjimo paskirtyje nurodytas tikslus juridinio asmens pavadinimas, kai kreipiasi juridinis asmuo, arba fizinio asmens vardas ir pavardė, kai kreipiasi fizinis asmuo.
Taigi, tokiu atveju, jeigu maisto tvarkymo subjektas, turintis Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, gamina maistą arba vykdo didmeninę / mažmeninę prekybą ir turi specialias transporto priemones, skirtas išvežioti savo pagamintą maistą, savo įmonės savikontrolės sistemoje apsirašo kaip vykdo transporto priemonių priežiūrą, plovimo kontrolę, jeigu reikia, temperatūros kontrolę, papildomos veiklos pažymėjimas nereikalingas. Tuo atveju, jeigu maisto produktų pervežimą vykdytų krovininio transporto įmonės, jų veikloje turėtų būti nurodyta “maisto produktų pervežimas”; be to, jos privalėtų turėti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, kas taip pat reikštų, jog papildomos (kaip teigia ieškovė, transportavimo veiklos) pažymėjimas nebūtų reikalingas.
Atkreiptinas dėmesys, jog perkančioji organizacija, kilus abejonėms, visada gali paprašyti paaiškinti ir/ar patikslinti tiekėjų pasiūlymą, atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams (VPĮ 45 str. 3 d., 55 str. 9 d.; pirkimų sąlygų 6.6.5. p., 6.9 p.). Perkančioji organizacija pirkimų 2.5.2 punkte nustatė, jog tiekėjas savo kvalifikacijai pagrįsti turi pateikti nustatyta tvarka išduotą Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą. Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad perkančioji organizacija, neįtraukdama į pirkimų sąlygas reikalavimo dėl maisto produktų transportavimo veiklos nepažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų ir neklaidino tiekėjų.
Dėl Pirkimo dokumentuose nenustatyto reikalavimo teikiant pradinį pasiūlymą nurodyti maisto produktų gamintojus
Ieškovo vertinimu, teikiant pradinį pasiūlymą (siekiant sudaryti preliminariąją sutartį) nėra reikalaujama nurodyti produkto gamintojo, tačiau teikiant pasiūlymą atnaujintam varžymuisi, toks reikalavimas keliamas. Ieškovo teigimu, tai lemia pirkimo dokumentų dviprasmiškumą (VPĮ 35 str. 4 d.), be to, niekaip neužtikrina atnaujinto varžymosi pasiūlymo formoje nurodyto reikalavimo, kad jei perkamos prekės yra nurodytos Preliminariosios sutarties 3 priede, tiekėjas negali pakeisti pasiūlyme dėl preliminariosios sutarties sudarymo techninėje specifikacijoje nurodytos prekės. Ieškovo vertinimu, jei sutartis su tiekėju bus sudaroma be atnaujinto varžymosi procedūros, tokiu atveju produkto gamintojas potencialiai nebus nurodytas nei preliminariojoje, nei pagrindinėje sutartyje ir sutartis sudariusios įstaigos ne tik nežinos, kokį produktą įsigijo, tačiau taip pat šiuo aspektu negalės kontroliuoti tiekėjo dėl pristatomų prekių.
VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Kai kurių techninių specifikacijų sąvokos apibrėžtos šio įstatymo 2 straipsnio 10, 13, 30, 34, 35 dalyse. Techninėje specifikacijoje gali būti pateikiamos perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės, susijusios ir su konkretaus prekių gamybos, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo procesu ar metodu arba konkretaus kito gyvavimo ciklo etapo procesu, net jeigu šie veiksniai nėra susiję su fizinėmis perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybėmis. Šios ypatybės turi būti susijusios su pirkimo objektu ir proporcingos perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertei ir tikslams.
Nagrinėjamu atveju, pirkimo Nr. 448935 sąlygų 4 punkte nustatyta, jog prekės turi atitikti Maisto produktų (kalakutienos) / (vištienos) techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus. Tiek kalakutienos (I pirkimo dalis), tiek vištienos (II pirkimo dalis) maisto produktų techninėse specifikacijose (Pirkimo sąlygų 4 priedai I-II pirkimo dalims) yra nurodyta, jog specifikacijos dalyje būtina nurodyti maisto produkto atitiktį reikalavimams ir siūlomą konkrečią produkto fasuotę. Pasiūlymai, kuriuose siūlomos prekės neatitiks bendrųjų ir 3 – 4 stulpelių reikalavimų, bus atmetami. Tiekėjas turi teisę siūlyti geresnių charakteristikų prekes. Techninėse specifikacijose taip pat nurodyti bendrieji reikalavimai maisto produktams, bei reikalaujama nurodyti maisto produktų pavadinimą ir nomenklatūrinį numerį (kodą), reikalavimų atitinkamiems maisto produktams aprašymus, galimą išfasavimą, kas reiškia jog tiekėjai gali siūlyti įvairių gamintojų produkciją, atitinkančią planuojamų įsigyti kokybiškų maisto produktų ypatybes. Tai, jog atnaujinus tiekėjų varžymąsi, tiekėjas pasiūlyme privalo nurodyti siūlomos prekės pavadinimą ir gamintoją (konkurso sąlygų 5 priedo 1 priedėlis) nepaneigia fakto, jog tiekėjai atnaujintame varžymesi galėtų siūlyti netapačią prekę.
VPĮ nėra įtvirtinta perkančiosios organizacijos prievolė nustatyti reikalavimą tiekėjams, prekių viešojo pirkimo atveju, pasiūlyme nurodyti prekių gamintojus. Perkančiajai organizacijai įtvirtinta pareiga apibrėžti planuojamų įsigyti prekių ypatybes, kurios būtų susijusios su pirkimo objektu, siekiant tiekėjui sudaryti sąlygas pateikti kuo tiksliau perkančiosios organizacijos poreikius atitinkantį pasiūlymą (VPĮ 37 str. 1 d.). Reikalavimas teikiant pasiūlymą atnaujinto tiekėjų varžymosi atveju nurodyti gamintoją yra aiškus ir nedviprasmiškas, apibrėžtas tiksliai, todėl nėra pagrindo spręsti, jog šiuo atveju atsakovės nustatyti pirkimo sąlygų reikalavimai prieštarauja VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems viešųjų pirkimų principams, pažeidžia galutinių produkto vartotojų teises ir teisėtus interesus gauti kokybišką maistą.
Dėl produktų atitikties Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams
Ieškovė, ginčydama pirkimo Nr. 448935 sąlygas, teigė, jog siekiant įsitikinti tiekėjo pasiūlymo tinkamumu, nepakanka tik formalaus dalyvio pažymėjimo techninėje specifikacijoje, jog siūlomas produktas atitinka nustatytus juslinius, cheminius ir mikrobiologinius rodiklius. Šiuo atveju produktai bus teikiami ypatingai jautriai asmenų grupei – vaikams, todėl pirkimo sąlygose turėtų būti nurodytas reikalavimas tiekėjams pateikti kompetentingų trečiųjų šalių dokumentus dėl maisto produktų atitikimo jusliniams, cheminiams ir mikrobiologiniams rodikliams, numatytiems Pirkimo sąlygose. Taigi, tiekiamų produktų kokybė turi būti įvertinta ypač atidžiai ir vien tiekėjų savideklaracijos pateikimo nepakanka. Vien galimybė, kilus įtarimų dėl nekokybiškų produktų, gauti akredituotos laboratorijos tyrimų išvadą, nėra pakankama ir visiškai neužtikrina šios jautrios grupės bei visos visuomenės intereso – užtikrinti kokybišką vaikų maitinimą.
Kaip jau minėta, VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, prekių paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Nepažeidžiant privalomų nacionalinių techninių reikalavimų tiek, kiek jie neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, techninė specifikacija gali būti parengta šiais būdais arba šių būdų deriniu, vienas iš jų nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas (VPĮ 37 str. 4 d. 2 p.).
Pirkimo Nr. 448935 sąlygų 1.5.4. punkte nustatyta, jog prie pasiūlymo turi būti pateikta užpildyta „Maisto produktų (kalakutienos) / (vištienos) techninė specifikacija“ atitinkamai pirkimo objekto daliai, kuriai Tiekėjas teikia pasiūlymą (tiekėjas privalo užpildyti lentelės 7 stulpelį, nurodant tiekėjo siūlomų prekių atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams ir prašomus duomenis (4 priedas).
Pirkimo I ir II daliai Techninėje specifikacijoje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti reikalavimai tiekiamų maisto produktų kokybei, pvz., tiekėjai privalo laikytis bendrųjų ir konkrečių gyvūninės kilmės maisto produktų higienos taisyklių pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos ir Europos parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 853/2004 nustatantį konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus; tiekėjai turi užtikrinti žmonių sveikatos ir vartotojų interesų apsaugą maisto atžvilgiu vadovaujantis 2002 m. sausio 28 d Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002, bei 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, nustatytais reikalavimais; viščiukų broilerių skerdenos privalo atitikti Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-964 (aktuali redakcija), patvirtintus reikalavimus; viščiukų broilerių skerdenų ir jų gabalų ženklinimas turi atitikti 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams“ ir Lietuvos higienos normos HN 119:2014 „Maisto produktų ženklinimas“ (aktuali redakcija) reikalavimus; viščiukų broilerių skerdenos ir jų gabalai turi atitikti „Mėsos ir paukštienos šviežumo įvertinimo techninio reglamento“ reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 422 (aktuali redakcija); viščiukų broilerių skerdenose ir jų gabaluose tam tikrų teršalų, tokių kaip sunkieji metalai, dioksinai ir PCB didžiausios leistinos koncentracijos neturi viršyti 2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1881/2006 nuostatų; Viščiukų broilerių skerdenose ir jų gabaluose farmakologiškai aktyvių medžiagų kiekiai neturi viršyti 2009 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 37/2010 nustatytų reikalavimų; viščiukų broilerių skerdenų ir jų gabalų suskirstymas pagal gabalų anatominį pavidalą, pagal klases, pagal naminių paukščių rūšį, pagal saugojimo ir tvarkymo temperatūrą ir minimalius prekybos standartus turi atitikti 2008 m. birželio 16 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 543/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007, dėl tam tikrų prekybos paukštiena standartų įgyvendinimo taisyklės” reikalavimus; viščiukų broilerių skerdenų ir jų gabalų tiekimo temperatūrą (ir kitos nuostatos) turi atitikti prekės būklės temperatūrą pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas; viščiukų broilerių skerdenų ir jų gabalų apdorojimo nuostoliai turi atitikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-640, rekomenduojamų maisto produktų atšildymo, pirminio ir šiluminio apdorojimo nuostolių sąrašas, patvirtintus rodiklius; viščiukų broilerių skerdenų ir jų gabalų mikrobiologiniai kriterijai turi atitikti reikalavimus, pateiktus 2007 m. gruodžio 5 d. Komisijos Reglamente (EB) Nr. 1441/2007, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2073/2005, dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų; medžiagos ir žaliavos besiliečiančios su viščiukų broilerių skerdenomis ir jų gabalais turi atitikti 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1935/2004, dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. V-417 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 16:2011 „Medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, specialieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo (aktuali redakcija), reikalavimus; kt.
Pirkimo pagrindinės sutarties projekto 34.7 papunktyje yra nurodyta, jog atsakovė ar darželiai sutarties vykdymo metu pristatytus maisto produktus tikrins pagal techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus ir, kilus įtarimams dėl maisto produktų atitikties nurodytiems reikalavimams, vykdys prekių kokybės kontrolę, atliekant tyrimus (cheminius ir (ar) mikrobiologinius) akredituotoje tyrimų laboratorijoje, kas reiškia, jog bet kuriuo atveju, kilus abejonėms dėl pateikto produkto kokybės, perkančioji organizacija ar jos įgaliotas atstovas gali reikalauti, jog tiekėjas pateiktų prekių atitiktį techninėse specifikacijose nurodytiems reikalavimas patvirtinančius dokumentus. Pažymėtina, jog pirkimo dokumentai (pirkimo sąlygos, techninė specifikacija, sutartis, kt.) yra vientisas dokumentas, todėl nėra pagrindo reikalauti iš tiekėjų pasiūlymų pateikimo metu pateikti nepriklausomų trečiųjų asmenų išduotus dokumentus, patvirtinančius atitiktį Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams. Juolab, kad pati ieškovė nenurodo, kuriuo metu turėtų būti pateikiami tokie dokumentai ir kokiems jusliniams, cheminiams ir mikrobiologiniams rodikliams siūlomos prekės turėtų atitikti.
VPĮ 37 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas draudimas perkančiajai organizacijai apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje nurodyti konkretų modelį ar tiekimo šaltinį, konkretų procesą, būdingą konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, ar prekių ženklą, patentą, tipą, konkrečią kilmę ar gamybą, dėl kurių tam tikriems subjektams ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti.
Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo vadovautis Viešųjų pirkimų tarnybos 2019 m. lapkričio 8 d. išvadoje Nr. 4S-1248 (7.7) nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis (2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-690/2018), kadangi iš esmės skiriasi bylų aplinkybės, nes pirkimo objektai nurodytose bylose buvo kaimo nuotekų valyklos rekonstrukcijos darbai ar odontologinės įrangos komplektas, ir techninėse specifikacijose buvo keliami reikalavimai techninei įrangai, o ne maisto produktams.
Nagrinėjamu atveju tiekėjų siūlomų prekių atitiktis nustatytiems reikalavimams turi būti grindžiama teisės aktų reikalavimais ir tiekėjas privalo tai deklaruoti, todėl teismo vertinimu, ieškovės deklaratyvūs teiginiai apie tiekėjų siūlomų maisto produktų atitikimą jusliniams, cheminiams ir mikrobiologiniams rodikliams pagrindžiančių dokumentų pateikimą atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Be to, pažymėtina, jog ieškovė nėra subjektas turintis teisę ginti viešąjį interesą CPK 49 straipsnio prasme.
Dėl pirkimo dokumentuose nenustatyto minimalaus išperkamųjų prekių kiekio
Pirkimų sąlygų 7.4. punkte nustatyta, jog preliminariosios sutarties 3 priede nurodyti perkamų prekių kiekiai yra preliminarūs. Pirkėjas neįsipareigoja užtikrinti visų preliminariosios sutarties 3 priede nurodytų prekių ar viso jų kiekio nupirkimo, preliminariosios sutarties 20 ir 26 punktuose nurodytų verčių išnaudojimo. Vykdant preliminariąją sutartį, jos 3 priede nurodyti preliminarūs prekių kiekiai ir apimtis gali kisti, neviršijant preliminariosios sutarties 20 punkte nurodytos pradinės preliminariosios sutarties vertės, kuri kiekvienai įstaigai bus nurodyta preliminariosios sutarties 2 priede ir yra įvardinta kaip pradinės pagrindinės sutarties vertė, ir atitinkamai įstaigos negali viršyti preliminariosios sutarties 2 priede nurodytos kiekvienai įstaigai numatytos sumos, skirtos įsigyti preliminariosios sutarties 3 priede nenurodytas, bet su pirkimo dalyku susijusias prekes. Pirkėjas turi teisę įsigyti mažiau ar daugiau preliminariosios sutarties 3 priede nurodytų prekių kiekių, apimties ir neprivalo įsigyti preliminariosios sutarties 3 priede nenurodytų prekių už maksimalią preliminariosios sutarties 26 punkte nurodytą sumą, atitinkamai įstaigos neprivalo įsigyti prekių už preliminariosios sutarties 2 priede nurodytą kiekvienai įstaigai numatytą maksimalią sumą, skirtą šioje sutartyje nenurodytoms, bet su pirkimo objektu susijusioms prekėms įsigyti. Sudarant pagrindinę sutartį, perkamų prekių kiekiai bus nurodomi atsižvelgiant į įstaigos prekių poreikį per pagrindinės sutarties galiojimo laikotarpį.
Ieškovės nuomone, šiame punkte nenurodant minimalaus išperkamųjų prekių kiekio švietimo ir ugdymo įstaigoms sudaryta praktiškai neribota galimybė neįsigyti viso preliminaraus kiekio sukelia itin didelius sunkumus tiekėjams ir sutarties vykdymo riziką perkelia išimtinai pirkimo dalyviams, o tai pažeidžianti VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus skaidrumo ir proporcingumo principus, neužtikrina racionalaus lėšų panaudojimo ir nepagrįstai sutarties vykdymo riziką perkelianti tiekėjui, neatitinka VPĮ 35 straipsnio 4 dalies nuostatų.
VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatytos perkamos prekės, paslaugos ar darbai, preliminarus, o jeigu įmanoma, – tikslus jų kiekis. Šios dalies 3 punkte nurodyta, kad pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nurodytos kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą metodiką.
Vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1S-94 patvirtintos Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodikos 2.3 punktu numatomo pirkimo vertė yra pirkimo pradžioje, vadovaujantis metodikos nuostatomis, apskaičiuojama vertė, pagal kurią pirkimo vykdytojas nustato, kokios vertės pirkimą turi atlikti, norėdamas sudaryti pirkimo sutartį arba preliminariąją viešojo pirkimo – pardavimo ar preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį. Centrinė perkančioji organizacija, skaičiuodama pirkimo vertę centralizuotai vykdomam pirkimui, atsižvelgia į didžiausią galimą preliminariosios sutarties ar dinaminės pirkimų sistemos pagrindu sudaromų pirkimo vykdytojų pirkimo sutarčių vertę. Skaičiuodama savo pirkimų vertes, ji neatsižvelgia į centralizuotai vykdomų pirkimų vertes, tačiau privalo įskaityti centralizuotai vykdomų pirkimų metu savo pačios sudaromų pirkimo sutarčių vertes (34 p.).
Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 įsakymu Nr. 1S-95 patvirtintos Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (redakcija galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) nustatyta, jog kainodaros taisyklės turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytos pirkimo dokumentuose ir sutartyje (4.1. p.). Kainodaros taisyklės įtvirtintos pirkimų sąlygų 7 punkte. Metodikos 17.2 punkte nurodyta, jog įsigyjamų prekių ir (ar) paslaugų kiekiai gali būti nustatomi nurodant įsigyjamų prekių ir (ar) paslaugų sąrašą bei minimalią ir maksimalią pirkimui skirtą lėšų sumą. Jeigu neįmanoma nurodyti minimalios pirkimui skirtos lėšų sumos, nurodoma maksimali. Pirkimo vykdytojas turi nurodyti preliminarius lyginamuosius prekių ir (ar) paslaugų kiekius ar koeficientus, kurie bus naudojami tik pasiūlymų vertinime ir nebus laikomi maksimaliais.
Nagrinėjamu pirkimo Nr. 448935 atveju pirkimo sąlygų 4.3 punkte nustatyta, jog pasiūlymo atitinkamai pirkimo daliai kaina neturi viršyti maksimaliai pirkimui skirtai lėšų sumai: I pirkimo daliai (kalakutienos pirkimas) – 248 100,00 Eur su PVM, II pirkimo daliai (vištienos pirkimas) – 389 300,00 Eur su PVM. Pirkimo Nr. 449630 atveju pirkimo sąlygų 4.3 punkte nustatyta, jog pasiūlymo atitinkamai pirkimo daliai kaina neturi viršyti maksimaliai pirkimui skirtai lėšų sumai: I pirkimo daliai „Džiovinti vaisiai ir uogos“ – 18 458,00 Eur su PVM, II pirkimo daliai „Liofilizuoti vaisiai ir uogos“ – 52 332,00 Eur su PVM, III pirkimo daliai „Konservuoti vaisiai, uogos ir daržovės“ – 235 070,00 Eur su PVM, IV pirkimo daliai „Šaldyti vaisiai, uogos ir daržovės“ – 136 040,00 Eur su PVM. Pirkimų sąlygų 2 ir 4 prieduose kiekvienai pirkimo daliai yra nurodytas planuojamas preliminarus prekių kiekis per metus, kuris nėra nei minimalus, nei maksimalus, tačiau orientacinis (galimas, numanomas), t. y. nepaisant kiekio nurodymo, perkančioji organizacija pirkimų dokumentuose nenurodo įsipareigojimo nupirkti tam tikrą minimalų prekių kiekį, ar įsipareigojimo nepirkti daugiau prekių už nustatytą maksimalų kiekį. Pirkimo dokumentuose nurodytas planuojamų pirkti prekių sąrašas ir maksimali pirkimui skiriamų lėšų suma.
Remiantis Metodikoje nustatytomis normomis, jeigu objektyviai neįmanoma nustatyti minimalios Pirkimui skirtos lėšų sumos, yra nustatoma maksimali suma, kurios perkančioji organizacija neturi teisės viršyti, kas visiškai atitinka Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 17.2 punkto nuostatas, todėl darytina išvadą, jog perkančioji organizacija, nenustatydama pirkimo dokumentuose minimalaus prekių kiekio, nepažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų ir šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pirkimų tikslo – įsigyti prekes racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visetą, darytina išvada, kad perkančioji organizacija, vykdydama pirkimus Nr. 448935 ir Nr. 449630 nepažeidė viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, įtvirtintų Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje bei 35 straipsnio 4 dalies nuostatų, todėl ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles civilinėje byloje šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.).
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Iš atsakovės į bylą pateiktų išlaidas patvirtinančių dokumentų (2019 m. spalio 22 d. PVM sąskaitų faktūrų LPB Nr. 46782, LPB Nr. 46783, 2019 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitų faktūrų LPB Nr. 46872, LPB Nr. 46871, ir kredito įstaigos AB „Luminor Bank“ 2019 m. lapkričio 7 d. mokėjimo išrašą, 2019 m. lapkričio 8 d. lėšų pervedimo nurodymo Nr. 21039, suteiktų teisinių paslaugų išklotinės) nustatyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 27 392,75 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.
Kaip matyti iš pateiktos suteiktų paslaugų ataskaitos atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: bylų medžiagų analizė, atskirųjų skundų dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo rengimas, atsiliepimų į ieškinį rengimas iki civilinių bylų sujungimo – 16 142,29 Eur (7 354,04 + 8 788,25), dubliko analizė ir tripliko rengimas, atsiliepimo į atskiruosius skundus rengimas – 11 250,46 Eur (7 367,30 + 3 883,16) (LPB Nr. 46516), tripliko rengimas – 5 323,33 Eur.
Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos žymiai viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų atitinkamų išlaidų maksimalius dydžius. Teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, kt.).
Įvertinus Rekomendacijose nurodytas teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą aiškinimo ir taikymo taisykles, bei tas aplinkybes, kad atsakovė turi Teisės ir konsultavimo skyrių, kuriame dirba daugiau kaip dvidešimt specialistų, teismas sprendžia, jog atsakovė turėjo galimybių valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams. Kita vertus, nepaneigta ir galimybė atsakovei teisės aktų nustatyta tvarka pasitelkti kvalifikuotų advokatų pagalbą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, jog byla nėra ypatingai sudėtinga, teisminė praktika sprendžiamais yra suformuota, prašomos priteisti atstovavimo išlaidas mažintinos iki Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atskirieji skundai dėl Kauno apygardos teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovei taip pat priteistinos išlaidos už atskirųjų skundų parengimą pagal Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius - Eur, tačiau nėra pagrindo priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimų į ieškovės atskiruosius skundus parengimą, nes šie skundai dar nėra išnagrinėti Lietuvos apeliaciniame teisme.
Vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.2 punktais, taip pat atsižvelgiant į tai, jog teisinės paslaugos atsakovei buvo suteiktos 2019 m. rugsėjo mėnesį, kai užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) buvo 926,70 Eur, todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 1 482,72 Eur bylinėjimosi išlaidų už atskirųjų skundų ir prašymų parengimą 2019 m. rugsėjo mėnesį. Atsiliepimai į ieškinį ir triplikai buvo rengiami 2019 m. spalio mėnesį, kai užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) buvo 935,70 Eur, todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 6 082,05 Eur (2 339,25 x 2 + 1 403,55) bylinėjimosi išlaidų, iš viso 7 564,77 Eur (1 482,72 + 6 082,05).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 149 straipsniu, 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsniu,
teismas nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sotėja“, juridinio asmens kodas 302536843, atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188764867, 7 564,77 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 77 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.