- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-12
- Bylos Nr.
- e2A-334-642/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Kristina Domarkienė, Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- V. G.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Albinos Pupeikienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui R. M. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkai atliktus darbus bendrojo naudojimo patalpose, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. B., N. B., J. B. ir G. M.,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose patalpose a-6 ir a-7 savavališkai atliktus darbus: pašalinti a-6 nišoje įrengtas duris; patalpoje a-6 perkelti liuką į senąją vietą ir užsandarinti naujai įrengtą angą; atstatyti duris į patalpą a-7; atsakovui nevykdant teismo sprendimo, už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo skirti jam 30 Eur dydžio baudą, baudą sumokant ieškovės naudai, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimosi patalpomis, pažymėtomis a-6 (1/4 dalis iš 3,89 kv. m), a-7 (1/4 dalis iš 0,87 kv. m), a-1 (1/12 dalis iš 8,20 kv. m). Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimosi patalpomis, pažymėtomis a-6 (1/4 dalis iš 3,89 kv. m), a-7 (1/4 dalis iš 0,87 kv. m), a-1 (1/12 dalis iš 8,20 kv. m). Tretiesiems asmenims N. B., G. M. ir J. B. nuosavybės teise priklauso po 1/8 dalį, o E. B. – 5/8 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimosi patalpomis, pažymėtomis a-7 (1/3 dalis iš 0,87 kv. m). Atsakovas R. M. savavališkai užėmė bendrojo naudojimo patalpą a-7 (tualetą) ir prisijungė ją prie savo buto, taip pat užtvėrė dalį bendrojo naudojimo patalpos a-6 (koridoriaus) ir įsistatė duris, perkėlė patalpoje a-6 buvusį liuką į palėpę į kitą vietą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovą R. M. ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose patalpose a-6 ir a-7 savavališkai atliktus darbus: pašalinti a-6 nišoje įrengtas duris; patalpoje a-6 perkelti liuką į senąją vietą ir užsandarinti naujai įrengtą angą; atstatyti duris į patalpą a-7, o, atsakovui R. M. nevykdant teismo sprendimo, už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo nusprendė skirti atsakovui R. M. 3 Eur dydžio baudą, baudą sumokant ieškovės V. G. naudai, ir priteisti iš atsakovo R. M. 535 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės V. G. naudai. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:
3.1. Nurodė, kad atsakovas, neturėdamas visų bendraturčių sutikimo, 2014 metų balandį pradėjo ir metus laiko atliko remonto darbus, užėmė bendrojo naudojimo patalpą a-7 (tualetą) ir prisijungė ją prie savo buto, taip pat užtvėrė dalį bendrojo naudojimo patalpos a-6 (koridoriaus) ir įsistatė duris, perkėlė patalpoje a-6 buvusį liuką į palėpę į kitą vietą. Atsakovas nurodė, kad atliko šiuos darbus: buvo nutiestas nuotekų vamzdis iš bendro tualeto patalpos per a-6 patalpos nišą į butą Nr. 7, iš bendro tualeto nutiestas nuotekų vamzdis į butą Nr. 5; užtaisytas bei apšiltintas 25 cm mineralinės vatos sluoksniu senas, neatitinkantis techninių reikalavimų liukas į pastogę, taip pat buvo apšiltintos buvusio tualeto lubos; buvo įstatytos apšiltintos durys, atskiriančios nišą nuo bendrojo naudojimo laiptinės a-6; taip pat buvo išimtos bendro tualeto durys, o jų anga buvo užtaisyta ir apšiltinta 20 cm mineralinės vatos sluoksniu. Visi šie atnaujinimai buvo atlikti pagal paruoštą UAB „Klaiprojektas“ projektą. Taip pat bendrojo naudojimo laiptinėje a-6 ties butu Nr. 7, kuo toliau nuo vamzdynų, buvo įrengtas apšiltintas, darinėjamas su išlankstomomis kopėčiomis dangtis esančiai angai, skirtai patekti į pastogę. Darbai buvo atlikti atsakovo asmeninėmis lėšomis.
Atsiliepimas
3.2. Atsakovas pripažino, kad bendrose patalpose atliko šiuos darbus per metus laiko, tačiau paaiškino, kad ieškovė iš pradžių buvo pritarusi atsakovo rekonstrukcijai – atsakovas turėjo ieškovės V. G. pasirašytą buto Nr. 6 remonto darbų schemos planą – leidimą atlikti šiuos darbus, kitų savininkų parašus planavo susirinkti vėliau. Tačiau, atsakovo teigimu, ieškovė 2014 m. gruodį persigalvojo ir užbraukė savo parašą, nurodydama, kad nesutinka, jog atsakovas atliktų rekonstrukcijos darbus, taip pat persigalvojo ir atsakovė E. B., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė neįsigilino, kokio turinio dokumentą pasirašo, ir tik vėliau suprato, kad sutiko dėl dalies bendrosios nuosavybės teise priklausančių patalpų prijungimo prie atsakovo buto.
Žemesnės instancijos teismas
3.3. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neturėjo teisėto pagrindo be visų bendraturčių sutikimo pradėti ir atlikti remonto darbus ir prijungti dalį bendrojo naudojimo patalpas: bendrojo naudojimo tualetą a-7 ir dalį laiptinės a-6, prie savo buto. Teismas konstatavo, kad atsakovas savavališkai atliko darbus bendrojo naudojimo patalpose ir nepagrįstai apribojo kitų namo savininkų teises naudotis bendrojo naudojimosi patalpomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Atsakovo iniciatyva dar 2014 metais buvo pradėta ruošti dokumentacija, kurios pagrindu buvo siekiama gauti statybos leidimą atlikti atsakovo ir kitų namo bendraturčių butų rekonstrukciją. Tuo tikslu atsakovas kalbėjo su kitais namo gyventojais, siekdamas išsiaiškinti, ar jie palaiko statinio vidaus patalpų rekonstrukciją, kurią atlikus, iš esmės pagerėtų kitų gyvenamųjų patalpų gyventojų sąlygos. Atsakovas, gavęs gyventojų žodinį patvirtinimą, kad jie sutinka su patalpų rekonstrukcija, jiems įteikė buto Nr. 6 remonto darbų schemą, prašydamas joje pasirašyti (minėtame plane buvo atspindėti ir greta esančių butų, besiribojančių su butu Nr. 6, perplanavimai.
4.2. Atsakovas įteikė dokumentus ieškovei ir kitai kaimynei, kurios sutiko pasirašyti atsakovo pateiktuose dokumentuose, tačiau paprašė laiko susipažinti. Atsakovas, norėdamas greičiau įsikurti rekonstruojamame bute, neturėdamas tam leidimo, pradėjo rekonstrukcijos darbus. Jokių konfliktų dėl darbų vykdymo, nesutvarkius formalių statybai reikalingų reikalavimų, nebuvo, tačiau kaimynės įvairiais pretekstais nepasirašė remonto darbų schemose, vis nukeldamos pasirašymo datą. Kai darbai buvo baigti, iš esmės pasikeitė kaimynių pozicija. Jos pareiškė, kad atsisako pasirašyti ir kad atsakovas sumokės joms apie 3 000 Eur.
4.3 Bendraturčių teisės buvo pažeistos tik formaliai, todėl negalima teigti, jog rekonstrukcijos darbai vyko nesuderinus su kaimynėmis. Remonto darbų schemoje yra kaimynių parašai, kurios vėliau „atšaukė“ šiuos parašus. Pastarasis teiginys apie parašų atšaukimą suponuoja pirmiausia parašų buvimą, nes negalima parašo atšaukti, jeigu dokumentas nebūtų buvęs pasirašytas.
Atsiliepimas
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą ir prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą surašymą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad atsakovas, neturėdamas visų bendraturčių sutikimo atliko remonto darbus, užėmė bendrojo naudojimo patalpą a-7 (tualetą) ir prisijungė ją prie savo buto, taip pat užtvėrė dalį bendrojo naudojimo patalpos a-6 (koridoriaus) ir įsistatė duris, perkėlė patalpoje a-6 buvusį liuką į palėpę į kitą vietą.
5.2. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neturėjo teisėto pagrindo be visų bendraturčių sutikimo pradėti ir atlikti remonto darbus ir prijungti dalį bendrojo naudojimo patalpų: bendrojo naudojimo tualetą a-7 ir dalį laiptinės a-6, prie savo buto ploto. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes, kad rekonstrukcijos darbus jis pradėjo turėdamas namo gyventojų žodinį sutikimą dėl patalpų rekonstrukcijos. Apelianto teigimu, patalpų bendraturtės (kaimynės) buvo pasirašiusios jo užsakytos remonto darbų schemos plane, tačiau, atlikus darbus, jos persigalvojo ir ėmė reikalauti iš jo pinigų.
5.3. Šalys tarėsi dėl patalpos a-7 remonto, bet ne dėl tokių patalpų rekonstrukcijos darbų, kurių metu dalis a-7 ir a-6 patalpų atitektų atsakovui asmeniškai naudotis ar būtų perleista nuosavybės teisė į atsakovo užimtų patalpų dalis. Ieškovė pasirašė remonto darbų schemos plane, nes manė, kad pasirašo dėl tualeto remonto, kaip šalys ir tarėsi. Patalpos a-7 bendraturtei N. B. gavus remonto darbų schemos planą ir paaiškinus, kad atsakovas prie savo buto siekia prisijungti dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių patalpų, ieškovė savo parašą užbraukė.
5.4. Atsakovui pradėjus remonto darbus ir užtvėrus dalį laiptinės ir bendrojo naudojimo patalpą – tualetą, ieškovė nedelsiant kreipėsi į daugiabučio gyvenamojo namo administratorę uždarąją akcinę bendrovę „Vitės valdos“.
5.5. Visos aplinkybės, susijusios su ieškovės ir trečiųjų asmenų sutikimu dėl patalpų prisijungimo pagal UAB „Klaiprojektas“ parengtą planą, išsamiai buvo išnagrinėtos civilinėje byloje Nr. e2-500-618/2016, nagrinėtoje pagal R. M. ieškinį atsakovėms V. G., E. B., N. B., J. B., G. M. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
5.6. Teismas konstatavo, kad atidalijimas pagal UAB „Klaiprojektas“ parengtą projektą apskaitai negalimas nenustačius visų patalpų a-7 ir a-6 bendraturčių arba nepatikslinus šalims priklausančių bendrojo naudojimo patalpų dalių, nes R. M. nepagrįstai prisijungtų didesnes patalpų dalis nei jam priklauso kartu su iš kitų bylos šalių prašytomis atidalyti dalimis.
5.7. Ieškovė neturėjo pagrindo reikalauti iš atsakovo pinigų už savo parašą, nes bendrojo naudojimo patalpų a-7 ir a-6 dalys jai reikalingos naudotis natūra ir jokia piniginė kompensacija jos nedomina.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
7. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Dėl reikalavimo pašalinti teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu (negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų)
8. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje (inter alia (be kita ko), jo 1 ir 2 dalyse) yra įtvirtintas nuosavybės neliečiamumas ir apsauga; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, inter alia, reiškia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais – įstatymais (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1994 m. liepos 15 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).
9. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95–4.99 straipsniuose. Pagal šiuose straipsniuose nustatytą teisinį reglamentavimą, būdas, kuris turėtų būti taikomas, ginant pažeistas savininko teises, priklauso nuo to, kaip pasireiškia daikto savininko teisių pažeidimas. Jei savininko teisių pažeidimas susijęs su valdymo praradimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo – vindikacinis ieškinys (lot. rei vindicatio). Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, pašalinimo – negatorinis ieškinys (lot. actio negatoria).
10. Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje. Pagal šiame straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
11. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi, negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė.
12. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).
13. Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu.
14. Nagrinėjamoje byloje iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimosi patalpomis, pažymėtomis a-6 (1/4 dalis iš 3,89 kv. m), a-7 (1/4 dalis iš 0,87 kv. m), a-1 (1/12 dalis iš 8,20 kv. m). Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimosi patalpomis, pažymėtomis a-6 (1/4 dalis iš 3,89 kv. m), a-7 (1/4 dalis iš 0,87 kv. m), a-1 (1/12 dalis iš 8,20 kv. m). Tretiesiems asmenims N. B., G. M. ir J. B. nuosavybės teise priklauso po 1/8 dalį, o E. B. – 5/8 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimosi patalpomis, pažymėtomis a-7 (1/3 dalis iš 0,87 kv. m).
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat kitų valstybės įgaliotų asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (prima facie). Aplinkybės, nustatytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Pagal šias nuostatas rašytinis įrodymas gali būti teismo pripažintas oficialiu (prima facie) tik esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama nustatyti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes.
16. Minėto teisės akto aiškinimo pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas yra didesnę įrodomąją galią (prima facie) turintis oficialus dokumentas, ir teigia, kad ieškovė įrodė esanti buto, esančio (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimosi patalpomis, pažymėtomis a-6 (1/4 dalis iš 3,89 kv. m), a-7 (1/4 dalis iš 0,87 kv. m), a-1 (1/12 dalis iš 8,20 kv. m), savininkė. Ieškovė taip pat įrodė, kad tretiesiems asmenims N. B., G. M. ir J. B. nuosavybės teise priklauso po 1/8 dalį, o E. B. – 5/8 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimosi patalpomis, pažymėtomis a-7 (1/3 dalis iš 0,87 kv. m).
17. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, kad atsakovas savavališkai, t. y. neturėdamas bendraturčių, t.y. ieškovės ir trečiųjų asmenų sutikimo, užėmė bendrojo naudojimo patalpą a-7 (tualetą) ir prisijungė ją prie savo buto, taip pat užtvėrė dalį bendrojo naudojimo patalpos a-6 (koridoriaus) ir įsistatė duris, perkėlė patalpoje a-6 buvusį liuką į palėpę į kitą vietą. Kitaip tariant, atsakovas, neturėdamas bendraturčių sutikimo, atliko bendrojo naudojimosi patalpų a-6 ir a-7 rekonstrukcijos darbus.
18. Ieškovė teigia, kad atsakovas prie jam priklausančių gyvenamųjų patalpų prisijungė bendrojo naudojimosi patalpą a-7 (tualetą), taip pat užtvėrė dalį bendrojo naudojimo patalpos a-6 (koridoriaus) ir įsistatė duris, perkėlė patalpoje a-6 buvusį liuką į palėpę į kitą vietą. Atsakovas iš esmės šių aplinkybių neginčija. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad norėdamas greičiau įsikurti rekonstruojamame bute, neturėdamas tam leidimo, ėmėsi rekonstrukcijos darbų. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad jokiu būdu nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog bendraturčių teisės buvo pažeistos tik formaliai, nes, po atliktų remonto darbų suformavus tris izoliuotus objektus, bendraturčiai turėjo galimybę pagerinti savo buities sąlygas. Atsakovui prisijungus bendrojo naudojimo patalpas prie savo buto, buvo ne formaliai, o iš esmės pažeistos ieškovės ir kitų bendraturčių teisės naudotis savo nuosavybe. Ieškovės ir kitų bendraturčių gyvenimo sąlygos ne pagerėjo, o pablogėjo, kadangi neteko galimybės naudotis bendru tualetu ir dalimi ir taip mažo ploto laiptinės, liukas į palėpę ir kopėčios įrengtos tiesiai virš ieškovės durų. Atsakovas nenuginčijo šių ieškovės argumentų.
19. Aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies konstitucines nuostatas, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Kiti asmenys turi nepažeisti šių savininko teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
20. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl to paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Ieškovė V. G. apeliacinės instancijos teisme turėjo 250 Eur išlaidų advokato pagalbai dėl atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundo surašymo. Šios išlaidos yra teisėtos ir pagrįstos, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų dydžių, dėl to, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovės V. G. turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo R. M. (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.