- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-16
- Bylos Nr.
- e2-1264-842/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Stukaitė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- A. N.
- Advokatai
- Remigijaus Mockevičius, Andrius Nevera
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Eglei Matonytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui A. N. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko ir tėvos bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo (išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. M. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nustatyti dukros A. M. gyvenamąją vietą su ieškove; 2) vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką: 2.1. atsakovas bendrauja su vaiku, paimdamas vaiką lyginės metų savaitės penktadienį iš ugdymo įstaigos ir bendrauja iki sekmadienio įskaitytinai bei grąžina vaiką ieškovei sekmadienį 18 val. į vaiko gyvenamąją vietą; 2.2. atsakovas pagal jo ir vaiko pageidavimą gali bendrauti su vaiku ir darbo dienomis, antradieniais bei ketvirtadieniais, paimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžindamas vaiką ieškovei iki 18 val. į vaiko gyvenamąją vietą; 2.3. bendravimo su vaiku laiku atsakovas įsipareigoja užtikrinti vaiko apsilankymą pas gydytojus ir (ar) kitus sveikatos priežiūros specialistus, jei būtina, ugdymo įstaigos tinkamą lankymą, dalyvavimą popamokinėje veikloje, būreliuose bei vaiko sveiką gyvenseną ir mitybą; 2.4. bendravimas su vaiku valstybinių švenčių ir šeimos švenčių dienomis: 2.4.1. atsakovas bendrauja su vaiku lyginių metų gruodžio 24-ąją ir 25-ąją (Šv. Kūčios, pirmoji Šv. Kalėdų diena), pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos gruodžio 24-ąją 18 val. ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą gruodžio 25-ąją 18 val.; 2.4.2. atsakovas bendrauja su vaiku lyginių metų pirmąją Šv. Velykų dieną, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos šios dienos 11 val. ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą kitą dieną (antrąją Šv. Velykų dieną) 18 val. ;2.4.3. nelyginiais metais per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas vaikas bendrauja su ieškove; 2.4.4. atsakovas bendrauja su vaiku nelyginių metų sausio 1-ąją (Naujųjų metų dieną), pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos prieš tai einančių metų gruodžio 31 d. 18 val. ir grąžindamas juos į gyvenamąją vietą sausio 1-ąją (Naujųjų metų dieną) 18 val.; lyginiais metais Naujųjų metų dieną tomis pačiomis sąlygomis su vaiku bendrauja ieškovė; 2.4.5. Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) ir ieškovės gimtadienio dieną (spalio 8-ąją) vaikas bendrauja su ieškove. Jeigu šios šventinės dienos patenka į vaiko bendravimo su atsakovu laiką, ieškovė pasiima vaiką iš atsakovo gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžina į atsakovo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 val.; 2.4.6. Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) ir atsakovo gimimo dieną (birželio 22 d.) vaikas bendrauja su atsakovu. Jeigu šios šventinės dienos patenka į vaiko bendravimo su ieškove laiką, tai atsakovas pasiima Vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžina tą pačią dieną 19.00 val.; 2.4.7 dėl tėvų bendravimo su vaiku jos gimtadienio dieną, tėvai kiekvieną kartą susitaria tarpusavyje. Tėvams nepavykus susitarti, lyginiais metais vaikas šią dieną praleidžia su ieškove, nelyginiais metais – su atsakovu. Kiekvieno iš tėvų teisė lankytis vaiko gimtadieniuose nevaržoma, kur ji vyktų; 2.5. Bendravimas su vaiku vaiko atostogų metu (išskyrus vasaros atostogas): 2.5.1. lyginiais metais moksleivių atostogas, kurios bus paskelbtos laikotarpiu nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 1 d., o nelyginiais metais – nuo vasario 1 d. iki birželio 1 d. vaikas praleidžia su atsakovu; 2.5.2. atsakovas vaiko moksleivių atostogų metu vaiką bendravimui pasiima iš gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 18 val. ir grąžina vaiką į jos gyvenamąją vietą priešpaskutinę atostogų dieną 18 val.; 2.6. Tėvai bendravimo su vaiku metu patys padengia smulkias bendravimo su vaiku išlaidas (pavyzdžiui, vaiko pervežimo ir pan.) ir vienas iš kito kompensuoti bendravimo su vaiku išlaidų nereikalauja; 2.7. Vienas iš tėvų savo bendravimo su laikotarpiu ketindama laikinai išvykti su vaiku į kitą valstybę turi protingu terminu raštu ar elektroniniu paštu arba SMS žinute informuoti kitą šalį, nurodant išvykimo laiką, užsienio valstybę ir konkretų adresą, tikslą bei išvykos trukmę. Tuo atveju, kai planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su kitos šalies bendravimo su vaiku laikotarpiu, tai išvykstanti į užsienį šalis turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu ar SMS žinute) kitos šalies sutikimą; 2.8. Jeigu vaiko bendravimo su šalimi laikotarpiu vaikas ar vienas iš vaiko suserga, tai šalis įsipareigoja nedelsiant informuoti kitą šalį apie bendravimo metu kilusį vaiko sveikatos negalavimą, traumą ar kitokią problemą ir esant tokiai situacijai kartu spręsti klausimą dėl tolesnės vaiko buvimo vietos, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus; 2.9. Tėvai įsipareigoja vaiko bendravimo su jais metu neriboti vaiko bendravimo su kita šalimi elektroninėmis ryšių priemonėmis (telefonu ir/ar internetu), jeigu tai netrukdo jo mokymosi, poilsio ir dienos režimo; 2.10. Tėvai susitaria, kad vaiką gali pasiimti ar grąžinti į jų gyvenamąją vietą ne tik jie patys asmeniškai, bet taip pat ir kitas asmuo (pavyzdžiui, Šalių artimi giminaičiai ar kitas ad hoc asmuo, apie kurį gera valia pranešama iš anksto el. paštu ar SMS žinute); 2.11. Tėvai susitaria, kad norint išvykti su vaiku į užsienio valstybę gyventi nuolat, kitos Šalies sutikimas yra būtinas; 3) priteisti nepilnamečiam vaikui A. M. iš atsakovo A. N. iki jos pilnametystės mokėti periodinį išlaikymą po 600 Eur (šešis šimtus eurų) kas mėnesį, pervedant šią sumą kas mėnesį į ieškovės A. M. sąskaitą už kiekvieną einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio. Ši vaiko išlaikymui skiriama suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė tvarkys šias lėšas uzufrukto teise; 4) priteisti nepilnamečiam vaikui A. M. iš atsakovo A. N. išlaikymo įsiskolinimą 6 000 Eur už trejus metus iki 2021 m. spalio 25 d.; 5) priteisti ieškovei iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ir atsakovas santuokos sudarę nebuvo. Atsakovas po dukros gimimo oficialiai nepripažino tėvystės ir nebuvo įregistruotas kaip dukros tėvas. Dukrai augant sulaukus apie 12 metų amžiaus, dukra pradėjo rimčiau domėtis tėvu ir, dukrai išreiškus pageidavimą, ieškovės iniciatyva bei pastangomis vaiko ir atsakovo susitikimas įvyko. Atsakovas pradėjo bendrauti su dukra pakankamai reguliariai ir taip bendravo apie dvejus metus. Tačiau ieškovė pastebėjo, kad atsakovo įtaka dukrai nebuvo pozityvi – atsakovas neigiamai atsiliepė apie ieškovę, kaip jų santykių suirimo kaltininkę, žadėjo dukrą pasiimti pas save, dėl ko kilo konfliktas su atsakovu ir jis vėl nustotojo bendrauti su ieškove ir vaiku. Vaikui dėl šių įvykių reikėjo psichologo konsultacijos, kurios buvo teikiamos apie metus. Ieškovė ir atsakovas 2021 m. spalio 25 d. tarpusavio susitarimu sutarė, jog atsakovas nuo 2021 m. lapkričio 1 d. teiks dukrai išlaikymą kas mėnesį mokamomis 260 Eur dydžio išmokomis. Taip pat sutarta dėl išlaikymo įsiskolinimo dukrai už praėjusį trejų metų laikotarpį iki 2021 m. spalio 25 d. susitarimo sudarymo dienos, skaičiuojant po 250 Eur per mėnesį, viso 9 000 Eur. Šalys žodžiu susitarė ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Atsakovo dukros tėvystė buvo įregistruota 2021 m. gruodžio 23 d. Po incidento 2021 m. gruodžio 24 d. (Šv. Kūčių dieną) ieškovė kreipėsi į policiją su pranešimu dėl psichologinio smurto dukros atžvilgiu iš atsakovo pusės, jam telefonu įžeidžiamai ir naudojant psichologinį smurtą pakalbėjus su vaiku. Policija, ištyrusi įvykį, ikiteisminio tyrimo nepradėjo, bet konstatavo, kad dėl tėvo ir dukros bendravimo ar išlaikymo siūloma kreiptis civiline tvarka į teismą, kad būtų nustatyta bendravimo tvarka, išlaikymo mokėjimai. Dėl šio įvykio ir dukros psichologinės būsenos Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centre ieškovei sudarytas pagalbos planas. Dukra visą laiką rūpinosi ieškovė, su kuria dukra augo nuo pat gimimo, todėl akivaizdu, kad vaiko gyvenimas bus saugesnis, stabilesnis ir kokybiškesnis su ieškove, kuri šiuo metu užtikrina vaiko interesus bei tenkina jo poreikius, suteikia jai emocinį ir faktinį saugumą bei stabilų ryšį. Teismui nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, nustatytina ieškovės prašoma vaiko bendravimo su atsakovu tvarka. Dukra yra gabi, gerai mokosi, jos interesai apima tiek humanitarinius, tiek ir tiksliuosius mokslus. Nors, ieškovės nuomone, dukra nėra humanitarė – tikslieji mokslai jai patinka ir gerai sekasi, gerai supranta ir moka fiziką, tačiau specialistų siūlymu (pagal pagalbos planą) siūloma atkreipti dėmesį ir stiprinti mokymosi dalykus, kurie mergaitei sekasi, atsižvelgti į jos polinkį humanitarinėms disciplinoms, piešimui. Dukrai labai patinka skaityti, domisi ir skaito klasikinę grožinę, taip pat psichologinę literatūrą, pradėjo lankyti gitaros pamokas. Kartu dukra yra pakankamai jautrios sielos ir pažeidžiama. Dukros išlaikymą sudaro šios išlaidos: nuomos mokestis su komunalinėmis išlaidomis – 300 Eur; dienpinigiai, dukrai mokami bankiniu pavedimu, sudaro vidutiniškai 93 Eur/mėn.; gitaros pamokos kainuoja 40 Eur/mėn; transportas į mokyklą, maitinimas mokykloje sudaro 261 Eur/mėn.; taip pat vidutiniškai per mėnesį kitos būtinos išlaikymo išlaidos sudaro – maistui (270 Eur/mėn.), drabužiams ir avalynei (50 Eur/mėn.), sveikatos priežiūrai (40 Eur/mėn.), higienai, buičiai ir kirpimui (55 Eur/mėn.), ugdymui ir lavinimui (teatrai, renginiai, ekskursijos, knygos) (35 Eur/mėn.). Visos išlaidos sudaro 1 144 Eur/mėn. Šios būtinos išlaidos yra ženkliai (beveik tris kartus) didesnės nei dabar atsakovo nuo 2021m. lapkričio 1 d. mokamas 260 Eur mėnesinis išlaikymo dydis. Dukra baigė 8 klasę rusų kalba dėstančioje mokykloje, tačiau orientuojasi siekti aukštojo mokslo Lietuvoje ir stiprinti dalykų žinojimą aukštesnėse klasėse lietuvių kalba. Atsižvelgiant į dukros jautrią asmenybę, siekiant sklandesnio perėjimo prie lietuvių kalba dėstomo mokymo, taip pat individualaus priėjimo prie mokinio ir mokymo programos mažesnėje mokyklos bendruomenėje ir tokiu būdu sklandesnės integracijos į lietuviškai kalbančią bendruomenę (mokyklą), nuo 2022 metų rugsėjo mėn. tolimesniam ir kokybiškam dukros lavinimui buvo sudaryta sutartis su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurioje bus užtikrintas tolimesnis dukros mokymasis, atitinkantis visas reikiamas sąlygas. Tokio mokslo išlaidos sudaro 680 Eur/mėn. Ieškovė įsitikinusi, kad pusę šios sumos, kas sudaro 340 Eur/mėn, turėtų mokėti dukros tėvas. Tokiu būdu, viso reikalinga vaikui mėnesio išlaikymo suma sudarytų 912 Eur (572+340). Ieškovė mano, kad, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, dabar atsakovo mokamą mėnesinio išlaikymo dydį, protinga ir adekvati išlaikymo suma, prašytina priteisti iš atsakovo, sudarytų 600 Eur. Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, kurios dalis akcijų jai priklauso. Jos atlyginimo dydis yra 1 200 Eur per mėnesį. Ieškovė nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi, neturi savo vardu registruotų transporto priemonių. Ieškovė su dukra gyvena nuomojamame bute. Atsakovas įsigijo butą asmeninėn nuosavybėn, įmokėdamas pradinį įnašą. Į savo naująjį butą buvo nusivežęs dukrą, kuriai žadėjo įrengti kambarį jame, nors pažado netesėjo, tuo ją labai įskaudindamas. Ieškovė iš paskutinių pokalbių su atsakovu suprato, kad dalį savo pajamų jis gauna neoficialiai, o gaunamą atlygį dabartinėje savo darbovietėje susimažino, nors yra paėmęs paskolą būstui įsigyti, mokėjo pradinį įnašą, taip pat, tikėtina, sėkmingai moka įmokas bankui už būsto paskolą. Pagal 2021 m. spalio 25 d. tarpusavio susitarimą yra fiksuota, jog atsakovo įsiskolinimas už paskutinius trejus metus yra 9 000 Eur, iš kurių 3 000 Eur atsakovas ieškovei yra sumokėjęs.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovas A. N. ieškinį prašo palikti nenagrinėtu dėl to, kad ieškovė į teismą kreipėsi nesilaikant šios kategorijos byloms nustatytos privalomos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir šia tvarka dar galima pasinaudoti. Tuo atveju, jei teismas manytų, kad ieškinys gali būti nagrinėjamas toliau net ir tuo atveju, jei nesilaikyta šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, tuomet prašo ieškinį atmesti, A. N. naudai priteisti iš A. M. bylinėjimosi išlaidas, jei tokios bus patirtos nagrinėjant šią bylą. Nurodė, kad 2019 metų pradžioje atsakovas grįžo iš užsienio gyventi į Lietuvą. Netrukus jis pamatė ieškovės žinutę, kuri buvo atsiųsta per Facebook platformą. Atsakovas ir ieškovė pradėjo susirašinėti ir sutarė susitikti prekybos ir pramogų centre „Ozas“, į susitikimą ieškovė atvažiavo su dukra, visi nuėjo į kavinę. Po savaitės atsakovas buvo pakviestas vakarienei į ieškovės butą. Tą vakarą atsakovas atvežė ieškovei ir dukrai dovanų. Šalys vis susitikdavo savaitgaliais, o dukra tuo metu būdavo pas močiutę, ieškovė sakė, kad gal geriau būtų, jei judviejų susitikimai vyktų nežinant dukrai. Vėliau atsakovas pradėjo dažniau bendrauti su dukra, atkreipė dėmesį į tai, kad mergaitės gan prasta apranga, nors ieškovė visuomet buvo apsirengusi prabangiai. Atsakovas sprendė, kad tai nėra gerai ir dukrai pradėjo pirkti gerus drabužius. Į tai dukra sakė, kad mama jai tokių drabužių niekada nepirko, jai nuolat atnešdavo panešiotus. Toks šalių bendravimas tęsėsi iki 2019 metų vasaros, o vasarą mergaitė buvo išvežta visam mokyklinių atostogų laikotarpiui pas ieškovės mamą, todėl šalys kartu gyveno ieškovės bute jau kiekvieną dieną. Nepaisant ieškovės pozicijos, atsakovas periodiškai susitikdavo ir su A. Jie leido laiką (prekybos centrai, kavinės, ežeras) ne tik dviese, bet ir trise, t. y. būnant ir dukrai P. N.. Atsakovas mergaitei nuolat duodavo ir pinigų asmeninėms išlaidoms. Ieškovė vakarais ir nepranešusi atsakovui vis kažkur išvykdavo, o atvykdavo išgėrusi ar būdama kažkokioje panašioje apsvaigimo būsenoje. Kartą atsakovas net buvo sulaukęs ieškovės draugės skambučio, kad reikia atvažiuoti ir paimti ieškovę iš baro, nes ieškovė pati negali judėti. Ryte atsakovas mėgino vėl kalbėti su ieškove dėl alkoholio. Ieškovei net buvo siūlyta kreiptis į psichologą. Į šį atsakovo siūlymą ieškovė reagavo neadekvačiai – pakeltu balsu teigdama, kad jam dar toli iki jos lygio. Tą vasarą atsakovas pastebėjo, jog dukra nenoriai kalba apie ieškovę, tačiau visada gražiai atsiliepdavo apie ieškovės mamą, teigdama, kad ji labai rūpestinga. Prasidėjus 2019 metų mokslo metams, Atsakovas jau gyveno su ieškove ir dukra. Atsakovas labai norėjo sutvirtinti šį santykį, tačiau dukra vis kartojo, kad nejaučia, jog atsakovas yra jos tėvas. Nepaisant to, atsakovas rūpinosi ieškove ir dukra – pirko maistą, mokėjo už komunalinius, patarnavimus, vyko į poilsines keliones. Buvo ir tokių išvykų, kuomet keliavo ieškovė su dukra, o kelionės išlaidas padengdavo atsakovas. Atsakovui gyvenant kartu kilo klausimas, kodėl dukra kiekvieną savaitgalį važiuoja pas močiutę. Ieškovė į tai atsakė, kad nori nuo vaiko pailsėti. Atsakovas tokio poreikio nematė. Taip pat atsakovas iš dukters girdėjo ir tai, kad reikia ją nuvežti pas močiutę, nes ten jai geriau. Dukra nuolatos atsakovui skųsdavosi jaučianti psichologinį spaudimą iš mamos pusės, ji buvo verčiama tvarkyti namus, plauti indus. Tai buvo reikalaujama daryti iš karto grįžus iš mokyklos, nors tuomet dukrai buvo tik (duomenys neskelbtini) metų. Po 2019 metų lapkričio mėnesio įvykių, kai atsakovė buvo apsvaigusi, atsakovas nusprendė jos namuose nebegyventi. 2020 metų vasaros viduryje (liepos mėn.) ieškovė parašė atsakovui pranešimą, kad pasiruošusi eiti pas psichologą. Po šios ieškovės žinutės atsakovas su ja vėl susitiko. Visi trys važiavo į Jūrmalą poilsiui prie Baltijos jūros. Vėliau į Jūrmalą vyko ir atsakovas su ieškove. Šalys kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. Atėjus rugsėjui, atsakovas su dukra ketino vykti pirkti rašomojo stalo. Atsakovas su dukra pasiūlė ir ieškovei vykti kartu. Tačiau ieškovė pasakė, kad yra pavargusi ir liks namuose. Grįžus atsakovės nebuvo namuose, o sugrįžus žvilgsnis vėl buvo stiklinis, kas aiškiai rodė, kad ieškovė vėl kažką vartojo. Po tokio ieškovės elgesio atsakovui eilinį kartą teko išeiti iš namų. Dukrai pasakė, kad su ja bendraus, bet šiuose namuose negyvens. Praėjus dviem savaitėm atsakovui paskambino dukra ir paklausė, ar jis gali atvažiuoti pas močiutę. Atvykęs atsakovas pamatė ant dukros veido mėlynę, sužalojimai matėsi ir ant rankų. Dukra sakė, kad ją sumušė ieškovė. Atsakovas pirko dukrai drabužių, davė pinigų. Atsakovas stengėsi kiekvieną dieną dukrą nuvežti į mokyklą ir iš ten ją paimti. Po pamokų atsakovas su dukrą leido kavinėje, kad vaikas būtų tinkamai pamaitintas. Tuo metu atsakovo ir dukters santykiai buvo labai geri. 2020 metų lapkričio mėnesį atsakovas internete pastebėjo, kad ieškovė parduoda savo butą. Pardavusi šį butą, ieškovė nupirko kitą butą, dukra vėl pradėjo bendrauti su mama, buvo paimta iš močiutės. Atsakovas mėgino bendrauti su dukra, tačiau iš pradėjo jausti vis didėjantį šaltumą. 2021 metų rugsėjo mėnesį atsakovas iš ieškovės gavo žinutę, kad vaikui reikia pinigų. Atsakovas nuvyko ieškovės darbo vietą (grožio salonas „(duomenys neskelbtini)“) ir davė pinigų. Vėliau Atsakovas su Ieškove bendravo tik dėl dukters tėvystės nustatymo ir kitų su tuo susijusių klausimų. Į ieškovės per advokatus siųstą 2021 m. rugsėjo 9 d. pasiūlymą buvo atsakyta ir šis atsakymas pridedamas prie šio atsiliepimo. Po to, kai buvo nusiųstas atsakovo atsakymas į ieškovės pasiūlymą, buvo sutarta ir dėl DNR testo, tačiau nei ieškovė, nei vaikas sutartą dieną neatvyko į pasirinktą medicininių tyrimų įstaigą. 2021 metų spalio viduryje atsakovas išsiuntė sms pranešimą siūlydamas susitikti ir dar kartą ramiai bei geranoriškai aptarti situaciją. Susitikimas įvyko 2021 metų spalio 25 d. Būtent nurodytą dieną ir buvo sudaryta ir šioje byloje esanti sutartis, pagal kuria atsakovas įsipareigojo įregistruoti savo tėvystę atžvilgiu, sumokėti 9 000 Eur ir kas mėnesį mokėti vaiko išlaikymui skirtus 260 Eur. Žodžiu buvo sutarta ir dėl to, kad vaikas gyvens su ieškove, o dukters bendravimas su atsakovu vyks pagal atsakovo ir vaiko susitarimą. Buvo sutarta ir dėl to, kad 2021 m. gruodžio mėnesį pas notarą bus išspręstas ir tėvystės klausimas. Galiausiai, buvo sutarta ir dėl to, kad po tėvystės pripažinimo A. paims atsakovo pavardę. Po šio susitarimo šalys vėl pradėjo artimiau bendrauti. Visi kartu važiavo į Birštoną, atsakovas papildomai mokėjo už dukros papildomas matematikos pamokas, pirko maistą. 2021 m. lapkričio mėnesį ieškovė prabilo ir apie tai, kad nori santuokos su atsakovu, tačiau atsakovui įtarus, kad ieškovė vėl kažką vartojo, santykiai nutrūko. Su dukra atsakovas toliau palaikė gerus ir glaudžius santykius. 2021 m. gruodžio 23 dieną atsakovas atvyko į notarų biurą, bet skaitant paruoštus dokumentus pamatė, kad jam pripažinus tėvystę dukra vis vien palieka savo, t. y. mamos pavardę. Atsakovui paklausius, kodėl taip yra, ieškovė pasakė, kad notaras neturi tokių įgaliojimų. Kai atsakovas padėjo savo parašą ant notaro paruoštų dokumentų, ieškovė išplėšė dokumentus iš rankų ir, pasilikusi vieną egzempliorių sau, pasakė, kad dabar atsakovas yra laisvas ir gali eiti kur nori. Atsakovas aiškiai suprato, kad buvo apgautas. Kitą dieną po vizito pas notarą, atsakovui paskambino A. Pokalbio metu atsakovas pasakė, kad jaučiasi apgautas dėl pavardės. Dukrai tokia atsakovo pozicija sukėlė juoką ir jų pokalbis nutrūko. Po trijų dienų Atsakovui paskambino iš policijos komisariato ir pasakė, kad ieškovė parašė pareiškimą, jog jis smurtavo prieš dukrą. 2022 m. kovo mėn. 28 d. 23 val. ieškovė parašė atsakovui, šalys vėl susitiko. Pradėjo susitikinėti. Ieškovė sakė, kad per mėnesį uždirba 3 000 – 4 000 Eur. Susitikus su dukra ir užsiminus apie pavardę, ji atsakė, kad norėjo ir galvojo apie tai, bet mama pasakė, kad nebūtina, jog viskas bus gerai ir taip. Ieškovė išvyko į kelionę. Būdama Kipre (2022 m. gegužės 5 d.), ieškovė elektroniniu paštu tęsė 300 Eur ir 6 000 Eur sumų reikalavimo veiksmą. Grasino, kad jei šie pinigai nebus jai duoti, tai kreipsis į advokatą. Atsakovas su ieškove vėl susitiko 2022 m. gegužės mėnesio viduryje. Bendravimas truko 2-3 minutes. Į atsakovo užduotus klausimus ieškovė nieko nepasakė, tik pagrasino nemalonumais. Po dviejų dienų atsakovas sulaukė skambučio iš policijos. Telefonu tyrėja pasakė, jog yra pareiškimas, kad neva Atsakovas priekabiauja prie savo buvusios. Susitikus su tyrėja 1-ame policijos komisariate, atsakovas papasakojo savo versiją. Tuo ši istorija ir pasibaigė. Vėliau atsakovas gavo ieškovės reikalavimus dėl didesnio išlaikymo, nes dukra pradėjo lankyti privačią mokyklą. Atsakovo vertinimu, 2021 m. spalio 25 d. susitarimas buvo vykdomas, todėl ieškovė be mediacijos negalėjo kreiptis į teismą. 2022 m. liepos 25 dieną, kuomet važiuojant automobiliu Vilniaus mieste su ieškove buvo susitikta ties sankryža ir gestais susitarta sustoti bei pakalbėti, vos tik atsakovas sustojo kelkraštyje ir priėjo prie ieškovės automobilio, pastaroji pradėjo jį filmuoti ir skambino į policiją, sakant, kad atsakovas ją persekioja. Po penkių minučių atvažiavo policijos pareigūnai ir išklausę abi puses leido atsakovui išvykti. Atsakovas niekada neginčijo vaiko A. M. gyvenamosios vietos, kuri nuo gimimo buvo su mama, todėl negalima pritarti tam, kad šiuo klausimu yra pagrindas kreiptis į teismą. Dėl bendravimo tvarkos ieškovė nenurodė nei vienos racionalios priežasties, kuri sąlygotų jos siūlomą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka nedera su vaiko interesais. Jo ir dukros santykiai yra banguojantys ir labai įtakojami ieškovės elgesio. Faktai rodo ir tai, kad ilgus metus dukra atsakovo neidentifikavo kaip savo tėvo. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka stumia nepilnametę dukrą į dar didesnį chaosą ir tai rodo, kad ji atspindi ne vaiko interesus, o ieškovės interesą sudaryti kuo daugiau problemų tiek vaikui, tiek atsakovui. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) byloje surašytoje išvadoje teisingai abejojama dėl to, ar ieškovės siūloma bendravimo tvarka bus realiai įgyvendinta. Atsakovas net ir po to, kai dukra pati ar su ieškovės pagalba nutraukdavo bendravimą su juo, periodiškai stengdavosi santykius atkurti. Tą darė ir 2022 metų vasarą, tačiau dukra niekuomet neatsiliepė į atsakovo skambučius. Atsakovo manymu, dukters pozicija dėl bendravimo yra nenuosekli ir tam tikroje apimtyje įtakota ieškovės. Atsakovo teigimu, jis ieškovės atžvilgiu neturi tokio įsiskolinimo klausimo, kurio sprendimas reikalautų teisminio įsikišimo. Yra 2021 m. spalio 25 d. susitarimas, kuris yra įgyvendinamas. Dėl išlaikymo padidinimo ieškovė piktnaudžiauja teise. 260 Eur/mėn. suma buvo sutarta geranoriškai ir vertinant vaiko poreikius. Atsakovas turi ir kitą dukterį ((duomenys neskelbtini) metų gimimo), kuri taip pat reikalauja išlaikymo, nes neturi savo pajamų dėl mokymosi aukštojoje mokykloje. Galiausiai buvo pasisakyta ir dėl to, kad jau tuomet prašoma 400 Eur suma yra neadekvati šalies ekonominiam lygiui ir atsakovo gaunamoms pajamoms. Siurprizu yra ir ieškinio aspektas, kad didesnio išlaikymo reikalaujama dėl to, kad dukra be atsakovo žinios ir pozicijos buvo susieta su privačia mokymosi įstaiga. Šiuo klausimu ieškovė su atsakovu nevedė jokių diskusijų, nesidomėjo, ar yra finansinės galimybės vaiką atiduoti į privačią mokymosi įstaigą, nebuvo aptariamos ir tokio poreikio priežastys. Akivaizdu, kad Ieškovė atitinkamą klausimą sprendė savarankiškai ir vertindama išskirtinai savo finansines galimybes. Tokiu atveju akivaizdu ir tai, kad atitinkamų sprendimų finansinė našta ir turi tekti pačiai ieškovei. Tai, kad dukters mokymasis privačioje mokykloje yra ne dukters poreikių ir abiejų tėvų valios išraiška, liudija labai paprastas papildomas faktas, o būtent tai, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje mokykloje „(duomenys neskelbtini)“ mokosi ieškovės draugės vaikas. Jei Ieškovė gauna 1 200 Eur atlygį ir papildomai prie to gauna vaiko pinigus bei atsakovo kas mėnesį mokamą išlaikymą, tai tos išlaidos, kurias ji deklaruoja, visiškai neatitinka jos realių pajamų. Tokia situacija aiškiai orientuoja į tai, kad ieškovė savo tikras pajamas slepia. Visi ieškovės nurodyti argumentai, kurie susiję su kalbos aspektu, yra niekiniai ir neatitinkantys tikrovės. Anksčiau dukra lankė (duomenys neskelbtini) gimnaziją, mokymasis šioje bendrojo ugdymo įstaigoje buvo normalus ir tikrai nebuvo jokios priežasties keisti mokyklą. Tiesa, buvo pamokų praleidimai, bet jie buvo dėl mamos įnorio tenkinimo. Būtent tai ir sąlygojo tam tikrais etapais prastesnius dukters mokymosi rezultatus. Ieškovė akcentuoja, kad atsakovas turi nuosavą būstą, o ieškovė jo neturi ir yra priversta jį nuomotis. Pažymėtina, kad ieškovė visada turėjo nuosavą būstą. Be to, ieškovė kalbėjo apie tai, kad ji nuolat parduoda nekilnojamąjį turtą ir tai jai generuoja papildomas pajamas, kurios sudaro apie 20 000 Eur nuo kiekvieno tokio sandorio.
Ieškovės pateiktoje 2022 m. gegužės 10 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje Nr. 2022/05 nurodoma, kad nežinia kokio buto (nenurodytas buto adresas) nuomos kaina yra 600 Eur. Nurodoma, kad papildomai nuomininkas moka ir komunalinius bei kitus mokesčius. Taigi šioje sutartyje esanti informacija skiriasi nuo tos, kurią teismui teikia ieškovė, nurodydama, kad jos nuomojamo buto kaina, įskaitant komunalinius mokesčius, yra 600 Eur. Ieškovės šiuo metu nurodoma gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini)) visuomet buvo deklaruojama kaip ieškovės nuosavybė. Ieškovė kitą butą (jau (duomenys neskelbtini) gatvėje) įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kurį netrukus pardavusi savo bendrovės vardu įgijo jau (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį butą. Ieškovei puikiai žinomos visos atsakovo gaunamo uždarbio ir darbo aplinkybės. Puikiai žinoma, iš kokių pajamų yra atliktas pirminis įnašas už butą. Taip pat gerai žinoma, kad jokių nelegalių pajamų atsakovas neturi, o dar vieną darbą yra praradęs realiai, o ne dirbtinai. Ieškovei žinoma ir tai, kad tai įvyko kur kas anksčiau, nei ji iš vis sugalvojo išvystyti privačios mokyklos klausimą, todėl apie jokį tyčinį pajamų sumažinimo klausimą negali būti jokios kalbos. Ieškovei puikiai žinoma ir tai, kad ji teismui teikia žinomai melagingą informaciją dėl to, kad atsakovas, neva, susimažino šiuo metu gaunamą atlyginimą. Atsakovas neturi tokios kompetencijos, nes yra tik samdomas darbuotojas. Be to, skirtingai nei nurodo ieškovė, tam tikru laikotarpiu atsakovo pajamos nors ir nežymiai, bet augo. Ieškovei žinoma ir tai, kad ji labai dažnai viena ar su dukra keliauja po užsienį. Atsakovo pajamos to padaryti neleidžia, todėl fiksuotini net ir tokie atvejai, kuomet atsakovo kelionę kartu su ieškove apmokėdavo pati ieškovė, puikiai žinodama, kad atsakovas to negali padaryti dėl objektyvių finansinių priežasčių. Septinta, atsakovo pajamos ir finansiniai įsipareigojimai nesudaro net menkiausios galimybės dukrai A. M. skirti didesnį išlaikymą. Ieškovė turi papildomų finansinių resursų, kuriuos gali laisvai naudoti ir šiuo tikslu. Ieškovė yra kirpėja, todėl labai keistai atrodo, kuomet ji nurodo, jog vaiko kirpimui išleidžia 55 Eur per mėnesį. Atsakovas žino, kad dukra kas mėnesį nesikerpa, o kai tai daro, tai atitinkamą ir neabejotinai nemokamą paslaugą jai suteikia mama. Atsakovo teigimu, šiuo metu kas mėnesį mokama ir dukters A. M. išlaikymui skiriama 260 Eur suma yra adekvati ir tenkinanti tikrai net ne būtinus jos poreikius. Kas mėnesį mokama suma rodo ir tai, kad santykyje su atsakovo gaunamomis pajamomis, jo įsipareigojimais dėl pirmos dukters išlaikymo bei Lietuvos ekonomikos realijomis, 260 Eur suma yra pakankama ir objektyviai apspręsta.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2022 m. spalio mėnesio išvadoje nurodoma, kad Tarnyba neprieštarauja, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo pareikšti vaiko interesais. Sprendžiant dėl bendravimo tvarkos, siūloma įvertinti bendravimo tvarkos realias galimybes. Turėtų būti atsižvelgta į nepilnametės amžių, dienos režimą, užimtumą. Ieškiniu siūlomas intensyvus bendravimas nepilnametei gali sukelti nusivylimus, sunkius išgyvenimus.
Šalies argumentai
Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė A. M. ieškinį prašė tenkinti. Paaiškino, kad kreipėsi į teismą, nes nepavyksta susitarti dėl tinkamo dukros išlaikymo ir bendravimo tvarkos su ja. Buvo metas, kai atsakovas su dukra ilgą laiką nebendravo, po to susitiko, kai dukrai buvo (duomenys neskelbtini) metų Atsakovas manipuliavo šalių dukra bei kita savo dukra P. N., tai viena, tai kita būdavo geresnė. Pripažinus tėvystę, per Kūčias dukra iškepė keksiukų, skambino tėvui, o šis pareiškė, kad nemylįs jos. Dukra labai verkė, todėl ji iškvietė policija. Pradėta atvejo vadyba. Atsakovas tai ignoravo. Ieškovė vedė vaiką pas psichologą. Po trijų mėnesių atsakovas atsiprašė. Sutiktų, kad bendravimui reikalingas pereinamasis laikotarpis, vaikui reikalingas psichologas, kurio išlaidas turėtų dengti atsakovas, kadangi dėl jo kaltės yra tokia situacija. Atsakovas vaikui moka minimalų išlaikymą, kuris vaiko poreikių neatitinka. Teko keisti mokyklą. Prieš tai dukra lankė rusų, tačiau po visuotinio testavimo pamatė, kad testų rezultatai neatitinka jos pažymių, dukrai buvo sunku suprasti loginius uždavinius lietuvių kalba. Ieškovė turi finansinį išsilavinimą, paskaičiavo, kad pigiau privati mokykla nei korepetitoriai. Dukrai mokykloje sudarytas individualus planas, ji mokykloje gerai jaučiasi, turi mentorę, su kuria pasikalba ir apie santykius šeimoje. Gauna individualaus dėmesio, kurio nėra valstybinėse mokyklose. Ieškovė pradžioje leido vaiką į mokyklą rusų kalba, nes ja šneka šeimoje, tai vaiko gimtoji kalba, tik vėliau, kai vaikas subrendo, pamatė, kad mergaitė yra naminis vaikas, net į stovyklas nevažiuoja, todėl neišvažiuos studijuoti į užsienį, liks Lietuvoje ir jai reikalingos geros lietuvių kalbos žinios. Ieškovė atsakovui sutarties su mokykla nerodė, tačiau žodžiu kalbėjo apie mokyklos keitimą, atsakovas tam neprieštaravo. Vaikas su atsakovu taip pat kalbėjo apie mokyklą. Ieškovė daug į vaiką investuoja, dukra lankė tinklinį, baseiną, tenisą, dailųjį čiuožimą, dabar lanko gitaros pamokas (40 Eur/mėn.). Atsakovo turtinė padėtis yra gera, įsigijo butą, parkingą, padarė remontą, turėjo pinigų pradiniam įnašui. Galėtų parduoti turtą ir išlaikyti vaiką. Gali piltis kurą į prabangų automobilį. Bendrovės, kurioje dirba, pusė akcijų priklauso faktiškai jam, bet užrašyta brolio vardu, kita pusė – draugui, gali reguliuoti atlyginimą. Atsakovas galbūt nėra blogas žmogus, tačiau neišsilavinęs ir turi blogų patarėjų. Ieškovė iš dukros girdi norą bendrauti su tėvu, ji nėra prieš jį nusistačiusi. Tėvo namuose vaikas nėra nakvojęs, nes tada jis dar neturėjo savo būsto, nesiūlė pas motiną vežtis dukros. Atsakovas yra nakvojęs ieškovės namuose, gal tris kartus vežęs dukrą į mokyklą. Prašo iš atsakovo priteisti 3 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą bei išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos. Dar metus privačioje mokykloje dukrai tikrai reikės tęsti, kadangi 1 metų pereinamam laikotarpiui iš rusų kalbos į lietuvių kalbą tikrai nepakanka. Ugdymas mokykloje kainuoja 680 Eur/mėn., mokama 10 mėnesių, maitinimas tris kartus per dieną kainuoja apie 150 Eur/mėn., nuvežimas į mokyklą 200 Eur/mėn. Dabar ieškovė susisiekė su mediatorės rekomenduota psichologe, kurios konsultacijos kaina 45 Eur/1 kartas, numatyta, kad reikės 4 konsultacijų per mėnesį, taigi 180 Eur/mėn., paprastai reikia pusmečio konsultacijų ryšio atstatymui, bet tai priklausys nuo tėvo. Buto nuoma ir komunaliniai 600 Eur/mėn., taip pat papildomi pinigai maistui, drabužiams. Ieškovė vaikui duoda 90 Eur/mėn. kišenpinigiams, tuos pinigus dukra skiria pramogoms, dekoratyvinei kosmetikai, nueiti, kur nors su draugais. Reikia lėšų ir sveikatos priežiūrai, ortodonto paslaugos brangiai kainuoja, turėjo plėtiklį, dabar reikės breketų. Prieš keturis mėnesius ieškovė sau pasikėlė atlyginimą, nes planuoja pirkti nuosavą būstą, dabar jos atlyginimas 2 100 Eur/mėn. Gauna vaiko pinigus – 80 Eur/mėn. Ieškovė turi du aukštuosius išsilavinimus – anglų filologijos ir sveikos gyvensenos, kūno kultūros bei du profesinius – apskaitos buhalterijos ir kirpėjos – koloristės. 2019 m. ieškovė pardavė savo turėtą būstą, jis buvo joms su dukra per didelis, 86 kv.m. Pardavusi gavo apie 145 000 Eur, dalį pinigų skyrė paskolos grąžinimui, kitus investavo į verslą, pradėjo naują veiklą – butų įrengimas ir pardavimas. Gyvenamąjį plotą tuo metu jai panaudos pagrindu suteikė giminaitė. Dabartinį butą nuomojosi iš savo įmonės, šiuo metu tas butas priklauso kitai firmai, bet liko gyventi tomis pačiomis sąlygomis. Jai priklausanti bendrovė turi automobilį, kai jis nėra nuomojamas, ieškovė juo naudojasi.
Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas Remigijus Mockevičius ieškinį prašė tenkinti. Pažymėjo, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra ginčo. Ieškovė augino vaiką, sukūrė verslą, pati dukra nurodė, kad jos santykiai su motina geri, iškilusius klausimus jos sprendžia. Vienintelis nesutarimų epizodas yra iš paauglystės, tačiau neaišku, kokiu tikslu jis iškeliamas, kai neginčijamas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovas pats sukūrė tokią situaciją, kad jo su dukra nesieja emociniai ryšiai, ilgą laiką nebendravo. Atsakovo veiksmai bendraujant su vaiku buvo neadekvatūs ir nenuoseklūs. Vaikas išreiškė norą bendrauti su tėvu, tačiau atsakovas nėra pasiruošęs atkurti ryšį, jam trūksta įgūdžių, tolerancijos savo vaiko atžvilgiu. Pats atsakovas privalo imtis veiksmų atkuriant ryšį su vaiku, turėtų būti įpareigotas lankyti konsultacijas. Kaip alternatyvi bendravimo tvarka galėtų būti nustatyta Tarnybos siūloma bendravimo tvarka. Priteistas išlaikymas turėtų būti proporcingas vaiko poreikiams. Mokykla keista, kadangi, nors įvertinimai mokykloje buvo geri, nacionalinio žinių patikrinimo metu dukra negalėjo tinkamai suprasti užduočių sąlygų lietuvių kalba. Pateikti dabartiniai rezultatai rodo progresą. Lietuvių kalba reikalauja daug pastangų. Atsakovas savo finansines galimybes menkina, siekdamas išvengti pareigos išlaikyti vaiką. Dirba brolio įmonėje, todėl gali teismui parodyti blogesnes finansines galimybes. Likusi mokėtina išlaikymo įsiskolinimo suma yra 3 000 Eur.
Bylos nagrinėjimo teisme metu A. N. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad neprieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, tačiau A. jam yra svetimas žmogus, neįsivaizduoja ir nenori bendravimo su ja, nejaučia, kad ji būtų atsakovo vaikas. Buvo sutarta dėl DNR, tačiau ieškovė su vaiku neatvyko. Iš abiejų pusių šaltumas, vaikas jį ignoruoja, atsakovas skambina, tačiau dukra ragelio nekelia. Bendravo su dukra 2020 m. rugpjūtį, kai kartu su ieškove buvo Jūrmaloje. Kai mergaitė du mėnesius pas ieškovės mamą gyveno, vežiojo ją į mokyklą, pas gydytoją. Buvo pradėjęs bendrauti 2019 m., kai grįžo iš (duomenys neskelbtini), išlaikė vaiką, maistą pirkdavo, gyveno iš tų pinigų, kuriuos jis parsivežė. Taip gyveno 2 metus, tačiau ieškovė mėgsta pavartoti, pastoviai skandalai, jis tada išeidavo. Susitarė su ieškove dėl įsiskolinimo, tai padarė valdomas jausmų, pripažįsta, kad liko sumokėti 3 000 Eur, viską daro pagal grafiką, jam reikėjo būstą remontuoti, todėl ir išdėstytas mokėjimas iki 2023 m. spalio. Grąžino 3 000 Eur, juos skolinosi iš S. S.. Už paskolą yra įsigijęs būstą, paskola gal 90 000 Eur 25 metams, dabar įmokos pakilę iki 550 Eur/mėn., buvo 450 Eur/mėn. Taip pat įsigijo garažą. Žemė (duomenys neskelbtini) seniūnijoje paveldėta. Išsilavinimas vidurinis, taip pat nebaigtas aukštasis pedagoginis, dirba vadybininku, atlyginimas 850 Eur/mėn ,,į rankas“, po kažkiek kilo. Iš darbo kitoje įmonėje buvo atleistas, nes tapo nebereikalingas, planuoja važiuoti dirbti į užsienį. Santykiai su ieškove tokie, kad, kol yra pinigų, tai gerai, nėra pinigų, tai nieko nėra. A. yra gabi, rusų mokykloje labai gerai mokėsi, pati ieškovė konfliktuodavo su mokytojais, jai vis kažkas neįtikdavo, mokytojai, direktorė, tačiau dėl lietuvių kalbos mokytojo nieko nesakė. Mano, kad pačios ieškovės nesutarimai lėmė mokyklos keitimą. Ieškovė 2022 m. balandį, kai buvo viešbuty, buvo užsiminusi, kad nori leisti į privačią mokyklą, nes jos draugė leidžia, jis atsakęs, kad draugė turi pinigų, neišreiškęs pritarimo, jam nebuvo pateiktos sutarties sąlygos. Buvo tada viskas gerai, davė 100 Eur, dar prašė 300 Eur kelionei į Kiprą, nedavė, tai viskas blogai. P. N. yra atsakovo dukra, jis visada ją išlaikė, darbo dienomis gyvena su juo, studijuoja (duomenys neskelbtini), kolegijoje, valstybės finansuojamoje vietoje, duoda dukrai 100 Eur/mėn. Įmonė, kurioje dirba, jam nepriklauso, jis niekada išvis jokių akcijų neturėjo. Įmonė priklauso jo pažįstamiems I. K. ir S. S., vėliau, atsakydamas į kitos pusės klausimą, nurodė, kad I. K. yra jo mamos sūnus. Ieškovė rašė atsakovui, kad jis teisių kaip tėvas neturi, tik turi išlaikyti. Atsakovas klausinėjo ieškovės, kodėl vaikas nelanko mokyklos, o važinėja mokslo metų metu. Kai gyveno kartu, į Tel Avivą skrido. Vairuoja firmai priklausantį automobilį Mercedes Sprinter. Ir darbo reikmėms, ir sau gali imti, degalus, kitas išlaidas apmoka firma, būna už 10-20 Eur įsipila degalų kartais. Dukrai galėtų teikti tokį išlaikymą, dėl kurio su ieškove buvo sutarę, dabar jį indeksuoja, tai moka 310 Eur/mėn. Tuo metu, kai gyveno kartu du metus, jis viską darė, išlaikė, pirko stalus, kėdes, ką ieškovė sakė, tą jis darė. Tekdavo išeiti dėl jos priklausomybių, dėl to kildavo skandalai. Paskutinį kartą grįžus iš Jūrmalos jis su vaiku važiavo į IKEA, grįžo, o ieškovė grįžo stiklinėm akim. Po savaitės vaikas pakvietė pas močiutę, pamatė vaiką su mėlyne, sakė, kad mama taip padarė. Vežiojo vaiką į mokyklą, maitindavo, labiau tada su vaiku suartėjo. Ieškovė po 2 mėnesių vaiką pasiėmė ir vaikas atšalo, ji dukrą nuteikinėja. Vaikas šaltai su juo bendrauja, kalba apie pinigus. Teigia, kad geriau mokės pinigus, o bendravimo nebus, nes ieškovės elgesys nesikeičia. Ieškovė neigdavo atsakovo galimybę auklėti vaiką. Jei jis kažką pasakydavo, ieškovė sakydavo atsakovo neklausyti. Dukra į jį kreipiasi ,,tu“, tėčiu pavadino tik tada, kai reikėjo pripažinti tėvystę. 2021 m. gruodį ir į Santuokų rūmus ieškovė jį nuvedė, atsakovas buvo priklausomas nuo sekso su ieškove. Tuo metu jis mokėjo ir alimentus, ir už matematiką dukros. Vestuvės neįvyko dėl ieškovės priklausomybės. Gyvenimas kartu nebuvo pastovus, atsakovas vis išeidavo. Atsakovui neaišku, kodėl, jei jis toks blogas, ieškovė nori, kad vaikas su juo bendrautų. Po tėvystės patvirtinimo ieškovė pasiėmė lapą ir pasakė, kad atsakovas laisvas, nebuvo, kad kažkur nueitų visi. Kitą dieną paskambino dukra ir pasakė, kad iškepė pyragėlių, jis paklausė, kodėl ji nekeitus pavardės, vaikas sakė, kad mama sakiusi, jog nieko nebus. Jis padėjo ragelį. Po to iš policijos skambutis. Jis jau nepasitiki ieškove, nesijaustų saugiai, dėl bendravimo bijo, kad, jei jis ką nors ne taip pasakys, ieškovei nepatiks, tuoj bus policija. Kam traumuoti ir vaiką, ir jį. Tą vieną eurą, apie kurį ieškovė pateikė duomenis, pervedė ieškovei kaip kovo 8-osios dovaną, vaikas su tuo visai nesusijęs. Ieškovė visada už jį daugiau uždirbdavo, jai nepatiko, kad jis mažiau uždirba. Kai gyveno pas ją, ieškovė manipuliuodavo, sakydavo išeiti, nes ne jo butas, tačiau pinigus už komunalinius patarnavimus paimdavo. Atsakovas todėl ir norėjo savo buto. Įnašas butui buvo iš (duomenys neskelbtini) uždirbtų pinigų, apie 10 000 Eur. P. N. labai norėjo bendrauti su A., tačiau tai buvo ne ieškovės, o jo žmonos iniciatyva. P. N. sakydavo, kad kviesdavo A. į svečius, tačiau neleisdavo ieškovė, jam vaikas irgi sakė, kad mama neleido. Ieškovė neleisdavo, jam sakė, kad dėl to, jog gali pasakyti, ko nereikia. Ieškovė keldavo ant dukros balsą. A. reguliariai vaikščiodavo pas psichologą. Vaikui psichologo reikia dėl ieškovės ir vaiko tarpusavio nesutarimų. Jokių papildomų pajamų neturi, jam padeda mama. Seniau mamos mašina Lexus naudojosi, kol leido. Atostogauti nevažinėja. Vasarą vežė ieškovę į Jūrmalą, o visus kitus kartus davė pinigų. Gyvenant kartu viską mokėjo, davinėjo pinigų būreliams.
Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovo atstovas advokatas Andrius Nevera ieškinį prašė atmesti. Neaišku, kodėl keliami reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo įsiskolinimo, kai dėl to nėra ginčo. Ieškovė stengiasi parodyti, koks netikęs žmogus ir netikęs tėvas yra atsakovas, todėl neaišku, kodėl siūlo tokią plačią bendravimo tvarką. Turint omeny, koks blogas, yra tėvas, tai nesiderina su vaiko interesais. Ieškovės mama taip pat stengėsi įrodyti, kad atsakovas yra pats blogiausias tėvas. Ieškovė nori, kad atsakovas kuo daugiau būtų šalia. Akivaizdu, kad pati A. M. su bendravimo tvarka susipažino tik teisme, ji atliepia ieškovės poziciją, o tai dar labiau gilina probleminę situaciją. Vertinant vaiko ir mamos santykį, kažin, ar vaiko pozicija yra nuoširdi. Kad ieškovės įsivaizdavimas apie tėvystę nėra tinkamas, teisme paliudijo ir P. N.. Iš atsakovo pusės pastangų atkurti ryšį buvo, ypač tuo metu, kai vaikui buvo padaryti sužalojimai. Ieškovė pati sukuria situaciją, kai dėl atsakovo bendravimo skambina į policiją. Atsakovo pozicija dėl bendravimo labai aiški, vienokia ar kitokia bendravimo tvarka šiuo atveju bus kenkiančiu faktoriumi A. M.. Neaišku, kodėl to nesupranta pati ieškovė, kuri deklaruoja meilę dukrai. Iki vaiko pilnamestystės liko (duomenys neskelbtini), gali būti formali bendravimo tvarka, tačiau pasitenkinimas, matyt, iš to bus tik ieškovės. Ieškovės labai intensyvios reakcijos į vaiko mokslus, kaprizus ir pan. P. N. sakė, kad prie kitų žmonių vaiko moralizuoti negalima. Esmė – mamos požiūris į vaiko tėvą. Neaišku, kaip su tokiu požiūriu galima bendrauti. Galima suorganizuoti psichologinius kursus, bet nieko iš to nebus, tai pasakė ir Tarnybos atstovė. Išlaikymas vaikui turėtų būti toks, koks mokamas šiuo metu. Ieškovė neįrodė, kad vaiko poreikiai didesni. Valstybinė mokykla vaiko poreikius taip pat galėtų atliepti. Konkrečios priežasties keisti mokyklą nebuvo. Ne argumentas, kad lietuviškoje mokykloje būtų per sunku. Ieškovė neišnaudojo ir vaiko lankytos mokyklos galimybių, susijusių su ugdymu. Ieškovė vaiko mokyklą keitė, sekdama savo drauge. Ieškovė manipuliuoja nekilnojamuoju turtu, sukurdama didesnius vaiko poreikius.
Bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta liudytoja L. N. parodė, kad atsakovas yra jos sūnus, ji dirbo mokytoja, A. M. buvo jos mokinė. Niekieno atžvilgiu nenusiteikusi priešiškai. Kai jos sūnus gyveno su ieškove, pirko drabužius, daiktus, ji jam sakiusi rinkti čekius. Kai mergaitė buvo sumušta, atsakovas jai daug dėmesio skyrė, vežiojo į mokyklą. Liudytoja į šalių santykius nesikišo, su šalių dukra nebendrauja, nes iš mamos, močiutės pusės buvo atmetimas. Padeda sūnui finansiškai, duoda 300 Eur/mėn. Ieškovė jai sakiusi, kad A. joks, jam pasisekė, kad tokią mamą turi. Liudytojos nuomone, jei A. nebūtų periodiškai su A. gyvenęs, būtų daugiau pasiekęs. Liudytoja turi dar vieną sūnų, kuris jai finansiškai padeda. Atsakovas su A. tai gyveno, tai skyrėsi. Jam buvo gal 14 ar 15 metų, kai prasidėjo. Vėliau jis vedė. A. įstojo į (duomenys neskelbtini) universitetą, A. iš paskos. Abejoja ar jos sūnus po ieškovės išsireiškimų, elgesio, policijos kvietimo nori bendrauti su vaiku.
Bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta liudytoja P. N. parodė, kad yra atsakovo dukra, ieškovės atžvilgiu nusiteikusi priešiškai, nes prieš tėvą iškėlė bylą. Liudytoja šiuo metu studijuoja valstybės finansuojamoje vietoje, nedirba, ieško darbo. Su A. prieš ketverius metus buvo geri santykiai, pasikeitė po to, kai ieškovė A. M. sumušė, neklausinėjo nieko A., tik matė mėlynę po akimi. Santykiai atšalo laipsniškai, tik liudytoja rašydavo A., po to nustojo. Bendravimas prasidėjo, kai liudytoja parašė ieškovei žinutę. Pinigų liudytojai duoda motina ir tėvas, po 100 Eur, gyvena pas abu tėvus. Pas tėvą, kai mokosi, kitu metu pas mamą. Tėvai ją ir pamaitina. A. M. liudytojai sakiusi, kad jai su tėvu patinka. Mama spaudžia mokytis, gal net reikėtų psichologo pagalbos, nes sunkūs santykiai su mama. Liudytoja prisimena situaciją, kaip įsėdo pas ieškovę ir šalių dukrą į mašiną, matė, kad A. turi istorijos vadovėlį ir ieškovė sakiusi, kad A. mokosi, nes gavo 6, pradėjo dukrą moralizuoti. Liudytojos nuomone, tai spaudimas vaikui, netaktiška, nereikėtų taip elgtis prie pašalinių žmonių, o tarp tėvų ir vaikų išsiaiškinti. A. jos mokykla patiko, patiko klasiokai, sekėsi gerai, A. yra protinga mergaitė, pirmūnė. Liudytojai su tėvu būdavo laikotarpių, kai nebendraudavo, susipykdavo. Liudytojos nuomone, tėvas gal norėtų bendrauti su A., bet iš A. pusės nesimato iniciatyvos, kad ji norėtų su juo bendrauti.
Bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta liudytoja L. M. parodė, kad yra ieškovės mama, nenusiteikus priešiškai niekieno atžvilgiu, bet gaila, kad atsakovas taip elgiasi. Kai atsakovas po 8-9metų vėl pasirodė anūkės gyvenime, A. jau buvo pradžia paauglystės. Pradėjo bendrauti su anūke, mamos autoritetą žeminti. Mergaitei nepatiko, kad mama reikalauja gerai mokytis. A. r9pinosi mergaite, pastaroji baseiną, gimnastiką, tinklinį lankė, vežė prie jūros, po Europą automobiliu keliavo. A. gerai mokosi, A. korepetitorius samdė. Atsakovas įžeidė mergaitę, pasakė, kad nemyli, nekenčia, anūkė nori bendrauti, bet matyt atsakovo neįkalbės. A. pradėjo streikuoti, teigdama, kad tėtis negyvena su jomis, nes ieškovė ir iš jo labai daug reikalauja.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalimi, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. spalio 15 d. pažyma dėl privalomosios mediacijos pareigos, kurioje nurodyta, kad buvo kreiptasi į atsakovą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jis neatsiliepė. Teismas sutinka su atsakovo teiginiais, kad ieškovės elgesys, galimai, nebuvo visiškai teisingas, pranešant tik deklaruotą atsakovo gyvenamosios vietos adresą, kai iš šalių susirašinėjimų, advokatų kreipimųsi į atsakovą akivaizdu, kad ieškovė turėjo ir kitus atsakovo duomenis, kuriais jis paprastai būdavo pasiekiamas, tačiau dėl to ieškinio palikti nenagrinėtu nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu šalys naudojosi teismine mediacija. Jos metu taikus susitarimas nebuvo pasiektas.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kadangi ji dukra nuo gimimo rūpinosi ir rūpinasi. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad vaiko interesus atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, tam neprieštarauja ir šalių dukra. Atsakovas teigė, kad toks reikalavimas pareikštas nepagrįstai, kadangi ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos išvis nėra ir tai ieškovei visada buvo žinoma.
Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesą turėti saugią gyvenamąją aplinką, į šalių poziciją šiuo klausimu, Tarnybos išvadą, esant pareikštam reikalavimui, A. M. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove A. M. (CK 3.168, 3.169 straipsniai).
Dėl vaiko bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatytas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020).
Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 170 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
Ieškovė prašo nustatyti pakankamai plačią šalių dukros ir atsakovo bendravimo tvarką, teigdama, kad vaikui tėvas reikalingas, dukra nori su juo bendrauti.
Atsakovas, atsiliepime nurodęs, kad pirmiausiai reikėtų sustiprinti jo ir dukros ryšį, galimai kreipiantis į specialistus, bylos nagrinėjimo teisme metu buvo kategoriškas ir nurodė, kad bendrauti su dukra nenori ir neketina, nejaučia, kad ji būtų jo dukra. Atsakovo atstovas baigiamosiose kalbose irgi siūlė nenustatyti bendravimo tvarkos, kadangi jo klientas dėl to yra išsakęs savo poziciją, bendravimas / pasisėdėjimas prie vandens stiklinės A. M. tik sukeltų neigiamus jausmus.
Teisme buvo išklausyta ir A. M. nuomonė. Mergaitė nurodė, kad su tėčiu nebendrauja, paskutinį kartą jį matė prieš metus, praėjusį pavasarį, kartu buvo kavinėje. Bendravimas nevyksta, nes tėtis nustojo bendrauti, ji pasimetusi, nežino to priežasčių, nors ir anksčiau bendravimas nebuvo stabilus, kai tėčiui būdavo gera nuotaika. Tada susitikdavo, susiskambindavo, vienas kitam skambindavo. Kai tėčiui būdavo bloga nuotaika, jai sakydavo negražius dalykus, kad ji ne jo dukra, kad nenori su ja bendrauti. Ji su tėčiu norėtų bendrauti kaip ir visi vaikai, normaliai, susitikti kartais, pakalbėti. Susipažinusi su bendravimo tvarka nurodė, kad nėra prieš tą tvarką. Nurodė, kad galėtų leisti šventes, atostogas su tėčiu, jei jis nebūtų prieš, nebūtų užsiėmęs. Su tėčiu nėra atostogavusi, jo namuose nėra nakvojusi. Ilgiausiai gal pusdienį yra buvusi su tėčiu. Neįsivaizduoja, kaip būtų būnant ilgiau, norėtų bendrauti, pasivaikščioti. Buvo, kad žadėjo tėtis, kad galės pas jį nakvoti, kad kažkur kartu važiuos, bet niekas neišpildyta. Būdavo skaudu, beviltiškumas ėmė. Mano, kad tėtis turėtų pradėti normaliai elgtis, reikėtų pakalbėti, išsiaiškinti santykius. Santykiuose su tėčiu ji nežino, ko laukti, viskas būna labai staigiai, jis neaiškina, kodėl taip elgiasi. Merginos teigimu, ji jau nebe vaikas, su ja galima kalbėtis. Mano, kad į jos dienotvarkę bendravimas su tėvų įsiterptų. Yra turėjusi konfliktą su mama, tada pagyveno pas močiutę. Iš močiutės ir tėtis vežiodavo į mokyklą, pirkdavo drabužius. Prieš tris metus būdavo, kad tėtis likdavo pas jas nakvoti, buvo keista. Tėtis supyko, kad ji nenori imti jo pavardės, pradėjo sakyti, kad ji ne jo vaikas.
2021 m. gruodžio 23 d. A. N. Vilniaus miesto 18 notaro biure pripažino tėvystę A. M. atžvilgiu.
2021 m. gruodžio 25 d. A. M. kreipėsi į policijos pareigūnus, pranešdama, kad A. N. 2021 m. gruodžio 24 d. šalių dukros atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą, t.y., kai dukra paskambino tėvui, pastarasis sakė, kad jos nemyli ir niekada nemylėjo, atsibodo, kad ji lendanti su savo sveikinimais, grasino visam laikui ją užblokuoti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2022 m. sausio 13 d. nutarimu pagal ieškovės pareiškimą ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti.
2023 m. gegužės 11 d. DOK-76905 atsakovas teikė susirašinėjimus su dukra ir ieškove, teigdamas, kad jie patvirtina, jog buvo pakankamai bendraujama, perkami daiktai, taip pat, kad mama neleidžianti dukrai susitikti su tėvu (2021 m. lapkričio 28 d. SMS). Taip pat atsakovo, teigimu, ieškovė siauriai suvokia jo kaip tėvo pareigas. 2022 m. liepos 23 d. žinutėje nurodo, kad jis neturi jokių teisių, tik pareigas iki 25 m., kol vaikas mokysis, mokėti alimentus, grąžinti alimentų skolą, bendrauti pagal grafiką, o jeigu nebendraus – reikės duoti pinigų už kiekvieną praleistą susitikimą.
Tarnybos atstovė, teikdama išvadą teismo posėdžio metu, nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, tikėtina, nevisiškai atitiktų vaiko interesus ir lūkesčius. Bendravimo tvarka visų pirma turėtų būti realiai įgyvendinama. Šio atveju atsakovas ir A. neturi tampraus ryšio. Klausimas ar būtų tikslinga nustatyti tai, kas nebūtų įgyvendinama. Iš mergaitės paaiškinimų galima spręsti, kad ji nori laisvesnio bendravimo, pagal susitarimą. Bendravimo tikslas turėtų būti išsaugoti ryšius. Vaikui neigiamos patirtys sumuojasi, žemina savivertę, pasitikėjimą. Atsakovas turėtų palaikyti santykį su vaiku, mano, kad būtų galimas bendravimas du savaitgalius per du mėnesius. Darbo dienomis nustatyti bendravimo tvarkos neverta, nebent pagal susitarimą susitikti, išgerti kavos. Vaiko gimtadieniai, šventės turėtų būti pagal susitarimą. Atostogos mokslo metų eigoje – rotacijos principu, atsižvelgiant į vaiko nuomonę. Vasaros atostogų metu bent 14 dienų turėtų būti įmanoma su vaiku praleisti. Bendravimo tvarka turi atitikti vaiko interesus ir lūkesčius, o ne šalių. Šioje byloje ji nemato būtinybės rekomenduoti atsakovui lankytis pas psichologą, negali teigti teismui, kad atsakovą reikėtų įpareigoti lankyti pozityvios tėvystės kursus, nors savarankiškai galima. Nagrinėjamu atveju pati mergaitė yra brandi ir gali suvokti savo poreikius. Tarnyba tikisi, kad vaiko ir tėvo santykis gali keistis.
Situacija dėl bendravimo tvarkos negali būti palikta neišspręsta. Akivaizdu, kad tarp vaiko ir tėvo šiuo metu itin artimo ryšio nėra. Nors mergaitė tėtį pažįsta, bendrauti nori, bendravimas praktiškai nutrūkęs. Atsakovas savo neigiamą ir / ar priešišką santykį su dukra deklaruoja, iš esmės remdamasis neigiama patirtimi su ieškove. Teismas sprendžia, kad bendravimo tvarką, siekiant, kad vaikas visai neprarastų ryšio su tėvu, turėtų galimybę išsiaiškinti santykius ir ryšį stiprinti, tikslinga nustatyti.
Užtikrinant geriausius nepilnamečio vaiko interesus, ypatingai įvertinus šalių dukters amžių ir galimybę išreikšti savarankišką nuomonę, jei bendravimas / savijauta jo metu jos netenkina, taip pat siekiant, kad vaikas nuolat palaikytų ryšį su tėvu, būtų išvengta šalių konfliktų dėl bendravimo su nepilnamete dukra, atsižvelgiant į Tarnybos išvadą, teismas nustato, kad, atsakovas A. N. su dukra A. M. bendrauja lyginių metų savaičių šeštadieniais nuo 11.00 val. iki 15.00 val., pasiimdamas ir grąžindamas dukrą iš / į jos gyvenamąją vietą. Negalint nustatytu laiku bendrauti su dukra dėl svarbių priežasčių (liga, komandiruotė), atsakovas nedelsiant, paaiškėjus negalėjimo bendrauti priežastims, privalo apie tai informuoti ieškovę ir / arba pagal šalių ir dukros susitarimą – ir dukrą.
Teismas nenustato platesnės bendravimo tvarkos, kadangi iš šalių istorijos, net ir elgesio procese akivaizdu, kad šalių santykiai itin konfliktiški (teismo posėdžio metu ieškovė išsakė pastabą, kad atsakovas jai rodo nepadorius gestus, pati ieškovė, atsakovo atstovui sakant baigiamąją kalbą, sukiojo pirštą ties smilkiniu), įvertinus pačios ieškovės išsakomus neigiamus teiginius apie atsakovą, jo asmenybę, pranešimą policijai dėl netinkamo bendravimo su dukra, dukros žinutę tėvui, kad mama neleidusi susitikti, pačios ieškovės rašytą žinutę, kad nebendraujant su dukra teks susimokėti, kyla abejonių ar pareikštas reikalavimas dėl pakankamai plačios bendravimo tvarkos išties, net pačios ieškovės vertinimu, atitinka vaiko interesus, ar iš dalies tokiu reikalavimu siekiama nubausti (taip pat ir finansiškai) atsakovą.
Teismo nustatoma bendravimo tvarka parinkta taip, kad atsakovas palaikytų ryšį su dukra, būtų jos gyvenime, turėtų galimybę kalbėtis ir aptarti savo santykius, tačiau taip pat siekiama, kad bendravimo laikas, įvertinus aktualią atsakovo poziciją, negebėjimą savo santykių su ieškove atskirti nuo santykių su dukra, nebūtų pernelyg ilgas. Išklausant vaiko nuomonę A. M., nors ir pritarė mamos siūlomai bendravimo tvarkai, tačiau vis pabrėžė ir tėčio norą bendrauti, tai, kad santykiai būtų normalūs, jie kalbėtųsi. Teismo sprendimas neturi būti toks, kuris įneštų dar daugiau sumaišties į A. M. gyvenimą.
Teismo nustatyta bendravimo tvarka šalims neužkerta kelio dėl bendravimo tartis geranoriškai, atsižvelgiant į vaiko norus ir interesus. Teismo vertinimu, ieškovei neribojant ir neįtakojant vaiko ir tėvo bendravimo, pasikeitus aplinkybėms, tėvo ir dukters santykiui, galima tikėtis, kad tėvas su vaiku pradės bendrauti ir daugiau. Bendravimo tvarka gali būti keičiama teismo sprendimu arba šalių bendru sutarimu.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams šalių vaikams priteisimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad vaikų poreikiai gali skirtis dėl amžiaus, sveikatos būklės, skirtingų interesų ir pan.
Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (taip pat ir materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas.
A. M. yra (duomenys neskelbtini) metų paauglė, mokosi privačioje mokykloje ,, (duomenys neskelbtini)“. Tarnybos su išvada pateiktais duomenimis, lanko gitaros pamokas, planuoja lankyti sporto salę (50 Eur/mėn.). Tarnybai 2022 m. spalio 10 d. išklausant vaiko nuomonę, mergina nurodė, kad gyvena su mama, šuniuku ir kačiuku, nepamena, kada bendravo su tėčiu, ant tėčio nepyksta, tačiau juo nebetiki, nepasitiki ir jaučiasi nemaloniai. Norėtų pas tėtį svečiuotis su nakvyne, tačiau tai nėra įmanoma, nes niekada su tėčiu negyveno.
Ieškovė A. M. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, kurios dalis akcijų priklauso jai. Ieškinio pateikimo teismui metu, pateikė duomenis, kad jos atlyginimo dydis yra 1 200 Eur/mėn, vėliau teikė duomenis, kad atlyginimą pasikėlė iki 2 100 Eur/mėn. Ieškovė nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi, taip pat neturi savo vardu registruotų transporto priemonių. Pagal VĮ Registrų centro 2022 m. rugpjūčio 11 d. išrašą ieškovei priklauso 5 115 vnt. iš 5 500 vnt. UAB (duomenys neskelbtini)“, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), akcijų. Rekvizitai.lt duomenimis, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ yra beveik 12 metų veikianti įmonė, turinti turto ir dirbanti pelningai. Ieškovė nurodė su dukra šiuo metu gyvenančios nuomojamame bute. Pateikė 2022 m. gegužės 10 d. sutartį su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kad iš bendrovės nuomojasi 44,04 kv.m. ploto gyvenamąsias patalpas (adresas nenurodomas) už 600 Eur mėnesinį mokestį. Taip pat pateikė duomenis, kad butą 2022 m. sausio 14 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kartu su dalimi parkingo įsigijo už 140 800 Eur. 2023 m. birželio 5 d. ieškovė pateikė 2022 m. gruodžio 1 d. nuomos sutartį su UAB ,,Galantrija“, pagal kurią butas (duomenys neskelbtini), jai išnuomotas už 600 Eur/mėn. Pateiktos nuomos sutarties 1.3 punkte nurodoma, kad nuomininkas kiekvieną mėnesį moka nuomotojui nuomojamų patalpų komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius. Sutarties 2.2 punkte numatyta, kad komunaliniai mokesčiai įskaičiuoti į nuomos kainą. Pateikė mokėjimus pagal nuomos sutartį. Ieškovė teikė automobilio nuomos iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sutartį, pagal kurią už automobilio nuomą 2 mėnesiams mokama 400 Eur. Teikdama paaiškinimus ieškovė nurodė, kad turi du aukštuosius išsilavinimus – anglų filologijos ir sveikos gyvensenos, kūno kultūros bei du profesinius – apskaitos buhalterijos ir kirpėjos – koloristės. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. pardavė savo turėtą būstą, jis buvo joms su dukra per didelis (86 kv.m.). Pardavusi gavo apie 145 000 Eur, dalį pinigų skyrė paskolos grąžinimui, kitus investavo į verslą, pradėjo naują veiklą – butų įrengimas ir pardavimas.
Atsakovas A. N. nurodė, kad turi vidurinį išsilavinimą, aukštojo mokslo nebaigė. A. N. pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. spalio 20 d. pažymą 2022 m. sausio – rugsėjo laikotarpiu gavo 7 184,44 Eur pajamų neto. VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklauso 1700/12000 dalių 1,0502 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rajone (viso sklypo vertė – 5 969 Eur), 12300/86400 dalių 8,7900 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rajone (viso sklypo vertė – 62 525 Eur), 1/60 požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) (visos vertė – 811 000 Eur) (įsigyta 2021 m. lapkričio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu), 2 kambarių butas (duomenys neskelbtini) (vertė – 84 100 eur), įsigytas 2021 m. lapkričio 30 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. 2022 m. sausio 19 d. Kredito sutartimi Nr. 21-056486 A. N. suteiktas 105 570 eur kreditas būstui su priklausiniais įsigyti. Kredito grąžinimo data – 2048 m. lapkričio 15 d. Pagal banko 2023 m. gegužės 16 d. pranešimą – 2023 metais mokėtina suma pagal kredito sutartį – 645 Eur/mėn., taip pat mokama gyventojų turto draudimo įmoka. 2023 m. sausio 31 d. DOK-17788 atsakovas pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)„ pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį 2021 – 2023 metais, taip pat duomenis apie 2018-2019 metų pajamas (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, jam finansiškai padeda motina, teikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji tokią galimybę turi. Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja apklausta atsakovo motina L. N. šią aplinkybę patvirtino, nurodydama, kad gauna pensiją, turi dar vieną sūnų, kuris jai padeda.
Ieškovė ieškiniu nurodė, kad dukros išlaikymą sudaro šios išlaidos: nuomos mokestis su komunalinėmis išlaidomis – 300 Eur; dienpinigiai, dukrai mokami bankiniu pavedimu, sudaro vidutiniškai 93 Eur/mėn.; gitaros pamokos kainuoja 40 Eur/mėn; transportas į mokyklą, maitinimas mokykloje sudaro 261 Eur/mėn.; kitos būtinos išlaikymo išlaidos– maistui (270 Eur/mėn.), drabužiams ir avalynei (50 Eur/mėn.), sveikatos priežiūrai (40 Eur/mėn.), higienai, buičiai ir kirpimui (55 Eur/mėn.), ugdymui ir lavinimui (teatrai, renginiai, ekskursijos, knygos) (35 Eur/mėn.). Visos išlaidos sudaro 1 144 Eur/mėn. Nuo 2022 metų rugsėjo mėn. dukros lavinimui buvo sudaryta sutartis su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Tokio mokslo išlaidos sudaro 680 Eur/mėn. Ieškovė įsitikinusi, kad pusę šios sumos, kas sudaro 340 Eur/mėn, turėtų mokėti dukros tėvas. Tokiu būdu, viso reikalinga vaikui mėnesio išlaikymo suma sudarytų 912 Eur (572+340). Ieškovė mano, kad, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, dabar atsakovo mokamą mėnesinio išlaikymo dydį, protinga ir adekvati išlaikymo suma, prašytina priteisti iš atsakovo, sudarytų 600 Eur.
Ieškovė, grįsdama vaiko poreikius, teikė įrodymus apie mokėjimą už būsto, automobilio nuomą, gitaros pamokas, mokyklą. Atsakovas ginčijo vaiko poreikį mokytis privačioje mokykloje, teigdamas, kad tokį sprendimą ieškovė priėmė su juo nesitarusi, tam poreikio nebuvo, ieškovė norėjo lygiuotis į savo draugę. Atsakovo teigimu, vaikui gerai sekėsi ir anksčiau lankytoje mokykloje. Norint gilinti lietuvių kalbos žinias buvo galima rinktis valstybinę mokyklą lietuvių kalba. Nepagrįstos išlaidos kirpimui, kai pati ieškovė kirpėja. Psichologas vaikui reikalingas ne dėl atsakovo elgesio, o dėl pačios ieškovės. Deklaruojama suma nuomai, tačiau butas įgytas ieškovės bendrovės vardu, pardavus pačiai ieškovei nuosavybės teise priklausiusį butą. Tokia schema yra neteisėta ir nesąžininga.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius neturėtų būti įpareigojimo teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tik įrodinėjant didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turėtų būti nustatyta pareiga tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
Šiuo metu minimali mėnesinė alga neto yra 633 Eur/mėn.
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2021 m. rugsėjo 9 d. ieškovės advokatė kreipėsi į atsakovą su pasiūlymu susitarti dėl su vaiku susijusių klausimų, t.y. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, siūlant, kad A. N. bendrautų su vaiku suderintu laiku, atsižvelgiant į vaiko užimtumą ir norą. Dėl išlaikymo ieškovė tuo metu siūlė susitarti, kad atsakovas nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. mokės 400 Eur/mėn. išlaikymą.
2021 m. spalio 25 d. šalys pasirašė susitarimą, kuriuo A. N. sutiko pripažinti tėvystę A. M. atžvilgiu, pradėti mokėti alimentus dukrai nuo 2021 m. lapkričio 1 d. po 260 Eur/mėn. bei sumokėti 9 000 Eur įsiskolinimą, paskutinę įsiskolinimo įmoką sumokant iki 2023 m. spalio 25 d.
Atsakovas nurodė, kad 2021 m. sutartą išlaikymą (260 Eur/mėn.) moka, šią sumą taip pat indeksuoja, mokėdamas dukrai 310 Eur/mėn. išlaikymą.
Tarp šalių pagrindinis ginčas kilęs dėl to, ar dukros poreikiai didesni nei minimali mėnesinė alga ir ar atsakovas turėtų prisidėti prie papildomų vaiko poreikių tenkinimo.
Tarnybos 2022 m. sausio 7 d. pranešime Nr. 1IGP-85 Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, pateikiant informaciją apie šalių dukrą, nurodoma, kad A. M. mokosi 8 klasėje. 7 klasėje vaiko pažangumas suprastėjo, atsirado 6,7,8 trimestruose, pradėjo praleidinėti pamokas. Mokinė linkusi nesilaikyti mokyklos taisyklių – nereaguoja į gaunamas pastabas, nedėvi uniformos, nepasiruošia fizinio ugdymo pamokai, kartais praleidžia pirmas pamokas arba jose būna pavargusi (guli ant suolo). Motina praleistas pamokas teisina, nenurodydama praleidimo priežasčių.
Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centro 2022 m. vasario 22 d. Pagalbos plane atvejo vadybininkė J. G. yra nurodžiusi, kad Tarnybos specialistė išreiškė susirūpinimą dėl iš vaiko ugdymo įstaigos pateiktos informacijos, kad A. M. dažnai praleidžia pamokas, kurias mama ne visada pateisina, neaiškios pamokų praleidimo priežastys. Reiktų atsižvelgti į vaiko polinkį humanitarinėms disciplinoms, piešimui. A. M. paaiškino, kad dukra iš pamokų nebėga, pamokas praleidžia su jos žinia (technologijos, dailė, žmogaus sauga ryte), kadangi vakarais mokosi su korepetitoriais, grįžta vėlai, turi paruošti ir kitas pamokas, yra pavargusi. Mamos teigimu, dukra nėra humanitarė, jai sekasi tikslieji mokslai, iki dabartinės matematikos mokytojos gaudavo aukštus matematikos įvertinimus (Tarnybos duomenimis, šeimai atvejo vadyba buvo taikoma nuo 2022 m. sausio 21 d. iki 2022 m. liepos 1 d.).
2022 m. gegužės 20 d. ieškovė su VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartį dėl A. M. ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programą, nurodyta, kad pamokų laikas 9.00 – 16.00 val., mėnesinis mokestis – 680 Eur, mokamas 10 mėnesių. Pagal pateiktus VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentus vienos dienos maitinimo organizavimo kaina yra 7,80 Eur (pusryčiai, pietūs, pavakariai, vaisiai, daržovės, arbata, vanduo). Mokykla taip pat teikia pavėžėjimo į mokyklą paslaugas, mokestis į vieną pusę – 5 Eur., rezervuojant nuolatinę vietą autobuse, mokamas abonementinis mokestis – 50 Eur/mėn. (į vieną pusę), 90 Eur/mėn. (pirmyn/atgal). Pagal pateiktus duomenis A. M. užsakytas maitinimas, taip pat pavėžėjimas į vieną pusę.
Ieškovė, pagrįsdama poreikį keisti mokyklą, teikė paaiškinimus (2023 m. vasario 6 d. DOK-22496), kad dukrai matematika sekėsi gerai, tačiau nacionalinio patikrinimo, kuris vyko lietuvių kalba, metu dukra negalėjo suprasti loginių užduočių konteksto. Tas pats ir su socialiniais mokslais. Dėl išdėstyto keista mokymo įstaiga į tokią, kurioje mokama lietuvių kalba ir yra individualus priėjimas prie vaiko. Iš pateiktų priedų matyti, kad A. N. vidurkis 8 klasėje buvo 8,34, ji buvo 49 tarp 135 mokinių. Atsakovas teikė dukros mokymosi rezultatus iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos, iš kurių matyti, kad 5-6 klasėse dukra mokėsi iš esmės 9-10. 7 klasėje matematikos trimestrų ir metinis įvertinimai – 7 , lietuvių, anglų, biologijos – 8. Panašūs įvertinimai ir 8 klasėje. Remiantis Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo rezultatais, iš matematikos surinko 44, 4 proc., socialinių mokslų 58,00 proc., skaitymo 69,4 proc.
2023 m. sausio 12 d. VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodoma, kad A. M. mokykloje pradėjo mokytis 2022 m. gegužės 23 d. ir kėlėsi tikslą pagerinti lietuvių kalbos žinias, kad vėliau galėtų mokslus tęsti lietuviškose vidurinio ir aukštojo mokslo įstaigose. Pažymima, kad A. demonstruoja ypatingą brandą, gebėdama savarankiškai planuoti savo mokymosi veiklą, kelti akademinius tikslus, taikyti tinkamas ugdymosi strategijas.
2023 m. birželio 5 d. DOK-90756 ieškovė pateikė 2022/2023 metų dukros įvertinimus: anglų kalba – 9, rusų kalba – 10, lietuvių kalba ir literatūra – 6, matematika – 9, socialiniai mokslai – 9, gamtos mokslai – 9. Mokyklos rekomendaciniame laiške A. M. nurodoma, kad A. yra įvaldžiusi savivaldų mokymąsi, sau keliasi aiškius tikslus, jų siekia, turi aukštus laiko planavimo ir prioritetų susidėliojimo įgūdžius. Pažymima, kad lietuvių kalboje per metus padarytas kokybiškai reikšmingas šuolis.
Teismo posėdžio metu išklausant A. M. nuomonę mergaitė papasakojo, kad dabartinėje mokykloje jai labai patinka, individualus mokymas vyksta, ji labai pakėlė lietuvių kalbos lygį – gali skaityti, rašyti rašinius. Praėjusiais metais visai nekalbėjo lietuviškai. Mokyklą keisti ji labai norėjo, su pažymiais viskas buvo gerai, bet žinios buvo nekokios. Mokyklas su mama internete žiūrinėjo, mama rado ir jai pasiūlė. Ėjo į atvirų durų dieną ir jai patiko. Dar vieną mokyklą Antakalnyje žiūrėjo. Galvojo ir apie valstybines mokyklas, bet ji norėjo lankyti lietuvišką mokyklą, tai buvo aišku, kad bus labai sunku, reikės lankyti korepetitorius, tai paprasčiau į šitą mokyklą. Nesvarstė likti buvusioje, norėjo kažko naujo, paprašė mamos ir buvo sutarta keisti.
Teismo vertinimu, pateikti įrodymai apie dukros poreikius, šalių ir A. M. pateikti paaiškinimai teismo posėdžių metu patvirtina, kad poreikio vaiką leisti į privačią ugdymo įstaigą nebuvo. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje mokėsi pakankmai gerai. Įvertinimai 7-8 klasėse nuo Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo rezultatų labai smarkiai nesiskiria. Suprastėjusiems rezultatams, tikėtina, galėjo turėjo įtakos nepavyzdingas pamokų lankymas. Pažymėtina ir tai, kad ir atsakovas nurodė, o ieškovė neneigė, kad mergaitė mokslo metų eigoje buvo vežama ir į keliones.
Kaip galima spręsti iš ieškovės paaiškinimų, planuojama, kad dabartinėje mokymosi įstaigoje dukra mokysis daugiausia dvejus metus, kol, ieškovės vertinimu, pasieks tinkamą lietuvių kalbos lygį.
Sprendimą dėl privačios ugdymo įstaigą, vaikui norint ir sutinkant, vienasmeniškai priėmė ieškovė, tikėtina, įvertinusi savo finansines galimybes, kadangi bylos medžiaga patvirtina, kad jos išsilavinimas yra geresnis nei atsakovo, ji yra sėkminga verslininkė, kuriai priklauso didžioji dalis bendrovės akcijų, pati patvirtino, kad priima sprendimus dėl atlyginimo sau padidinimo. Atsakovas yra samdomas darbuotojas, jo išsilavinimas tik vidurinis, taigi galimybės gauti itin geriau atlyginimą darbą yra ribotos. Pati ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat pabrėžė, kad atsakovas neišsilavinęs. Be to, atsakovas dar prisideda ir prie studijuojančios dukros P. N. išlaikymo, ką pastaroji patvirtino teismo posėdyje.
Atsakovas ginčijo ieškovės ir dukros išlaidas būsto nuomai. Teismas su tokia atsakovo pozicija sutinka, kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu pati ieškovė A. M. patvirtino, kad turėjo didelio ploto būstą, tačiau jis jai ir dukrai buvo per didelis, todėl parduotas, o dalis iš to gautų pinigų investuota į verslą, taigi ieškovė, kartu veikdama ir kaip verslininkė, pati, užsiimdama butų įrengimu ir pardavimu, pasirinko būdą, kuriuo bus užtikrinamas vaiko poreikis į gyvenamąjį būstą. Tačiau vertintina, kad tokiu būdu išlaidos būstui / komunalinėms išlaidoms padidintos.
Taip pat, teismo vertinimu, nėra pagrįstos išlaidos vaiko maitinimui – atskirai įtraukiama maitinimasis mokykloje ir namuose, nors mokslo metai netrunka 12 mėnesių, be to, tomis dienomis, kai vaikas beveik visus maitinimus valgo mokykloje, išlaidos maistui namuose atitinkamai mažėja.
Teismas, įvertinęs vaiko amžių, būtinuosius vaiko poreikius maistui, būstui, drabužiams, avalynei, higienai, laisvalaikiui, situaciją šeimoje, dėl ko A. M. gali būti reikalinga psichologo pagalba, vaiko teisę užsiimti papildoma pamokine veikla, turėti turiningą laisvalaikį, esant poreikiui – pagalbą mokantis (korepetitorių pagalba, kursai ir pan.), sprendžia, kad protinga suma vaiko poreikiams yra 800 Eur/mėn. Iš atsakovo A. M. išlaikymui priteistina 400 Eur/mėn. suma.
Tokia suma, teismo vertinimu, atsakovui nėra per didelė. Nors atsakovo turtinė padėtis ir nėra tokia gera, kaip atsakovės, tačiau jis turi dovanoto nekilnojamojo turto, imdamas paskolą įsigijo nekilnojamojo turto (taigi bankai jo turtinę padėtį taip pat įvertino kaip gerą), yra jaunas, nėra duomenų apie jokius jo sveikatos sutrikimus. Su atsakovu nepilnametis vaikas negyvena, bendravimo tvarka nustatoma gana minimali, taigi jis turės ir galimybes dirbti bei užsidirbti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaikais tinkamai pasirūpinti pirmiausia turi jų tėvai. Tinkamai tenkinti vaiko poreikius turint ribotus išteklius yra sunki užduotis, todėl tokiomis sąlygomis gyvenantys tėvai ieško įvairių būdų, kaip pasirūpinti savo vaikais, nepatiriant papildomų išlaidų, kurios būtų būtinos vaikui, gyvenančiam vidutinėmis sąlygomis. Tačiau tai negali būti priežastis spręsti, jog vaiko poreikiams tenkinti tos išlaidos ir nėra reikalingos. Valstybės skiriamų išmokų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
Teismo vertinimu, ieškovei tenka didesnė rūpesčio vaiku dalis, atsakovas gyvena atskirai nuo dukros, su juo nustatoma itin minimali bendravimo tvarka, nėra duomenų, kad artimiausiu metu situacija iš esmės keistųsi, atsakovui su vaiku praleidžiant maksimaliai laiko bei tuo metu rūpinantis jos poreikiais, todėl iš vaikui išlaikyti reikalingos mėnesinės sumos valstybės skiriama išmoka neatimama, kadangi ieškovė, gaudama išmoką už vaiką ir būdama šalia vaiko, turės galimybę patenkinti daugiau ir įvairesnių, vaiko poreikių, taip pat, manydama, kad tai yra reikalinga, dengti privataus mokslo, korepetitorių išlaidas ir / ar pan.
Ieškovė nepilnamečiam vaikui iš atsakovo taip pat prašė priteisti 6 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Patikslindama reikalavimą, nurodė, kad dalį ieškiniu prašytos sumos, t.y. 3 000 Eur, atsakovas jau sumokėjo.
Atsakovas sutiko su likusia įsiskolinimo suma, tačiau teigė, kad ji bus sumokėta laikantis šalių 2021 m. spalio 25 d. susitarimu sutarto grafiko.
Įvertinus, kad nėra ginčo dėl išlaikymo įsiskolinimo sumos, A. M. iš A. N. priteistinas 3 000 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnametės atstovė motina A. M. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
Sprendimas dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (to paties straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies.
Ieškovės pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurias pagal pateiktus duomenis sudaro 8 148,45 Eur atstovavimo išlaidų, taip pat byloje mokėtinas 200 Eur žyminis mokestis už reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.
Atsakovas bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašo.
CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Teismo vertinimu, vadovaujantis Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.7, 2.8, 2.9 punktais, atsižvelgiant, kad byla nėra itin sudėtinga, nėra reikalingos specialios žinios, nagrinėjami klausimai nėra nauji, kai kurie iš į PVM sąskaitas – faktūras įtrauktų veiksmų yra itin paprasti (pvz., atsiliepimo aptarimas, laiško parengimas ir kt.), pasirengimas parengiamajam, teismo posėdžiams, baigiamosios kalboms skirta pernelyg daug laiko, dėl dviejų (vaiko gyvenamoji vieta ir išlaikymo įsiskolinimas) iš keturių reikalavimų tarp šalių nebuvo ginčo ir tai ieškovei buvo žinoma, ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos mažintinos ir spręstina dėl 2/3 jų, t.y 5432,3 Eur, atlyginimo.
Reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintas 50 proc., t.y. nustatyta kitokia nei ieškovės prašyta bendravimo tvarka, tačiau šio reikalavimo tenkinimui atsakovas apskritai prieštaravo, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintas 67 proc., dėl dviejų iš keturių reikalavimų nebuvo ginčo (vertinama, kad bylos baigtis šioje dalyje yra 50/50), todėl teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys tenkintas 54 proc. ir jai iš ieškovo priteistina 3 041,44 Eur (0,54x(5432,3 Eur+200 Eur)) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Valstybė šioje byloje patyrė 15,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos atitinkamai taip pat paskirstytinos iš šalių, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteisiant 7,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiant 8,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus iš dalies reikalavimą dėl išlaikymo šalių nepilnametei dukrai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 108 Eur žyminio mokesčio (400x12x0,03x0,75)) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Išaiškinti, kad į valstybės biudžetą priteistas žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant įmokos kodą – 5662. Įrodymai apie bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei privalo būti pateikti teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 263 –265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnametės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir šalių dukters A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, nustatant, kad atsakovas A. N. su dukra A. M. bendrauja lyginių metų savaičių šeštadieniais nuo 11.00 val. iki 15.00 val., pasiimdamas ir grąžindamas dukrą iš / į jos gyvenamąją vietą. Ieškovui negalint nustatytu laiku bendrauti su dukra dėl svarbių priežasčių (liga, komandiruotė) ieškovas nedelsiant, paaiškėjus negalėjimo bendrauti priežastims, privalo apie tai informuoti atsakovę ir / arba pagal šalių ir dukros susitarimą – ir dukrą.
Priteisti iš atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą vaikui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 400 Eur (keturių šimtų eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) išlaikymo įsiskolinimą.
Paskirti ieškovę A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės A. M. išlaikymo lėšas iki vaiko pilnametystės.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Priteisti ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 041,44 Eur (tris tūkstančius keturiasdešimt vieną eurą ir 44 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Priteisti valstybei iš ieškovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,17 Eur (septynis eurus ir 17 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 116,42 Eur šimtą šešiolika eurų ir 42 ct) bylinėjimosi išlaidų
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.