Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjos N. G. skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nutarties, kuria 2013 m. gruodžio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjo A. G. nutarimas paliktas nepakeistas ir skundas netenkintas.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pavelas Frolovas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. gruodžio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjas A. G., pakartotinai išnagrinėjęs N. G. prašymą patraukti D. D. administracinėn atsakomybėn dėl nedidelio chuliganizmo, konstatavo, kad D. D. nepadarė veikos, numatytos Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje (nedidelio chuliganizmo), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė. Nutarime nutraukti administracinę teiseną pareigūnas konstatavo, kad atliekant darbus kelyje nebuvo sustatyti reikiami ženklai, nebuvo padarytas apvažiavimas, t.y., nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 3 skirsnio 11 straipsnio punkto reikalavimo, kad „Asmenys, organizuojantys darbus kelyje, turi užtikrinti, kad darbo vietos kelyje (gatvėje) ar šalia kelio būtų aptvertos ir pažymėtos reikiamais kelio ženklais, atitvarais ir nukreipiamaisiais įtaisais, o tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, - ir šviesomis. Kelyje dirbantys asmenys turi vilkėti ryškiaspalvius darbo drabužius, įspėjamąsias liemenes ar uniformas“, D. D. turėjo teisę naudotis keliu (KET III skirsnis 6 punktas),

Širvintų rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjo A. G. nutarimą paliko nepakeistą ir skundo netenkino.

Pareiškėjos įsitikinimu, Širvintų rajono policijos komisariato priimtas nutarimas neatitinka nutarimui įstatymo keliamų reikalavimų, Širvintų rajono policijos komisariatas akivaizdžiai pažeidė įstatymo numatytus imperatyvus visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti bei įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, bylą nagrinėjęs Širvintų teismas, manydamas, jog pateiktų įrodymų nepakanka D. D. įvykdytam savavaldžiavimui nustatyti, privalėjo būti aktyvus ir apklausti UAB "(duomenys neskelbtini)" vairuotoją.

Teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog Pareiškėja savo skunde (dėl kurio pradėta administracinio teisės pažeidimo byla bei priimtas ginčijamas nutarimas), Širvintų rajono policijos komisariatui teiktuose paaiškinimuose, teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, paaiškinimuose Širvintų teismo posėdžio metu bei visuose kituose dokumentuose nurodė, jog skundžiami bei administracinio teisės pažeidimo sudėtį turintys D. D. veiksmai yra: (i) chuliganiškas, piktybiškas bei nuolatinis D. D. važinėjimas keliu, staigiai stabdant bei vėl pajudant, prasukant ratus ir tokiu būdu trukdant UAB "(duomenys neskelbtini)" bendrovės darbuotojams vykdyti darbus, (ii) kelio užstatymas, neleidžiant UAB "(duomenys neskelbtini)" darbuotojams išvažiuoti ir išvežti technikos, būtent šias aplinkybes privalėjo aiškintis Širvintų rajono policijos komisariatas bei pateikti nutarime motyvuotą įvertinimą dėl šių aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Pažymi, kad Širvintų rajono policijos komisariato nutarime nurodytos aplinkybės (tariamas motyvuotas aplinkybių įvertinimas) su ginčo aplinkybėmis, kurias privalėjo tirti Širvintų rajono policijos komisariatas, t.y. chuliganišku elgesiu ir / ar kelio užstatymu, niekaip nesusiję, į tai, ar D. D. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 174 ir 188 straipsniuose numatytas veikas, niekaip neatsako, administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo ar nebuvimo fakto neįrodo.

Pareiškėjos įsitikinimu, D. D. pasirinktas asmeninių santykių su ja aiškinimosi būdas buvo chuliganiškas elgesys šalia trečiųjų asmenų, t.y. nuolatinis važinėjimas, staigus stabdymas bei staigus įsibėgėjimas, prasukant ratus ir tokiu būdu trukdant UAB "(duomenys neskelbtini)" darbuotojams vykdyti greitį ribojančių kalnelių įrengimo darbus (šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklausti UAB "(duomenys neskelbtini)" darbuotojai, D. K., minėtos aplinkybės buvo nurodytos UAB "(duomenys neskelbtini)" 2013 m. rugpjučio 9 d. pretenzijoje "Dėl rangos darbų adresu: (duomenys neskelbtini), Širvintų raj.", Pareiškėjos skunde ir kt.). Teigia, kad D. D. akivaizdžiai rodė nepagarbą visuomenei, t.y. atlikdamas aukščiau nurodytus chuliganiškus veiksmus, pravažiuodamas pašaipiai žvelgė į UAB "(duomenys neskelbtini)" darbuotojus ir juokėsi (šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklausti UAB "(duomenys neskelbtini)" darbuotojai).

Teigia, kad Širvintų teismas privalėjo panaikinti Širvintų rajono policijos komisariato nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui) iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Širvintų rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 18 d. nutartimi pagrįstai nutarė 2013 m. gruodžio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjo A. G. nutarimą palikti nepakeistą ir N. G. skundo netenkinti.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas pažymi, kad, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atsižvelgiant į teismui pateiktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė šios bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apygardos teismas pažymi, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas minėtą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmos instancijos teismo išvadomis, be to, jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, teismui nepateikė ir pareiškėja.

Atsižvelgiant į teismui pateiktą medžiagą darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad iš byloje surinktų įrodymų negalima padaryti išvados, kad D. D. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 174 ir 188 straipsniuose.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnį administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima būtų daryti vienareikšmišką išvadą, kad D. D. veiksmuose yra Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių. Byloje neginčijamai nustatyta, kad įvykio dieną buvo atliekami kelio darbai kelyje, kuriuo dažnai važinėja D. D.. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, kelio ruože, kur buvo vykdomi darbai, nebuvo pastatyti jokie specialieji ženklai, draudžiantys eismą arba įspėjantys apie kelio darbus, t. y. įvykio vietoje nebuvo jokio draudimo ar įspėjimo važiuoti tvarkomu keliu. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, D. D. veiksmai vertė darbuotojus nutraukti darbus ir palaukti, kol jis pravažiuos. Tačiau vien ta aplinkybė, kad D. D. važinėjo keliu, kur vyko darbai, tačiau nebuvo jokių draudžiančių arba įspėjančių kelio ženklų, nesant kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis galimai padarė nedidelį chuliganizmą, negali būti pripažįstama pagrindu traukti D. D. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnį.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnį administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.

Kaip jau buvo minėta, kelio ruože, kur vyko darbai nebuvo jokių draudžiančių arba įspėjančių apie kelio darbus, ženklų, t. y. D. D. priartėjus prie kelio, kur vyko darbai, jis ženklais nebuvo informuotas apie daromus darbus. Be to, pati pareiškėja, nors neturėjo pareigos, tačiau būdama D. D. kaimynė bei žinodama, kad jis minėtu keliu važinėja dažnai, galėjo įspėti jį apie būsimus kelio darbus, tačiau to nepadarė. Taipogi teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. kovo 7 d. teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas savivaldybės administracijos infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas A. V., parodė, kad apie tą dieną vykdomus kelio darbus sužinojo tik tada, kai jam paskambino D. D.. Jis parodė, kad N. G. leidimas statyti kalnelius buvo išduotas, tačiau apie tai, kad kalneliai įrenginėjami sužinojo įvykio dieną iš D. D.. Remiantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, kad apie tai, jog 2013 m. rugpjūčio 14 d. bus įrenginėjami kalneliai nežinojo ne tik D. D., bet ir savivaldybės administracijos atstovas. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad D. D. paskambinus savivaldybės atstovui bei pranešus apie kelyje vykdomus darbus ir pastarajam pasiūlius kreiptis į policiją, D. D. iškvietė policiją. Tokie D. D. veiksmai, teismo manymu, rodo, kad jis ėmėsi iniciatyvos sužinoti apie kelyje vykdomų darbų teisėtumą. Esant minėtoms aplinkybėms, D. D. veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnyje, kadangi jo veiksmuose nėra savavaldžiavimo požymių.

Priešingai negu teigia pareiškėja, Širvintų rajono policijos komisariatas tinkamai įvykdė Širvintų rajono teismo įpareigojimą – apklausė Širvintų rajono teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartyje nurodytus liudytojus - UAB "(duomenys neskelbtini)" darbuotojus ir D. K.. Apklausius minėtus liudytojus bei įvertinus bylos medžiagą, 2014 m. vasario 10 d. priėmė sprendimą N. G. skundo netenkinti. Šio sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą tinkamai įvertino apylinkės teismas bei priėmė motyvuotas ir pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pažymėtina, kad pareiškėja nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad Širvintų rajono policijos komisariatas netinkamai įvykdė Širvintų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartyje nurodytus reikalavimus. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad Širvintų rajono policijos komisariatas apklausęs dalį bendrovės UAB "(duomenys neskelbtini)" darbuotojų, aiškinęsis ne tai, ar buvo elgiamasi chuliganiškai ir, ar buvo užstatytas kelias, tačiau - ar buvo numatytas apvažiavimas, ar buvo pastatyti įspėjamieji ženklai, ar buvo dėvimos specialios liemenės ir kt. ir tokiu būdu tik formaliai įvykdė Širvintų rajono apylinkės teismo įpareigojimą, nesant kitų objektyvių duomenų, vertintina kaip jos subjektyvi nuomonė, kadangi policijos komisariatas yra kompetentinga institucija, kuri kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl privalomų atlikti veiksmų bei jų rezultatų vertinimo. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su Širvintų rajono policijos komisariato atliekamo darbo pobūdžiu, neduoda pagrindo abejoti Širvintų rajono policijos komisariato priimto sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu. Dėl išdėstytų aplinkybių kaip nepagrįstas atmestinas pareiškėjos argumentas, kad Širvintų rajono policijos komisariato priimtas nutarimas neatitinka nutarimui įstatymo keliamų reikalavimų, Širvintų rajono policijos komisariatas akivaizdžiai pažeidė įstatymo numatytus imperatyvus visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti bei įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Pažymėtina, kad kaip nepagrįstas atmestinas ir kitas pareiškėjo argumentas, jog Širvintų rajono apylinkės teismas, manydamas, kad pateiktų įrodymų nepakanka D. D. įvykdytam savavaldžiavimui nustatyti, privalėjo būti aktyvus ir apklausti UAB "(duomenys neskelbtini)" vairuotoją. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, Širvintų rajono apylinkės teismas buvo aktyvus nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą – išnagrinėjęs N. G. skundą, 2013 m. spalio 24 d. priėmė nutartį, kuria grąžino bylą iš naujo nagrinėti Širvintų rajono policijos komisariatui siekiant visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti bei įvertinti visas reikšmingas bylai aplinkybes. Širvintų rajono policijos komisariatui įvykdžius Širvintų rajono apylinkės teismo nutartį, teismas dar kartą vertino byloje esančius duomenis bei atlikęs jų analize priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą netenkinti pareiškėjos skundo.

Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnams tiriant eismo įvykį ar teismui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtų kilę abejonių dėl to, kad D. D. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos ATPK 174 ir 188 straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėčių požymių, priešingai byloje yra surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad D. D. nepadarė minėtų administracinių teisės pažeidimų, todėl pareiškėjos skundo argumentas, kad Širvintų rajono apylinkės teismas privalėjo būti aktyvus ir apklausti UAB "(duomenys neskelbtini)" vairuotoją, yra atmestinas.

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad D. D. akivaizdžiai rodė nepagarbą visuomenei, t.y. atlikdamas, pareiškėjos manymu, chuliganiškus veiksmus, pravažiuodamas pašaipiai žvelgė į UAB "(duomenys neskelbtini)" darbuotojus ir juokėsi, nesant kitų objektyvių duomenų, negali būti laikomos pakankamomis pripažinti D. D. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėja tam tikrus D. D. veiksmus vertino kaip chuliganiškus, negali būti vienareikšmišku pagrindu traukti jį administracinėn atsakomybėn.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nutarė 2013 m. gruodžio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjo A. G. nutarimą palikti nepakeistą ir N. G. skundo netenkinti. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjos N. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.