Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Egidijos Puzinskaitės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei Jurgitai Pašin,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

2.3. Dėl pareiškėjo padarytų administracinių teisės pažeidimų (toliau – ir pažeidimas), dėl pareiškėjo įspėjimo

2.3.1. Sprendimo išvada, kad dėl sistemingų administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų (toliau – ir nusižengimas) pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nepagrįsta, nes jis nepadarė nė vieno nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) XXIV skyriuje, t. y. nusižengimo, susijusio su viešąja tvarka.

2.3.2. Remiantis Sprendime nurodytais pažeidimais, pareiškėjas: 2014 m. lapkričio 13 d. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1 dalį, nes vairavo transporto priemonę be privalomos techninės apžiūros, 2014 m. lapkričio 21 d. nubaustas pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį už greičio viršijimą (nė vienas pažeidimas nepriskirtinas prie šiurkščių); 2015 m. nubaustas 2 kartus pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį už nustatyto leistino greičio viršijimą; 2016 m. gegužės 30 d. nubaustas už šiurkštų pažeidimą pagal ATPK 124¹ straipsnį, nes, vairuodamas automobilį, nesustojo prie pėsčiųjų perėjos praleisti pėsčiojo, 2016 m. rugpjūčio 28 d. nubaustas už šiurkštų pažeidimą pagal ATPK 124 straipsnio 5 dalį, nes viršijo nustatytą leistiną greitį 41 km/val.; 2017 m. spalio 6 d nubaustas pagal ATPK 415 straipsnio 2 dalį, nes vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, už analogišką pažeidimą buvo nubaustas ir 2017 m. gruodžio 12 d. (nė vienas pažeidimas nepriskirtinas prie šiurkščių); 2018 m. vasario 4 d. įspėtas už nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą dėl vairavimo, nesilaikant saugaus atstumo; 2018 m. kovo 24 d. nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį už privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustos transporto priemonės vairavimą, 2018 m. kovo 31 d. – pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį, nes vairavo transporto priemonę, neužsisegęs saugos diržo, 2018 m. balandžio 28 d.– pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, nes pažeidė kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ reikalavimus (nė vienas pažeidimas nepriskirtinas prie šiurkščių).

2.3.3. Pareiškėjas, akivaizdu, padarė daug pažeidimų, bet iš visų per 5 m. padarytų pažeidimų ir nusižengimų tik du 2016 m. padaryti pažeidimai priskirti šiurkštiems pažeidimams. Minėtais pažeidimais pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklėse nustatytą eismo keliais tvarką Lietuvoje, taigi, kėlė grėsmę eismo saugumui, o ne viešajai tvarkai ir ne visuomenės saugumui. Per visą laikino buvimo Lietuvoje laikotarpį pareiškėjas nebuvo baustas už tokius šiurkščius pažeidimus, kaip pavojingas ar chuliganiškas vairavimas, transporto priemonės vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai. Vairuodamas transporto priemones, jis nesukėlė eismo įvykio, kurio metu būtų apgadintos kitos transporto priemonės ar sutrikdyta eismo dalyvių sveikata. Tik paminėti šiurkštūs ANK XXII skyriuje numatyti nusižengimai vertintini kaip keliantys grėsmę visuomenės saugumui.

2.3.4. Nepateikus objektyvių duomenų, kad pareiškėjui pasirašytinai buvo įteiktas Departamento Imigracijos skyriaus 2017 m. spalio 23 d. pranešime Nr. (15/4-11)10K-42262 „Dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo“ (toliau – ir Pranešimas) pareiškėjui pareikštas įspėjimas dėl sistemingų pažeidimų ir iš to kilsiančių pasekmių, konstatuoti, kad jis buvo įspėtas, negalima, nes apie tokį įspėjimą jam nežinoma.

2.4. Dėl Jonavos rajono policijos komisariate (toliau – ir Jonavos r. PK) pradėto ikiteisminio tyrimo

2.4.1. Sprendime konstatuotas 2018 m. gegužės 25 d. Jonavos r. PK pradėto ikiteisminio tyrimo faktas ir tai, kad 2018 m. birželio 6 d. pareiškėjui įteiktas pranešimas apie įtarimą nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje (toliau – ir Nusikaltimas), padarymu. Tuo remdamasis Departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjo elgesys pasireškia smurtinių nusikaltimų darymu, tačiau nebaigus ikiteisminio tyrimo tokia išvada pažeidžia Lietuvoje imperatyviai galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą, galiojantį ir užsieniečiams, nes už Lietuvoje padarytas nusikalstamas veikas asmenys, taigi, ir pareiškėjas, atsako pagal BK. Taigi, minėta išvada padaryta skubotai, neįsigilinus į gautą Policijos departamento informaciją apie galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, todėl yra nepagrįsta.

2.4.2. Pareiškėjui 2018 m. birželio 6 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl Nusikaltimo, tačiau jis psichologinį ir fizinį smurtą jis naudojo ne savo sūnui, o kaimynės nepilnamečiui sūnui D. B. Minėta aplinkybė nemenkina nei veikos pavojingumo, nei pareiškėjo kaltės, bet jo neadekvačius veiksmus mažamečio atžvilgiu lėmė patirtas stresas ir emocinis šokas dėl pagrobtų šeimos santaupų. Su skundu pateikiamas Jonavos r. PK 2018 m. liepos 10 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl D. B., gim. (duomenys neskelbtini), padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl 1 250 Eur vagystės iš R. K. (pareiškėjo sugyventinė) buto 2018 m. gegužės 21 d. Pasigedęs pinigų, pareiškėjas, nesilaikydamas įstatyme nustatytos tvarkos, nepranešęs policijai, pakvietė į butą nepilnametį D. B., kur naudojo jo atžvilgiu psichologinį ir fizinį smurtą, reikalavo pasakyti, kur jis padėjo iš buto pagrobtus pinigus. Pareiškėjo nusikalstama veika 2018 m. spalio 10 d. perkvalifikuota į BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytąją. Tokie veiksmai nerodo pareiškėjo polinkio į agresiją ar smurtą, todėl negali būti vertinami kaip grėsmę žmonių sveikatai ar gyvybei keliantis nekontroliuojamas elgesys.

Pareiškėjas su nepilnamečio motina D. B. susitaikė, byloje priimtas sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.

2.4.3. Procesinę ikiteisminio tyrimo kontrolę vykdantis ir visuomeninį interesą (nepilnamečio nukentėjusiojo teises ir teisėtus interesus) ginantis prokuroras ikiteisminį tyrimą nutarė nutraukti BPK 212 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, t. y. atleidžiant pareiškėją nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju. Viena iš būtinų sąlygų taikyti BK 38 straipsnį yra pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinusi visas bylos aplinkybes, liudijančias, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, neadekvati reakcija į jo šeimai padarytą nusikaltimą, prokurorė priėmė tokį sprendimą.

2.5. Dėl kitų Sprendimo motyvų

Sprendimo teiginys, kad pareiškėjas Lietuvoje nedirba, yra nepagrįstas, nes jis dirba pagal verslo liudijimą (veiklos rūšis – prekyba), t. y. užsiima mažmenine prekyba drabužiais, reguliariai moka socialinio draudimo įmokas. Pareiškėjas kredito unijoje „Jonavos žemė“ savo sąskaitoje turi santaupų. Pareiškėjas deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kur gyvena su sugyventine R. K., augina ne tik savo sūnų J. N., bet ir 2 sugyventinės R. K. mažamečius vaikus: D. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. G., gim. (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas su R. K. nesusituokę, bet gyvena partnerystėje, veda bendrą ūkį, abu dirba, augina, rūpinasi vaikais. R. K. neprašo ir negauna jokios papildomos valstybės paramos. Pareiškėjas su R. K. ruošiasi įregistruoti santuoką, nes laukiasi antro vaikelio.

Svarstydamas dėl užsieniečių LLG (ar jo pakeitimo) ir priimdamas sprendimą, Departamentas privalo įsigilinti į kiekvieno atvejo visas aplinkybes, užtikrindamas, kad sprendime nebūtų pažeistos ne tik užsieniečio, bet ir jo šeimos narių teisės ir teisėti interesai. Skundžiamas sprendimas priimtas skubotai, pagrįstas klaidingomis išvadomis, priimtas, neįsigilinus į gautą informaciją, peržengiant kompetencijos ribas (Sprendimo dalis dėl pareiškėjo galimai padarytos nusikalstamos veikos), formaliai vertinant pareiškėjo padarytus pažeidimus.

II

1. Siekdamas nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių gali būti atsisakyta pareiškėjui išduoti LLG, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakyme Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 77 ir 77¹ punktais, Departamento Imigracijos skyrius 2018 m. liepos 5 d. išsiuntė paklausimą Policijos departamentui dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei įvertinimo ir 2018 m. liepos 13 d. gavo jo išvadą dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo. Remiantis UTPĮ 4 straipsnio 1–3 dalimis, Departamentas, gavęs Išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, turėjo teisinį pagrindą ir privalėjo atsisakyti pakeisti pareiškėjui LLG.

2. Pareiškėjas sistemingai darė pažeidimus ir nusižengimus, o tai neigiamai charakterizuoja jo asmenybę ir rodo polinkį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas buvo baustas: 2014 m. lapkričio 13 d. pagal ATPK 123 straipsnio „Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas“ 1 dalį, nes vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros ir neįregistruotą nustatyta tvarka; 2014 m. lapkričio 21 d. pagal ATPK 124 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 2 dalį, nes vairuodamas automobilį viršijo leistiną 50 km/val. greitį 18 km/val. (važiavo 68 km/val. greičiu); 2015 m. rugpjūčio 26 d. pagal ATPK 124 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 3 dalį, nes vairuodamas automobilį viršijo leistiną 90 km/val. greitį 28 km/val. (važiavo 121 km/val. greičiu, galima paklaida 2 procentai); 2015 m. rugsėjo 24 d. už 2 pažeidimus pagal ATPK 124 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 3 dalį, nes 2015 m. rugpjūčio 2 d., vairuodamas automobilį, viršijo leistiną 50 km/val. greitį 30 km/val. (važiavo 80 km/val. greičiu) ir 2015 m. rugpjūčio 15 d., vairuodamas automobilį, viršijo leistiną 90 km/val. greitį 27 km/val. (važiavo 117 km/val. greičiu); 2016 m. gegužės 30d. už šiurkštų pažeidimą pagal ATPK 124¹ straipsnio „Kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 1 dalį, nes vairuodamas automobilį nesustojo prie pėsčiųjų perėjos ir nepraleido į pėsčiųjų perėją įžengusio pėsčiojo; 2016 m. rugpjūčio 28 d. už šiurkštų pažeidimą pagal ATPK 124 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 5 dalį, nes vairuodamas automobilį viršijo leistiną 50 km/val. greitį 41 km/val. (važiavo 91 km/val. greičiu); 2017 m. spalio 6 d. pagal ANK 415 straipsnio „Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas“ 2 dalį, nes vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra; 2017 m. gruodžio 12 d. pagal ANK 415 straipsnio „Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas“ 2 dalį, nes vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra; 2018 m. vasario 4 d. įspėtas už nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio „Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 8 dalį, nes vairuodamas krovininį automobilį nesilaikė saugaus atstumo ir kliudė bei apgadino metalinę lauko pavėsinę; 2018 m. kovo 24 d. pagal ANK 415 straipsnio „Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas“ 1 dalį, nes vairavo transporto priemonę, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu; 2018 m. kovo 31 d. pagal ANK 432 straipsnio „Naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas“ 1 dalį, nes vairavo transporto priemonę, neužsisegęs saugos diržo; 2018 m. balandžio 28 d. pagal ANK 417 straipsnio „Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 2 dalį, nes vairuodamas automobilį pažeidė kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ reikalavimus.

3. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, tokie nusižengimai kaip vairavimas automobilio, kuriam nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, vairavimas, neturint teisės vairuoti transporto priemones, atsižvelgiant į tai, kad dėl to gali kilti pavojus kitiems eismo dalyviams, turi būti vertinami kartu su pareiškėjo padarytais šiurkščiais administraciniais teisės pažeidimais (greičio viršijimu, kitos transporto priemonės lenkimu, kertant ištisinę kelio eismo juostą, taip pat transporto priemonės lenkimas, sukėlęs nežymų šios transporto priemonės apgadinimą); sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis vertinimas, tam tikros situacijos prognozavimas yra neišvengiamas; surinkti duomenys pagrindžia, kad pareiškėjas nelinkęs laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių, nes sistemingai ir nuolat daro administracinius teisės pažeidimus, savo pasižadėjimų laikytis ir nepažeidinėti Lietuvos Respublikos įstatymų nesilaiko, ne tik neigiamai apibūdina jo asmenybę, bet toks elgesys kelia pavojų saugiam eismui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai, gyvybei bei turtui (administracinė byla Nr. A-2672-756/2017).

4. Departamento Imigracijos skyriaus 2017 m. spalio 23 d. pranešime Nr. (15/4-11) 10K-42262 „Dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo“ įspėjo pareiškėją, kad sistemingas pažeidimų arba per metus nemažiau kaip 2 nusižengimų, iš kurių bent vienas yra šiurkštus, padarymas gali tapti kliūtimi ateityje jam pakeisti LLG arba jo turimas LLG gali būti panaikintas, tačiau nepaisydamas įspėjimo pareiškėjas padarė dar 6 nusižengimus. Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo įspėtas dėl galimų pasekmių, bet jo teiginius paneigia byloje esantis Pranešimas (kuriame pareiškėjas , be kita ko, informuotas ir apie priimtą sprendimą dėl LLG išdavimo). Pareiškėjas 2017 m. spalio 31 d. pareiškėjas nuvyko į Migracijos grupę ir atsiėmė išduotą LLG. Akivaizdu, kad pareiškėjas buvo tinkamai įspėtas ir informuotas apie galimas pasekmes, nes kitu atveju nebūtų atvykęs į Migracijos grupę įforminti prieš tai turėto LLG.

5. Departamentas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir teismų praktiką, pagrįstai konstatavo, kad padarytų pažeidimų visuma ir pakartotinumas rodo, kad pareiškėjas sistemingai ir tęstinai nesilaiko Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, pažeidinėja Kelių eismo taisykles, gerokai viršydamas greitį, potencialiai sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir turtui, ir pritaikytos nuobaudos savo tikslų nepasiekė. Pareiškėjo padarytų pažeidimų sistemingumas ir pakartotinumas neigiamai apibūdina pareiškėjo asmenybę, rodo, kad jis ignoruoja nustatytas elgesio normas, jų negerbia, nėra linkęs laikytis imperatyvių įstatymo nuostatų.

Pareiškėjui anksčiau buvo išduotas LLG, bet priimant Sprendimą įvertintos naujai atsiradusios aplinkybės, t. y. aplinkybės, atsiradusios po paskutinio Departamento sprendimo išduoti LLG, priimto 2017 m. spalio 23 d. Atsiradus naujoms faktinėms aplinkybėms (pareiškėjui toliau darant pažeidimus), įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas nekeičia elgesio (toliau sistemingai pažeidinėja teisės aktus), priimtas sprendimas nepakeisti LLG.

6. Jonavos r. PK 2018 m. gegužės 25 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“ 3 dalį ir 2018 m. birželio 6 d. pripažino pareiškėją įtariamuoju. Įtariama, kad jis bute, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su mažamečiu metu, tyčia pastūmė vaiką, o jam nugriuvus, spyrė ne mažiau kaip 4 kartus į šonus ir ne mažiau, kaip 2 kartus – į kairę koją, tada metaliniu semtuvu sudavė smūgį mažamečiui į galvos ir veido sritį. Šiais veiksmais pareiškėjas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Šiuo atveju nukentėjusysis yra ne pareiškėjo vaikas, kaip dėl techninės klaidos nurodoma Sprendime, o kitas mažametis asmuo, tačiau tai jokiu būdu nepateisina mažamečio asmens atžvilgiu padarytų veiksmų pavojingumo. Pareiškėjas skunde bando sumenkinti savo veiksmų pavojingumo mastą, nurodydamas, kad ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, pareiškėjui ir sužaloto vaiko motinai susitaikius. Tokie teiginiai tik patvirtina Sprendimo išvadas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Remiantis bylos medžiaga, pareiškėjo veiksmai buvo nukreipti prieš mažametį ir šių aplinkybių pareiškėjas neneigia. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja pareiškėjo asmenybę ir rodo jo polinkį smurtauti.

7. Departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti institucija, todėl galimybės detalizuoti pareiškėjo vaidmenį ir konkrečius veiksmus, atliekant nusikalstamas veikas ar indėlį, atskleidžiant nusikalstamas veikas, yra ribotos, daugeliu atveju sąlygojamos duomenų, kuriuos pateikia kompetentingos institucijos. Šiuo atveju itin reikšminga Išvada, charakterizuojanti pareiškėją (Išvadoje nurodoma, kad turimi duomenys pagrįstai leidžia teigti, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei), kuria abejoti Departamentas neturi pagrindo, be to, Policijos departamentas yra kompetentinga institucija imtis reikalingų priemonių, siekiant užtikrinti viešąją tvarką.

8. Sprendimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – neišduoti LLG užsieniečiams, kurių buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, užkirsti kelią nepatikimiems užsieniečiams gyventi Lietuvoje. Remiantis LVAT praktika, įvertinus užsieniečio keliamos grėsmės pobūdį ir jo veiklą viešosios tvarkos atžvilgiu ir padarius išvadą, kad užsieniečio keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, atsisakymas išduoti LLG yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą, lyginant su nesuteikimu teisės pareiškėjui gyventi Lietuvoje su šeima (žr. administracinė bylą Nr. A8-l933/2006).

9. Sprendimas grindžiamas ne bendro pobūdžio spėjimais, bet konkrečiais duomenimis – pareiškėjo padarytais pažeidimais, kuriuos patvirtina Išvada, Administracinių nusižengimų registro (toliau – ir Registras) išrašas. Tiek Išvadoje, tiek Sprendime nurodomi konkretūs, objektyviai tikrovėje egzistuojantys, o ne numanomi duomenys, kurie patvirtina pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai, be to, Sprendimo priėmimą ir jo pasekmes nulėmė pareiškėjo elgesys - sistemingi jo atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimai. Atitinkamai pareiškėjo elgesys praeityje (teisės aktų nesilaikymas) sudaro realios bei akivaizdžios grėsmės viešajai tvarkai galimybę ateityje.

10. Sprendime buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės, taip pat duomenys apie jo šeiminę padėtį, darbą, gyvenimo Lietuvoje trukmę ir nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o atsisakymas išduoti LLG yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą, lyginant su nesuteikimu teisės užsieniečiui gyventi Lietuvoje. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad jo socialinius ryšius su Lietuvos Respublika patvirtina aplinkybė, kad Lietuvoje gyvena jo sugyventinė, kuri laukiasi pareiškėjo vaiko, tačiau šios aplinkybės Departamentui, nagrinėjant pareiškėjo prašymą, nebuvo pateiktos ir objektyviai Departamentas negalėjo jų įvertinti bei turėti įtakos Sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Nors pareiškėjui anksčiau buvo išduotas vienas LLG (galiojęs iki 2018 m. spalio 31 d.) tačiau priimant sprendimą dėl LLG išdavimo pareiškėjas nebuvo padaręs didžiosios dalies pažeidimų. Atsiradus naujoms faktinėms aplinkybėms (pareiškėjui toliau darant pažeidimus), įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas nekeičia elgesio (toliau sistemingai pažeidinėja teisės aktus), priimtas Sprendimas. Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktuose nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo LLG išdavimo šeimos susijungimo pagrindu; jeigu pareiškėjas kreiptųsi dėl LLG šiuo pagrindu, Departamentas vertintų visas susijusias naujas aplinkybes.

11. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir EŽTK) neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (byla Bajsultanov prieš Austriją), todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą pripažįstama tiek LVAT praktikoje (administracinė byla Nr. A858- 1810/2010), tiek EŽTT praktikoje (byla Üner prieš Nyderlandus). Pažymėtina, kad EŽTK 8 straipsnyje įtvirtinta teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra tapati teisei į šeimos susijungimą, ši teisė nesukuria prielaidos manyti, kad EŽTK 8 straipsnis nustato pareigą valstybei legalizuoti trečiosios šalies pilietį vien todėl, kad jis sudarė santuoką su šios valstybės piliečiu ir pageidauja gyventi šios valstybės teritorijoje, be to, teismas turi nustatyti, ar asmenys gali pasinaudoti šeimos susijungimo teise ir kitoje šalyje (EŽTT byla Boultif prieš Šveicariją, Üner prieš Nyderlandus).

12. Pareiškėjas skunde prašo įpareigoti Departamentą pakeisti pareiškėjui LLG. Remiantis LVAT praktika, administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų, tai lemia „valdžių padalijimo“ principas (taip pat žr. administracinę bylą Nr. A858-1810/2010).

III

IV

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I

5.2. Remiantis Administracinių nusižengimų registru, pareiškėjas 2014 m.–2018 m. padarė 13 administracinių tesės pažeidimų ir administracinių nusižengimų: 2014 m. lapkričio 13 d. nubaustas pagal ATPK)123 straipsnio „Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas“ 1 dalį, nes vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros ir neįregistruotą nustatyta tvarka; 2014 m. lapkričio 21 d. nubaustas pagal ATPK 124 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 2 dalį, nes vairuodamas automobilį viršijo leistiną 50 km/val. greitį 18 km/val. (važiavo 68 km/val. greičiu); 2015 m. rugpjūčio 26 d. nubaustas pagal ATPK 124 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 3 dalį, nes vairuodamas automobilį viršijo leistiną 90 km/val. greitį 28 km/val. (važiavo 121 km/val. greičiu, galima paklaida 2 procentai); 2015 m. rugsėjo 24 d. nubaustas už 2 pažeidimus pagal ATPK 124 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 3 dalį, nes 2015 m. rugpjūčio 2 d., vairuodamas automobilį, viršijo leistiną 50 km/val. greitį 30 km/val. (važiavo 80 km/val. greičiu) ir 2015 m. rugpjūčio 15 d., vairuodamas automobilį, viršijo leistiną 90 km/val. greitį 27 km/val. (važiavo 117 km/val. greičiu); 2016 m. gegužės 30 d. nubaustas už šiurkštų pažeidimą pagal ATPK 124¹ straipsnio „Kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 1 dalį, nes vairuodamas automobilį nesustojo prie pėsčiųjų perjos ir nepraleido į pėsčiųjų perėją įžengusio pėsčiojo; 2016 m. rugpjūčio 28 d. nubaustas už šiurkštų pažeidimą pagal ATPK 124 straipsnio „Nustatyto greičio viršijimas“ 5 dalį, nes vairuodamas automobilį viršijo leistiną 50 km/val. greitį 41 km/val. (važiavo 91 km/val. greičiu); 2017 m. spalio 6 d. nubaustas pagal ANK 415 straipsnio „Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas“ 2 dalį, nes vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra; 2017 m. gruodžio 12 d. nubaustas pagal ANK 415 straipsnio „Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas“ 2 dalį, nes vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra; 2018 m. vasario 4 d. įspėtas už nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio „Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 8 dalį, nes vairuodamas krovininį automobilį nesilaikė saugaus atstumo ir kliudė bei apgadino metalinę lauko pavėsinę; 2018 m. kovo 24 d. nubaustas pagal ANK 415 straipsnio „Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas“ 1 dalį, nes vairavo transporto priemonę, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu; 2018 m. kovo 31 d. nubaustas pagal ANK 432 straipsnio „Naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas“ 1 dalį, nes vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo; 2018 m. balandžio 28 d. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio „Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ 2 dalį, nes vairuodamas automobilį pažeidė kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ reikalavimus.

8.3. Departamento Imigracijos skyrius Pranešime įspėjo pareiškėją, kad sistemingas administracinių teisės pažeidimų arba per metus nemažiau kaip 2 nusižengimų, iš kurių bent vienas yra šiurkštus, padarymas gali tapti kliūtimi ateityje jam pakeisti LLG arba jo turimas LLG gali būti panaikintas, bet nepaisydamas šio įspėjimo pareiškėjas padarė dar 6 administracinius nusižengimus ir buvo pripažintas įtariamuoju dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymo (panaudojo smurtą prieš mažametį ir nežymiai jį sužalojo). Asmens elgesys, susijęs su smurto panaudojimu, yra smerkiamas visuomenėje dėl jo keliamos grėsmės žmonių sveikatai ir gyvybei. Smurtas prieš vaiką gali sukelti ypač skaudžias pasekmes ne tik pačiam nukentėjusiajam, bet ir visuomenei, nes žalojama vaiko psichinė sveikata, daroma neigiama įtaka tolimesnei vaiko asmenybės raidai; vaiką žalojantis elgesys sukelia plataus spektro pasekmes vaiko kasdieniam funkcionavimui ir raidai, kurios pasireiškia ir suaugusio žmogaus gyvenime.

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. N. skundą, be kita ko, sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. (15-01)3I-00803 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui G. N.“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 8 punktą).

2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016).

3. Pareiškėjas neginčija, kad jis 2014–2018 m. padarė 13 administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų, tačiau teigia, kad buvo netinkamai įvertinas pareiškėjo padarytų administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų pobūdis ir sunkumas. Pažymėtina, kad visi pareiškėjo padaryti administraciniai pažeidimai ir nusižengimai – tai Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad, pareiškėjui sistemingai pažeidinėjant nustatytą kelių eismo tvarką Lietuvos Respublikoje, yra pagrindas neigiamai vertinti jo asmenybę, nes toks elgesys rodo pareiškėjo polinkį nesilaikyti nustatytų elgesio normų, ignoruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, toks elgesys kelia pavojų saugiam eismui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai, gyvybei bei turtui. Aplinkybės, kad pareiškėjas įspėtas dėl savo elgesio ir toliau darė panašaus pobūdžio pažeidimus, iš esmės pagrįstai buvo vertinamos jo nenaudai, vertinant jo galimai keliamą grėsmę viešajai tvarkai, tačiau nagrinėjamu atveju itin svarbu argumentuotai pasverti ginamas vertybes – viešąją tvarką bei visuomenės saugumą ir teisę į šeimos gyvenimo gerbimą.

Taigi kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui. EŽTT praktikoje pažymima, kad valstybės Konvencijos dalyvės turi teisę išsiųsti užsienio piliečius iš šalies, jei tai reikalinga viešosios tvarkos užtikrinimui, tačiau tokie sprendimai, jei jie gali apriboti Konvencijos 8 straipsnio 1 dalies garantuojamas teises, turi būti būtini demokratinėje visuomenėje ir proporcingi siekiamam teisėtam tikslui (žr. pvz., EŽTT 1997 m. rugsėjo 26 d. Mehemi prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 25017/94). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad sprendimas nepakeisti užsieniečiui leidimo laikinai gyventi ir uždrausti asmeniui atvykti terminuotai ar neterminuotai į šalį, kurioje gyvena jo šeima (sutuoktinis, vaikai, tėvai ir kt.), dėl viešosios tvarkos ar valstybės saugumo priežasčių, jei toks sprendimas pažeidžia proporcingumo principą, taip pat gali pažeisti Konvencijos 8 straipsnio nuostatas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje A146-1465/2008).

5. Pabrėžtina, kad nors Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pagrindu turėjo teisę remtis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikta išvada dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turėjo priimti vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, kurio 1 dalyje nustatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Byloje pateikti duomenys (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 4 punktą) patvirtina, kad pareiškėjas yra šeimos žmogus, turi mažametį sūnų, be to laukiasi su savo sugyventine dar vieno vaiko (b. l. 26). Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų faktinio šeimos gyvenimo egzistavimą. Be to, pareiškėjas, kaip klaidingai nurodoma skundžiamame sprendime, nesmurtavo prieš savo vaikus, o savavaldžiavo, tačiau byla jo atžvilgiu buvo nutraukta. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsisakymas pakeisti LLG pareiškėjui būtų per griežta ir neproporcinga priemonė. Teismas šioje byloje iš esmės vadovaujasi analogiškomis aplinkybėmis priimtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu adm. byloje Nr. A-4617-492/2018.

6. Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo padarytų nusižengimų pobūdį, nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl skundžiamas Migracijos departamento sprendimas naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). Panaikinus Migracijos departamento sprendimą, yra pagrindas įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą dėl LLG pakeitimo nagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 str. 2 p.), nes remiantis LVAT praktika, administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų, tai lemia „valdžių padalijimo“ principas (žr. administracinę bylą Nr. A858-1810/2010).

7. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jei pareiškėjas padarytų naujų pažeidimų, kuriuos įvertinus kartu su ankščiau pareiškėjo padarytais pažeidimais, būtų pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, aplinkybė, jog šioje byloje buvo panaikintas Migracijos departamento sprendimas, nereiškia, kad vėliau pareiškėjui negali būti atsisakoma išduoti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

8. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Nr. (15-01)3I-00803 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui G. N.“ panaikinamas, įpareigojant atsakovą pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. N. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Nr. (15-01)3I-00803 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui G. N.“ ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pakeitimo nagrinėti iš naujo.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.